Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingai Mylimienei, Reginai Kvederienei,

trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namų atstovei direktorei Raimundei Raudonienei,

trečiojo asmens Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atstovui direktoriui Gediminui Raudoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. K., tretieji asmenys Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai ir Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, išlaikymo gavėjo pakeitimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. DĮV-1148 Pajūrio vaikų globos namai atleisti nuo globėjo pareigų. Tuo pačiu įsakymu M. P. laikinuoju globėju paskirti Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. DĮV-1202 nuo M. P. rūpintojo pareigų atleisti Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, paskiriant rūpintoju Pajūrio vaikų globos namus, nustatyta vaiko rūpybos vieta globos institucijoje.

m. rugsėjo 4 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu S. K. laikinai (dvejiems metams) apribota motinos valdžia dukros M. P. atžvilgiu. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose.

Nepilnametei M. P. nebuvo nustatyta nuolatinė rūpyba, kadangi Šilalės rajono socialinių paslaugų namai teikė tik trumpalaikes socialinės globos paslaugas, t. y. vaikui, laikinai netekusiam tėvų globos/rūpybos, Socialinių paslaugų namuose buvo nustatoma tik laikinoji globa/rūpyba.

Apribojus motinos valdžią, S. K. jokių teigiamų pokyčių, kad susigrąžintų dukrą, nepadarė. Kaip nurodo Šilalės miesto seniūnijos socialinė darbuotoja, nuo 2015 m. kovo mėnesio S. K. teikiamos tik bendrosios socialinės paslaugos-informavimas, konsultavimas, kadangi moteris nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, su socialine darbuotoja nebendrauja, dažnai jos neįsileidžia, jos namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečio vaiko auginimui ir gyvenimui. Moteris gyvena nuomojamame name, kur yra du kambariai. Gyvenimo sąlygos tik patenkinamos. Moteris šitame bute gyvena jau apie penkerius metus, tačiau per šį laikotarpį nesugebėjo susitvarkyti kito kambario, kuriame tebėra sudėti perkraustyti baldai. Apsilankymų metu atsakovė dažnai randama neblaivi. Atsakovė dirba pas ūkininkę, priteistas išlaikymas pervedamas iš jos darbo užmokesčio. S. K. stokoja motinystės įgūdžių, dukrą Socialinių paslaugų namuose ateina aplankyti ir neblaivi, visiškai nesidomi dukros mokymosi rezultatais, vaiko gyvenimu, sveikata.

2016 m. Vaiko teisių apsaugos skyriui vykdant laikinosios rūpybos plano peržiūras, Šilalės miesto seniūnijos socialinė darbuotoja pateikė niekuo nesikeičiančią informaciją apie S. K. - alkoholio vartojimas, nenoras keisti gyvenimo būdą, konfliktai, nenoras bendrauti su socialiniu darbuotoju, dažnas nebuvimas namuose. Atsižvelgiant į tai, socialinė darbuotoja siūlė tęsti laikinąją rūpybą. 2017 m. S. K. gyvenimo būdas nesikeičia.

2017 m. liepos 31 d. S. K. savo paaiškinime teigia, kad ji savo dukra M. rūpintis negali, nori, jog rūpyba būtų tęsiama iki pilnametystės.

Atsakovė S. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Atsakovė apie teismo procesą informuota. Teismui atsakovės neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovė vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovei S. K. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Trečiojo asmens Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktorius Gediminas Raudonius teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. P. socialinių paslaugų namuose gyveno du kartus. Vieną kartą gyveno trumpesnį laiką, kai ji buvo dar nedidelė, o antrą kartą gyveno ilgesnį laiką. M. P. mama norėdavo su M. bendrauti dažniau, tačiau darydavo neigiamą įtaką dukrai, ją nuteikdavo prieš socialinius darbuotojus. M. P. tėvas yra miręs. Mama M. lankydavo, tačiau gero dukrai nieko neduodavo, mama pasinaudodavo dukros rūbais. Mama rodė dukrai žalingų įpročių pavyzdį. M. P. šiuo metu nebegyvena socialinių paslaugų namuose. Ji gyvena Pajūrio vaikų globos namuose, nes jie teikia ilgalaikę globą vaikams. Nuo 2013 iki 2017 metų P. gyveno socialinių paslaugų namuose ir jai tuo metu buvo 16-17 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė S. K. ir R. P. 2000 m. rugpjūčio 18 d. susilaukė dukters M. P. (b. l. 8, 9). Vaiko tėvas R. P. mirė 2013 m. vasario 21 (b. l. 26). M. P. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. DĮV-602 nustatyta laikinoji globa Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose (b. l. 14). Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. DĮV-1148 Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai atleisti nuo globėjo pareigų. M. P. laikinuoju globėju paskirti Šilalės rajono socialinių paslaugų namai (b. l. 15). Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. DĮV-1202 nuo M. P. rūpintojo pareigų atleisti Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, paskiriant rūpintoju Pajūrio vaikų globos namus, nustatyta vaiko rūpybos vieta globos institucijoje (b. l. 19).

