Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. N. atskirąjį skundą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ronier development“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Hoja Elektronics“, uždarajai akcinei bendrovei „MTD“, uždarajai akcinei bendrovei „Ronier Development“, R. N., L. G., V. N., valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Tūkstantis“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“), Kauno miesto 18 notaro biuro notarui D. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys G. V., notarė S. L., ir pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei R. P., atsakovams G. V., uždarajai akcinei bendrovei „Hoja Electronics“ dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. N., L. G., uždaroji akcinė bendrovė „Ronier development“, uždaroji akcinė bendrovė „MTD“, valstybės įmonė Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.3. Nagrinėjant civilinę bylą pirmiausia turėtų būti įvertintas atsakovo V. N. priešieškinio pagrįstumas. Teismui tenkinus priešieškinį būtų paneigta ieškovės, kaip UAB „Hoja Electronics“ akcininkės, teisė reikšti teisme visus jos pareikštus reikalavimus.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kasacinio teismo baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjama byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. P. ieškinį ir atsakovo V. N. priešieškinį iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal nuteistųjų pateiktus kasacinius skundus. Priimdamas sprendimą sustabdyti bylą, teismas rėmėsi ankstesne 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria ši civilinė byla buvo sustabdyta iki tol, kol įsiteisės nuosprendis toje pačioje baudžiamojoje byloje, ir kurioje buvo konstatuota, kad abi bylos yra susijusios, nes baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai grindžiami iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir ieškinyje pareikšti reikalavimai. Teismas taip pat vertino, kad ieškinyje ir priešieškinyje išdėstyti reikalavimai yra susiję, todėl jie negali būti nagrinėjami atskirai.

16. Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad kasacinio teismo nagrinėjama baudžiamoji byla yra reikšminga siekiant išnagrinėti ieškinyje pareikštus reikalavimus, ir neginčija teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta bylos dalis pagal ieškovės ieškinį. Tačiau, apelianto vertinimu, pirmiau minėta baudžiamoji byla nėra susijusi su priešieškinyje nurodytais reikalavimais, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesprendė dėl galimybės išskirti civilinės bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį į atskirą bylą ir šią bylos dalį išnagrinėti nelaukiant baudžiamosios bylos baigties.

17. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad siekiant tinkamai taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. N. priešieškiniu prašo teismo pripažinti niekinėmis akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis G. V. perleido 99 proc. UAB „Hoja Electronics“ akcijų ieškovei, ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovei už akcijas sumokėtą sumą. Atsakovas įrodinėja, kad nepaisant ginčijamų sandorių, jis buvo tikruoju akcijų savininku iki tol, kol sutartimi, kurią ginčija ieškovė, jos buvo perleistos UAB „Ronier development“. Priešieškinyje išdėstytus reikalavimus atsakovas grindžia, be kita ko, šiais argumentais:

20.1. pagal UAB „Hoja Electronics“ 1999 m. gruodžio 21 d. įstatus, bendrovės akcijos yra materialios, o jų savininku yra laikomas asmuo, nurodytas akcijų sertifikate ir įrašytas į akcininkų knygą; sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio šalys akcininkų registracijos knygą tvarkančiam asmeniui turi pateikti sutartį, kuria perleistos akcijos. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta, kad materialios akcijos yra perleidžiamos padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą, be to, bendrovė privalėjo kiekvieną bendrovės materialias akcijas įsigijusį asmenį registruoti akcininkų registre. Šie reikalavimai perleidžiant akcijas G. V. nebuvo įvykdyti – atsakovas ir trečiasis asmuo G. V. niekada nebuvo sudarę 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu akcijos tariamai buvo perleistos trečiajam asmeniui, materialiosiose akcijose / akcijų sertifikatuose nebuvo padarytas atitinkamas įrašas dėl jų perleidimo, todėl G. V. negalėjo pateikti šių dokumentų bendrovės administracijos vadovui, kuris, nesant nustatyta tvarka patvirtinto bendrovės akcininkų registro, neįrašė G. V. į patvirtintą pavyzdinę akcininkų registro formą;

