- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- e2-2200-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00127-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- K. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Rolandas Stirbinskas, Robertas Ivanauskas
Įžanginė dalis
atsakovei A. B. (2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje), jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,
trečiajam asmeniui K. B. ir jo atstovui advokatui Robertui Ivanauskui (2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje),
trečiųjų asmenų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V. ir P. B. atstovei advokatei Marinai Saveljevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų P. B., K. B., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašo priteisti iš atsakovės 3667,99 Eur skolą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. birželio 28 d. UAB „Tomadas“ su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 30-ST2-98-(5.20) (toliau – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, 2018 m. balandžio 9 d. gavo Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą ir priverstinai nuvežti transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), nes buvo sulaikytas automobilio valdytojas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. Automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Pagal ieškovui 2019 m. balandžio 15 d. suteiktus duomenis iš Klaipėdos apskrities VPK nustatė, kad transporto priemonę leidžiama pasiimti, saugomos transporto priemonės savininkas K. B.. 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į K. B. su pranešimu (pranešimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), informuodamas jį dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą. 2019 m. spalio 18 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į K. B., tačiau atsakymo nesulaukė. Ieškovas nesulaukęs atsakymo iš K. B. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus dėl 3667,99 Eur skolos priteisimo iš K. B..
Bylos nagrinėjimo metu K. B. pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. e2-12166-1025/2018, kuriame nurodyta, kad po santuokos nutraukimo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovei A. B.. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo žinoma, kad automobilis saugomas priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelėje, nes jos vyresnysis sūnus ir K. B. buvo nuvykę į saugojimo aikštelę pasiimti daiktų iš automobilio. Atsakovė taip pat patvirtino aplinkybę, kad nesidomėjo transporto priemonės likimu ir nebandė tartis su ieškovu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir atsiskaitymo už jos saugojimą. Nurodė, kad tikėjosi, jog suėjus senaties terminui transporto priemonė bus išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės ir atsiimti transporto priemonės neapsimoka. Ieškinys reiškiamas už laikotarpį nuo nutarimo grąžinti transporto priemonę išdavimo dienos (2019 m. vasario 8 d.) kai tuo metu atsakovė jau buvo transporto priemonės savininkė. Pažymėjo, kad atsakovei nuo 2018 m. gruodžio 21 d. yra žinoma, kad automobilis priklauso jai nuosavybės teise, tačiau nedėjo jokių pastangų atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę iš ieškovo saugomo aikštelės nuo 2019 m. vasario 8 d. kai jai buvo išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame atsakovė ir jos sūnus pripažinti nukentėjusiaisiais, nutraukimo bei nutarimas grąžinti transporto priemonę jos savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui.
Trečiasis asmuo K. B. atsiliepimu su pradiniu ieškiniu nesutiko, dėl patikslinto ieškinio per teismo nustatytą terminą nuomonės nepateikė. Atsiliepime nurodė, kad įvykio dieną, transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo P. B., jį naudojo darbo tikslais. P. B. 2017 m. apie pusmetį dirbo Vokietijoje ir Olandijoje. Grįžęs į Lietuvą, už savo santaupas nusipirko transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja visą laiką naudojosi. Automobilis buvo registruotas K. B. vardu, kadangi buvo siekiama sutaupyti bent dalį draudimui skirtų pinigų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukta K. B. ir A. B. santuoka. Šalių sutarimu, transporto priemonė palikta A. B. nuosavybei. Pažymėjo ir tai, kad nors ieškovas ir nurodė, kad K. B. pagal registruotą gyvenamąją vietą buvo siųsti pranešimai, tačiau jokių pranešimų iš ieškovo trečiasis asmuo negavo.
Proceso šalys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 16 d. 9.30 val. metu, ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad apie galimybę atsiimti transporto priemonę buvo informuotas K. B., kaip ieškovo žinomas transporto priemonės savininkas, paprasta pašto siunta, nepatvirtinant duomenų apie pranešimo įteikimą. Pažymėjo, kad pašto siunta ieškovui negrįžo, todėl laiko, kad pranešimas K. B. įteiktas tinkamai. Nurodė, kad automobilis vis dar yra saugomas. Ieškovo atstovas į 2020 m. spalio 27 d. 13.30 val. numatytą teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko pilna apimtimi, ir prašo juos tenkinti.
Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 16 d. 9.30 val., metu atsakovė A. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad nebuvo informuota, kad gali pasiimti transporto priemonę, nežinojo ar tokia transporto priemonė dar egzistuoja, taip pat nebuvo informuota, kad transporto priemonė stovi mokamoje aikštelėje ir už jos saugojimą kas dieną kaupiasi vis didesnė suma. Atsakovei buvo teigiama, kad suėjus senaties terminui transporto priemonė bus išregistruota iš registro, kadangi mašina yra bevertė (tik metalo laužas) jos pasiimti neapsimoka.
Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota, kad atsiimtų transporto priemonę.
Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 16 d. 9.30 val., metu trečiasis asmuo K. B. nurodė, kad ieškovo siųsto pranešimo apie transporto priemonės atsiėmimą negavo. Apie susidariusią skolą sužinojo gavęs ieškinį iš teismo. Pažymėjo, kad buvo informuotas, jog kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jis negali iš transporto priemonės pasiimti jokių daiktų, taip pat negali pakeisti automobilio savininko. Paaiškino, kad saugoma transporto priemonė iš tiesų buvo pirkta trečiojo asmens P. B., tačiau siekiant išvengti brangesnio draudimo, įregistruotas K. B. vardu. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. automobilio nepirko, nutraukiant santuoką jį perdavė buvusiai sutuoktinei A. B..
Trečiojo asmens P. B. atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsakovės atstovo poziciją, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie transporto priemonės atsiėmimą. Pažymėjo ir tai, kad jos atstovaujamasis yra neįgalus asmuo, nemato, jokių pranešimų negavo ir tuo labiau negalėjo ir negali jų perskaityti.
Trečiojo asmens Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Jo manymu, atsakovė visiškai nesirūpino savo transporto priemone. Tai pasireiškė tuo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų įregistruoti nuosavybės faktą, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės kreiptis į ją tinkamu laiku. Ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį K. B., kuris formaliai buvo įregistruotos transporto priemonės savininkas. Mano, kad atsakovė savo nerūpestingumu padarė žalos ieškovo interesams. Paliko teismui spręsti kokia dalimi turėtų būti tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys.
Trečiasis asmuo K. B. ir jo atstovas 2020 m. spalio 27 d. 13.30 val. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
2017 m. birželio 28 d. ieškovė UAB „Tomadas“ su Klaipėdos apskrities VPK sudarė sutartį Nr. 30-ST2-98-(5.20) (toliau - Sutartis) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo kaina 35,04 Eur, transporto priemonės vienos paros saugojimo kaina 10,51 Eur.
2018 m. balandžio 4 d. buvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 0118000171787, kuriuo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
2018 m. spalio 17 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į trečiąjį asmenį Klaipėdos apskrities VPK dėl transporto priemonės procesinio statuso. Ieškovas trečiojo asmens informuotas, kad transporto priemonė saugotina, nes ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16641-18 byloje atliekamas tyrimas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. 2019 m. vasario 8 d. nutarimu, ikiteisminiame tyrime atlikus visus būtinus veiksmus, nutarta transporto priemonę BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui arba įgaliotam asmeniui. Iš 2020 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. pranešimo Nr. 4-S-2400 nustatyta, kad minėtas nutarimas išsiųstas atsakovei ir trečiajam asmeniui P. B. paprastu laišku, atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
2019 m. kovo 25 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į trečiąjį asmenį Klaipėdos apskrities VPK dėl transporto priemonės procesinio statuso. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovas informuotas, kad transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintina pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. 2019 m. vasario 8 d. nutarimą. Nurodytas transporto priemonės savininkas K. B..
Pagal gautus duomenis, jog transporto priemonė grąžintina, 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu nurodytas transporto priemonės savininkas K. B. informuotinas apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Minėtas pranešimas paprasta pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).
2019 m. spalio 18 d. ieškovas pakartotiniu pranešimu informavo K. B. apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Minėtas pranešimas paprasta pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).
Iš 2020 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas K. B.. Byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12166-1025/2018, kuriame nurodyta, kad po santuokos nutraukimo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovei A. B.. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.
