Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos BK 181 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 28 d., apie 18.00 val. A. Ž. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė, laiptinėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, reikalavo nukentėjusiosios I. A. sumokėti jam 1900 eurų už pagrobto jai nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Toyota Corolla Verso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugrąžinimą, I. A., siekdama atgauti pagrobtą jai priklausantį automobilį bei vykdydama A. Ž. reikalavimą, namo laiptinėje, padavė jam 1900 eurų. Po ko, A. Ž. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. birželio 28 d., apie 20.30 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, nuvežė I. A. į Kauno miestą, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, kur nurodė jai automobilio ,,Toyota Corolla Verso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, o I. A. susigrąžinusi automobilį parsigabeno jį į Tauragės miestą.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis ir I. A. gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tik skirtingose laiptinėse ir buvo geri draugai, dažnai susitikinėdavo. Apie I. A. automobilio vagystę sužinojo tą pačią dieną, tai 2012 m. birželio 28 d., per pietus. Tos pačios dienos vakare, apie 18 val. į namus atėjo I. A. ir paprašė nuvežti į Kauną, nes atsirado jos pavogtas automobilis ir jai reikia nuvykti į Kauną jį atsiimti. Jis sutiko nuvežti ją į Kauną. Važiuojant į Kauną važiavimo kryptį ir vietą nurodinėjo I. A.. Apie automobilio atsiradimo aplinkybes I. nieko neklausinėjęs, taip pat neklausęs ir apie reikalaujamą išpirką, nes jam tai nebuvo įdomu. Kaune I. A. išlipo gatvėje ir nuėjo. Jis jos automobilio nematė ir pasuko atgal link Tauragės. Grįždamas namo, pastebėjo gale važiuojant I. A., jis įsuko į degalinę, paskui jį į degalinę taip pat įvažiavo ir I. A., paklausė I. ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad viskas gerai ir jis nuvažiavo. Jis iš I. A. jokių pinigų neėmė, Kaune neparodė kur stovėjo automobilis. Nuveždamas I. A. į Kauną jis jai draugiškai padėjo. Bylą skaitė ir matė I. A. parodymus, tačiau nesupranta, kodėl ikiteisminio tyrimo metu I. A. jį apkaltino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktasi rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji I. A. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Ž. ir jo žmona jai yra pažįstami, gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su šia šeima ji bendravo, labiau su žmona, susitikdavo kieme, būdavo bendrų vakarėlių. Jokių konfliktų tarp jos, A. Ž. bei jo žmonos nebuvo. Buvo gražūs santykiai. 2012-06-28 naktį iš miego pažadino kaimynė ir pasakė, kad matė, kaip vagiamas jos automobilis. Matė, kad automobilio nėra. Dėl automobilio Toyota Corolla Verso vagystės kreipėsi į policiją. Policija paėmė pareiškimą ir pradėjo tyrimą, vykdė apklausas. Tą dieną, kai nakties metu buvo pavogtas jos automobilis, per pietus, vedžiojant lauke šunį, einant link miško, netoli namo, vadinamo “vaiduokliu”, prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris buvo užsidėjęs kapišoną ir pasakė, kad gali suteikti informacijos apie jos automobilį. Ji atsakiusi, kad nori sužinoti informaciją apie savo automobilį. Vyriškis pasakė, kad gali padėti ir už tai reikalinga 2000 eurų suma. Vyriškis pasakė, kad su ja susisieks. Ji nesiteiravusi, kas jis toks. Ji supratusi, kad automobilis buvo pavogtas tam, kad gauti išpirką. Ji pasakiusi vyriškiui, kad gerai. Pinigų ji neturėjusi, ir nebuvo garantuota, kad pinigus gaus. Dėl pareikalautos išpirkos policijos pareigūnams nepranešė. Pinigų pasiskolino iš draugės I. Š. – 1900 eurų. Po darbo nuėjo prie namo ,,vaiduoklio” ir perdavė pinigus tam pačiam nepažįstamam vyriškiui, pasakė, kad daugiau pinigų neturi, tačiau nepažįstamam vyriškiui užteko ir tiek. Nepažįstamas vyriškis jai pasakė, kad pavogtas automobilis yra Kaune, nurodė tiksliai kurioje vietoje stovi. Nuvežti į Kauną paprašė pažįstamo A.. Automobilis stovėjo Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli gyvenamojo namo, tarp kitų automobilių. Automobilį atrakino su savimi turėtais raktais. Automobilio dokumentų automobilyje nebuvo, tačiau automobilio dokumentus vėliau rado savo pašto dėžutėje po kelių dienų. Bevažiuodama automobiliu sugalvojo versiją, kaip informuoti policijos pareigūnus apie atsiradusį automobilį. Automobilį pastatė netoli Tauragės miesto esančiame miške, ir paskambino sesei prašydama, kad ją parvežtų namo. Automobilio raktelius išmetė miške. Sesuo atvažiavo ir paklausė kaip suprasti, tačiau ji pasakiusi, kad nieko neklausinėtų. Seseriai nurodžiusi kaip reikia aiškinti policijai. Po to kreipėsi į policiją, pranešdama kad gavo žinią, jog automobilis stovi miške. Kai buvo apklausiama policijoje, buvo šoko būsenoje, nes policijos pareigūnai pasakė, kad jie žino, su kuo ji važiavusi, kas jai padėjo, liepė sakyti teisybę, todėl ji labai išsigandusi. Negalėjusi nieko sakyti apie tą neapžįstamą žmogų, nes bijojo, kad nenukentėtų šeima. Būdama šoko būsenoje ir prigėrusi vaistų pasakiusi, kad A. padavusi pinigus. Ją apklausė du pareigūnai ir tyrėja. Jos atžvilgiu pareigūnai naudojamas psichinį smurtą, gąsdino, kad uždarys, ji bijojo, kad nebūtų sulaikyta, kad dėl jos reikalų nepablogėtų mamos sveikata. Taip pat ji bijojo dėl savo šeimos, nes nepažįstamas vyriškis, jai buvo pagrasinęs nieko apie jį nekalbėti, nes priešingu atveju nukentės jos šeima. Nurodo, kad tyrėjai apklausus ją, ji pasirašė po apklausos protokolu. A. Ž. jai padėjęs, jis yra nekaltas, todėl ji blogai jaučiasi. Kaltę A. Ž. suvertusi dėl to, kad nebuvę kito žmogaus, ant kurio galėtų suversti kaltę. Nurodo, kad patyrė tiek turtinę žalą tiek ir neturtinę, tačiau turtinių pretenzijų nereiškia.

