Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1319-479/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krikesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aurometa“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Krikesta“ 44 869,46 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2018 m. sausio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovei metalo gaminius pagal 2018 m. sausio 5 d. šalių suderintą pasiūlymą už 79 869,46 Eur sumą. Ieškovė pagamino atsakovės užsakytą produkciją ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 44 869,46 Eur.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas.

3. Atsakovė UAB „Krikesta“ pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra perdavusi prekių pagal sutartį. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina tik buhalterinės apskaitos operacijų atlikimą, bet ne sutarties įvykdymą. Atsakovė dalį lėšų sumokėjo kaip avansinę įmoką, todėl neturi pareigos sumokėti likusią dalį. Be to, ieškovei nevykdant pareigos perduoti prekes, atsakovė įgijo teisę sustabdyti prievolės ieškovei vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. galutiniu sprendimu paliko galioti 2018 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Aurometa“ iš atsakovės UAB „Krikesta“ priteista 44 869,46 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. birželio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei iš atsakovės UAB „Krikesta“ priteista 299 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 17 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti atsakovei metalo gaminius pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąlygas; gaminiai turėjo būti perduodami pasirašant prekių priėmimo–perdavimo aktą, už gaminius sumokama per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Teismas vertino, kad šalys sudarė metalo gaminių rangos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis).

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 5 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 463 bei 2018 m. kovo 30 d. perdavimo aktas Nr. 473, pasirašyti abiejų šalių atstovų, patvirtina, jog ieškovė perdavė gaminius atsakovei, atsakovė juos priėmė, po gaminių perdavimo buvo surašytos sąskaitos faktūros. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, kad ieškovė nebuvo perdavusi pagal sutartį numatytų gaminių ir neįgijo teisės į skolos sumokėjimą. Pagal 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. važtaraščius atsakovei pagaminti metalo gaminiai iš ieškovės buvo paimti ir nugabenti į Vilnių; krovinio gavėju yra nurodyta atsakovė. Teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartį ir įgijo teisę į darbų apmokėjimą (CK 6.655 straipsnis). Gaminių saugojimas ieškovės teritorijoje po jų perdavimo atsakovei nepatvirtina, jog ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovė ieškovės gaminius priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė, teismas konstatavo, kad atsakovė priėmė tinkamai atliktus darbus (CK 6.662 straipsnis). Ieškovei tinkamai vykdant sutartį atsakovė neįgijo teisių sustabdyti prievolės įvykdymą bei nemokėti ieškovei likusios skolos dalies.

7. Dėl atsakovės atstovo teismo posėdyje pateiktų abejonių dėl perduotų gaminių kokybės trūkumų kaip pagrindo skolos nemokėjimui, teismas nurodė, kad gaminiai yra perduoti atsakovei, jų perdavimo metu ieškovei pretenzijų nebuvo pareikšta, įrodymų dėl netinkamos gaminių kokybės nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo metu, todėl sprendė, kad ieškovės gaminiai atitinka sutarties sąlygas (CK 6.663 straipsnis).

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovė nebuvo užsakiusi gaminių, nors tai numato sutarties 3.1 punkto nuostatos, įvertinęs į bylą pateiktą atsakovės elektroniniu paštu nusiųstą prašymą paruošti paėmimui pirmąją metalo gaminių siuntą 2018 m. gegužės 22 d. bei važtaraščio Nr. CY8NRG duomenis, patvirtinančius, jog metalo gaminiai iš ieškovės buvo išgabenti į Vilnių 2018 m. gegužės 24 d. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį ir gaminius paruošė be atsakovės sutikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Krikesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. galutinį sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.2. Tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai: prekių pirkimo–pardavimo ir rangos. Ieškovė pati gamino ir pardavė atsakovei metalo konstrukcijas. Gaminių trūkumai nebuvo akivaizdūs ir paaiškėjo tik pradėjus montavimo darbus. Paaiškėjo, kad metalo konstrukcijos pagamintos su trūkumais – neatitinka C3 klasės reikalavimų, neteisingai išgręžtos skylės, konstrukcijos per ilgos ir jas reikia perdaryti. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės gaminiai atitinka sutarties sąlygas.

