Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2-1306-639/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2-1306-639/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
AB „Šiaulių bankas“
Atsakovas
A. J., K. J.
Civilinė byla Nr. 2-1306-639/2013(proceso numeris 2-06-3-14262-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.19.; 35.2.; 44.1.; 44.2.4.1.; 65.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant V. P.,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. Ž.,atsakovių atstovui advokatui H. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovėms A. J. ir K. J., dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. J. 133763,01 Lt nuostolių, o iš atsakovės K. J. 16031,98 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl A. J. veiksmų ieškovė patyrė 133763,01 Lt nuostolių, o dėl K. J. - 16031,98 Lt nuostolių. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad atsakovės, panaudodamos apgaulę, klastodamos sąskaitas-faktūras be pa­grindo įgijo ieškovės lėšas, kurias naudojo savo tikslais ir dėl šių veiksmų bankas neteko didelės vertės turto. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 07 09 baudžiamuoju įsakymu pripažino A. J., K. J. ir V. J. kaltais pagal LR BK 182 str. l d., 300 str. l d., ir paskyrė jiems atitinkamas bausmes. Taip pat paaiškino, kad ieškovė neteko galimybės išsiieškoti piniginių lėšų iš UAB "Novochema", kadangi ši įmonė nebeturi turto, yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Iš viso ieškovui padaryta 149794,99 Lt nuostolių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais. Be to posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad paaiškėjus nusikalstamiems atsakovių veiksmams ieškovas 2010 m. vasario 4 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nusprendus procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo tvarka apie tai ieškovas nebuvo informuotas, todėl ikiteisminio tyrimo metu nespręstas žalos atlyginimo klausimas.

A. K. J. ir A. J. į posėdį neatvyko. Atsakovės bylą vedė per atstovą (advokatą). Atsakovių atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas aprašant A. J. veiksmus visais atvejais nurodė, kad svetimas AB "Šiaulių bankas" turtas (piniginės lėšos) įgytos juridinio asmens - UAB "Novochema" naudai. Taigi tai, kad ieškovės nurodomos aplinkybės panaudojo pinigines lėšas savo tikslais, teismo baudžiamajame įsakyme neinkriminuotos ir dėl to jų kaltė nenustatyta. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 07 09 baudžiamajame įsakyme nurodoma, kad nurodytus veiksmus atsakovės atliko būdamos UAB "Novochema" darbuotojos. Todėl šiuo atveju, vadovaujantis LR CK 6.263 str. 2, 3 d., 6.264 str. l d., atsakingas už žalą yra atsakovių darbdavys - UAB "Novochema". Tokia išvada teisinga ir atsižvelgiant į LR CK l .5 str., LR CPK 3 str. įtvirtintus teisingu­mo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovės įgijo ir savo tikslais panaudojo AB "Šiaulių bankas" priklausiusias pinigines lėšas, nes bau­džiamojoje byloje konstatuota, kad pinigines lėšas įgijo juridinis asmuo - UAB "Novochema", todėl reikala­vimas priteisti iš atsakovių pinigines lėšas, kurias gavo ne jos, o jos darbdavys, akivaizdžiai prieštarautų minėtiems principams. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog UAB "Novochema" finansinė padėtis ir iki bankroto bylos iškėlimo buvo bloga ir kad iš įmonės turto nebuvo galimybės išieškoti ieškovei priklausančių lėšų. Bet kuriuo atveju, mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo dėl UAB "Novochema" nemokumo perkelti įmonės įsipareigojimus atsakovėms. Taip pat nurodė, kad sprendžiant iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsiskaitymų sutrikimo priežastys imtos aiš­kintis dar 2008 metais, darytina išvadą, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo dar 2008 metais, taigi, ieškinys atsakovei A. J. turėjo būti pareikštas dar 2011 metais, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas laikytinas praleistu. Dėl išdėstyto atsakovių atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių atstovų paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė AB "Šiaulių bankas" su UAB "Novochema" 2004-01-13 sudarė faktorin­go sutartį Nr. SB05-00001/F, pagal kurią UAB "Novochema" suteiktas 180.000,00 Lt faktoringo limitas, kuris vėles­niais pakeitimais padidintas iki 350.000,00 Lt. 2006-03-01 ieškovė su UAB "Novochema" sudarė faktoringo sutartį Nr.SB05-00209/F-T, kurią UAB "Novochema" suteiktas 43.443,00 eurų faktoringo limitas, kuris vėlesniais pakeitimais padidintas iki 200.000,00 eurų. Pagal sudarytas faktoringo sutartis UAB "Novochema" įsipa­reigojo perleisti ieškovei reikalavimą į pirkėjų įsiskolinimus už parduotas prekes ar paslaugas ir sumokėti sutartyse numatytas palūkanas bei kitus mokesčius, o ieškovė įsipareigojo sumokėti faktoringo avansą ir faktoringo rezervą sutartyje nustatyta tvarka - ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB "Novochema" 90 procentų dydžio faktoringo avansą, per 3 dienas nuo sąskaitos-faktūros akceptavimo. UAB "Novochema" pirkėjai buvo įsipareigoję išrašytas sąskaitas apmokėti į ieškovės banko sąskaitą, nurodytą sąskaitose-faktūrose, ar papildomame trišaliame susitarime. Pirkėjui apmokėjus sąskaitą, ieškovė pervesdavo UAB "Novochema" faktoringo rezervą - skirtumą tarp sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos ir sumokėto faktoringo avanso, iš faktoringo rezervo ieškovė išskaičiuodavo palūkanas ir kitas privalomas įmokas pagal faktoringo sutartis. Ieškovė nurodo, kad 2008 metais sutriko pirkėjų atsiskaitymai, o ieškovės darbuotojams ėmus aiškintis sutrikimo priežastis, pasak ieškovės, išaiškėjo, kad pirkėjai UAB "Novochema" sąskaitų ir jose nurodytų prekių negavo.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d., baudžiamuoju įsakymu pripažino A. J., K. J. ir V. J. kaltais pagal LR BK 182 str. l d., 300 str. l d., ir jiems paskyrė atitinkamas bausmes. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nustatė, jog atsakovė A. J. suklastojo 22 UAB "Novochema" PVM sąskaitas-faktūras ir šiais savo veiksmais pasisavino ieškovei AB „Šiaulių bankas“ priklausančio turto iš viso už 133.763,01 Lt sumą, o K. J. suklastojo penkias (5) UAB „Novochema" PVM sąskaitas faktūras ir šiais savo veiksmais pasisavino Bankui priklausančio turto iš viso už 16.031,98 Lt sumą. Dėl šių nusikaltimų ieškovas (bankas) patyrė nuostolių. Byla buvo perduota teismui ir išnagrinėta ieškovei nepranešus, todėl ieškovas neturėjo galimybės pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ARMILA“ ir V.B., bylos Nr. 3K-3-30/20012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009;kt.).

