Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės banko Snoras atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovo akcinės bendrovės banko Snoras ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“ nagrinėjimas (civilinė byla Nr. B2-2173-253/2009).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodyta, kad atsakovas pateikė duomenis apie tai, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu AB bankui Snoras dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės, todėl yra pagrindas šią civilinę bylą sustabdyti. Tuo atveju, jeigu kredito sutarčių nutraukimas būtų pripažintas nepagrįstu, nebeliktų pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą.

CPK normose nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. ĮBĮ nėra reglamentuoti atvejai, kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. CPK nėra nustatyta normų apie civilinės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo sustabdymą. Kai teisme bankroto byla dar neiškelta, bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir teismui, įvertinus nustatytas aplinkybes, reikėtų priimti sprendimą, arba išketi bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti. Teismas ignoravo ieškovo ir kitų atsakovo kreditorių bei viešojo intereso gynimą, kitus bankroto instituto tikslus. ĮBĮ nenumato, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai turi būti neginčijami, todėl svarstant įmonės nemokumo klausimą reikšmės turi visi pradelsti įsipareigojimai, nesvarbu, ar įmonė juos ginčija ar ne. Teismo nutartimi atsakovui sudaroma galimybė vilkinti procesą, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pripažinus tokią praktiką, kad bylos būtų stabdomos dėl įmonės pareikštų ieškinių kitose bylose nagrinėjimo, kai yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, visiškai nepagrįstai atsirastų galimybė įmonėms, kurios veikia prieš greitą bylos nagrinėjimą, stabdyti bankroto procesus neapibrėžtam laikui, o tokiu būdu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą nebūtų apgintas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas bankroto bylos iškėlimo UAB „Pajūrio viešbučiai“ nagrinėjimas iki įsiteisės procesiniai sprendimai civilinėse bylose pagal UAB „Pajūrio viešbučiai” ieškinius AB bankui Snoras dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kitų reikalavimų, laikytina pagrįsta ir teisėta.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 str. 2 d.). Taisyklė, analogiška išdėstytai CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatyta ir ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad nei CPK, nei ĮBĮ nėra reglamentuoti atvejai, kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-7-564/2006, pažymėjo, kad CPK normose yra nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. Įmonių bankroto procedūras nustatančiame ĮBĮ taip pat nėra reglamentuojami kokie nors atvejai, kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Analogiškai ir CPK nėra nustatyta normų apie civilinės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo sustabdymą. Bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teisme būtina nagrinėti iš esmės ir, teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, priimti atitinkamą procesinį sprendimą – arba iškelti bankroto bylą, arba atsisakyti ją kelti. Vienokio ar kitokio sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kaip teismas kvalifikuoja materialinio teisinio pobūdžio faktus, kurie atitiktų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindus, esančius pakankamais iškelti bankroto bylą tokiai įmonei, taip pat patikrinus, ar egzistuoja ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti besąlyginiai atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindai. Ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau teismas, svarstydamas bankroto bylos iškėlimo konkrečiai įmonei klausimą, turi atsižvelgti ir į tai, ar turi įtaką įmonės nemokumo būsenos įvertinimui tokios įmonės pareikšti ieškiniai. Taigi teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, turi priimti sprendimą iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti.

ĮBĮ numato, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, taip pat gali: įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis ir pan. (ĮBĮ 9 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo motyvu, kad ĮBĮ nenumato, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai turi būti neginčijami, todėl esą svarstant įmonės nemokumo klausimą reikšmės turi visi pradelsti įsipareigojimai, nesvarbu, ar įmonė juos ginčija ar ne. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2-859/2009, pažymėjo, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės pradelstos skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai iškeltina bankroto byla. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka jokių abejonių dėl įmonės faktinio nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK ir ĮBĮ nuostatas priimdamas procesinį sprendimą, kuriuo privalomai sustabdė bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą pagal ieškovo AB banko Snoras ieškinį atsakovui UAB „Pajūrio viešbučiai“ iki įsiteisės procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pajūrio viešbučiai“ perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pajūrio viešbučiai“, pirmiausia turi vadovautis šios įmonės pateiktu balansu bei kitais finansinių ataskaitų rinkinį sudarančiais dokumentais bei juose esančių duomenų įvertinimo pagrindu priimti procesinį sprendimą – arba iškelti bankroto bylą, arba atsisakyti ją kelti, priklausomai nuo to, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitiktų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindus, esančius pakankamais iškelti bankroto bylą tokiai įmonei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“ nagrinėti iš esmės.