- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- T-140-1082/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00535-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja R. D. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Institucija) prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu S. B. paskirtos baudos išieškojimo negalimumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Institucija teikimu prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu spręsti klausimą – priimti nutartį dėl baudos išieškojimo negalimumo.
Nurodo, kad registro duomenimis S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 451,92 eurų bauda. Išieškota baudos dalis (2018 m. liepos 23 d.) yra 152,53 eurai. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų rašte Nr. A2-137 nurodyta, kad 2019 m. birželio 26 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas ir vykdomasis raštas 2019 m. birželio 26 d. grąžintas neįvykdytas iš antstolio A. B. kontoros.
Atsiliepimai negauti.
Prašymas netenkinamas.
Šalies argumentai
Teismas pastebi, kad Institucijos pateiktas prašymas yra neaiškus ir prieštaringas – teismo prašoma priimti nutartį dėl baudos išieškojimo negalimumo, nurodant tokio prašymo teisinį pagrindą – BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, įtvirtinantį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties nuostatas. Teismo vertinimu, toks prašymas yra prieštaringas bei ydingas, nes prašymo formuluotė ir nurodytoji teisės norma nėra vienas kitą sąlygojantys.
Visų pirma, kaip minėta, Institucija prašo teismo priimti nutartį dėl baudos išieškojimo negalimumo. Prašyme be kita ko nurodo apie antstolio surašytą išieškojimo negalimo aktą bei neįvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimą. Toks prašymas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Samanta B. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 451,92 eurų bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. Vykdomasis dokumentas 2018 m. kovo 6 d. išsiųstas antstoliui A. B.. 2019 m. rugpjūčio 26 d. vykdomasis dokumentas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas jį išdavusiam teismui, nurodant, kad skolininkė nedirba, turto savo vardu neturi, kredito įstaigose piniginių lėšų nėra. Pagal pateiktą vykdomąjį raštą yra išieškota 152,53 Eur dalis baudos.
Pastarosios aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat teismo turimi duomenys liudija apie priverstinio baudos išieškojimo vykdymą, kurį įgyvendina antstolis. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis yra savarankiškas priverstinį baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas ir, vadovaujantis antstolių veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, jis pats vykdymo eigoje yra kompetentingas priimti teismui pateiktame prašyme nurodytoje situacijoje priimti reikiamą sprendimą. Gi byloje esantys duomenys ir liudija, kad nurodytoje byloje antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą.
Taigi, nors pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, šiuo atveju Institucijos keliamas klausimas dėl baudos išieškojimo negalimumo pagal minėtą teisinį reglamentavimą nepatenka į teismo sprendžiamų klausimų ratą.
Antra – Institucija kaip teisinį savo prašymo dėl baudos išieškojimo negalimumo pagrindą nurodo BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, tačiau taikyti šios teisės normos nuostatas šiuo atveju taipogi nėra pagrindo.
BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė ir per nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.
Aukščiau teismo nurodyti duomenys rodo, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamajam įsakymui, 2018 m. kovo 6 d. vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas antstoliui A. B.. Taigi, pagal BK 96 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžia nagrinėjamu atveju siejama su teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimu antstoliui ir vykdomosios bylos pradėjimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) pradėtas vykdyti laiku, nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų terminų – nesuėjus numatytam 3 metų nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Pastebėtina, kad toks sprendimas atitinka ir teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-581-594/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-115-361/2020 ir kt.).
Teismas be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), kaip išieškotojas, pagal CPK 631 straipsnio 3 dalį turi teisę per įstatymų nustatytą terminą iš naujo pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, o antstolis, negalėdamas išieškoti baudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, turi kreiptis į teismą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342, 352, 361, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, teismas
nutaria:
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymo netenkinti.
Nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, Informatikos ir ryšių departamentui prie LR VRM, nuteistajai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (žiniai).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.