9.3. Apeliantė, kaip dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusi šalis, savo teisėms ginti, remdamasi tuo, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, reiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kurį teismas nepagrįstai atsisakė priimti, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą.

9.4. Ieškinys buvo pareikštas tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo perdavusi atsakovei visų metalinių konstrukcijų, t. y. nesant atsakovės prievolės sumokėti už gaminius, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje visas kiekis metalinių konstrukcijų perduotas, tačiau gaminiai su trūkumais, kurių įrodinėti atsakovė neteko galimybės.

10. Ieškovė UAB „Aurometa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. galutinį sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas atskleidė bylos esmę, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą.

10.2. Apeliantė priešieškinį galėjo teikti prieštaravimams pareikšti nustatytu terminu, tačiau to nepadarė. 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu pateiktas ir prašytas priimti priešieškinys buvo grindžiamas tik atsakovės interpretacijomis, jokie įrodymai dėl neva nekokybiškų gaminių nebuvo pridėti; nebuvo nurodytas tikslus žalos dydis, tik preliminariai nurodyta 1 000 Eur žalos suma; iki tol pretenzijos dėl gaminių kokybės atsakovė nebuvo išsakiusi ir iki šiol nėra pateikusi jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atsisakymas priimti priešieškinį šioje byloje, neužkerta kelio atsakovei ginti savo teises.

10.3. Ieškovė gaminius gamino pagal atsakovės nurodymus ir brėžinius kaip buvo sutarta 2018 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliantės pozicija nėra nuosekli, iš pradžių teigusi neturinti pareigos mokėti už prekes ir besinaudojanti sulaikymo teise, vėliau nurodė, kad gaminiai perduoti su trūkumais. Teismui atsisakius priimti priešieškinį, jame dėstomos faktinės aplinkybės nebuvo vertinamos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalies nuostatas apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis.

10.4. Atsakovė parduotų gaminių trūkumų fakto ne tik neįrodė, bet ir nepagrindė. Dėl apeliantės minimų C3 klasės reikalavimų šalys apskritai net nesitarė, pagal 2018 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1 priedo 1.2 punktą, susitarta dėl metalo konstrukcijų paviršių paruošimo pagal SA2.5 klasės reikalavimus, gruntavimo gruntu pagal C2M korioziškumo klasę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

12. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai: ieškovė pagamino ir perdavė atsakovei prekes, išrašė sąskaitas faktūras, sprendė, jog tinkamai įvykdžiusi sutartį ieškovė įgijo teisę į darbų apmokėjimą, kadangi atsakovė gaminius priėmė, pretenzijų nereiškė. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai: prekių pirkimo–pardavimo ir rangos, tačiau išsamių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių teisinių santykių kvalifikavimo neteikia, skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad metalo konstrukcijos pagamintos su trūkumais.

13. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018-01-17, pagal kurią ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo pagal atsakovės (pirkėjo) pateiktus užsakymus parduoti pirkėjui prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodomi juridinę galią turinčiuose prekių pardavimo dokumentuose, o pirkėjas įsipareigojo atsiskaityti už perduotas prekes sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties dalimi esančiame priede Nr. 1 šalys susitarė, kad tiekėjas (ieškovė) pagamina ir pristato užsakovui (atsakovei) į statomą objektą statybines metalo konstrukcijas pagal projektą. Sutarties nuostatos patvirtina, jog gaminiai turėjo būti perduodami pasirašant prekių priėmimo–perdavimo aktą, kuris yra pagrindas išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, su pardavėju atsiskaitoma per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos (Sutarties 2.2, 3.3 punktai). Nors šalys savo sudarytą sutartį ir pavadino pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas iš šios sutarties turinio, bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai – ieškovė pagal atsakovės užsakymą pagamino ir perdavė atsakovei metalo gaminius.

14. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Taigi, rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).

15. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje užsakovė (apeliantė) UAB „Krikesta“ 2018 m. sausio 5 d. pasiūlyme (kuris yra 2018 m. sausio 17 d. sutarties sudedamoji dalis) nurodė užsakomų gaminių specifikaciją, išmatavimus ir kokybę, kiekius, svorius bei kainas (b. l. 10-11). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovės užsakytus gaminius pagamino.

16. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

17. Be to, pagal įstatymą, užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Be to, CK 6.58 straipsnyje (atitinkamai įtvirtintas reguliavimas ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisę sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti.