Iš nukentėjusiosios I. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-28 (t.1, b.l. 29) matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog 2012 m. birželio 28 d., apie 3.10 val., jai į buto duris paskambino kaimynė S.R.J., tačiau ji durų neatidarė, o priėjusi prie lango pamatė, kad nėra jai priklausančio automobilio ,,Toyota Corolla Verso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) Prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje. Pamačiusi, kad nėra automobilio, pranešė policijai. Jai padaryta 30 000 litų turtinė žala.

Iš nukentėjusios I. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-29 (t.1, b.l.31 ) matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog 2012-06-28 apie 22 val. būnant pas seserį R. A., gyv. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad pažįstama moteris pasakė, kad šalia Joniškės sodų stovi automobilis, panašus į jai priklausantį. Tai sužinojusi su seserimi nuvažiavo pažiūrėti, ar tai tiesa. Važiuojant, pranešė policijai apie galimai atsiradusį automobilį. Nuvažiavus į nurodytą vietą rado savo automobilį. Automobilis stovėjo kairiajame kelio pakraštyje, buvo neužrakintas. Jame pasigedo dviejų akinių nuo saulės. Taip pat pasigedo automobilio registracijos liudijimo, transporto priemonės civilinė atsakomybės draudimo poliso, automobilio serviso aptarnavimo knygos bei plastikinio šuns narvelio. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo automobilį. 2012-06-28 apie 17 val. buvo atvykusi į policijos komisariatą ir domėjosi apie tyrimo eigą. Prašė pareigūnų grąžinti automobilio raktelius, nes galvojo, kad jei atsirastų automobilis, galėtų juo naudotis.

Papildomai apklausiant nukentėjusiąją I. A. 2012-07-02 (t.1, b.l. 32 ) pastaroji nurodė, kad tvirtina ankstesniuis savo parodymus ir, jų nekeičia.

Papildomai apklausiant nukentėjusiąją I. A. 2012-08-06 (t.1, b.l. 33) matyti, kad pastaroji nurodė, jog 2012-06-28 iki 17.00 val. buvo darbe. Paskui nuėjo pas sesrį, nurodo, jog iš Tauragės niekur nebuvo išvažiavusi, bent jau neprisimena.

