- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-10-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07814-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- J. R. H., J. P. J. H.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „K“
- Trečiasis asmuo
- E. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų ieškovų J. R. H. ir J. P. J. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. R. H. ir J. P. J. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo E. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai J. R. H. ir J. P. J. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „K.“, ir prašo pripažinti kad ieškovams priklauso po 750 vnt paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „K.“ akcijų, įpareigoti atsakovą atidaryti ieškovų vardu vertybinių popierių sąskaitas bei atlikti įrašus, kad 2018 gruodžio 20 d ieškovai įgijo po 750 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „K.“ akcijų bei įpareigoti atsakovą išduoti ieškovams UAB „K.“ vertybinių popierių sąskaitų išrašus.
2. Atsakovė UAB „K.“ pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta ir įsiteisės civilinė byla Nr. e2-3198-864/2019 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams J. R. H. ir J. P. J. H. dėl turto ir prievolių pripažinimo įgytomis bendrosios dalinės nuosavybės teise, jų padalinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir pinigų sumų priteisimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovai su atsakovės prašymu nesutiko, pažymėjo, jog atsakovė nenurodė nei vienos aplinkybės, kurios negalima nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl pagrindo ją sustabdyti iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3198-864/2019 nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-13134-566/2019 iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3198-864/2019. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-3198-864/2019 ginčijamas 2017 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ieškovai paveldėjo 1 500 vnt. UAB „K.“ akcijų, pripažinus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu, ir pripažinus, jog E. K. 750 vnt. UAB „K.“ akcijų priklauso asmeninės nuosavybės teise, tie patys 750 vnt. UAB „K“ akcijų negali būti pripažinti nuosavybės teise priklausantys ieškovams. Teismo vertinimu, tiek nagrinėjamoje, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pareikšti reikalavimai, nagrinėjamos aplinkybės bei sprendžiami ginčo klausimai yra tarpusavyje susiję, nagrinėjamose bylose priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo, nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos nagrinėjamai bylai. Sprendė, kad šiuo atveju privaloma nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovai J. R. H. ir J. P. J. H. atskiruoju skundu prašo:
1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti; arba
2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties dalį, bylą sustabdant dėl žemiau nurodytų reikalavimų dalių, kitą atsakovo prašymo dalį dėl bylos sustabdymo atmetant: a) pripažinti, kad ieškovei J. P. J. H. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. priklauso 375 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; b) pripažinti, kad ieškovui J. R. H. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. priklauso 375 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; c) įpareigoti atsakovą UAB „K.“ ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti vertybinių popierių sąskaitą ieškovės J. P. J. H. vardu, bei atlikti įrašus, kad 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė įgijo 375 paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų (paveldėjimo būdu iš mirusiojo M. A. H., mirusio (duomenys neskelbtini).); d) įpareigoti atsakovą UAB „K.“ ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti vertybinių popierių sąskaitą ieškovo J. R. H. vardu, bei atlikti įrašus, kad 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovas įgijo 375 paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų (paveldėjimo būdu iš mirusiojo M. A. H., mirusio (duomenys neskelbtini)); e) įpareigoti atsakovą UAB „K.“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti ieškovams UAB „K.“ vertybinių popierių sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad kiekvienam iš ieškovų priklauso po 375 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų; f) Nustatyti baudos, skirtinos už teismo sprendimo dalies nevykdymą dydį, nustatant, kad atsakovui UAB „K.“ skiriama 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą dieną atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ieškovės J. P. J. H. vardu, nurodant, kad ieškovei priklauso 375 paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų, ar pateikti atitinkamas aplinkybes patvirtinantį vertybinių popierių sąskaitos išrašą; atsakovui UAB „K.“ skiriama 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą dieną atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ieškovo J. R. H. vardu, nurodant, kad ieškovei priklauso 375 paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų, ar pateikti atitinkamas aplinkybes patvirtinantį vertybinių popierių sąskaitos išrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Teismas nepagrįstai bylą sustabdė visa apimtimi, nesvarstė, kad nepaisant Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, dalis ieškinio reikalavimų gali būti išnagrinėjama priimant dalinį sprendimą. Ieškiniu prašoma pripažinti nuosavybės teisę į 1 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų, o E. K. pateikė ieškinį, prašydama pripažinti nuosavybę į 750 vienetų paprastųjų vardinių UAB „K.“ akcijų. Teismui nėra kliūčių nagrinėti bylą dėl ieškovų reikalavimų dalies pagrįstumo, t. y., dėl nuosavybės teisių į 750 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo (t. y., po 375 vnt. akcijų kiekvienam ieškovui), ir nėra jokių kliūčių pasisakyti dėl dalies reikalavimų.
