Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1559-1051/2017 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei D. A. B., trečiajam asmeniui UAB „AVS partneris“ dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo bei pagal atsakovės D. A. B. priešieškinį ieškovui R. L., trečiajam asmeniui UAB „AVS partneris“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. A. B. 2000 Eur netesybas, 60 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, 5 proc. dydžio palūkanas nuo teismo priteistos sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2016 m spalio 17 d. UAB „AVS partneris“ patalpose, dalyvaujant šios bendrovės atstovui, sudarė preliminariąją sutartį (toliau – Sutartis), kuria jis įsipareigojo nupirkti, o atsakovė D. A. B. parduoti už 32600 Eur jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat šia Sutartimi įsipareigojo iki 2016 m gruodžio 17 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį esminėmis sąlygomis, numatytomis preliminariosios sutarties 3 punkte. Ieškovas, kaip pirkėjas, užtikrindamas savo ketinimų tikrumą, pagal Sutarties 5.1 p. iš anksto sumokėjo atsakovei Sutartyje numatytą 2000 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą mokėtiną 32600 Eur buto pirkimo kainą, nurodytą Sutarties 3.3 p. Atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui butą ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 1 d. Atsakovė D. A. B. 2016 m. lapkričio 8 d. raštu per notarą informavo ieškovą apie tai, kad nori grąžinti 2000 Eur sumą, sumokėtą pagal Sutarties 5.1 p., ir kad buto nebeparduos. Atsakovė pažeidė Sutarties 1.1. p., dėl to sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį tapo neįmanoma. Atsakovė, grąžindama pagal Sutarties 5.1. p. ieškovo sumokėtą 2000 Eur sumą, nevisiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2016 m. spalio 17 d. preliminariąją sutartį. Šios Sutarties 6.2 p. numatyta, kad, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino (gruodžio 17 d.) nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 d. nuo Sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalo grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą (2000 Eur) sumą ir sumokėti 5.1. p. nurodyto dydžio sumą (2000 Eur), kaip šalių patirtus minimalius pirkėjo nuostolius. Atsakovė nesumokėjo ieškovui 2000 Eur sutarties šalių aptartų minimalių ieškovo nuostolių, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas juos priteisti iš atsakovės. Ieškovas priešieškinį prašė atmesti, nurodydamas, kad nors atsakovė ginčo sutarties sudarymo metu buvo senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)m.), sutarties sudarymo metu ji rėmėsi ne tik savo, bet ir artimų giminaičių, nekilnojamojo turto agento nuomone, t. y. elgėsi adekvačiai. Jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė, psichinėmis ligomis nesirgo. Sandorio sudarymo metu buvo normaliai mąstantis žmogus. Atsakovės valios pasikeitimas po ginčo sutarties sudarymo nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Sandoris negali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl esminio suklydimo, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

Atsakovė D. A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras. Po jo mirties labai išgyveno, sutriko sveikata, kankino bloga nuotaika, abejojo, ar bus pajėgi išlaikyti trijų kambarių butą. Anūkas jai patarė ateityje parduoti turimą butą ir nusipirkti kitą, mažesnio ploto butą. Agentūra labai greitai surado pirkėją, jai buvo nepatogu pasakyti atvykusiems asmenims, kad įvyko klaida, kad ji dar nėra apsisprendusi dėl buto pardavimo. Netrukus ieškovas atsakovei sumokėjo 2000 Eur avansą, abu pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo ieškovo apsilankymo atsakovės bute iki preliminariosios sutarties pasirašymo buvo praėjusios vos kelios valandos. Atsakovė buvo sutrikusi, sutarties teksto iki galo atidžiai neperskaitė, visų sutarties sąlygų nesuprato, žodžiu sutarties sąlygos nebuvo aptariamos. Jokie galimi pirkėjo nuostoliai nebuvo aptarti, pasirašydama preliminariąją sutartį, ji nesuprato, kad joje numatytos sankcijos už sutarties nesudarymą siejamos su neįvardytu ir neaptartu nuostolių dydžiu, prilygintu sumokėto avanso dydžiui. Norėjo grąžinti ieškovui tą pačią iš jo gautą 2000 Eur sumą tomis pačiomis kupiūromis, tačiau ieškovas nesutiko. Pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų jam 4000 Eur. 2016-11-08 per Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarę G. Š. nusiuntė ieškovui pareiškimą, kad, pasirašydama šią sutartį, neįsigilino į sutarties sąlygas, nesuprato sutarties esmės ir buto nenori parduoti, nes neturės pati kur gyventi. Prašė nurodyti sąskaitos numerį, į kurią galėtų pervesti 2000 Eur sumokėtą avansą. Ieškovui nurodžius sąskaitos numerį, 2016 m. lapkričio 22 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 2000 Eur. Atsakovė įsitikusi, kad preliminariojoje sutartyje numatytos 2000 Eur netesybos yra aiškiai per didelės. Atsakovė pranešė ieškovui, kad atsisako parduoti butą, spalio 19 d. pasiūlė jam grąžinti sumokėtą avansą, todėl ieškovas negalėjo patirti jokių, net ir minimalių, nuostolių. Atsakovė D. A. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2016 m. spalio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus. Sutartį sudarė dėl suklydimo, neįsigilinusi į jos sąlygas, nesuprato, kad joje numatyta dvigubai grąžinti sumokėtą avansą. Sutarties sąlygos žodžiu nebuvo aptariamos, sutarties tekstas paruoštas atsakovei nedalyvaujant. Atsakovei yra (duomenys neskelbtini) metai, buvo psichologiškai paveikta vyro mirties, palūžusi. Negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, siūlomos kainos. Kaip dabar paaiškėjo, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės butas, buvo parduotas panašios kokybės, tokio paties ploto butas už 36000 Eur, o tai reiškia, kad ieškovas siekė nupirkti atsakovės butą už mažesnę, negu rinkos kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. 1. Teismas neteisingai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neteisingai įvertino Sutarties 5 ir 6 dalis. Akivaizdu, kad sutarties šalys Sutartimi ne tik numatė pradinio įnašo už butą dydį –2000 Eur, pasirašydamos Sutartį šalys aiškiai žinojo, kad minimalių nuostolių suma yra būtent 2000 Eur, nes būtent ši suma ir buvo įrašyta į sutarties 5.1 punktą.

7.2. Teismas, pritaikydamas CK 6.259 str. 1 d., neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad derybos dėl buto pirkimo-pardavimo dar nebuvo pažengusios toli. Apeliantas įžvelgia išvadų prieštaringumą, atleisdamas atsakovę nuo netesybų mokėjimo teismas konstatavo, kad atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neseniai (prieš 5 mėn.) palaidojusi vyrą, tais pačiais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė atsakovės reikalavimus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

7.3. Sutartinių minimalių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Taigi, prašomos priteisti netesybos nėra ieškovo noras neteisėtai praturtėti, o tik atsakovės sutartinės civilinė atsakovės forma. Jei kreditoriaus nuostoliai viršytų sutartyje numatytų minimalių nuostolių sumą, juos reiktų įrodyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad neįgijęs ginčo buto, jis patyrė neturtinę žalą.

7.4. Teismas, nepagrįstai nustatęs apelianto kaltę dėl netinkamo sutarties vykdymo, be jokio pagrindo pritaikė CK 6.259 str. l d. nuostatą, todėl atleisdamas atsakovę nuo atsakomybės (nuo netesybų mokėjimo) neteisingai išsprendė šią civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nėra skundžiama sprendimo dalis dėl atsakovės reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Apeliantas skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys dėl netesybų priteisimo. Taigi byloje kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo nesudarius pagrindinės sutarties.

10. Vien procesinio teismo sprendimo motyvavimo trūkumai, priešingai, nei mano apeliantas, patys savaime nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kai jo turinys vis tik leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Be to, įstatyme yra įtvirtintas draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), juolab kad apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, vadinasi, kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus.

11. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad anaiptol ne kiekvienas civilinio proceso įstatymo pažeidimas (pavyzdžiui, sprendimo turinio ydingumas, jo motyvų nepakankamumas ar neišsamumas, teismo argumentų prieštaringumas ir pan.) sudaro teisinį pagrindą panaikinti sprendimą. Įstatymų leidėjo valia procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jeigu šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ginčas buvo išspręstas neteisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso skundžiamo teismo sprendimo surašymo spragas.

12. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

13. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad Sutarties 5 dalyje nurodyta 2000 Eur suma, kurią Sutarties pasirašymo dieną atsakovei sumokėjo ieškovas, pagal tikruosius šalių ketinimus buvo tik pradinis įnašas už ketinamą įsigyti būstą, t. y. atliko tik mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, tačiau ši suma nebuvo skirta prievolei užtikrinti (CK 6.193 str. 1 d., 2 d.), todėl ieškovas neturi pagrindo besąlygiškai iš atsakovės reikalauti atlyginti 2000 Eur, kaip netesybas (minimalius nuostolius), atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad bylą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Sutarties 5 ir 6 dalis, nes sutarties šalys Sutartimi ne tik numatė pradinio įnašo už butą dydį –2000 Eur, bet pasirašydamos Sutartį šalys aiškiai žinojo, kad minimalių nuostolių suma yra būtent 2000 Eur, nes būtent ši suma ir buvo įrašyta į sutarties 5.1 punktą. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas pritaria.

15. Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios Sutarties 5 ir 6 dalyse susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai, t. y. jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, jo sumokėtas atsakovei 2000,00 Eur avansas liks pardavėjui; jei sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, ji privalės grąžinti pirkėjui (ieškovui) jo sumokėtą avansą bei sumokėti tokio pat dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Tokios nuostatos reiškia, kad preliminariosios Sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės.

16. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pirkėjo (ieškovo) Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. spalio 17 d., sumokėtas pardavėjui (atsakovei) 2000 Eur pradinis įnašas grynaisiais pinigais, kuris yra pagrindinės sutarties sudarymo atveju įskaitomas į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą, yra atsakovės grąžintas buto pirkėjui (apeliantui). Taigi šiuo atveju ieškovas remdamasis Sutarties 6.2. punktu iš atsakovės prašo priteisti 2000 Eur, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

19. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, kuri iš proceso šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (elgėsi nesąžiningai).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl preliminariojoje sutartyje nurodyto turto pardavimo. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė galėjo suprasti ginčo sandorio esmę ir jo aplinkybes. Taigi, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė būtent atsakovė.

21. Teismas iš dalies sutinka ir su apelianto dėstoma pozicija dėl išvadų prieštaringumo sprendžiant apie atsakovės atleidimą nuo netesybų mokėjimo ir sandorio sudarymo esmės suvokimo jos amžiaus ir sutuoktinio netekties aspektais, tačiau atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovės reikalavimas pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, nėra skundžiama.

22. Apeliantas argumentuoja, kad sutartinių minimalių nuostolių dydis įrodomas Sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Taigi jo prašomos priteisti netesybos nėra ieškovo noras neteisėtai praturtėti, tai – atsakovės sutartinės civilinė atsakovės forma.

23. Iš tiesų, netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, ji kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau net nustačius, kad ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Pripažinus, kad ir kita šalis elgėsi nesąžiningai bei savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, pirmosios šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007).

24. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ginčo šalių preliminariosios Sutarties neįgyvendinimo teisinius padarinius analizavo ir vertino pagal abiejų šalių elgesį sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos aspektais. Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad kitos dienos ryte, po preliminarios ginčo Sutarties sudarymo, atsakovė paskambino UAB „AVS partneris“ pardavimų agentui J. N. ir pranešė, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi ieškovui jau 2016 m. spalio 18 d., t. y. kitą dieną po preliminariosios sutarties pasirašymo, tapo žinoma, kad atsakovė atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Teismo vertinimu, įtikinami atsakovės argumentai, kad būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, preliminarią Sutartį pasirašė morališkai neatsigavusi po vyro, mirusio 2016 m. gegužės 2 d., netekties, buto apžiūra ir preliminariosios sutarties pasirašymas įvyko labai greitai, t. y. tą pačią dieną ieškovas butą apžiūrėjo, o po pietų buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Liudytoju apklaustas J. N., kaip tarpininkas, pripažino, kad Sutarties 5.1 p. numatytą 2000 Eur sumą pasiūlė jis, jis šią sumą ir įrašė į sutartį, Sutartis buvo abiem jos šalims pateikta perskaityti, tačiau garsiai Sutarties šalims jos tekstas ir atskiros sąlygos nebuvo perskaitytos. Byloje kaip liudytoja apklausta ieškovo draugė G. K., su kuria ieškovas kartu gyvena, nurodė priešingai, kad buto savininkui, iš kurio nuomojasi butą, nebuvo spėję pranešti, kad ketina kraustytis į nuosavą butą, tame pačiame nuomojamame bute jie gyvena iki šiol. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad derybos dar nebuvo pažengusios toli, į tai, kad sudarant preliminariąją sutartį atsakovė buvo labai garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), buvo neseniai išgyvenusi sutuoktinio netektį (po vyro netekties buvo praėję 5 mėnesiai), ir ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo apie prarastas galimybes įsigyti panašų butą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), taikė CK 6.259 str. 1 d. nuostatas ir atleido atsakovę nuo atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju nuo netesybų ieškovui sumokėjimo. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nustatęs apelianto kaltę dėl netinkamo sutarties vykdymo, be jokio pagrindo pritaikė CK 6.259 str. l d. nuostatą, taip atleisdamas atsakovę nuo nuo netesybų mokėjimo.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Iš apelianto atsakovė prašo priteisti 200,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (129–130 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 200,00 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovės naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.