- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-243-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02202-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M., atstovaujamos advokato Vidmanto Ravinio, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2935-399/2015 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei D. M., dėl turtinės žalos atlyginimo ir atlyginimo už atliktus darbus apmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 465,80 Eur turtinę žalą, 400 Eur nesumokėtą užmokestį už atliktus statybos ir remonto darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. vasario 20 d. pagal susitarimą su atsakove dirbo statybos ir remonto darbus atsakovei priklausančiame bute. Ieškovas yra sudaręs neterminuotą prekių pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Ryškioji kometa“, pagal kurią pardavėjas yra įsipareigojęs sukomplektuoti ir pateikti ieškovo užsakytas prekes, o jis įsipareigojęs užsakytas prekes priimti. Atsakovės remontuojamam butui reikalingos medžiagos buvo imamos iš minėtos statybinių medžiagų parduotuvės. Atsakovė 404,11 Eur už paimtas prekes nesumokėjo iki šiol, todėl ieškovas neturi galimybės atsiskaityti su UAB „Ryškioji kometa“. Taip pat atsakovė yra neatsiskaičiusi už ieškovo asmeninėmis lėšomis nupirktas prekes jos buto remontui pagal pateiktus prekių pirkimo kvitus, viso 61,69 Eur sumai bei nesumokėjusi 400 Eur už atliktus statybos ir remonto darbus.
Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas atliks remonto darbus atsakovės bute. Pagal susitarimą ieškovas turėjo darbus atlikti per du mėnesius, tačiau jų neatliko. Ieškovas dirbo nekokybiškai, todėl atsakovė jį išvijo. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu tiek už atliktus darbus, tiek ir už medžiagas. Ieškovo darbai buvo atlikti netinkamai, atsakovė buvo priversta samdyti kitus meistrus, kad suremontuotų butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės D. M. 400 Eur turtinę žalą, 200 Eur nesumokėto užmokesčio už atliktus remonto darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 176,24 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. M.; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbus užsakė atsakovė ir jie buvo atliekami atsakovei, t.y. fiziniam asmeniui, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas atsakovės šeimos kaip gyvenamasis būstas, paslaugas teikė ieškovas, kuris savo veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, kas pagal Kasacinio Teismo praktiką laikytina ieškovą esant verslininku, todėl šalių sudaryta Rangos sutartis kvalifikuojama Vartojimo rangos sutartimi. Šalių sudaryta žodinė Vartojimo rangos sutartis yra nutraukta. Tarp šalių kilo ginčas ar ieškovas, atlikdamas atsakovės buto virtuvės, koridoriaus ir svetainės remontą bei dažydamas vieną kambarį (mergaitės), sunaudojo visas medžiagas, už kurias jis prašo priteisti 465,80 Eur. Teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovas savo pareigą atsakovei teikti visapusišką informaciją apie atliekamus darbus, sunaudotas medžiagas, įvykdė tinkamai, tačiau, teismo vertinimu, prie tokios situacijos galėjo prisidėti ir tai, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodžiu ir visi sutarties vykdymo metu kilę klausimai buvo sprendžiami žodiniais aptarimais. Teismas sutiko, jog atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, pati bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad medžiagų sunaudojimo nekontroliavo ir nežinojo kokias medžiagas perka ieškovas, nors kaip matyti pagal tolesnę įvykių eigą, atsakovė turėjo galimybę pasitelkti trečiuosius asmenis ir kontroliuoti ieškovo remontui reikalingų medžiagų pirkimą ir jų panaudojimą. Teismas pažymėjo, jog vien faktas, kad sutartis priskirta Vartojimo sutartims, neatleidžia vartotojo būti aktyviu ir siekti savo teisių ir teisėtų interesų visapusiško įgyvendinimo. Išrašytoje išankstiniam apmokėjimui sąskaitoje, ieškovui pateiktame priminime su prekių sąrašu ir išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje RKL 3003139 faktiškai sutampa prekių pavadinimai ir kiekiai, todėl teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad šios statybinės medžiagos buvo sunaudotos remontuojant ieškovui atsakovės butą, už šias statybines medžiagas sumokėjo ieškovas, atsakovė jam negražino nei statybinių medžiagų, nei pinigų ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 400 Eur turtinės žalos. Ieškovo reikalvimas dalyje dėl 65,80 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintas, nes yra neįrodytas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ieškovo pateiktus čekius iš UAB „Bikuva“ ir UAB „Garfus”, nes ieškovas neįrodė, kad tokių statybinių medžiagų nebuvo UAB „Ryškioji kometa” su kuria buvo susitarimas, kad ieškovas iš jos perka statybines medžiagas atsakovės buto remontui. Ieškovas neįrodė, kad iš kitų įmonių pirktos medžiagos buvo sunaudotos remontuojant atsakovės butą, tarp šalių nėra ginčo, kad buvo keičiama palangė, tačiau žodis palangė ir suma prie vieno čekio įrašyta ranka, o ne atspausdinta kaip kitos statybinės medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių sudarytos sutarties pobūdį (žodinė), jos vykdymo eigą bei nutraukimo momentą, bei į tai, kad atsakovė nutraukdama sutartį ieškovo neinformavo nei žodžiu, nei raštu, sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo iš ieškovo reikalauta perduoti atsakovei atliktų darbų rezultatą, pats ieškovas savo iniciatyva to nedarė, todėl laikytina, kad atsakovė ieškovo darbus priėmė su pretenzijomis (trūkumais) (Buto apžiūros (defektinis) aktas). Byloje nepateikta neginčijamų įrodymų (nuotraukų ar kt.), kurių pagalba teismas galėtų identifikuoti ieškovo atliktų nekokybiškų darbų mąstą. Įvertindamas, kad ieškovas iš dalies pripažįsta, jog galėjo būti nekokybiškų darbų, vertindamas pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų visumą, o taip pat įvertindamas ilgą ieškovo darbų atlikimo laiką (apie 5-6 mėn.), teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo atlikti remonto darbai nebuvo visiškai kokybiški bei, kad tokiems darbams atlikti tikrai nereikia 5-6 mėnesių laiko, todėl ieškovo prašymą dėl 400 Eur nesumokėto užmokesčio už atliktus darbus tenkintino iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteisė 200 Eur už atliktus buto remonto darbus. Abi sutarties šalys nebendradarbiavo tinkamai viena su kita visu sutarties laikotarpiu, nesinaudojo įstatymu jiems suteiktomis teisėmis, o būtent užsakovė D. M. neįformino nustatytų trūkumų prieš nutraukdama sutartį, nenustatė protingo termino jiems pašalinti, kiti darbuotojai pradėjo dirbti nenustačius, kokius darbus tinkamai, o kokius netinkamai atliko ieškovas, kiti darbuotojai atliko daugiau darbų ir kitomis medžiagomis bei technika, nei buvo susitarę ieškovas ir atsakovė, taigi atsakovė nesilaikė CK 6.658 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimų. Ieškovas, dirbdamas su verslo liudijimu taip pat turėjo įvertinti pateiktas medžiagas (grindų dangą) ir jei matė, kad jos nepakaks apie tai įspėti atsakovę ir darbų neatlikti su nekokybiška (nepakankama) grindų danga. Ieškovas darbus turėjo atlikti pagal įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus, kadangi žodinėje rangos sutartyje nebuvo sutarta dėl kitokios darbų kokybės (CK 663 str. 1 d.). Dėl darbų priėmimo-perdavimo abi sutarties šalys turėjo būti suinteresuotos viena darbus perduoti, kita - priimti (CK 662 str. ).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė D. M., atstovaujama advokato Vidmanto Ravinio, apeliaciniame skunde (b. l. 95-109) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, padarydamas išvadas, kad atsakovei tenka pareiga sumokėti 400 Eur turtinės žalos ir 200 Eur nesumokėto užmokesčio už atliktus remonto darbus, netinkamai aiškino bei taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat netinkamai aiškino bei taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas materialines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į nešališką teismą principus.
2. Ieškovas yra verslininkas, jo kaltė netinkamai atlikus darbus yra preziumuojama, ieškovas įrodymų, paneigiančių jo kaltę bei įrodančių atsakovės neteisėtus veiksmus bei kaltę nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas darbus pagal rangos sutartį atliko netinkamai. Nors šioje byloje atsakovė ir nereiškė ieškovui priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, tačiau, esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, bei ieškovui neginčijant sutarties nutraukimo, teismas turėjo pareigą spręsti ar ieškovas turi teisę reikalauti apmokėjimo už netinkamai ir ne laiku atliktus darbus.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė ieškovo darbus priėmė su pretenzijomis (trūkumais), nereikalavo ieškovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, sumažinti darbų kainą, taip pat nesiekė, kad ieškovas atlygintų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Sutartį nutraukus iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi tik teisę, bet ne pareigą reikalauti perduoti jam atliktą darbų rezultatą. Be to, vartotojas nėra saistomas pareigos pirma pareikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ar reikalauti sumažinti darbų kainą. Atsakovė matydama, kad darbai atlikti su esminiais trūkumais bei, kad juos reikės perdaryti iš naujo, jų ne tik kad nepriėmė, tačiau ir neprašė, kad rangovas jai darbų rezultatą perduotų. Šalinant darbų trūkumus, darbai buvo atliktais naujo, t.y. ieškovo atliktu darbo rezultatu nebuvo naudojamasi.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui nebuvo reiškiamos pretenzijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė reiškė pretenzijas, šią aplinkybę paliudijo ir liudytojas E. R.. Pretenzijos ieškovui buvo reikštos 2014 m. lapkritį, gruodį, ieškovas žadėjo baigti darbus iki 2014 m. Kalėdų. Defektai nebuvo ištaisyti, nors ieškovas iki 2014 m. vasario 12 d. turėjo pakankamai laiko ištaisyti visus darbų trūkumus bei tinkamai priduoti atliktą darbų rezultatą. Teismo išvada, kad ieškovui buvo sudarytos kliūtys fiksuoti darbų kokybę yra šališka ir nepagrįsta. Pats ieškovas nenurodė, kad tokios kliūtys jam buvo, taip pat nenurodė, kad jis ėmėsi kokių nors priemonių fiksuoti atliktų darbų kokybę.
5. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą, kad remontui visos ieškovo nurodomos medžiagos nebuvo panaudotos, taip pat dėl netinkamai atliktų darbų perkėlė atsakovei. Ieškovui teko pareiga įrodyti, kad medžiagos faktiškai buvo sunaudotos atsakovės bute ir kad jų likučio neliko, taip pat reikalaudamas nesumokėto užmokesčio už atliktus darbus, jis privalėjo įrodyti, kokio dydžio kaina šalių buvo sutarta, kiek faktiškai jis darbų atliko, kad darbus atliko kokybiškai ir kokia atliktų darbų vertė. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
6. Teismas nevertino aplinkybės, kad sutartis atsakovės nutraukta ieškovui nespėjus atlikti visų sutartų darbų, todėl ieškovui dalies sutartų darbų neatlikus, jis neturi teisės į visą sutartą darbų kainą. Nors teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti sumą, įskaičius tai, kad ieškovas pripažino gavęs iš atsakovės 290,85 Eur, tačiau teismas iš esmės priteisė ieškovui beveik visą sutartą kainą. Be to, iš sprendimo neaišku, kokia dalis sumos sudarė už sutartinius darbus, ir kokia už papildomus darbus, ir kaip teismas nustatė papildomų darbų kainą, nors šalys dėl jokių papildomų darbų nesitarė, o pats ieškovas nei ieškinyje nei teisme taip pat nenurodė, kaip jis apskaičiavo papildomus darbus ir kaip nustatė, kad atsakovė jam skolinga būtent 400 Eur. Atsakovė ieškovui jokios žalos nepadarė, o pati patyrė žalą dėl ieškovo netinkamai ir ne laiku atliktų darbų. Todėl atsakovė nutraukė sutartį ir turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, atsisakyti mokėti už atliktus darbus bei reikalauti nuostolio atlyginimo.
7. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad negali objektyviai įvertinti atsakovės turėtų išlaidų dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl minėtų išlaidų dydis šioje byloje nenustatinėtinas. Sąskaitos ir kvitai buvo teikiami, ne jos dydžiui pagrįsti, o kaip įrodymas, kad ieškovo netinkamai atlikti darbai buvo realiai perdaryti.
8. Prekės, nurodytos 2015-02-12 sąskaitoje, negalėjo būti ir nebuvo panaudotos atliekant atsakovės buto remonto darbus, o ieškovas neįrodė, kad medžiagas panaudojo ir kad jas sunaudojo visas bei, kad ankščiau pirktų prekių, už kurias atsakovė jau yra atsiskaičiusi su ieškovu nepakako remonto darbams atlikti. Sąskaita išrašyta, kai sutartis su ieškovu buvo nutraukta. UAB „Ryškioji kometa“ ir ieškovo 2014-04-15 prekių pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktas liudija, kad ieškovui prekės yra išduodamos ir jis apie jų gavimą pasirašo prekių gavimo vietoje PVM sąskaitoje faktūroje.
9. Remiantis defektinio akto išvadomis yra konstatuota, kad darbai atlikti nekokybiškai ir siekiant ištaisyti defektus reikia naujai atlikti darbus. Atsakovei nesuprantama kaip teismui viena vertus nustačius, kad darbai atlikti nekokybiškai, kas kartu liudytų ir apie netinkamą medžiagų panaudojimą ar jų sugadinimą, galima priteisti ieškovo reikalaujamą sumą už medžiagas, kaip ieškovo patirtą turtinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 117-120) prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas, siekdamas prisiteisti patirtą turtinę žalą neprivalėjo ginčyti patį sutarties nutraukimo faktą, tačiau atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas neatleido jos nuo atsakomybės ir prievolės sumokėti ieškovui už jo lėšomis nupirktas ir remontuojant atsakovės butą sunaudotas statybines medžiagas, bei sumokėti ieškovu už atliktą darbą, todėl teismas teisingai sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 404,11 Eur turtinės žalos, atsiradusios savo lėšomis sumokėjus už statybines medžiagas, yra teiktas pagrįstai, bei nagrinėjant bylą pilnai įrodytas rašytinių dokumentų, bei liudytojo pagalba. Priežastinis ryšys tarp atsiradusios turtinės žalos ir atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo) yra įrodytas visiškai ir neginčijamai.
2. Teismas pagrįstai laikė nustatyta aplinkybę, kad statybinės medžiagos pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą bei PVM sąskaitą faktūrą RKL 3003139, buvo sunaudotos remontuojant ieškovui atsakovės butą, už šias statybines medžiagas sumokėjo ieškovas, atsakovė jam negrąžino nei statybinių medžiagų, nei pinigų, todėl reikalavimą dėl 404,11 Eur turtinės žalos tenkino. Atsakovė byloje neįrodė, jog ieškovas tariamai netinkamai atliko buto remonto darbus ir dėl to galimai būtų praradęs reikalavimo atlyginti žalą teisę.
3. Nagrinėjant bylą, ieškovas nepripažino, jog statybinius remonto darbus būtų atlikęs netinkamai. Atsakovė per visą buto remonto laikotarpį nepareiškė ieškovui nei vienos raštiškos pretenzijos, o tik vienašališkai nutraukė sutartį ir pasamdė kitus darbininkus. Todėl teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nekontroliavo ieškovo, nereikalavo pateikti ataskaitų apie sunaudotas medžiagas. Vartojimo sutartims, neatleidžia vartotojo nuo pareigos būti aktyviu ir siekti savo teisių ir teisėtų interesų visapusiško įgyvendinimo.
4. Atsakovė visiškai netinkamai skunde remiasi CK 6.256 str. 4 d. ir visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Tariamai netinkamų darbų atlikimą ar ieškovo nupirktų statybinių medžiagų nepanaudojimą turėjo įrodyti atsakovė, tačiau to byloje nepadarė. Priešingai, atsakovė pati patvirtino, jog ieškovas atliko remonto darbus jos bute ir be jokios abejonės tam buvo naudojamos statybinės medžiagos, už kurias sumokėti turėjo pareigą atsakovė. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat remiasi teisiniu reglamentavimu dėl jos, kaip užsakovo tariamų nuostolių atlyginimo, tačiau tokio reikalavimo teisme iškėlusi nebuvo.
5. Teismas aplinkybes dėl sutarto ir neapmokėto atlyginimo už darbą vertino tinkamai, nustatė, kad pati atsakovė po sutarties nutraukimo siuntė ieškovui sms žinutę, klausdama, kiek ji turi sumokėti ieškovui už darbą o ieškovui paskambinus atsakovei, ši jį nukreipė pas savo brolį.