Papildomai apklausiant nukentėjusiąją I. A. 2012-08-22 (t.1, b.l. 34-36) ir šios apklausos metu darant vaizdo įrašą, nukentėjusioji I. A. parodė, kad ji melavo ankstesniuose parodymuose nurodytas aplinkybes dėl automobilio atsiradimo. Taip pat jos sesuo R. visos tiesos nežinojo, ji pati buvo išgalvojusi versiją apie moterį, kuri neva pastebėjo jos automobilį. Sesuo žinojo, kad ji pati parsivariusi automobilį iš Kauno, kad reikia automobilį kažkur pastatyti ir laukti policijos pareigūnų. Tiesos nesakė dėl savo saugumo, nes panašiai prieš 5 ar 6 metus buvo sudegintas jos automobilis. Todėl jaučia baimę. Ji nežinojo, kas pagrobė automobilį, kokie tai asmenys ir ką jie galėtų padaryti. 2012-06-28 apie 18.00 val. ji nuėjo pas kaimyną A. Ž., gyvenantį tame pačiame name, t.y. (duomenys neskelbtini) streso būsenoje, pasakė, kad naktį pavogė jos mašiną, paklausė, ar nežino kaip galima būtų atgauti automobilį. Nepastebėjo, ar A. skambino kas nors, tačiau kažkuriuo momentu jis buvo išėjęs iš kambario. Po kurio laiko A. Ž. pasakė, kad reikia važiuoti į Kauną. Prieš važiuojant jis dar pasakė, kad nežino, ar tikrai ten bus ta mašina. Jis nebuvo garantuotas. (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, kodėl būtent į Kauną, o ne į kitą miestą. Į klausimą: ar jūs automobilį išsipirkote? Atsakymas: Taip. Nukentėjusioji toliau nurodė, kad rūkant prie laiptinės lauke ji A. padavė 1900 eurų. Pinigai buvo palaidi. Rankinėje turėjo apie 2500 eurų. Iš 2500 eurų asmeninių pinigų buvo apie 500 eurų, kitus buvo pasiskolinusi. Grįžtant prie pinigų perdavimo nurodo, kad rūkant (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad važiuosime į Kauną, kad nėra garantuotas, ar bus automobilis, ir, kad reikia 1900 eurų. Ją ištiko šokas. Jis pasakė, kad jeigu reikės atgauti mašiną, reikės tokių pinigų. Ji jam perdavusi pinigus. Nemačiusi, kur tiksliai įsidėjo pinigus (duomenys neskelbtini). Ji dar grįžusi į viršų, po to su A. išvažiavo į Kauną žalios spalvos autobusiuku, markės ir modelio nežino. Įvažiavus į Kauną, važiavo tiesiai, užvažiavo ant ,,Megos” tilto ir važiavo tiesiai, paskui kažkur dešiniau daugiabučių namų pamatė automobilį. Jis ją išleido prie įvažiavimo į kiemą. Automobilis buvo tuščias, spynelė išlaužta, durelės uždarytos. Pakeliui į Tauragę buvo sustojusi degalinėje ,,Lukoil” už Kauno, kur (duomenys neskelbtini) paklausė ar viskas tvarkoje, atsakius teigiamai jie išsiskyrė. Kalbantis su A., jis jai pasakęs, kad į kiemą automobilį negalės pastatyti, tada ji atsakiusi, kad viską paliktų jai, ji sugalvos. Važiuodama sugalvojo, kad automobilį paliks miške ir praneš apie tai policijai. Paskambino sesei, kad atvažiuotų į mišką šalią Tauragės. Automobilio užraktą ištraukusi ir išmetusi. Jis buvo analogiškas, kaip pačios raktas. Kur (duomenys neskelbtini) dėjo jos pinigus, ji neįsivaizduoja. Kai jam įdavusi pinigus, ji kilusi į viršų pas B., jis pasakęs, kad dar turi truputį pavažiuoti. Jis užtruko apie 10 minučių.

Iš I. A. apklausos protokolo, kuomet ji buvo apklaustakaip liudytoja BPK 80 str. 1p. ir 82 str. 3 d. pagrindu (t.1, b.l. 64), matyti, kad nukentėjusioji patvirtino dar kartą, kad automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsipirko už 1900 eurų. Ji nurodė, kad iš pradžių pareigūnams to nepasakė, nes norėjo apsaugoti save ir savo artimuosius. Buvo kažkoks nepasitikėjimas pareigūnais. Nurodė, jog yra įsitikinusi, kad A. Ž. neprisidėjo prie automobilio vagystės, jis tik padėjo jai atgauti. I. A. parodė, kad 2012-06-28 po darbo, jai būnant pas manikiūrininkę, jai paskambino A. Ž. ir pasakė, kad gali atsirasti jos automobilis. Jis nesakė, kad reikės pinigų. Ji pati apsidraudimui sugalvojo, kad reikia turėti pinigų. Apie 2000 eurų pasiskolino iš I. Š.. Skolą grąžino per du kartus. Nurodė, kad ji viską papasakojusi 2012-08-22 vykusioje apklausoje, daugiau pridurti nieko neturi.