18. Bylos duomenimis, ieškovės atlikti darbai priimti dviem atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais: 2018 m. vasario 5 d. aktu Nr. 463 (48 400,28 Eur sumai) (b. l. 46) bei 2018 m. kovo 30 d. aktu Nr. 473 (31 474,02 Eur sumai) (b. l. 46 kita pusė). Pagal Sutarties 3.3 punktą prekių perdavimo metu pirkėjas patikrina prekių kiekį, komplektaciją ir vizualiai matomus kokybės trūkumus. Pasirašydama abu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, atsakovė nei viename iš jų nenurodė jokių ieškovės (rangovės) atliktų darbų defektų, trūkumų, jų neatitikimo Sutarties nuostatoms. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš pradžių (2018 m. liepos 17 d. pateiktuose prieštaravimuose, t. y. jau gavusi dalį gaminių) savo pozicijos net negrindė atliktų darbų trūkumais, argumentavo tik tuo, jog dėl neperduotų prekių pasinaudojo teise sustabdyti prievolės vykdymą – likusios sumos mokėjimą. Bylos duomenimis, pasirašiusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus atsakovė prekių nepasiėmė, nenurodė ieškovei, kur ir kada gaminius pristatyti. Šalių 2018 m. sausio 17 d. sutarties 3.2 punkto nuostatos patvirtina, kad prekių pristatymas į pirkėjo (atsakovės) nustatytą vietą vykdomas pirkėjo iš anksto nurodytu adresu už papildomą kainą. Atsakovei pagamintų metalo gaminių paėmimą iš ieškovės ir pristatymą į vietą patvirtina 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. važtaraščiai. Esant šioms aplinkybėms, neturi teisinės reikšmės, apeliantės nurodytas argumentas, kad ieškinys pareikštas dar neperdavus atsakovei visų metalinių konstrukcijų, t. y. nesant atsakovės prievolės sumokėti už gaminius.

19. Apeliantė taip pat nurodė, kad ji yra dėl sutarties netinkamo vykdymo nukentėjusi šalis, nes ieškovės pagaminti gaminiai su trūkumais, tačiau gaminių trūkumai nebuvo akivaizdūs ir paaiškėjo tik pradėjus montavimo darbus. Bylos nagrinėjimo 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje metu, atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kurį teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti. Apeliantės teigimu, tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nesutikdama su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) (ar kaip šiuo atveju teikiant prieštaravimus CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nepriėmęs apeliantės teikto priešieškinio teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kartu pastebėtina, kad argumentus dėl protokolinės pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, apeliantė galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis), tačiau tinkamai šia galimybe nepasinaudojo, neteikdama išsamių argumentų bei įrodymų dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Taigi, savo poziciją dėl pasirinkto savo teisių gynimo būdo atsakovė turėjo galimybę nurodyti ir pagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais bylos nagrinėjimo eigoje. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu apeliantės atstovas išreiškė abejones dėl prekių kokybės, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų neteikė, nors pagal Sutarties 4.5 punktą nustačius kokybės trūkumus pretenziją dėl trūkumų pirkėjas privalo pateikti pardavėjui raštu per 5 darbo dienas nuo trūkumų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagrįstai įvertino, jog gaminiai atsakovei perduoti, jų perdavimo metu pretenzijų dėl netinkamos kokybės pareikšta nebuvo, įrodymų dėl netinkamos gaminių kokybės nepateikta ir bylos nagrinėjimo metu, todėl padarė teisingą išvadą, kad ieškovės gaminiai atitinka sutarties sąlygas, kurios apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, dėl apeliantės minimų C3 klasės reikalavimų šalys apskritai net nesitarė. 2018 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1 priedo 1.2 punkte susitarta dėl metalo konstrukcijų paviršių paruošimo pagal SA2.5 klasės reikalavimus, gruntavimo gruntu pagal C2M korioziškumo klasę. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog neteikdama įrodymų dėl gaminių trūkumų apeliantė neteikia ir duomenų, dėl tokių trūkumų apimties, todėl negalima identifikuoti, kokiai sumai ji siekia pasinaudoti jau minėtais (nutarties 17 punkte) užsakovo teisių gynimo būdais.

21. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.