5.2. Skundžiama nutartis užkerta kelią ieškovams į kaip įmanoma greitesnį jų reikalavimų patenkinimą, užkerta kelią būti atsakovės akcininkais net ir toje akcijų dalyje, į kurias joks asmuo neteikia pretenzijų, ieškovai negali visa apimtimi naudotis savo, kaip akcininkų teisėmis.
5.3. Apeliantų nuomone, esminis atsakovės tikslas yra vilkinti ieškovų inicijuotą procesą, išlaikant faktinę UAB „K.“ kontrolę dviejų giminystės ryšiais susijusių asmenų žinioje.
5.4. Teismas nenagrinėjo ieškovų argumentų ir bylos sustabdymo klausimą sprendė iš esmės nemotyvuodamas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas); nenurodė realių motyvų, kodėl stabdoma byla negali būti išnagrinėta.
5.5. Teismas nevertino, kad šioje situacijoje turi būti taikoma paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo teisėtumo prezumpcija, įtvirtina notariato įstatyme; nepagrįstai suteikė prioritetą Vilniaus apygardos teisme pareikštam ieškiniui, tuo pačiu paneigdamas ir bylos sustabdymo instituto išimtinumą.?
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „K.“ atsiliepime prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bylos sustabdymas tik iš dalies būtų ypač neekonomiškas ir netikslingas. Ieškovų siūlomas galimų teismo veiksmų variantas yra hipotetinis, nėra teismui privalomas, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors ieškovai nurodo, kad daliniu sprendimu gali būti išspręsta dalis jų reikalavimo, tačiau tai nėra atskiras(-i) ieškovų reikalavimas(-ai), o to paties reikalavimo dalis. Be to, teismas privalėtų tą patį reikalavimą spręsti dviem etapais, iš esmės du kartus. Atsakovės nuomone, tokiu būdu būtų švaistomi tiek šalių, tiek teismo laikas bei lėšos.
6.2. Šiuo metu civilinėje byloje Nr. e2-3198-864/2019 vyksta mediacijos procesas. Labai tikėtina, kad ieškovai ir trečiasis asmuo susitars ne tik dėl taikaus civilinės bylos Nr. e2-3198-864/2019 , bet taip ir dėl šios bylos išsprendimo.
6.3. Teismas pagrįstai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nustačius, kad 750 vnt. akcijų priklauso trečiajam asmeniui, šioje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas. Siekiant išvengti nesuderinamų teismų sprendimų priėmimo rizikos, byla privalėjo būti sustabdyta. Ieškovų teiginiai, neva byla negali būti sustabdyta, kadangi ieškovai savo nuosavybės teisę į akcijas grindžia Liudijimu, yra nelogiški. Liudijimą pripažinus iš dalies negaliojančiu, ieškovų ieškinys taptų iš dalies nepagrįstu.
6.4. Net ir nesant privalomo bylos stabdymo pagrindo, teismas civilinę bylą gali sustabdyti vadovaudamasis CPK 164 straipsnyje išvardintais fakultatyvaus civilinės bylos stabdymo pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-841-790/2019).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).
11. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad abejose bylose pareikšti reikalavimai, nagrinėjamos aplinkybės bei sprendžiami ginčo klausimai yra tarpusavyje susiję, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas, nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos nagrinėjamai bylai, todėl civilinė byla sustabdyta pagrįstai.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų nuomone, kad teismo nutartis nėra motyvuota. Teismas analizavo tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį ir nurodė, jog pripažinus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu, ir pripažinus, jog E. K. 750 vnt. UAB „K.“ akcijų priklauso asmeninės nuosavybės teise, tie patys 750 vnt. UAB „K.“ akcijų negali būti pripažinti nuosavybės teise priklausantys ieškovams.
13. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo taikyti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo teisėtumo prezumpciją ir nepagrįstai suteikė prioritetą Vilniaus apygardos teisme pareikštam ieškiniui. Pažymėtina, kad prezumpcija gali būti nuginčyta. Kitoje byloje kilęs ginčas būtent dėl minėto liudijimo (jo dalies) pripažinimo negaliojančiu (t. y. ginčijamas jo teisėtumas), kuriuo ieškovai grindžia reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Tuo atveju, jeigu liudijimas būtų pripažintas iš dalies negaliojančiu jau po sprendimo šioje byloje priėmimo, būtų sudarytos prielaidos atnaujinti procesą šioje byloje. Akivaizdu, kad tokie veiksmai neatitiktų civilinio proceso principų.
14. Taip pat ieškovų manymu, teismas galėjo bylą stabdyti tik dėl dalies reikalavimų. Apeliantų įsitikinimu, dalis ieškinio reikalavimų gali būti išnagrinėjama priimant dalinį sprendimą.
15. Bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta galimybė stabdyti bylos dalį, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams laikinai nespręsti tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų, tačiau toks procesinis veiksmas iš esmės galimas, o kai kuriais atvejais, siekiant operatyviai apginti asmens teises ar teisėtus interesus, kai bylą dėl kitų reikalavimų reikia stabdyti, – tikslingas ir skatintinas. Tokia procesinė situacija įmanoma dėl civiliniame procese egzistuojančio dalinio sprendimo instituto (CPK 261 straipsnis), kai galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Taigi dalies bylos sustabdymas neatskiriamai susijęs su galimybe priimti dalinį sprendimą – sustabdyti dalį bylos galima tik tokiu atveju, jei dėl kitos bylos dalies galimas dalinio sprendimo priėmimas. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinio sprendimo priėmimas taikytinas tokiais atvejais, kai dalis byloje pareikštų reikalavimų faktinių aplinkybių aspektu yra itin sudėtingi, ir dėl kitos reikalavimų dalies išsprendimo netikslinga laukti, kol bus surinkti visi įrodymai, reikalingi visiems pareikštiems reikalavimams išspręsti. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015).
16. Dalinis sprendimas neturėtų būti priimamas, jei tai prieštarauja ginčo pobūdžiui. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, ši aplinkybė nustatytina, be kita ko, įvertinant, ar reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Tokio nagrinėjimo galimybė priklauso tiek nuo to, ar galiojantys įstatymai vieno iš reikalavimų sprendimą teisme sieja su kito reikalavimo išsprendimu, tiek nuo pareikštų reikalavimų esmės bei tarpusavio ryšio.
17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimybės šioje byloje stabdyti bylos dalį, visų pirma, pažymi, kad dalinio sprendimo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva; ieškovai prašymo priimti dalinį sprendimą nebuvo pareiškę ir pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Nėra pagrindo nepritarti atsakovės atsiliepime nurodytam pastebėjimui, kad apeliantai prašo spręsti dėl galimybės priimti dalinį sprendimą ne dėl atskirų, o dėl tų pačių reikalavimų, tik atskirajame skunde išskaidydami juos į dalis pagal ginčo objekto (akcijų) skaičių.
18. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog be reikalavimų dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ieškovai prašo skirti po 100 Eur dydžio baudą už įpareigojimų (sprendimo) nevykdymą. Atskirajame skunde išskaidydami reikalavimus, ieškovai iš esmės didina taikytinos atsakomybės už įpareigojimų (sprendimo) nevykdymą apimtis (apeliantų nurodytu būdu būtų taikoma už du sprendimus). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovų reikalavimų skaidymas į dalis neatitiktų pradinio ieškinio reikalavimo, būtų netikslingas ir neekonomiškas.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.