Šalies argumentai
6. Ieškovas tiek rašytiniais įrodymais, tiek savo paaiškinimais, bei liudytojo parodymais visiškai įrodė, kad savo lėšomis nupirktas medžiagas sunaudojo atsakovės remontuotame bute, tačiau atsakovė savo atsikirtimų dėl tariamai nepanaudotų medžiagų neįrodė, nors nuo šios pareigos atleista nebuvo. Akivaizdu, kad teismo priteista 400 Eur suma vietoj sąskaitoje nurodytų ir sprendimo tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamoje dalyse minimų 404,11 Eur, yra tik techninė apsirikimo klaida, dėl kurios ištaisymo ieškovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Byloje kilo ginčas dėl žodinės vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų ir remonto darbams pirktų statybinių medžiagų kainos apmokėjimo.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672 str. - 6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 – 6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys žodžiu susitarė dėl darbų masto ir kainos. Byloje be šalių paaiškinimų apie žodinio susitarimo turinį (apimtį) reikšmingesnių įrodymų faktiškai nėra. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Ieškovas nurodo, kad atsakovė (apeliantė) jam yra nesumokėjusi sutartą 400 Eur sumą už atliktus remonto darbus bute bei 404,11 Eur už ieškovo lėšomis nupirktas statybines medžiagas, sunaudotas remontuojant atsakovės butą. Apeliantės teigimu, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad medžiagos faktiškai buvo sunaudotos atsakovės bute ir kad jų likučio neliko, taip pat reikalaudamas nesumokėto užmokesčio už atliktus darbus, jis privalo įrodyti, kokio dydžio kaina šalių buvo sutarta, kiek faktiškai jis darbų atliko, kad darbus atliko kokybiškai ir kokia atliktų darbų vertė, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodė, o atlikti ieškovo darbai yra su trūkumais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prieš apeliantei nutraukiant rangos sutartį, tam tikri darbai jos bute buvo padaryti, nupirktos medžiagos, kurios buvo naudojamos apeliantės bute, todėl apeliantė turėtų sumokėti darbų kainą, proporcingą atliktam darbui (CK 6.673 str. 2 d.). Svarbu pažymėti ir tai, kad visi remonto darbai nebuvo atlikti iki galo, nes apeliantė buvo nebesuinteresuota rangos darbų rezultatu ir nesutiko, kad ieškovas baigtų remontuoti butą, vienašališkai nutraukė vartojimo rangos sutartį. Pažymėtina, kad abi vartojimo rangos sutarties šalys turi veikti protingai, sąžiningai ir atsakingai bei vengti piktnaudžiavimo. Nagrinėjamu atveju vertinant iš esmės sutampančias šalių aiškinimų dalis, pagal šalių susitarimą statybos remonto darbus ieškovas pradėjo 2014 m. rugsėjo mėnesį ir jų atlikimo terminas – du mėnesiai, tačiau atsakovės iniciatyva 2015 m. vasario 12 d. nutraukus sutartį, ieškovas remonto darbų taip ir nebuvo pabaigęs. Buvo atliekami buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, svetainės, koridoriaus remonto darbai bei vieno kambario dažymo darbai. Taip ilgai užsitęsę remonto darbai atsižvelgiant į jų mastą yra sunkiai logiškai paaiškinami įprastos praktikos kontekste. Remiantis bylos medžiaga, atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos sutarties pobūdį (žodinė), jos vykdymo eigoje ar ją nutraukiant, atliktų darbų apimtis, pretenzijos dėl atliekamų darbų kokybės, informacija ar duomenys apie tai, kad apeliantė reikalavo pašalinti darbų trūkumus per protingą terminą, niekur nebuvo fiksuojama. Apeliantės aiškinimą, kad dėl nekokybiškai atliekamų darbų ieškovui pretenzijas ji reiškė jau 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, o ieškovas sakė viską atliksiąs iki Kalėdų, iš esmės patvirtina liudytojo E. R. parodymai. Turinčio žinių statybos srityje liudytojo V. S. parodymai bei jo IĮ „Svajus“ vardu 2015-02-23 surašytas buto apžiūros (defektinis) aktas, nors ir nekviečiant bei nedalyvaujant apžiūroje pačiam ieškovui, atrodo įtikinami faktinių bylos aplinkybių kontekste, jog remonto darbai apeliantės bute atlikti nekokybiškai, o nekokybiškai atliktų darbų trūkumams šalinti būtina pirkti naujas statybines medžiagas bei naujai atlikti statybos darbus. Nors ieškovas ir aiškino, kad jis darbus atliko tinkamai ir atsakovė jam jokių pretenzijų nereiškė, tačiau dėl tokių paaiškinimų nebuvo kategoriškas, pripažindamas kad jeigu jau atsakovė turi jam tiek daug pretenzijų, yra ir jo kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apeliante, jog remonto darbai jos bute ieškovo atlikti nekokybiškai (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas iki vartojimo