Liudytoja S.R.J. parodė, kad 2012 m. birželio 28 d. apie 2.45 val. per virtuvės langą pamatė du vaikinus, kurie buvo aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodai apspirengę, juodomis kepurėmis, iš kurių vienas pasilenkęs kažką darė prie automobilio durelių, o kitas stovėjo toliau ir labai žvalgėsi. Jai kilo įtarimas, kad tie vaikinai bando atrakinti automobilio dureles, bet pro langą bijojo šaukti. Kadangi dar dvejojo, ar ši mašina iš tikrųjų yra kaimynės I. A., ji ėjo pas kaimynę ir jai lipant laiptais automobilis nuvažiavo. Prikėlus I. A. ji pamatė, kad nėra jos automobilio. Apie automobilio vagystę pranešė policijai. Po kelių dienų pastebėjo, kad pavogtas automobilis atsirado, tačiau I. A. nekomentavo kokiomis aplinkybėmis automobilis atsirado.

Liudytoja R. A. parodė, kad yra nukentėjusiosos I. A. sesuo. Žinojo, kad dėl dingusio automobilio sesuo kreipėsi į policiją. Vėliau automobilis atsirado. Jai sesuo pranešė, kad pavogtas automobilis stovi miške netoli Tauragės miesto. Jai sesuo sakė sakyti, kad automobilį rado miške. Taip reikėjo policijos pareigūnams sakyti, nes buvo išgąsdinta. Jai žinoma, kad sesers automobilis, kuris buvo pavogtas, buvo išpirktas pačios sesers. Nežino kokio dydžio išpirką sesuo sumokėjo nepažįstamam asmeniui. Sumokėjusi išpirką, sesuo turėjo vykti į Kauną atsiimti pavogtą automobilį. Į Kauną ją vežė draugas A. Ž.. Nurodė, kad sesuo jai pasakojo, jog asmenį, kuris pasiūlė jai išsipirkti automobilį, sutiko kieme. Nepažįstamas vyriškis atėjo prie sesers ir pasiūlė išsipirkti automobilį. Jis jai pasakė, kur ir kada atvykti. Kažkuriuo tai metu jie susitiko prie namo, vadinamo “vaiduokliu”. Ten jie pasikeitė informacija ir ten sesuo tam vyriškiui padavė pinigus. Vyriškis nurodė, kur važiuoti pasiimti automobilį.

Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji I. A. yra jos vaikystės draugė. I. A. buvo atėjusi pas ją pasiskolinti pinigų. Ji jai pinigų paskolino, tačiau nepamena tiksliai kokią pinigų sumą. I. A. jai nesakė kokiu tikslu bus panaudoti pinigai. Iš pradžių policijos pareigūnams parodė, kad skolino 2800 Lt, tačiau vėliau perklausė I. A., ir pasitikslino, kad jai paskolino 2000 eurų. I. A. skolą grąžino.

Liudytoja B. Ž. (ikisantuokinė pavardė – L.) parodė, kad su I. A. yra šeimos draugai. Iš draugės J. T. sužinojo, kad yra pavogtas I. A. automobilis. Tos pačios dienos vakare pas ją apie 18 val. atėjo I. A., ji jai nieko nepasakojo, tik juokais paprašė pasiskolinti vyrą, t.y. A. Ž., atėjusi minėjo, kad dėl automobilio vagystės kreipėsi į policiją. I. A. apie dingusį automobilį jai nieko nepasakojo. Netrukus I. A. su A. Ž. išvažiavo, ji neklausinėjo kur jie išvažiavo. (duomenys neskelbtini) grįžo tos pačios dienos vakare. Grįžęs (duomenys neskelbtini) pasakė, kad I. nuvežė į Kauną ir ją ten paliko, o pats grįžo namo. Nors su I. A. gyvena tame pačiame daugiabučiame name ir matė, kad I. A. automobilis vėl stovi kieme, I. neklausinėjo kokiomis aplinkybėmis atsirado jos automobilis. Sulaikius jos sutuoktinį A. Ž., ji I. A. jokio spaudimo nei pati asmeniškai nei per drauges nedarė. Pas sutuoktinį nematė pinigų, kuriuos jis galėjo gauti iš I. A.. I. A. paklausė ,,kodėl taip padarei?”, nes jos sutuoktiniui bėdos prasidėjo dėl minėtos kelionės į Kauną. Mano, kad I. A. neturėjo pagrindo nepagrįsta apkalbėti jos vyrą A. Ž.. Pykčių nebuvo, santykiai buvo geri. SMS žinučių turinio nelabai prisimena, negali tiksliai pakomentuoti, tačiau nurodo, kad tai buvo asmeniniai, moteriški pokalbiai, niekuo bendro neturintys su automobilio vagystė ir I. A.. Rašydama žinutę “dėl tos bobos” turėjo galvoje visai kitą moterį, važiavusią dviračiu, ne I.. Ką I. A. laiptinėje kalbėjos su jos vyru A. Ž. ji negirdėjo, pinigų perdavimo nematė. Vyras jai nesakė, kad gavęs pinigų už tam tikras paslaugas. Kaip I. grįžo su automobiliu ji nematė.

Liudytoja J. T. parodė, kad yra pažįstamos su B. Ž., o nukentėjusioji I. A., jos buvusi kolegė. 2012-06-28 ryte, iš atėjusios į darbą I. A., sužinojo, kad pavogtas jai priklausantis automobilis. Vėliau I. A. pasakė, kad pavogtas automobilis atsirado. Negali paaiškinti, kodėl B. bijojo su ja bendrauti ir prašė rašyti žinutes. Žinutėse su B. Ž. aptarinėjo įvykį, kada moteris, važiuodama dviračiu atsitrenkė į B. vairuojamą automobilį. Kitų žinučių turinio paaiškinti negali, nes neprisimena. Nurodo, kad I. A. automobilio dingimo ir atsiradimo aplinkybėmis nesidomėjo.

Liudytoja V. K. (ikisantuokinė pavardė B.) parodė, kad ji, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė, nukentėjusiąją I. A. apklausė tris kartus. I. A. vis keitė parodymus. Iš pradžių I. A. nurodė, kad jos automobilis pavogtas. Vėliau automobilis atsirado. I. A. paprašius smulkiau papasakoti apie automobilio atsiradimo aplinkybes, ji nieko negalėjo papasakoti. Buvo atliekama kontrolė. Kadangi į apklausas nukentėjusioji vengė atvykti, ją atvežė policijos pareigūnai. Ji atliko jos apklausą, kuri buvo filmuojama. Apklausos metu nukentėjusioji buvo sutrikosi, matėsi, kad jaudinasi. Mano, kad nukentėjusioji nesmagiai jautėsi dėl to, kad iš pradžių nesakė tiesos, melavo. Nurodo, apklausos metu I. A. puikiai suvokė ką kalba. Ji kalbėjo apie kaltinamąjį Ž., bet ji jam neturėjo jokių pretenzijų. Ji minėjo, kad ponas (duomenys neskelbtini) jai padėjo. Nuvežė į Kauną, kad ji nuėjo ir pasiėmė tą automobilį. Paskui ji grįžo, ir grįžtant su A. bendravo kaip sekasi, kad ji sakė, kad pati susitvarkysiu. Kad jam padavė pinigus eurais ar litais, supasakojo iš kur buvo pasiskolinusi. Ji iš pat pradžių sakė, kad gali kažkas paprašyti išsipirkti automobilį. Po to kai automobilis buvo paimtas ir uždarytas į saugojimo aikštelę, kad ji atėjo raktų prašyti. Nurodė, kad kai ji kalbėjo su kaltinamuoju Ž., ji su savimi turėjo pinigus. Nurodė konkrečią sumą ir (duomenys neskelbtini) paprašė tiek pinigų kiek ji turėjo. Didžiojoje apklausoje, t.y. 2012 m. rugpjūčio mėn., ji prisipažino, kad išsipirko automobilį. Iš pat pradžių apie išsipirkimą minčių nebuvo. Kai klausė kam jai reikėjo raktelių, tai sakė, kad gal automobilis atsiras. Tuo metu automobilis jau buvo policijoje. Anksti rytą buvo pareiškimas parašytas, o tos pačios dienos vakare tas automobilis atsirado. Nukentėjusioji nesakė kokiu būdu tas automobilis atsirado. Kad kažkokia moteris pamatė, kad automobilis miške stovi, buvo tokia versija. Toje pačioje apklausoje pakeitė parodymus dėl pinigų pasiskolinimo. Gruodžio mėn. buvo apklausiama kaip spec. liudytoja, po įtariamojo apklausos. Ji aiškino, kad davė A. pinigų, jam jokių pretenzijų neturi. Jo ji nekaltino, kad jis jai padėjo ir jai gero norėjo. Kaip ji sakė taip ir parašė. Pačioje pirmoje apklausoje nurodė, kad jau atsirado automobilis. Kad automobilį pastebėjo kažkokia moteriškė. Grįžtant iš Kauno ji A. pasakė, kad aš pati pasistatysiu automobilį, pati susitvarkysiu. Po tos apklausos nuvažiavo kartu su pareigūnais ir parodė, kur ji pati tą automobilį pastatė. Dar rodė kryptį kur raktus numetė. Tų raktų nerado. Tikrai nebuvo atvira ir nuspėjama. Apklausos darytos ne vieną kartą. Praėjo kuris laikas ir jie pamatė, kad jų surinkti duomenys kertasi su nukentėjusiosios parodymais. Uždavus klausimus, nukentėjusioji turėjo matyti, kad pareigūnai žino tiesą, bet kitą tiesą. Apklausos metu negrąsino, tačiau kiekvienas liudytojas prieš kiekvieną apklausą yra įspėjamas už melagingų parodymų davimą. I. A. į apklausą atvežė paareigūnas M., kadangi buvo problema su nukentėjusiosios iškietimu. Buvo prokurorų nurodymas padaryti akistatą su įtariamuoju, bet kiek važiavo kolegos jos ieškoti, jos neberado, telefonu neatsiliepė. Vėliau jau telefonas buvo išjungtas, todėl jai vežė šaukimus, važiavo pas giminaičius. M. pagrinde jos ieškojo, o ji tik telefonu ieškojo.Telefonu pati kviesdavo. Apžiūros metu buvo išimtos nuorūkos iš automobilio. Prieš įspėjant dėl melagingų parodymų davimo, pasakė, kad bus užduodami klausimai kas tikrai buvo, gal laikas pasakyti tiesą. Prieš apklausą ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidė. Ji pasakiusi, kad jie žino ir reikėtų kalbėti tiesą. Prieš jungdama kamerą ji nežinojau ką A. papasakos. Ji žino tik tiek, kas yra iš garsinių telefoninių pokalbių. Prieš tai tuos pokalbius buvo perklausiusi ir pasiruošusi apklausai. Apklausos įrašas nebuvo peržiūrėtas. Iš karto išvažiavo į parodymų patikrinimo vietoje darymą.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Kadangi nukentėjusioji vengė atvykti į policijos komisariatą, todėl nukentėjusioji, pastebėjus ją mieste, buvo pristatyta į policijos komisariatą. Byloje yra sudėtos tam tikros suvestinės kur matosi, kad vengė atvykti į PK. Su kolega T. pamatė mieste, sustabdė ir pasakė, kad reikalinga atlikti apklausą. Tyrėja apklausė. Nemano, kad nukentėjusioji galėjo būti išsigandusi. Gal ir buvo sutrikusi, tai faktas. Turėjo pagrindo būti strese, šoke, būti išsigandusi, nes jai žmogus kažkokiu tai momentu yra melavęs. Grąsinti nebuvo reikalo, nes situacija aiški, prieš tai buvo pasakyta ir supažindinta, kad atsakys už melagingus parodymus. Iš T. irgi nebuvo jokių gąsdinimų. Byloje matosi, kaip buvo tartasi, kad durų nedaryti policijai, kad vengti bendravimo. Kai nėra ką sakyti, o reikia gintis, tuomet sakoma, kad policija skriaudžia. Tai yra gynybinė versija, niekas nieko nežadėjo pasodinti. Yra nufilmuota kaip ji elgėsi. Nei jis nei kiti policijos pareigūnai nukentėjusiosios nebaugino, nukentėjusiosios parodymus, kad ją skriaudė policininkai vertina kaip gynybinę versiją.

