- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-15
- Bylos Nr.
- 2-335-876/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00154-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- D. Ė.
- Atsakovas
- M. Ė.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas, Gvidas Byčius
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovei D. Ė., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui M. Ė., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ė. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui M. Ė., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti dukters V. Ė. gyvenamąją vietą su vaiko motina D. Ė.; po santuokos nutraukimo palikti pavardę „Ė.“; priteisti iš atsakovo M. Ė. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. Ė. po 400 Lt per mėnesį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojanti kasmet Vyriausybės nustatyta tarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti D. Ė..
Ieškinyje nurodoma, kad susituokė 2012 m. gegužės 5d. Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 26. Gyvenant kartu, 2012 m. spalio 4 d. gimė dukra Viktorija. Nurodoma, kad jų šeimoje buvo nuolatinė psichologinė įtampa, smurtas iš atsakovo pusės jo atžvilgiu privedė prie to, kad jie tapo svetimi. Atsakovas nesirūpino šeimos išlaikymu, dažnai neaišku kur išvykdavo, laiką leisdavo draugų kompanijoje, nuolat girtavo. Todėl nuo 2013 m. gruodžio mėn. ji paliko atsakovą ir jie pradėjo gyventi atskirai. Mano, kad nurodytos aplinkybės – nesirūpinimas šeima, netinkamas elgesys su sutuoktiniu, sutuoktinių pareigų pažeidimas – pakankamas pagrindas iširti šeimai. Atsakovas su vaiku nebendrauja, jokios įtakos vaiko auklėjimui neturi. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta pas ieškovę, vaiko motiną. Atsakovas dukters išlaikymui lėšų neteikia nuo 2013 m. gruodžio 1 d. prašo dukters išlaikymui priteisti po 400 Lt per mėnesį, kad patenkinti minimalius vaiko poreikius. Dukters išlaikymui reikia 800 Lt per mėnesį – 600 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, avalynei, ugdymo ir higienos priemonėms. Gyvenant santuokoje su atsakovu neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, o namų apyvokos daiktus pasidalino. Po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Kreditorinių įsiskolinimų neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog tikslina reikalavimus ir sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės, o išlaikymo terminą nurodo nuo 2014 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštų ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesutinka. Nurodė, kad ieškovė prieš du mėnesius išsikraustė pas savo tėvus dėl nepakankamai aiškios priežasties. Tačiau su šeima palaiko ryšius, teikia materialinę paramą. Atsakovas nurodė, kad jų šeima nėra iširusi, o tik yra tam tikri bendravimo sunkumai, tačiau jis myli savo šeimą ir ketina susitaikyti su sutuoktine bei vėl gyventi kartu. Esant tokioms aplinkybėms prašo teismo skirti terminą susitaikymui, per kurį, jis mano, ieškovė atsiims ieškinį. Jis ir toliau rems šeima, tik dėl sveikatos sutrikimų šiuo metu gydosi ir laikinai nedirba. (b. l. 24).
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės, sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau nesutinka dėl prašomo išlaikymo dydžio.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovė su dukra gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai N. G.. Bute gyvena ieškovė su dukra, jos brolis, mama. Namuose yra du kambariai, patogumai daliniai. Yra vandentiekis, šildoma kietu kuru, tualetas lauke. Namuose švaru, tvarkinga. Moters teigimu, šeimoje ji nuolat jautė psichologinę įtampą, vyras girtavo ir netgi smurtavo. Ji teigė, jog tėvas mergaitę myli, tačiau išlaikymo dukrai neteikia. Moteris su atsakovu kartu negyvena nuo 2014 m. sausio mėnesio. Ieškovės teigimu, atsakovas dukrą buvo pasiėmęs tris kartus. Moters manymu, tėvas daugiau praleistų laiko su dukra, jeigu negirtautų. Ieškovė nedirba, šiuo metu moteris augina dukrą ir gauna po 97 Lt išmoką už vaiką. Taip pat moteriai pragyventi padeda jos mama.