Šiai bylai prejudicinę reikšmę turi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovės A. J. ir K. J. pripažintos kaltomis pagal LR BK 182 str. l d., (sukčiavimas) 300 str. l d., (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir teismas joms paskyrė atitinkamas bausmes. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad „A. J., būdama UAB „Novochema" direktoriaus pavaduotoja, Kretingos mieste, tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimą AB Šiaulių bankui priklausantį turtą, apgaule pagamino netikrą dokumentą <...>" (baudžiamojo įsakymo 41 puslapis). Baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje konstatuojama, kokias PVM sąskaitas faktūras A. J. suklastojo ir kokią sumą AB Šiaulių bankui priklausančių lėšų įgijo suklastodama kiekvieną dokumentą. Sudėjus šias teismo nurodytas sumas gaunama 133.763,01 Lt suma. Taip pat Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad kita atsakovė „K. J., būdama UAB „Novochema" vyriausiąja buhaltere, Kretingos mieste, tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimą AB Šiaulių bankui priklausantį turtą, apgaule pagamino netikrą dokumentą <...>" (baudžiamojo įsakymo 53 puslapis). Baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje konstatuojama, kokias PVM sąskaitas faktūras K. J. suklastojo ir kokią sumą AB Šiaulių bankui priklausančių lėšų įgijo suklastodama kiekvieną dokumentą. Sudėjus šias teismo nurodytas sumas gaunama 16.031,98 Lt suma.

Akivaizdu, kad neteisėti atsakovių veiksmai, sudarantys delikto sudėties elementą šioje civilinėje byloje, buvo įrodyti baudžiamojoje byloje kaip nusikaltimo, kurį įvykdė atsakovės pripažintomis kaltomis, sudėties elementas. Dėl tokių aplinkybių teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami.

Taigi pripažintina, kad atsakovės atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ir tokiu būdu padarė ieškovui turtinę žalą. Tarp atsakovių neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos yra priežastinis ryšys, t.y. jei jos šių neteisėtų veiksmų nebūtų atlikusios žala neatsirastų. Taip pat neabejotinai nustatyta atsakovių kaltė.

Atsakovių atstovas atsiliepimuose nurodė, jog teismo baudžiamajame įsakyme nenustatyta, kad atsakovės pasisavintas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams tikslams, ir dėl to jų kaltės nėra. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu. Taip, teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad atsakovės apgaule, panaudodamos žinomai netikrą dokumentą, UAB „Novochema“ naudai įgijo svetimą AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtą. Tačiau tai, kad atsakovės savo veiksmais pinigines lėšas įgijo ne savo o formaliai kito juridinio asmens naudai nešalina jų atsakomybės. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi, nors teismo baudžiamajame įsakyme ir nenustatyta, kad atsakovės gavo iš savo neteisėtų veiksmų naudos, tai nepašalina jų atsakomybės, kadangi neabejotinai nustatyta, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovas neteko turto, o turto netekimas ir yra žala. Kitaip tariant, vien turto netekimas sudaro pagrindą reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir visai nėra būtina, kad atsakingas dėl žalos padarymo asmuo turėtų dėl to naudos.