Iš protokolo-pareiškimo (t.1, b.l.9) matyti, kad 2012 m. birželio 28 d. į Tauragės AVPK kreipėsi I. A., pranešdama apie automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę.

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. Tauragė m., apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiurėta vieta, t.y. Tauragės m. (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš kurio buvo pagrobtas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1. b.l. 10-14). Iš nukentėjusiosios buvo paimti automobilio užvedimo rakteliai (t.1 , b.l. 17).

Iš pažiūros protokolo (b.l. 18-23 ) nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta miške, esančiame netoli Tauragės m., kurioje buvo rastas automobilis Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apžiūrėtas, surašytas apžiūros protokolu, paimti pėdsakai. Nustatyta, kad sugadintas automobilio vairuotojo durelių spynelės užraktas (t.1, b.l.26).

Iš nukentėjusisio I. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t.1, b.l. 37-39) nustatyta, kad nukentėjusioji I. A., 2012-08-22 apklausoje nurodytų aplinkybių patikirnimui, parodė vietą, kur pati pastatė savo automobilį, kuomet grįžo juo iš Kauno, kur numetė užvedimo raktelį.

Iš 2012-07-13 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atliekamas vaizdo įrašo, paimto iš UAB “Lukoil” degalinės, esančios Kauno r., Kumpių k. peržiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į degalinę užsuka I. A. vairuojamas automobilis ir A. Ž. vairuojamas automobilis. A. Ž. vairuojamas automobilis privažiuoja prie automobilio Toyota Corolla Verso. A. Ž. išlipa iš savo automobilio ir eina prie I. A. automobilio. I. A. ir A. Ž. trumpai pasikalba, po to sėda į automobilį ir išvažiuoja.(t.1. b. l. 55-58).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1. b. l. 72-75)