Dėl tinkamo atsakovės informavimo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie transporto priemonės atsiėmimą, atsakovei teigiant, kad ji nebuvo informuota, jog gali pasiimti transporto priemonę, nežinojo ar tokia transporto priemonė dar egzistuoja, taip pat nebuvo informuota, kad transporto priemonė stovi mokamoje aikštelėje ir už jos saugojimą kas dieną kaupiasi vis didesnė suma.
Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės savininkė, prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2020 m. sausio 23 d., yra atsakovė. Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę buvo nuvežta 2018 m. balandžio 4 d. Tuo metu transporto priemonės savininkas buvo trečiasis asmuo K. B.. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovas buvo informuotas, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina jo savininkui, kuriuo nurodytas K. B..
Daikto saugotojui (nagrinėjamoje byloje ieškovui) po 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK pranešimo apie grąžintiną transporto priemonę, atsirado pareiga informuoti automobilio savininką apie grąžintiną transporto priemonę, išaiškinti automobilio savininkui jo pareigą sumokėti už automobilio saugojimą ir grąžinti automobilį savininkui, jam pareikalavus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu transporto priemonės savininkas K. B. informuotas apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Minėtas pranešimas paprasta pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 18 d. ieškovas pakartotiniu pranešimu informavo K. B. apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Minėtas pranešimas paprasta pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad K. B. gyvena pranešimų siuntimo adresu – (duomenys neskelbtini)., tačiau jo teigimu jokių pranešimų pastarasis negavo.
Tik iškėlus bylą teisme ieškovui tapo žinoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12166-1025/2018, po santuokos nutraukimo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovei A. B.. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad suprato, jog po santuokos nutraukimo tapo transporto priemonės savininke. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad šalys bendru sutarimu susitarė nutraukti santuoką ir pasidalinti santuokoje įgytą turtą, t. y. atsakovė laisva valia sutiko, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe, kuri jau nuo 2018 m. balandžio 4 d. buvo saugoma ieškovo UAB „Tomadas“ ir šias aplinkybes atsakovė neabejotinai žinojo. Taigi atsakovė tapdama transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininke, veikė savo nuožiūra, todėl daroma išvada, kad ją tenkino tokios automobilio įsigijimo sąlygos.
Šiuo atveju teismas atmeta atsakovės ir jos atstovo argumentus, kad iš atsakovės negali būti priteistina skola, kadangi ji nebuvo tinkamai informuota apie transporto priemonės grąžinimą ir susidariusį įsiskolinimą. Teismas sutinka, kad atsakovė ieškovo nebuvo informuota apie galimybę atsiimti transporto priemonę, kadangi ieškovui nebuvo žinoma, apie pasikeitusį transporto priemonės savininką. Šiuo konkrečiu atveju, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo K. B. neišviešino savininko pasikeitimo fakto viešame registre. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas ne kartą kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK siekdamas nustatyti transporto priemonės procesinį statusą, gavus duomenų, jog transporto priemonė grąžintina, nedelsiant kreipėsi į nurodytą transporto priemonės savininką jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dėl transporto priemonės grąžinimo ir susidariusio įsiskolinimo. Teismo vertinimu ieškovo atlikti veiksmai, siekiant informuoti transporto priemonės savininką, yra pakankami ir atitinka sutarties reikalavimus (Sutarties 7.6 punktas). Tai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota, jog gali atsiimti transporto priemonę, nežinojo ar tokia transporto priemonė dar egzistuoja, taip pat nebuvo informuota, kad transporto priemonė stovi mokamoje aikštelėje ir už jos saugojimą kas dieną kaupiasi vis didesnė suma, sąlygojo ne ieškovo, o pačios atsakovės veiksmai, o būtent jos neveikimas, pasireiškiantis nesidomėjimu nuosavybės teise turima transporto priemone bei nuosavybės teisių neišviešinimas viešajame registre. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas neinformavo atsakovės apie grąžintiną transporto priemonę ir susidariusį įsiskolinimą dėl to, jog negalėjo ir neturėjo galimybių nustatyti pasikeitusio transporto priemonės savininko, negali būti pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus.
Kartu pažymėtina, kad byloje aktualios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, transporto priemonės savininko pareiga atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės savininkė yra atsakovė, nenustačius aplinkybių dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo prievolės, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, privalo atlyginti transporto priemonės savininkė – atsakovė A. B..
Dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.830 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko (atsakovės) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, jo saugojimo išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas, Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovui priteistinos skolos dydžio svarbu ne tik formaliai vertinti ieškovo nurodytus saugojimo įkainius bei automobilio saugojimo terminą, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tai yra atsakovės elgesį bei paties ieškovo veiksmus (neveikimą).
Šiuo atveju atsakovė neginčija prašomos priteisti skolos dydžio, kadangi, jos manymu, įsiskolinimas iš viso negali būti priteisiamas ieškovui tinkamai neinformavus atsakovės apie grąžinamą transporto priemonę. Byloje atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl ieškovo teikiamų paslaugų įkainio ar įsiskolinimo dydžio nepagrįstumo, tačiau teismo vertinimu, susidariusi situacija, bei sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikoma preziumuotinai nesąžininga. Sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (atsakovei), kuriai tenka pagal Sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, jog ieškovo ir atsakovės teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis sudaryta atsakovei nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios pati atsakovė neprašė atlikti, paslauga yra suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-267/2019).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nustatyta pareiga atsakovei atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, būtina atsižvelgti tiek į paties ieškovo elgesį, tiek ir į atsakovės elgesį šiuo konkrečiu atveju, lėmusį transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi praėjus beveik 11 mėnesių nuo leidimo atsiimti transporto priemonę savininkui ar jo įgaliotam asmeniui išdavimo.
Pažymėtina, kad CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyta, kad jeigu pasaugos davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją, savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pasaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti (nesaugoti) automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-403/2019).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui kyla pagrįstas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas veikdamas pasyviai, t. y. neorganizavęs transporto priemonės pardavimo, didino transporto priemonės saugojimo išlaidas, taip galimai siekdamas sau finansinės naudos. Tokie ieškovo veiksmai, kai už transporto priemonės saugojimo parą sutartyje nustatytas 10,51 Eur įkainis, negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Netgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų, atsakovei kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos. Toks ieškovo elgesys neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis ieškovas, sudaręs sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas) keliamų elgesio reikalavimų.
Kita vertus, ir atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, taip pat nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, ji, nagrinėjamoje situacijoje nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus ir savo pasyvumu prisidėjo prie padarinių – išaugusios skolos atsiradimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovės, kuri nesiėmė jokių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, išviešinti savo nuosavybės teisę, tiek ir ieškovo elgesys nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti įstatymo jam suteikta teise transporto priemonę, siekiant nedidinti transporto priemonės saugojimo išlaidų, kai šiai dienai transporto priemonės vertė yra neabejotinai mažesnė už susidariusias išlaidas saugant minėtą transporto priemonę. Pripažinus, kad tokia didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovės nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl ieškovo pasyvumo kaltės, teismas mano, kad yra pagrįstas pagrindas priteistinai sumai mažinti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, kartu įvertinus tai, kad transporto priemonė buvo saugoma dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame trečiasis asmuo P. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškovo prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota daugiau nei už 11 mėnesių, t. y. už 349 dienas, pripažintina akivaizdžiai per didele ir yra mažintina 30 procentų, ir už 349 paras transporto priemonės saugojimo priteistina 2567,59 Eur.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos A. T. 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos A. T. nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas kreipdamasi į teismą sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteistina 58,10 Eur (83 Eur – 30 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 26 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-2402 matyti, kad atsakovei A. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 51,17 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 15,35 Eur (51,17 Eur – 70 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Iš patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-4961 matyti, kad trečiajam asmeniui P. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 211,34 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 63,40 Eur (211,34 Eur – 70 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 9,30 Eur. Kadangi atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 proc. atleista tiek nuo žyminio mokesčio, tiek ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, 6,51 Eur išlaidų (70 proc.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos ir jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei taip pat nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. B. 2567,59 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų penkiasdešimt devynių centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 2567,59 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų penkiasdešimt devynių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,10 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų dešimties centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ naudai.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 78,75 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt penkis centus) (15,35 Eur + 63,40 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.