Nepagrįstu taip pat pripažintinas ir atsakovių atstovių argumentas, kad pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį ieškovui žalą turi (turėjo) atlyginti atsakovių buvęs darbdavys UAB "Novochema". CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojas asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tyčinis turto pasisavinimas nusikalstamasis veiksmais, nėra ir negali būti darbuotojo darbinės (tarnybinės) pareigos. Atsakovės dirbo UAB "Novochema" atsakingose pareigose, tačiau į jų pareigas neįėjo klastoti dokumentus ir tokiu būdu pasisavinti turtą. Dėl išdėstyto šiuo atveju CK 6.264 straipsnio 1 dalis netaikytina. Taikant bet kurį teisės aktą būtina atsižvelgti į aiškinamo teisės akto tikslus. CK 6.264 straipsnio 1 dalies tikslas yra sudaryti žalą patyrusiam asmeniui geresnes galimybes, prisiteisti nuostolius, kai tai padaro darbuotojas atliekantis savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tuomet nukentėjusysis, turi teisę pasirinkti ir pareikšti ieškinį ne tik tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, bet ir jo darbdaviui. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra paneigiama tiesiogiai žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė. Priešingas šios teisės normos aiškinimas prieštarautų CK 6.263 straipsnio nuostatoms ir teisingumo principams. Žalą padariusi asmenį, neretai sieja darbo santykiai su kokiu nors kitu asmeniu (darbdaviu). Bet tai nereiškia, kad dėl to darbdavys visais atvejais privalo atlyginti savo darbuotojo padarytą žalą. Preziumuojama, kad įstatymo leidėjas yra racionalus, t.y. nesiekia absurdiškų rezultatų, vengia teisės prieštaravimų ir siekia visuomenės moralės bei teisingumo nuostas atitinkančių tikslų. Pažymėtina, kad pagal LR Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrą taisyklę juridinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga taip pat prasideda nuo dienos, kai juridinis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Ieškovas nurodė, kad jam dar 2008 metais paaiškėjo neteisėti atsakovių veiksmai. Kilus įtarimams, jog neapmokėtos sąskaitos buvo suklastotos, Banką atstovaujanti bendrovė UAB „Tagesa" kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įmonės vadovų atžvilgiu. Tačiau užbaigus ikiteisminį tyrimą byla buvo perduota Kretingos rajono apylinkės teismui. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 priėmė baudžiamąjį įsakymą. Taigi ieškovas dar 2008 m. sužinojo apie savo teisės pažeidimą, kadangi kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tačiau tam, kad pareikšti ieškinį buvo būtina atlikti ikiteisminį tyrimą, t.y. nustatyti padarytos žalos dydį. Vienok atlikus ikiteisminį tyrimą ieškovui nebuvo suteikta galimybė pareikšti ieškinį baudžiamojoje byloje, o pati byla perduota teismui. Ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaipo praleista dėl svarbių priežasčių. CK nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ieškant protingos viešųjų interesų užtikrinančių realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Kaip minėta ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2008 m., atitinkamai ieškinio senatis pasibaigė 2011 m. tačiau nurodytu laikotarpiu ieškovas objektyviai negalėjo pareikšti ieškinio, kadangi buvo atliekamas UAB „Novochema“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Tik atlikus šį tyrimą paaiškėjo ieškovui padaryta žalos dydis. Tačiau tai nustačius buvo baigtas ir pats ikiteisminis tyrimas apie tai neinformavus ieškovą. Ieškovas ieškinį pareiškė 2012-12-05 tai yra nepraėjus ir 5 mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl teismas mano, kad išnykus aplinkybėms dėl kurių ankščiau ieškovas negalėjo pareikšti ieškinio, ieškovas buvo pakankamai operatyvus. Dėl išdėstyto teismas mano, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių todėl jis atnaujintinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.5 punktą teismo išvadų apie tai, ar ieškinio senaties terminas atnaujinamas ar neatnaujinamas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti nereikia.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip numato CK 6.210 str. l d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš kiekvienos atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl išdėstytų motyvų ieškinys tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovių turtą. Kadangi ieškinys patenkintas nurodytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CPK 150 str. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovės A. J. ieškovei priteistinas 3515 litų žyminis mokestis, o iš K. J. 481 litų žyminis mokestis. Be to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylą laimėjusiai šaliai taip pat priteisiamos išlaidos už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šioje byloje ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, t.y. sumokėto 990,00 litų advokatui už atstovavimą byloje ( II t. b.l. 6-7). Kadangi šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2.; 8.18,; ir 11 punktu, ieškovei priteistina iš atsakovių po 495 Lt bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų (CPK 93, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. J. 133763,01 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris litus ir 1 centą ) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 133763,01 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4010,00 Lt (keturis tūkstančius dešimt litų ) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Šiaulių bankas“ naudai.

Priteisti iš atsakovės K. J. 16031,98 Lt (šešiolika tūkstančių trisdešimt vieną litą ir 98 centus ) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16031,98 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 976 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt šešis litus ) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Šiaulių bankas“ naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas