- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2-1330/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00008-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Metal Group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo Aljansas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo departamentas“ ir R. K. bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Metal Group“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-875-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo Aljansas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Metal Group“ dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo departamentas“, uždarajai akcinei bendrovei „TOI TOI Lietuva“ ir A. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ir tretieji asmenys kreipėsi į teismą prašydami atsakovui iškelti bankroto bylą. Ieškovas UAB „Verslo Aljansas“ 3 916,45 Lt reikalavimą grindė šalių 2011 m. rugsėjo 8 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. T-11/016 (1 t., 80 b. l.). Ieškovo nuomone, bendrovė nemoki. Bankroto administratoriumi (toliau tekste – administratorius) siūlė skirti E. K. (1 t., 57–58 b. l.).
Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo departamentas“ 15 578,46 Lt reikalavimą grindė 2013 m. sausio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SVD/13/01-1-1 ir kitais rašytiniais įrodymais; administratoriumi siūlė skirti UAB „Eliborto“.
Trečiasis asmuo UAB „TOI TOI Lietuva“ 2 888 Lt reikalavimą grindė 2011 m. vasario 17 d. neterminuota nuomos sutartimi Nr. KI-11/008 ir kitais rašytiniais įrodymais; administratoriumi siūlė skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
Trečiasis asmuo A. S. 7 757,82 Lt reikalavimą kildino iš darbo teisinių santykių; administratoriumi prašė paskirti UAB „Verslo administravimo kompanija“ (1 t., 137 b. l.).
Šalies argumentai
UAB „MSC VILNIUS“ 2013 m. vasario 8 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, nes atsakovas skolingas 17 238,93 Lt.
2013 m. vasario 11 d. R. K. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti ją į bylą bendraieške ir iškelti atsakovui bankroto bylą. 7 650,94 Lt reikalavimą kildino iš darbo teisinių santykių. Administratoriumi prašė skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimų į pareiškimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Baltic Metal Group“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“; atsakovo vadovei ir akcininkei L. A. už Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalies ir teismo įpareigojimo nevykdymą paskyrė 5 000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad atsakovas negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, nemoka darbo užmokesčio, Sodrai skolingas 22 388,93 Lt. Iš teismo iniciatyva pareikalauto 2011 m. balanso nustatė, kad įmonės turtas su 245 059 Lt gautinomis sumomis sudarė 2 873 794 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 201 717 Lt. Bylos nagrinėjimo dieną teismui taip pat yra žinoma preliminari 77 419,53 Lt skola kreditoriams, iš kurios 15 408,76 Lt skolą sudaro įsipareigojimai darbuotojoms. Kadangi bendrovė vėluoja darbuotojams išmokėti darbo užmokestį ir davė suprasti kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, sprendė, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1,2 punktus yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismo vertinimu, tinkamiausia administratoriaus kandidatūra yra UAB „Verslo administravimo kompanija“, nes šio administratoriaus buveinė yra Klaipėdoje, ir jos darbuotojai vykdo mažiau bankroto procedūrų (25), palyginus su UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (39). Tokiu būdu bus taupomos įmonės administravimo ir teismo išlaidos ir tinkamai užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai. Trečiojo asmens UAB „TOI TOI Lietuva“ siūlomą administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ kandidatūrą laikė netinkama, nes šis administratorius teikia tik restruktūrizavimo administravimo paslaugas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo departamentas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 vasario 13 d. nutarties dalį, kuria įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo kompanija“ ir administratoriumi skirti UAB „Eliborto“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, skirdamas administratorių nepagrįstai atsižvelgė tik į vieną svarbiausių administratoriaus užimtumo kriterijų ir buveinės Klaipėdoje vietą. Teismas nevertino kitų reikšmingų aplinkybių – administratoriaus patirties, užimtumo, didžiausių kreditorių nuomonės, nešališkumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Trečiojo asmens siūlomo administratoriaus UAB „Eliborto“ buveinė yra Palangoje. Joje dirba patyrę administratoriai, buhalteris ir teisininkas. Vieno įmonėje dirbančio administratoriaus gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Todėl teismo pasirinktas vertinimo kriterijus dėl buveinės yra nepagrįstas.
2. Teismas įvertino tik dviejų administratorių kandidatūras, o kitų nevertino, todėl paskirdamas administratoriumi UAB „Verslo administravimo kompanija“, suteikėjai nepagrįstą prioritetą prieš kitus administratorius ir tokiu būdu pažeidė lygiateisiškumo principą.
Trečiasis asmuo R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 vasario 13 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo, ir išspręsti šį klausimą iš esmės – administratoriumi paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ teikia tik restruktūrizavimo administravimo paslaugas. UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras" teikia bankroto administravimo paslaugas ir atitinka visus imperatyvius ĮBĮ bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Šioje įmonėje dirba 7 bankroto administratoriai ir administracinis personalas, todėl administruojamos 39 bankroto bylos nesudaro pagrindo spręsti dėl didelio šio administratoriaus užimtumo. UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuro“ septyni administratoriai administruoja 39 bankroto procedūras, o UAB „Verslo administravimo kompanija“ keturi administratoriai administruoja 25 bankroto procedūras, todėl darytina išvada, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ darbo krūvis yra mažesnis ir teismo išvada, jog paskyrė mažesnį krūvį turintį administratorių administruoti atsakovą yra klaidinga ir turi būti pakeista.
2. Administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuro“ buveinė taip pat yra Klaipėdoje. UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuro“ paskyrimas leistų sumažinti administravimo išlaidas lyginant su kitais - ne Klaipėdoje reziduojančiais administratoriais. Be to, UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ dirba 7 itin aukštą kvalifikaciją turintys bankroto administratoriai, kurie turi ne tik didelę patirtį vykdant bankroto procedūras, tačiau ir turi papildomų kvalifikacinių žinių - pripažinti teismo ekspertai, turintys auditoriaus kvalifikacijos laipsnį ir kt. UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ aštuoniose bankroto procedūrose priimtos teismo nutartys dėl įmonės pabaigos, todėl administratoriaus krūvis greitu metu ženkliai sumažės.
Atsakovo UAB „Baltic Metalic Group“ vadovė L. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 vasario 13 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrovės turtas su gautinomis sumomis sudaro 2 873 794 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai sudaro tik 1 201 717 Lt - skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Byloje esantis balandas rodo, kad atsakovas, esant trumpalaikiams finansiniams sunkumams, turi galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą.
2. Su darbuotojais, pateikusiais savarankiškus reikalavimus ginčo byloje bendrovė yra sutarusi ginčą išspręsti taikiai. Todėl darbuotojams apmokėjus skolas nebebūtų bankroto bylos iškėlimo teisinio pagrindo, kuriuo rėmėsi teismas.
3. Atsakovo vadovė neturėjo galimybės laiku pateikti teismo reikalaujamų dokumentų, nes visa bendrovės dokumentacija kratos metu buvo paimta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro tyrėjų. Atsakovo vadovei suteikus laiko, būtų galima paneigti skundžiamą teismo nutartį dėl bendrovės nemokumo. Todėl atsakovo vadovei negalėjo būti paskirta bauda.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Skolų valdymo departamentas“ atskirąjį skundą prašo šio apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas vertino bankroto administratorių darbuotojų skaičių, patirtį ir užimtumą, atsižvelgė ir į veiklos vykdymo vietą ir kita. Toks teismo kandidatūrų įvertinimas atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, teismas, skirdamas administratorių, atsižvelgia į daugelį svarbių aplinkybių, tačiau nė vienai iš jų negali būti teikiamas prioritetas. Pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į atsakovo UAB „Baltic Metal Group“ vadovės atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo vadovė teismui nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl įmonės mokumo.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad su darbuotojais sudaryti susitarimai dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, nes dėl trečiojo asmens A. S. reikalavimų nėra sudaryta jokių susitarimų ir su darbo santykiais susijusi skola nėra grąžinta. Buvusi darbuotoja R. K. byloje teikia atskirąjį skundą, todėl spręstina, kad nėra praradusi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir su ja taip pat nėra atsiskaityta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovo darbuotojai yra pareiškę reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismuose taip pat yra pareiškę reikalavimus ir kiti kreditoriai.
3. Atsakovas grįsdamas savo mokumą remiasi 2011 m. balanso duomenimis, kai turėtų būti vertinamas 2012 m. įmonės balansas, tačiau šių duomenų byloje nėra. Be to, 2011 m. balanso duomenimis, 2 873 794 Lt vertės turtą sudaro lėšos (2 530,982 Lt). Kreditorės nuomone, šios lėšos laikomos ne banko sąskaitoje, o įmonės kasoje, priešingu atveju būtų atsiskaityta su kreditoriais.
4. Atsakovo vadovei už teismo įpareigojimų nevykdymą pagrįstai paskirta bauda, nes ji nuo 2010 m. birželio mėn. nesiėmė jokių priemonių surasti, sutvarkyti, išreikalauti ir pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo, taip pat dėl bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo.
Dėl atsakovo mokumo ir atsakovui keltinos bankroto bylos
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir, esant galimybei, atkurti tokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos ne visais atvejais užtikrina teisinį stabilumą kitiems rinkos dalyviams, – savaime tai nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju atsakovui bankroto bylos iškėlimą iniciavo kreditoriai ir darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1,2 punktais, t. y., dėl bendrovės vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas leido suprasti kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams, taip pat buvusiems darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 2-526/2012; 2011 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-440/2011; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009).
Taigi, pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo mokumą rėmėsi 2011 m. bendrovės balanso duomenimis (1 t., 134 b. l.), iš kurių matyti, jog įmonė turi 2 873 794 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 201 717 Lt (1 t., 131-136 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis neleidžia konstatuoti įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismo nuomone, turint duomenų apie 2013 m. vasario 13 dienai atsakovo 77 419,53 Lt skolą kreditoriams, iš kurios 15 408,76 Lt skola sudaro darbuotojams, yra pakankamas pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2011 m. bendrovės balanso duomenys ir 77 419,53 Lt turimi duomenys apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą, nes įmonės mokumo/nemokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Be to, į įmonės balansą įrašyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma nebūtinai atspindi pradelstų įsipareigojimų sumą, nes per vienerius metus mokėtinų sumų (ar jų dalies) mokėjimo terminai gali būti ir nepasibaigę.