rangos sutarties nutraukimo buvo atlikęs dalį sutartų darbų ar atlikęs darbus, kurių atsakovė nepageidavo. Tačiau kad su atsakove ieškovas suderino galutinę ir tikslią darbų atlikimo kainą, byloje įrodymų nėra. Pažymėtina, kad šią aplinkybę šalys aiškina skirtingai: ieškovas – sutarė už kambarį 1 800 Lt (521,32 Eur), apeliantė suprato, kad į 5000 Lt (1 448,10 Eur) kainą turėjo įeiti ir darbas ir medžiagos, kaip ir aplinkybę apie ieškovo gautą apmokėjimą už darbą, medžiagas. Pastebėtina ir tai, jog pareikšdamas reikalavimą dėl 400 Eur už atliktus remonto darbus priteisimo, ieškovas apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimu, jog šią sumą atsakovė yra skolingą už atliktus remonto darbus, tačiau šio reikalavimo nepagrindė ir neįrodinėjo aplinkybių, nei dėl sutartos darbų kainos, nei dėl faktiškai atliktų darbų kiekio (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad šalys buvo sutarusios tik dėl tam tikros preliminarios darbų kainos, tačiau ieškovas galutinės remonto kainos su atsakove iš anksto nebuvo aptaręs, nors tai jis privalėjo padaryti, todėl ieškovas privalo prisiimti iš to kylančias visas neigiamas pasekmes, nes ieškovui, kaip rangovui, kuris yra verslininkas (dirbantis pagal verslo liudijimą), keliami didesni rūpestingumo, atidumo kriterijai. Tačiau svarbu paminėti, jog teisės aktuose įtvirtintų vartotojų teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, o teismui – visais atvejais ginti tik vartotojų interesus. Teismas nagrinėdamas bylas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5. str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad išrašytoje išankstiniam apmokėjimui sąskaitoje, ieškovui pateiktame priminime su prekių sąrašu ir išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje RKL 3003139 404,11 Eur sumai faktiškai sutampa prekių pavadinimai ir kiekiai ir šias statybines medžiagas pirko bei už jas sumokėjo ieškovas. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos atsakovės buto remontui, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis paminėtais įrodymais laikytina nustatyta aplinkybė, jog šios statybinės medžiagos buvo sunaudotos remontuojant ieškovui atsakovės butą. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovui reiškiant reikalavimą dėl apmokėjimo už nupirktas statybines medžiagas, būtent jam ir teko pareiga įrodyti, kad nupirktas statybines medžiagas, už kurias jis prašo priteisti 404,11 Eur, visas sunaudojo apeliantės buto remontui, o ne atsakovei įrodinėti, kad ieškovo nupirktos medžiagos nebuvo panaudotos jos buto remontui. Sisteminis 2014-04-15 prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RKM 140415 3.2 punkto nuostatų aiškinimas kartu su 2015-02-12 išrašyta sąskaita išankstiniam apmokėjimui bei 2015-08-01 PVM sąskaita – faktūra Nr. RKL 3003139 leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog, nepaisant to, kad byloje nėra įvardintas faktiškai sunaudotų medžiagų kiekis atsakovės buto remontui, paminėtuose sąskaitose nurodytos prekės negalėjo būti panaudotos atliekant atsakovės buto remonto darbus iki sutarties nutraukimo 2015-02-12.
Atsižvelgdamas tiek į pirmiau išdėstytus argumentus, tiek į ilgą laiką trukusį vartotojo (apeliantas) teisėtų lūkesčių atlikti nepriekaištingos kokybės buto remontą pažeidimą, įvertinęs tai, jog butas suremontuotas ir nenustatyta nei ieškovo atliktų darbų masto, nei sunaudotų medžiagų kiekio, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis bendraisiais teisės proporcingumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo prašomų reikalavimų netenkinti.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl šių teisės normų taikymo, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę bei iš dalies pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovo reikalavimai atmestini, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimą. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas - 500 Eur. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 98 str. 1, 2 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 4,82 Eur, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Šios išlaidos (15+150) priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 4 d., 98 str. 1, 3 d.). Iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 665 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo R. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,82 Eur (keturis eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 665 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.