2011-09-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais ir priedais prie jų, kuriuose užfiksuoti I. A., R. A., A. Ž., B. L. bei kitų asmenų telefoniniai pokalbiai, turintys reikšmės bylos tyrimui bei nagrinėjimui, matyti, kad nuo pat pradžios automobilio paieškos, I. A. nesakė tiesos policijos pareigūnams. 2012-06-30 pokalbyje tarp I. A. ir jos sesers R. A., nukentėjusioji pasakoja, kad buvo nuėjusi pas B. ( kaltinamojo A. Ž. žmona),” ten sėdėjome, laukėm ten to skambučio, ten dar pusantros valandos prasėdėjom. Po darbo sakė, tipo turėjom iš karto išvažiuoti čia staigiai..... Susiorganizavau babkes, parėjau namo, tik staigiai, žinai, dar kažką įsimečiau, net H. lauko ne ne neišvedžiau ir pasirodo, supranti, A. sako, o tu sako, raktus turi. Sakau ne. Eik tu ...., saka tas skambina ten kažkam nu ir dvi valandas laukkėme atsakymo ir sedėjau pas jų” (t.1 b.l. 94). Pokalbio su mama D. A. metu nukentėjusioji teigia, kad “nusipirksim pigesnę, bet vis geriau, negu 8000 eurų subinėj ant uodegos”. 2012-07-09 nukentėjusioji paklausta ar turi automobilio dokumentus atsako teigiamai. Pokalbiuose matyti, kad nukentėjusiosi tarėsi dėl pinigų skolinimo, taip pat nurodė, kad viskas vyko greitai : “ nu per dvi minutes, įsivaizduoji, paskambinau, sakau, reik važiuoti, už puse valandos sakau reik pinigų, atvažiavau, pasiėmiau, nesitariau, nei kaip, nei kada atiduosim”.Toliau pokalbiai vyksta dėl to, kaip bendrauti su policijos pareigūnais, kaip buvo tariamasi ką sakyti policijai apie miške rastą automobilį. Iš tolimesnių pokalbių matyti, kad I. A. bendravo su A. Ž., kalbėjosi apie parodymus, tyrimo eigą. Rugpjūčio 24 d. pokalbio tarp I. A. ir jos mamos D. A. metu I. A. pripažįsta, ka tą žmogų, kuris jai padėjo, uždarė, bei kad ji duoda melagingus parodymus, kad ją gali sulaikyti už melagingu parodymus, nes ji realiai davė melagingus parodyms (t.1. b. l. 90-103, 107, 108-116).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad buvo atliekama įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizė (T.1. b. l. 130)

