Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas K. J. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: darbo sutartį, darbo sutarties priedą, elektroninį išrašą iš Juridinių asmenų registro. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog suinteresuotas asmuo teigia, jog jis nebėra įmonės vadovas nuo 2020 m. liepos 1 d., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo ir užtikrinti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, priima ir prideda prie bylos kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/16/06563 pagal Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-114-372/2008 dėl 18,60 Eur skolos išieškojimo iš M. M. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; vykdomąją bylą Nr. 0109/16/07824 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-52-795/2015 dėl 760 Eur skolos išieškojimo iš M. M. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-109-23623 antstolė įpareigojo skolininkės M. M. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš skolininkės 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, ir išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2020 m. lapkričio 23 d. priimtas reikalavimas pateikti informaciją Nr. S-20-109-42767, skolininkės M. M. darbovietė UAB „duomenys neskelbtini)“ įpareigota ne vėliau nei iki 2020 m. gruodžio 4 d. informuoti antstolę, kodėl nevykdomas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-109-23623, išaiškintos antstolės reikalavimų nevykdymo pasekmės. Reikalavimas 2020 m. lapkričio 27 d. įteiktas K. J. M. asmeniškai (vykdomosios bylos Nr. 0109/16/07824 lapas 102).

7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, nustatė, kad skolininkė M. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdomosios bylos Nr. 0109/16/07824 lapas 107). Pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra K. J. M. (vykdomosios bylos Nr. 0109/16/07824 lapai 108–116). Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą K. J. M. nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. J. M. savo neveikimu ir antstolės reikalavimų nevykdymu trukdo vykdymo procesui, aplinkybių, pateisinančių antstolės įpareigojimų nevykdymą, nenustatė, todėl asmeniui, kaltam už antstolio reikalavimų nevykdymą, skyrė baudą.

9. Suinteresuotas asmuo K. J. M. laikosi pozicijos, jog jis negali būti laikomas atsakingas už antstolės reikalavimo nevykdymą, nes reikalavimo įteikimo metu jau nebebuvo įmonės vadovas. Šiam teiginiui pagrįsti K. J. M. pateikė 2020 m. sausio 7 d. Darbo sutartį Nr. 11, pagal kurią K. J. M. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2020 m. sausio 8 d., Darbo sutarties Nr. 11 priedą Nr. 1, iš kurio matyti, jog darbo sutartis nutraukta paties suinteresuoto asmens prašymu 2020 m. birželio 30 d. Iš pateikto elektroninio išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, jog įmonės direktore nuo 2020 m. liepos 1 d. paskirta M. M., šis faktas įregistruotas 2021 m. birželio 23 d. Pateikti dokumentai patvirtina suinteresuoto asmens teiginį, jog 2020 m. lapkričio 23 d. antstolės reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-20-109-42767 surašymo ir įteikimo metu jis nebebuvo įmonės vadovas, nors vadovo pasikeitimo faktas buvo išviešintas jau po pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą priėmimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją, t. y. jog 2020 m. lapkričio 23 d. antstolės reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-20-109-42767 surašymo ir įteikimo metu K. J. M. nebebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo nebebuvo atsakingas už antstolės reikalavimo įvykdymą, nes nurodytas reikalavimas buvo surašytas juridiniam asmeniui skolininkės darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi konstatuotina, jog suinteresuotam asmeniui K. J. M. bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą skirta nepagrįstai.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos, įvertinęs tai, kad teismui nėra žinomos reikalavimo neįvykdymo priežastys, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti suinteresuoto asmens finansinės padėties, kol nežinomos antstolio reikalavimų nevykdymo priežastys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. J. M. už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną. Bauda skirta nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nustačius, jog K. J. M. nebėra įmonės vadovas nuo 2020 m. birželio 30 d., o duomenys, jog paskirta nauja vadovė, įregistruoti 2021 m. birželio 23 d., akivaizdu, jog baudos K. J. M., kaip įmonės vadovui, paskyrimas, turint omenyje tą faktą, kad bauda paskirta nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, apskritai nebetenka teisinės reikšmės.

12. Šioje byloje susiklostė situacija, kai, nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus įmonės vadovui, šis faktas buvo išviešintas tik 2021 m. birželio 23 d. Tiek naujoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tiek skolininkė vykdomosiose bylose yra tas pats asmuo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2020 m. lapkričio 23 d. antstolės reikalavimas pateikti informaciją Nr. S-20-109-42767 taip pat buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini), kuris, kaip kontaktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, nurodytas ir suinteresuoto asmens pateiktame 2021 m. birželio 25 d. išraše iš Juridinių asmenų registro. Kaip jau minėta, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys). Tiek kaip skolininkė, tiek kaip naujoji įmonės direktorė M. M. nepateikė antstolei informacijos apie tai, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Taip yra vilkinamas išieškojimo procesas, trukdoma jo operatyvumui, nebendradarbiaujama su antstole, todėl antstolė turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka inicijuoti tam tikrų poveikio priemonių už tokį neveikimą taikymą.

13. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė K. J. M., kaip juridinio asmens vadovui, baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos antstolės L. P. pareiškimo dėl baudos už antstolės reikalavimų nevykdymą skyrimo suinteresuotam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. J. M.