2015 m. rugsėjo 4 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu S. K. laikinai (dvejiems metams) apribota motinos valdžia dukros M. P. atžvilgiu. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose (b. l. 27-29).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, jog nuo 2009 m. M. P. yra nustatoma globa tai Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose, tai Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose. M. P. mamai S. K. dar 2015 m. teismas laikinai – dvejiems metams – apribojo motinos valdžią. Tačiau atsakovė jokių teigiamų pokyčių, kad susigrąžintų dukrą nepadarė, netinkamo gyvenimo būdo nepakeitė. Atsakovė nesigydo nuo nepriklausomybės alkoholiui, su socialine darbuotoja nebendrauja, neįsileidžia į namus. Dukters aplankyti ateina ir neblaivi, visiškai nesidomi mergaitės mokymosi rezultatais, vaiko gyvenimu, sveikata. Socialinė darbuotoja Kazė Juodaitienė teisme nurodė, jog atsakovės šeima nuo 1998 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atsakovė girtauja, o girta yra agresyvi, ne kartą teko kviesti policiją. Dukrai į socialinių paslaugų namus nešdavo cigarečių, o pasiėmusi dukrą su savimi, vesdavosi ją ten kur girtaujama. Atsakovė visiškai nemotyvuota keisti savo elgesį. Mama nenori, kad dukra Milda grįžtų pas ją gyventi, nes ji neturi sąlygų ir galimybių ją auginti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, jog S. K. nesidomi savo dukters sveikata, priežiūra, ugdymu, išlaikymo geranoriškai neteikia. Atsakovė yra faktiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė dėl savo abejingumo nedalyvauja vaiko priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti tėvų pareigas, taip darydama ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečio vaiko doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovė nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos S. K. valdžią nepilnamečio vaiko M. P., gim. 2000 m. rugpjūčio 18 d., atžvilgiu.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovei S. K. neterminuotai apribojus motinos valdžią į nepilnametį vaiką, vaiko interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią dukters atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto motinos valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą ar rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, jog M. P. rūpintoju nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. skirti Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai. Ieškovas prašo M. P. nustatyti nuolatinę rūpybą, rūpintoju paskiriant Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namus. CK 3.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. CK 3.255 straipsnio 3 punktas nustato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi kai vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi nepilnametė M. P. yra likusi be tėvų globos, apribojus motinos valdžią, todėl remiantis CK 3.256 straipsniu, 3.257 straipsnio 3 punktu, jai nustatytina nuolatinė rūpyba. Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai tinkamai rūpinasi vaiku. Vaikui sudarytos geros gyvenimo, priežiūros, ugdymosi bei laisvalaikio praleidimo sąlygos. Institucija neprieštarauja būti paskirta vaiko rūpintoja. Tam neprieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, M. P. rūpintoju skirtini Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai, vaiko gyvenamąją vietą nustatant rūpybos institucijoje (CK 3.265 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog 2009 m. liepos 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu iš S. K. buvo priteistas išlaikymas dukros M. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur). Lėšų tvarkytoju paskirti Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai. (b. l. 30-31). 2012 m. balandžio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise - iš Pajūrio vaikų globos namų į Šilalės rajono socialinių paslaugų namus (32-33). Atsižvelgiant į tai, jog M. P. rūpintoju paskirti Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai, 2012 m. balandžio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartis keistina, nurodant, kad lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vietoj Šilalės rajono socialinių paslaugų namų skirtini Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl iš atsakovės žyminis mokestis nepriteistinas. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 8,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namus, kodas 176643288, adresas Šilalės r. sav., Pajūrio mstl., Ateities g. 4, M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu rūpintoju.

Nustatyti M. P. gyvenamąją vietą rūpybos institucijoje Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose.

Pakeisti 2012 m. balandžio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-192-761/2012, nurodant 2009 m. liepos 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo M. P., lėšų tvarkytoją uzufrukto teise vietoj Šilalės rajono socialinių paslaugos namų, pakeisti į Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namus, kodas 176643288, adresas Šilalės r. sav., Pajūrio mstl., Ateities g. 4.

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Šilalė, Vytauto Didžiojo g. 4-1, valstybės naudai 8,72 Eur (aštuonis eurus 72 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.