Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.10.5.1.; 2.5.11.1.; 2.5.28.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.

2016 m. kovo 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IĮ G. S. firmos apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. firmos patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir D. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, P. K. ir Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl skolos už automobilio saugojimo paslaugas priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė IĮ G. S. firma ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir D. B. IĮ G. S. firmos naudai 3745,52 Eur skolos už neapmokėtas automobilio pasaugos paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 112 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad IĮ G. S. firma ir Telšių apskrities VPK 2010-08-20 pasirašė „Bešeimininkio turto, sugadintų bei sulaikytų transporto priemonių ir kitų būtinam saugojimui perduodamų daiktų nuvežimo, pervežimo ir saugojimo būtinosios pasaugos sutartį“, o 2013-08-29 „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo pasaugos sutartį“ Nr. 86-IL-3369. Numatyti įkainiai - 17,96 Eur už nuvežimą, pervežimą ir 1,16 Eur už transporto priemonės saugojimą vieną parą. Šios kainos taikytinos nuo saugojimo pradžios iki 2013-08-28. 2013-08-29 buvos pasirašyta nauja minėta Pasaugos sutartis su naujais įkainiais - 5,79 Eur už vieną saugojimo parą. Priedo 4.1 p. numatyta, kad prievolė apmokėti saugojimo išlaidas kyla transporto priemonės savininkui ar teisėtam valdytojui. Remiantis Telšių AVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 99, vilkiku (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) į G. S. firmos saugojimo aikštelę, buvo atgabentas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo vairuotojas pažeidė KET 14 punktą bei ATPK 128 str. 1 d., transporto priemonė užregistruota Priverstinio transporto priemonių nuvežimo aktų registracijos žurnale. Todėl minėtas automobilis nuo 2012-05-17 ir buvo pradėtas saugoti, jis tebesaugomas ir dabar, ir dėl jo grąžinimo niekas nesikreipė. Kad automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2012-05-17 iki šiol yra atsakovas A. J., ieškovas sprendžia iš 2015-05-19 VĮ „Regitra“ duomenų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. B. 3745,52 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3745,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 612 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei IĮ G. S. firmai, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo IĮ G. S. firmos 200 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovui A. J.. Panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. J. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 3745,52 Eur sumai.

Teismas vertino, kad ieškovė automobilį saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydama sutartis, sudarytas su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kurios sudarytos siekiant užtikrinti tiek atsakovų, tiek viešuosius (saugų eismą) interesus. Davėjo ir saugotojo sudaryta transporto priemonių pasaugos sutartis yra atlygintinė. Iš VĮ „Regitra“ Telšių filialo pateiktos informacijos sprendė, kad 2012-05-18 yra pranešta apie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, prie pranešimo nurodytas asmuo - A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), iki tol automobilio savininkas buvo S. A. C.. Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas A. J. 2012-05-11 pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. B.. Atsakovas D. B. nusipirkęs automobilį iš A. J. įgijo nuosavybės teisę į jį, jam buvo žinoma apie automobilio sulaikymą. Pagrindas automobilio savininko atsakomybei kilti yra daikto savininko pareigų nevykdymas – kai automobilio savininkas, žinodamas, kad jam priklausantis automobilis yra sulaikytas, neatsiima jo, tuo padidindamas automobilio saugojimo išlaidas (automobilio saugojimo nuostolius).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ G. S. firma prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės IĮ G. S. firmos ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis buvo įregistruotas ir nuosavybės teise nuo 2012-05-18 priklausė ir dabar priklauso atsakovui A. J.. Duomenų, kad automobilį saugojimo aikštelėje paliko kitas asmuo, valdantis daiktą kitais pagrindais, nėra.

2. Tas faktas, jog atsakovas pats asmeniškai nesikreipė dėl automobilio priregistravimo jo vardu į VĮ „Regitra“ neatleidžia jo nuo pareigos ir neatleis ateityje mokėti ieškovei atlyginimą už pasaugą, jeigu atsakovas nėra nustatyta tvarka pardavęs ar kitaip perleidęs jam nuosavybės teise priklausančio automobilio.

3. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2011-03-30 redakcija) 3.7 p. nurodoma, kad transporto priemonės valdytojas apibrėžiamas kaip fizinis, juridinis asmuo arba užsienyje įregistruotos įmonės atstovybė Lietuvos Respublikoje, kurių vardu transporto priemonė registruojama Lietuvos Respublikoje. Nors šiomis Taisyklėmis teismas savo sprendime ir nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad tai yra poįstatyminis teisės aktas ir šioje teisinėje situacijoje nenaudotinas, tačiau ieškovė mano, kad tai padaryta nepagrįstai. Teismas negalėjo ignoruoti šios aplinkybės ir pripažinti, kad D. B. ar A. J., norėdami prieš trečiuosius asmenis panaudoti jų 2012-05-11 sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, neprivalėjo šios pirkimo-pardavimo sutarties užregistruoti viešame registre. Ieškovė mano, kad tokia tvarka tam ir buvo patvirtinta, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui tokių sutarčių sudarymui, nes niekas negali paneigti tokios galimybės, kad įvykus bet kokiam įvykiui, susijusiam su automobilio vairavimu, galima atgaline data sudaryti panašaus pobūdžio automobilio pirkimo-paradavimo sutartis ir prievolę, galinčią atsirasti dėl tokio įvykio bandyti perkelti ne tikrajam automobilio savininkui (valdytojui), o kitam asmeniui, kurio turtinės galimybės įvykdyti kilusią prievolę daug mažesnės arba visiškai niekinės.

4. Automobilio pirkimo-pardavimo faktą teismas pripažino net neišklausius tariamo automobilio pirkėjo D. B., nes jis į teismo posėdžius neatvyko. Teismas sprendime nurodė, kad trečiasis asmuo P. K., kuriam vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į G. S. firmos aikštelę, paaiškino, kad automobilį vairuoti jam davė D. B., nors tokių aplinkybių P. K. ir nenurodė. P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai nepamena, ar tarp asmenų, pasiūliusių jam pavairuoti automobilį buvo ir D. B., todėl tokiais paaiškinimais teismas remtis negalėjo, ypač kai įrodinėjamos automobilio nuosavybės aplinkybės. Byloje nesant jokių duomenų, kaip D. B. vertina 2012-05-11 sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, negalima tinkamai įvertinti ar tokia sutartis tikrais buvo sudaryta, ar ji buvo sudaryta būtent nurodytą diena, tai yra 2012-05-11.

Atsakovas A. J. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 1000 Eur sumą už advokato paslaugas.

1. Tuo metu, kai minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas į ieškovės auto aikštelę, transporto priemonės savininkas pagal 2012-05-11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį buvo atsakovas D. B., todėl visi reikalavimai kyla atsakovui D. B., o ne atsakovui A. J., kuris nėra minėtos transporto priemonės savininkas.

2. Įstatymu nereglamentuojamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių registravimas. Negalima teigti, kad jame nustatytas tokių sutarčių privalomas registravimas.

3. Asmenys privalo pakeisti duomenis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje tuo atveju, jei pasikeičia transporto priemonės savininkas, ir pateikti atitinkamai nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui patvirtinantį dokumentą. Ieškovė poįstatyminiame akte nustatytą reglamentavimą reikalavimą - pateikti atitinkamą nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo dokumentą - nepagrįstai sutapatina su CK 1.75 str. 1 d. nustatytu reglamentavimu, kad privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją gali nustatyti įstatymas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo fakto ir savininko prievolės apmokėti už automobilio saugojimo paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ G. S. firma su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2010 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė „Bešeimininkio turto, sugadintų bei sulaikytų transporto priemonių ir kitų būtinam saugojimui perduodamų daiktų nuvežimo, pervežimo ir saugojimo būtinosios pasaugos sutartį“ Nr. 86-IL-4120 su priedais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, o 2013 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo pasaugos sutartį“ Nr. 86-IL-3369 su priedais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki šiol saugomas ieškovės IĮ G. S. firmos automobilių saugojimo aikštelėje, kur jis nuvežtas P. K. 2012 m. gegužės 17 d. padarius administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. buvo nepilnametis, pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas P. K. tėvas A. K.. Automobilio nuvežimo faktą patvirtina ir transporto priemonės 2012 m. gegužės 17 d. priverstinio nuvežimo aktas Nr. 99, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 13.45 val. iš (duomenys neskelbtini), transporto priemone, vilkiku, nuvežtas į ieškovės automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina taip pat ir priverstinio transporto priemonių nuvežimo aktų registracijos žurnalas. Ieškovė IĮ G. S. firma automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugo atlygintinų sutarčių, sudarytų su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo pagrindu. Vadovaujantis sudarytomis sutartimis, ieškovė IĮ G. S. firma 2015 m. vasario 5 d. A. J. vardu išrašė PVM sąskaitą-faktūrą SAN Nr. 08616 - 3745,52 Eur sumai.