20.2. 2003 m. birželio 25 d. išdėsčius UAB „Hoja Electronics“ įstatus nauja redakcija, buvo nustatyta, kad bendrovės akcijos yra nematerialios, o jų valdymą nuosavybės teise pagrindžia įrašai vertybinių popierių sąskaitose; už akcininkų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą yra atsakingas bendrovės direktorius. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, akcijų apskaitos tvarkytojas privalėjo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės nematerialių akcijų ir jų turimas nematerialias akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Nematerialių vertybinių popierių perleidimas turėjo būti fiksuojamas 2 korespondentinėse sąskaitose – asmens, įgijusio akcijų, ir asmens, perleidusio akcijas, sąskaitose. Tačiau UAB „Hoja Electronics“ direktorė neatidarė vertybinių popierių sąskaitos G. V. ir nefiksavo korespondentinėse sąskaitose akcijų perleidimo ieškovei, taigi, šiems asmenims neperėjo nuosavybės teisė į bendrovės akcijas;

21. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėti kasaciniai skundai, pateikti baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovams buvo pareikšti kaltinimai dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad minėtoje baudžiamojoje byloje buvo išsamiai vertintos aplinkybės dėl akcijų perleidimo G. V. realumo – teismas vertino įrašus byloje dalyvaujančių asmenų vertybinių popierių sąskaitose ir UAB „Hoja Electronics“ akcininkų registracijos žurnale, liudytojų, nukentėjusiųjų ir nuteistųjų parodymus, analizavo bendrovės įstatų ir teisės aktų, ginčui aktualiu laikotarpių reglamentavusių akcijų perleidimo tvarką, nuostatas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1A-66-380/2019 24–47.2 punktus), ir dėl priešieškiniu ginčijamų sutarčių tikrumo (žr. minėtos teismo nutarties 48 punktą). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė ir atsakovo priešieškinyje įrodinėjamos aplinkybės.

22. Priešieškinį pateikęs atsakovas V. N. aptariamoje baudžiamojoje byloje pateikė kasacinį skundą, kuriame taip pat kelia klausimus dėl UAB „Hoja Electronics“ akcijų perleidimo G. V. fakto tikrumo. Kasaciniame skunde atsakovas, be kita ko, nurodo, kad bendrovės akcijos buvo materialios, kad akcijos buvo perleistos G. V. nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų (jas perleidžiant nebuvo atliktas įrašas akcijose ir nebuvo sudaryta rašytinė sutartis), kad nesant rašytinės akcijų perleidimo sutarties ar įrašo akcijose, jų perleidimo faktas negalėjo būti nustatinėjamas remiantis liudytojų parodymais ir išvestiniais duomenimis apie akcininkų registraciją Juridinių asmenų registre ir bendrovės apskaitoje. Atsakovo teigimu, teismai, netinkamai nustatę faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad V. N. nevaldė akcijų nuosavybės teise ir apgaule įgijo svetimą turtą (atsakovo V. N. apeliacinio skundo 15–28 punktai).

23. Taigi, nors apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra keliamas klausimas dėl priešieškiniu prašomų panaikinti sutarčių klastojimo, tačiau, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, tiek civilinės bylos dalies, iškeltos pagal atsakovo priešieškinį, tiek ir baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro iš esmės tapačios aplinkybės – bylose keliamas klausimas, ar UAB „Hoja Electronics“ akcijos buvo perleistos G. V. ir ieškovei, ar perleidžiant akcijas UAB „Ronier development“ jų savininku buvo atsakovas V. N.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nagrinėjamą civilinę bylą, be kita ko, ir jos dalį dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, ir baudžiamąją bylą, nagrinėjamą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, sieja prejudicinis ryšys – baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl akcijų perleidimo G. V. ir ieškovei neturės būti iš naujo įrodinėjamos civilinėje byloje. Nors apeliantas ir prie apeliacinio skundo prisidėjusi atsakovė UAB „Ronier Development“ nurodo, kad būtų protinga, teisinga ir sąžininga pirmiausia civilinio proceso tvarka išnagrinėti ieškovės ir trečiojo asmens G. V. sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumą, o po to baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka vertinti atsakovų 2012 m. priimtų sprendimų, atliktų veiksmų ir sudarytų sandorių teisėtumą, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmenybė turėtų būti suteikta būtent baudžiamajai bylai, nagrinėjamai kasacine tvarka.

24. Apeliantas kelia klausimą dėl civilinės bylos dalies pagal atsakovo priešieškinį išskyrimo į atskirą bylą, nurodydamas, kad nepaisant apelianto prašymo, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino tokios bylos nagrinėjimo galimybės.

25. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 4 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė teismui reikalavimus pripažinti niekine 2012 m. birželio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas V. N. perleido atsakovei UAB „Ronier Development“ UAB „Hoja Electronics“ akcijas, panaikinti vėliau sudarytus sandorius ir priimtus sprendimus (UAB „Hoja Electronics“ nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, šios bendrovės išrašytą vekselį, akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir leisti naujai išleidžiamas akcijas įsigyti L. G., sprendimą paskirti bendrovės vadovą ir kt.). Savo reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, kad UAB „Hoja Electronics“ akcijos priklausė 2 asmenims – ieškovei, valdžiusiai 99 proc. akcijų, ir trečiajam asmeniui G. V., valdžiusiam 1 proc. akcijų, ir nei vienas iš jų neperleido savo akcijų kitiems subjektams. Todėl tiek ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria akcijos perleistos UAB „Ronier Development“, tiek ir visi tariamos akcininkės ir jos paskirto naujojo bendrovės vadovo sudaryti sandoriai ir priimti sprendimai yra neteisėti. Savo ruožtu atsakovas V. N. pateiktu priešieškiniu, kaip minėta, kvestionuoja akcijų perleidimo ieškovei pagrindą ir prašo teismo pripažinti niekinėmis akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis G. V. perleido 99 proc. UAB „Hoja Electronics“ akcijų ieškovei, bei taikyti restituciją, grąžinant ieškovei už akcijas sumokėtą sumą (žr. šios nutarties 20 punktą).

27. Įvertinus ieškinio ir priešieškinio dalyką ir pagrindą matyti, kad nagrinėjama situacija atitinka CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą priešieškinio priėmimo pagrindą – teismui patenkinus ieškinį ir pripažinus, kad sutartys, kuriomis ieškovė įgijo UAB „Hoja Electronic“ akcijas, yra negaliojančios, ieškovė nebūtų laikoma šios bendrovės akcininke, o jos reikalavimai dėl sandorių ir sprendimų, kuriais be jos žinios buvo disponuojama UAB „Hoja Electronics“ akcijomis ir turtu, buvo sprendžiami su bendrovės veikla susiję klausimai, nebegalėtų būti tenkinami. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti šiuos reikalavimus kartu.

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teisėjo 2012 m. gruodžio 14 d. rezoliucija priešieškinis buvo priimtas. Priimdamas atsakovo priešieškinį, teismas jau šioje proceso stadijoje vertino, kad ieškinys ir priešieškinis yra susiję ir turi būti išnagrinėti vienoje byloje. Be to, klausimą, ar nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinys ir priešieškinis turi būti nagrinėjami kartu, ar jie neturi būti išskirti į atskiras bylas teismas pakartotinai išnagrinėjo nagrinėdamas atsakovo V. N. 2016 m. balandžio 25 d. prašymą išskirti jo reikalavimus į atskirą bylą ir atnaujinti jos nagrinėjimą. 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas netenkino šio atsakovo prašymo, nurodęs, kad patenkinus prašymą turėtų būti atnaujinta visa byla, nes į ginčo nagrinėjimą turėtų būti įtrauktos visos šalys, būtų vertinamos tos pačios aplinkybės ir faktai, dėl kurių yra pareikštas ieškinys, priimtas sprendimas turėtų įtakos šalių teisėms ir pareigoms. Minėtoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybės, nagrinėjamos baudžiamojoje byloje, turės įtakos sprendžiant tiek dėl ieškinio, tiek ir dėl priešieškinio pagrįstumo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ne kartą vertino, ar tikslinga išskirti į atskirą bylą priešieškinio reikalavimus, tačiau įvertinęs abejose bylose reiškiamus reikalavimus ir įrodinėjamas aplinkybes, nusprendė, kad bylų išskyrimas nėra galimas.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas priešieškiniu nereiškia jokių reikalavimų apeliantui, šioje bylos dalyje apeliantas dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl bylos pagal atsakovo priešieškinį išnagrinėjimas nesukurs tiesioginių teisių ir pareigų apeliantui (pats priešieškinį pareiškęs atsakovas V. N. 2016 m. balandžio 25 d. prašyme nurodo, kad priešieškinio išnagrinėjimas turės tiesioginės įtakos tik ieškovės ir trečiojo asmens G. V. teisėms ir pareigoms). Dėl šios priežasties civilinės bylos dalies pagal atsakovo priešieškinį sustabdymas neturėtų nepagrįstai suvaržyti apelianto teisių ar apsunkinti jo procesinę padėtį. Atsakovas V. N., nors ir prašė pirmosios instancijos teismo nestabdyti šios civilinės bylos, tačiau neskundė teismo nutarties, kuria byla buvo sustabdyta, nepateikė prisidėjimo prie atskirojo skundo ar atsiliepimo į apelianto pateiktą atskirąjį skundą, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas nesutinka su civilinės bylos dalies dėl jo pareikšto priešieškinio sustabdymu.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.