Atsakovas gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais. Vyras dirba UAB „(duomenys neskelbtini). Vidutinės mėnesio pajamos yra nuo 1000 iki 1200 Lt Vyras neigia, kad šeimoje buvo smurtaujama, o vartoti alkoholį vieną ar du kartus per mėnesį yra įprastas reiškinys. Atsakovas teigia, kad nori bendrauti su savo dukra, tačiau ieškovė savavališkai neleidžia vyrui pamatyti dukrą. M. Ė. nesutinka su ieškinio sąlygomis. Vyras teigia, kad myli savo šeimą ir prašys teismo susitaikymo termino.
Skyriaus nuomone, mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su motina, iš atsakovo M. Ė. priteistinas išlaikymas V. Ė. iki jos pilnametystės. (b.l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2012 m. gegužės 5 d., gyvenant santuokoje jiems gimė dukra V. Ė., kuris šiuo metu yra nepilnametis (b.l.6,7).
Dėl santuokos dėl abipusės kaltės.
Atsakovas ir ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės, nesant ginčo dėl šio reikalavimo teismas mano, jog nėra pagrindo šio reikalavimo netenkinti.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovas visiškai sutiko su ieškovės reikalavimu dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).
Byloje nustatyta, kad šalių dukra V. Ė. gyvena su motina – ieškove D. Ė., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, todėl šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Tam neprieštarauja ir institucija, byloje pateikusi išvadą (b.l. 14-15).
Dėl išlaikymo priteisimo
Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką – V. Ė.. (b.l. 7).
Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 400 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi jo pajamos nėra didelės.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė nurodė, kad gauna pajamų apie 800 Lt. Jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos yra gaunamas atlyginimas. Atsakovas šiuo metu taip dirba, gauna minimalų atlyginimą, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus. Nors ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį teismas konstatuoja, jog nurodomos vaikui būtino išlaidų dydis – 800 Lt, neatitinka tėvų finansinių galimybių teikti prašoma išlaikymą. Abu tėvai gauna minimalų atlyginimą, turi vieną nepilnametį vaiką, turto neturi, šios aplinkybės rodo, jog nurodomas 800 Lt išlaikymo dydis vienam vaikui neatitinka tėvų galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, pripažįsta, kad 500 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Pasisakant dėl vieno (ar abiejų) iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys šiuo metu dirba ir gauna minimalų atlyginimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad geriau apmokamo darbo neranda. Teismas laiko, jog atsižvelgiant į šalių turimą išsilavinimą, gyvenamąją vietą, tikėtina, jog susirasti geriau apmokamą darbą yra sunku. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Kaip matyti, abi šalys turi vieną išlaikytinį, ieškovė ir atsakovas yra darbingi, turto neturi, todėl teismas konstatuoja, jog jų finansinė padėtis yra vienoda. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį šalių išlaikymo dalys turi būti vienodos, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 250 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 250 Lt dalį privalės teikti ieškovė.
Ieškiniu ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo 2013 m. gruodžio 1 d., teismo posėdyje šį terminą tikslino nurodydama nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau teismo posėdžio metu nebuvo nurodytos aplinkybės, kodėl prašoma nustatyti būtent nurodomą terminą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog šalys dar sausio mėnesį gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tad teismas laiko, jog nėra pagrindo išlaikymo pradžią nustatyti 2014 m. sausio 1 d. Atitinkamai nesant duomenų apie išlaikymo įsiskolinimą ir tikslios išlaikymo neteikimo pradžios, teismas laiko, kad išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė D. Ė..
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).
Dėl santuokinės pavardės
Nesant ginčui po santuokos nutraukimo paliktinos sutuoktinių pavardės „Ė.“, „Ė.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje yra pateikti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos, kuriuose nurodoma, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas atleistini 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-273 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkina visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. gegužės 5 d. (santuokos liudijimas AA Nr. 363057, įrašo Nr. 26), tarp ieškovės D. Ė. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ė., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „Ė.“ ir „Ė.“.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – V. Ė., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. Ė., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. Ė. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui V. Ė. nuo 2014 m. vasario 12 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 litų ( du šimtus penkiasdešimt Lt).
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę D. Ė. paskirti jos nepilnamečio vaiko V. Ė. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.