Administracinio pažeidimo padarymo metu galiojusi Saugaus eismo automobilių keliais Įstatymo 33 straipsnio 6 dalies redakcija įtvirtino, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad VĮ „Regitra“ Telšių filialo duomenimis, 2012 m. gegužės 18 d. pranešta apie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą ir prie pranešimo nurodytas apie tai pranešęs asmuo – savininkas A. J.. Iš pateikto išrašo matyti, kad iki tol automobilio savininkas buvo S. A. C.. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad A. J. iš S. A. C. automobilį pirko ne vėliau, bet 2012 m. Byloje pateikta 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad A. J. ir D. B. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. B. už 115,85 Eur iš A. J. nusipirko automobilį. Sutarties sudarymo faktą patvirtina ir 2012 m. gegužės 11 d. sąskaita –faktūra, serija AJ Nr. 010, A. J. vykdomos individualios veiklos buhalteriniai dokumentai.

Teisėjų kolegija iš šių įrodymų sprendžia, kad VĮ „Regitra“ Telšių filialui pardavimo fakto pranešimas 2012 m. gegužės 18 d. patvirtina būtent tai, kad A. J. pardavė automobilį tuo laikotarpiu ir įvykdė pareigą pranešti apie savininko pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai ir neturėjo pagrindo abejoti pirkimo-pardavimo sutarties surašymo data. Ieškovo abejonės dėl sutarties pasirašymo atgaline data yra samprotavimai, nepagrįsti rašytiniais dokumentais ir nepatvirtinti kitais bylos įrodymais. Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl trečiojo asmens P. K. parodymų turinio, nes aplinkybę, kad D. B. žinioje buvo ginčo automobilis jis patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį Audi 80 vairuoti davė iš matymo pažystami asmenys - D. B. ir O. M..

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, (2012-02-06 redakcija) 71. punktas numatė, kad išskirtini šie įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimo atvejai: 71.1. pasikeitus transporto priemonės valdytojui; 71.2. pasikeitus transporto priemonės valdytojo duomenims; 71.3. pasikeitus transporto priemonės duomenims; 71.4. keičiant laikino įregistravimo terminą; 71.5. keičiant valstybinį numerį; 71.6. keičiant registracijos liudijimą. 72 punktas įtvirtina terminai, per kuriuos pareiškėjas privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo: 72.1. praradus valstybinio numerio ženklus ar registravimą patvirtinantį dokumentą – nedelsiant; 72.2. pasibaigus laikino įregistravimo terminui – prieš pradedant toliau eksploatuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos viešajame eisme; 72.3. pasikeitus transporto priemonės valdytojui, valdytojo ar transporto priemonės duomenims – per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo (taisyklių 73.2 punkte numatytu atveju šis terminas taikomas tik buvusio transporto priemonės valdytojo vardu veikiančiam pareiškėjui). Taisyklių 86.9. punktas numatė, kad transporto priemonė išregistruojama, jei naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas taisyklių 76 punkte nustatyta tvarka ir terminais nesikreipia dėl įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimo.

Nagrinėjamoje byloje VĮ „Regitra“ Telšių filialo duomenimis, 2012 m. gegužės 18 d. buvo pranešta apie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą ir jokių tolimesnių veiksmų atlikimas VĮ „Regitra“ Telšių filiale nėra užfiksuotas. Taigi, naujasis automobilio savininkas per 15 dienų nesikreipė dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo duomenų keitimo, todėl VĮ „Regitra“ Telšių filialas, remiantis aptartu poįstatyminiu reglamentavimu, turėjo išregistruoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovo A. J. teiginiu, kad nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ poįstatyminiame akte nenustatyta, kad privalomai registruojamos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys. Taigi, nagrinėjam atvejui nėra taikoma CK 1.75 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo metu kai minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas į ieškovės auto aikštelę, transporto priemonės savininkas pagal 2012 m. gegužės 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, buvo atsakovas D. B., todėl visi reikalavimai susiję su ieškinyje nurodytomis 2010 m. rugpjūčio 20 d. Bešeimininkio turto, sugadintų bei sulaikytų transporto priemonių ir kitų būtinam saugojimui perduodamų daiktų nuvežimo, pervežimo ir saugojimo būtinosios pasaugos ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo pasaugos sutartimis kyla atsakovui D. B., o ne atsakovui A. J., kuris nebuvo minėtos transporto priemonės savininkas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui ir savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymi, kad atsakovui A. J. 2012 m. gegužės 11 d. pardavus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., jis įgijo nuosavybės teisę į jį ir prievolę apmokėti už automobilio saugojimo paslaugas, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo D. B. tenkintino, o reikalavimą atsakovo A. J. atžvilgiu atmetė.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas prašė priteisti patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo sumą, jo sudėtingumą, ieškinio sumą, vertina, kad atsakovo naudai i9š ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 200 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės IĮ G. S. firmos (į. k. 180347284) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimo išlaidų atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini))

Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė Teisėjai Egidijus Mockevičius Irena Stasiūnienė