Bylos medžiaga liudija, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, kai to reikalauja viešasis interesas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Nagrinėjamu atveju, teismas išsireikalavo iš Juridinių asmenų registro šiam registrui pateiktus paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau kitais prieinamais duomenų šaltiniais nesinaudojo.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovui 2012 m. buvo inicijuota 16 civilinių bylų dėl skolos, darbo užmokesčio priteisimo, taip pat buvo prašoma atsakovui iškelti bankroto bylą. Iš minėtų 16 civilinių bylų, tik šešiose civilinėse bylose yra tenkinti kreditorių ieškiniai/pareiškimai, o likusioje 10 civilinių bylų atsakovas atsiskaitė su kreditoriais, darbuotojais, todėl kreditoriams atsiėmus ieškinius arba atsisakius ieškinių civilinės bylos nutrauktos, arba ieškiniai grąžinti juos padavusiems asmenims. Pareiškėjas UAB „Arheva“ taip pat prašė nutraukti Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-1776-538/2012 dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi.
2013 m. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismuose atsakovui buvo pareikšta 12 reikalavimų (įskaitant, kad civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sujungtos) dėl skolos ir darbo užmokesčio priteisimo bei 1 054 718, 88 Lt vertės turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Tačiau dėl procesinių normų pažeidimo, procesinių dokumentų skolininkui neįteikimo, nesilaikymo išankstinio ginčo ne teismo tvarka sprendimo, kreditorių ieškiniai nebuvo priimti, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9510-811/2013 dėl 1 054 718, 88 Lt vertės turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo nėra išnagrinėta (skolininkas įpareigotas pateikti atsiliepimą į ieškinį). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokiu atveju, 1 054 718, 88 Lt vertės kreditoriaus reikalavimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-859/2009, 2-370/2010).
Nagrinėjamu atveju, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys liudija, kad atsakovas po 2011 m. teismo išreikalauto ir vertinto atsakovo balanso vykdė prievoles kreditoriams ir atsiskaitė beveik su visais darbuotojais, taip pat visiškai įvykdė įsipareigojimus ir tam tikriems kreditoriams. Taigi, šie duomenys rodo, kad 2011 m. įmonės balansas ir kreditorių (taip pat ir darbuotojų) ir debitorių sąrašas ir jų reikalavimų apimtis skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo iš esmės pasikeitęs, o kaip jau minėta, pagal formuojamą praktiką, vien vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, nes būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo.
Nagrinėjamu atveju, teismas nepasinaudojo jam prieinamų registrų ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatė visų reikšmingų klausimo išsprendimui aplinkybių, neišreikalavo iš atsakovo vadovės ir akcininkės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nepagrįstai sprendė, kad įmonė nemoki. Tai sudaro teisinį pagrindą iš dalies tenkinti visų apeliantų atskiruosius skundus - panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų santykį, t., y., įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir darbuotojais priežastis ir terminą, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan.
Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo.
Kadangi byloje nenustatytos visos sąlygos atsakovui iškelti bankroto bylą ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl paskirto administratoriaus tinkamumo, vykdyti atsakovo bankroto procedūrą.
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties dalies, kuria atsakovo vadovei ir akcininkei paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo vadovei ir akcininkei L. A. už ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies ir teismo įpareigojimo nevykdymą, skyrė 5 000 Lt baudą. Apeliantė L. A. atskirajame skunde teigia, kad bendrovės dokumentai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. vykdytos kratos metu yra paimti tyrėjų, todėl atsakovo vadovė neturėjo galimybės jų pateikti, be to ji nebuvo informuota apie inicijuotą bankroto bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apeliantei už įpareigojimų nevykdymą skirti 5 000 Lt baudos.
Vadovaujantis proceso įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, asmuo, kuriam paskirta bauda, laikydamasis CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų ir tvarkos, turi kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl jos panaikinimo ar sumažinimo. Pati teismo nutartis dėl baudos paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 str. 1 d., 107 str. 1 d.). Atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą (CPK 107 str. 2 d.). Šio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, jog asmens, kuriam paskirta bauda, kreipimasis į baudą paskyrusį teismą dėl jos panaikinimo ar sumažinimo ir baudą paskyrusio teismo nutartis atsisakyti baudą sumažinti ar panaikinti, yra būtina vėlesnės teisės į apeliaciją dėl paskirtos baudos atsiradimo ir jos įgyvendinimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties dalis dėl 5 000 Lt baudos atsakovo vadovei ir akcininkei paskyrimo negali būti apeliacinio apskundimo objektas, šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutraukiamas (CPK 107 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 334 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės L. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties dalies, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Metal Group“ direktorei ir akcininkei L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta 5 000 Lt bauda už Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir teismo įpareigojimo nevykdymą.
Kitą nutarties dalį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.