Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atstovui R. I. (dalyvaujant nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notaras Saulius Svaldenis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jos tėvas po palikėjo (dėdės) mirties, toliau liko gyventi ginčo bute, juo ir jame esančiais daiktais naudojosi kaip savo ir mokėjo, kiek galėjo butui tenkančius mokesčius. Paaiškino, kad po dėdės mirties, ieškovė kartu su tėvu pradėjo tvarkyti butą, pakeitė vamzdžius virtuvėje, tačiau čekių neišsisaugojo. Nurodė, kad jos tėvas, po dėdės mirties, apmokėjo skolas tenkančias butui už komunalines paslaugas bei vieną skolą antstoliui. Paaiškino, kad ieškovė šiuo metu gyvena ginčo objekte. Nurodė, kad jos išsilavinimas yra 10 klasių, nesuprato kur ir kaip reikia tvarkyti dokumentus dėl buto, o ir finansinių galimybių kreiptis į advokatą neturėjo. Paaiškino, kad po savo tėvo mirties per 3 mėnesius kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jos tėvas jokio turto neturėjo, banko sąskaitos buvo tuščios.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad po ieškovės duotų paaiškinimų, matyti, kad aplinkybės yra platesnės negu buvo žinoma iki šiol. Dėl šio vertinant ieškinio pagrindą ir aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į socialinį faktorių mano, kad visgi nėra tikslinga prieštarauti ieškinio tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

Byloje pateikti ir surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas H. S. mirė 2021 m. rugsėjo 11 d. Po H. S. mirties liko jo vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2024 m. vasario 29 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR. 3A-1746, nustatyta, kad palikėjo šeimyninė padėtis – nevedęs, o duomenų apie vaikus nėra. Byloje pateikta 2024 m. kovo 15 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR. 3A-2333, iš kurios nustatyta, kad palikėjo tėvas buvo A. S., motina – V. S.. Palikėjo tėvai turėjo 4 vaikus: P. S., L. S., R. S., H. S. (palikėją). Nustatyta, kad ieškovės tėvas H. S. buvo palikėjo, taip pat jo bendravardžio H. S., brolio P. S. sūnus. T. y. palikėjas ieškovės tėvui buvo dėdė, o pastarasis jo sūnėnas. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas nebuvo sudaręs testamento. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir teismui ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės tėvas iki palikėjo mirties gyveno kartu su juo, palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties ieškovės tėvas liko gyventi minėtame bute, ir juo rūpinosi kaip savo. Tai patvirtina byloje pateiktos UAB „Mano būstas“ sąskaitos, iš kurių nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. (dar esant gyvam palikėjui) būsto administratoriui buvo 299,21 Eur skola. Byloje taip pat pateiktos 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. lapkričio 31 d., 2021 m. gruodžio 31 d., sąskaitos (jau po palikėjo mirties), kurios buvo pateiktos apmokėjimui. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. pateiktos sąskaitos nustatyta, kad mokėtiną sumą sudaro 6,31 Eur, t.y. skola apmokėta. Šie ieškovės tėvo aktyvūs veiksmai, kuriais jis po palikėjo mirties liko gyventi bute ir naudojosi visais jame esančiais daiktais ir mokėjo už būsto administravimo paslaugas rodo, kad ieškovės tėvas laikė save turto paveldėtoju ir juo rūpinosi kaip savo. Teisminio nagrinėjimo metu, ieškovė paaiškino, kad po palikėjo mirties, ji kartu su tėvu pradėjo tvarkyti butą, pakeitė vamzdžius virtuvėje (jie trūko), tačiau čekių neišsisaugojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvas mirė 2021 m. gruodžio 16 d.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17292-608/2022 ieškovei po jos tėvo mirties, teismas atnaujino įstatymo nustatytą terminą tėvo palikimui priimti. Byloje pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad 2022 m. spalio 19 d. buvo pradėta paveldėjimo byla po ieškovės tėvo mirties. Kaip teisminio nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, jos tėvas jokio turto neturėjo, banko sąskaitos buvo tuščios. Dėl buto kurį dėdei mirus turėjo paveldėjo ieškovės tėvas, tačiau šiam nespėjus įgyventi paveldėjimo teisių, nes pastarasis pats sunkiai susirgo ir praėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties pats mirė, ieškovė aiškino, kad ji šiuo metu gyvename ginčo bute, su savo vyru bei dviem vaikais, paaiškino, kad šiuo metu laukiasi, jos išsilavinimas 10 klasių, dėl ko neturėjo aiškaus supratimo kur ir kaip reikia tvarkytis dokumentus dėl buto, o ir pripažino, kad finansinių galimybių tam neturėjo.

Nagrinėdamas bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat namo (buto) priežiūra, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Virš nurodytos faktinės aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, kad ieškovės tėvas H. S., po savo dėdės H. S., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nustatomas faktas, jog ieškovės tėvas H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą po savo dėdės H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2024 m. sausio 3 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikai, ją atstovaujančiai valstybės įmonei Turto bankui palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 24.

Remiantis CK 5.8 straipsnio 1 dalimi, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės tėvas H. S., po savo dėdės H. S., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, taigi, ieškovė, priėmusi po savo tėvo mirties jo paveldimą turtą yra tinkamas subjektas ir turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei teisėtumą CK 5.8 straipsnio pagrindu.

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytais pagrindais. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: - teisės norma, kuriai, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; - ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

Susidarius situacijai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės tėvas palikimą priėmė po palikėjo mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikimo perėjimo valstybei teisėtumas turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovės tėvui priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Teismui nustačius, kad ieškovės tėvas priėmė dėdės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, yra pagrindas nurodytą palikimo priėmimo valstybei Liudijimą, išduotą Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio, panaikinti, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2024 m. sausio 3 d. išduotą perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 24.

Išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo dėdės H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2024 m. sausio 3 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio reg. Nr. 24) dėl buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjimo atsakovės Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad būtų formalizuota paveldėjimo teisė.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.