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Ž. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis A. Ž. kaltės dėl turto prievartavimo nepripažįsta, tačiau jo parodymus teismas vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, ir remiasi nukentėjusiosios I. A. 2012-08-22 ir 2012-12-07 duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros, dokumentų pateikimo ir apžiūro protokolais,, iš telekomunikacinių paslaugų teikėju gauta informacija apie telefoninius pokalbius ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis neigia kad pats reikalavo pinigų. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai, bei nukentėjusiosios I. A. parodymai, duoti 2012-08-22 ir 2012-12007. Nors kaip matyti iš nukentėjusiosios I. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastaroji keitė savo poziciją du kartus, o bylą nagrinėjant teisme, raštu teismui pateikė savo parodymus, kuriuose nurodė trečią versiją, kurią patvirtino pati teisiamajame posėdyje. Tačiau analizuojant surinktus įrodymus nustatyta, kad išpirkos gavimo už pavogtą automobilį procesas vyko labai greitai. 2012-06-28 nakties metu buvo pavogtas nukentėjusiajai priklausantis automobilis. Tuoj po automobilio vagystės buvo pranešta policijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš nukentėjusiosios paimti pavogtos automobilio du užvedimo rakteliai (t1,b.l. 17). Tos pačios dienos vakare, automobilis buvo rastas miške, netoli Tauragės, kurį pati nukentėjusioji, prieš tai sumokėjusi už jį 1900 eurų išpirką, juo parvažiavo iš Kauno m. ir ten pastatė. Pirminė nukentėjusiosios versija, kurią pastaroji pateikė policijos pareigūnas buvo ta, kad automobilis netikėtai buvo rastas miške, jį pastebėjo kažkokia tai moteris, kuri pranešė nukentėjusiosios seseriai ir pastaroji pranešė nukentėjusiajai. Šią versiją nukentėjusioji pati ir paneigė, nurodydama, kad ją sugalvojo pati, nes negalėjo automobilio pastatyti tą patį vakarą kieme. Tiek pačios nukentėjusiosios parodymais, tiek liudytojos I. Š. parodymais nustatyta, bei iš pokalbių išklotinių matyti, kad nukentėjusioji neturėjo pakankamai lėšų automobilio išpirkai, todėl skolinosi iš draugų. Kuomet išpirka buvo sumokėta, nukentėjusioji atgavo automobilį, juo parvyko netoli Tauragės m. ir nenorėdama apie išpirkos sumokėjimą ir automobilio atgavimą pranešti policijos pareigūnams, pati sugalvojo jo atsiradimo versiją. Tačiau kada policijos pareigūnai gavo vaizdo įrašą iš „Lukoil“ degalinės, esančios Kauno raj. Kumpių k., kuriame užfiksuota pati nukentėjusioji, 2012-06-28, apie 20.40 val. vairuojanti savo automobilį Toyota Corolla Verso, valst nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis A. Ž., vairuojantis automobilį Ford Galaxy, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , suprasdama, kad policijos pareigūnai turi duomenų apie tai ir žino, kad ji meluoja, 2012-08-22 atklausos metu, pripažino, kad ankstesnius parodymus davė melagingus, o iš tikrųjų, atgauti pavogtą automobilį jai padėjo draugas A. Ž., kad apie automobilio dingimą užsiminus A. Ž., po to iš jo gavo informaciją, kad tas automobilis gali būti surastas. Nukenetėjusioji 2012-12-07 apklausoje (t.1 ,b.l. 64) nurodo, kad tuo metu ji buvo pas manikiūrininkę ir jai paskambino A. Ž. ir pasakė, kad gali atsirasti jos automobilis. Jai jis nesakė, kad reikės pinigų. Ji pati savo apsidraudimui sugalvojo, kad reikia turėti pinigų.Apie 2000 eurų pasiskolino iš I. Š.. Vėliau, jau namuose, laiptinėje A. Ž. jai pasakė jai, kad norint atgauti automobilį reikia 1900 eurų. Ji tokią pinigų sumą jam padavė. Nurodė, kad A. Ž. pasakė, kad reikės važiuoti į Kauną. Pats nuvežė nukentėjusiąją į Kauna, sustojo prie gatvės, kur ji išlipo ir pamatė savo automobilį. Nukentėjusiosios parodymais ir iš vaizdo įrašų matyti, kad grįžinėjant į Tauragę, nukentėjusiajai įsukus į degalinę, kaltinamsis įvažiavo iš paskos, domėjosi ar viskas gerai. Iš telefoninių pokalbių įrašų suvestinės matyti, kad nukentėjusioji visą laiką bendravo su Ž. šeima, bei šeimos draugais, nukentėjusioji buvo kontroliuojama, ką ji veikia, kur buvo, ką kalbėjo, derinamos pozicijas su kaltinamuoju. Tai rodo ir pokalbiai tarp kaltinamojo sutuoktinės ir jos draugių, bei pačios nukentėjusiosios ir jos šeimos narių. Trečią versiją nukentėjusioji iškėlė jau bylai būnant teisme, t.y. nurodė, kad informaciją, apie pavogtą automobilį jai suteikė nepažįstamas vyriškis, kuris per pietus priėjo prie jos, kuomet ji vedžiojo šunį. Jis pasakęs, kad ji privalo sumokėti 2000 eurų, jis suteiks informaciją apie automobilį. Pasiskolinusi pinigus 1900 eurų, vakare juos sumokėjo tam nepažįstama vyriškiui, kuris pasakė, kur yra jos automobilis ir kaip jį rasti. Tada ji paprašiusi A. Ž., kad šis nuvežtų ją į Kauną ir iš ten ji parvažiavusi automobiliu į Tauragė.

Tačiau teismas netiki šia nukentėjusiosios iškelta versija, nes ji nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, iš telefoninių pokalbių suvestinės, kurioje užfiksuotas 2012-06-30 pokalbis tarp I. A. ir R. A., matyti, kad I. A. tvirtino, kad tą vakarą, kai ji buvo nuėjusi pas Ž., ji sako: „ Nu mes sėdėjom, laukėm ten to skambučio, ten dar pusantros valandos mes prasėdėjom. Aš po darbo sakau, tipo turėjom iš karto išvažiuot čia staigiai....... susiorganizavau babkes, parėjau namo, tik staigiai žinai, dar dar kažką įsimečiau, net H. (šuns vardas) lauko ne ne neišvedžiau ir pasirodo, supranti, (duomenys neskelbtini) sako, .......“ Tai rodo, kad nukentėjusioji tą vakarą niekur išėjusi nebuvo, sėdėjo pas Ž. ir laukė skambučio, net šuns išvesti įlauką negalėjo. Tai rodo, kad nukentėjusioji nebuvo susitikusi su jokiu kitu nepažįstamu vyriškiu, jam jokių pinigų neperdavė, nes neturėjo net tokios galimybės. Ji neužsiminė nei seseriai, nei kitiems asmenims, su kuriasi bendravo telefonu, kad pinigus būtų perdavusi nepažįstamam vyriškiui. Taigi, surinkti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji ir teismui davė melagingus parodymus. Teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, duotais 2012-08-22, 2012-12-07, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios išgalvotos versijos lakytinos kaip noras padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltamą veiką, nes tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis, bei kiti byloje apklausti asmenys ir duomenys, esantys byloje, patvirtino, kad nukentėjusioji šiltai ir draugiškai bendravo su Ž. šeima, susitikdavo, vakarodavo, dalyvaudavo bendrose šventėse, todėl, atgavusi automobilį, pastaroji įvairiasi būdais stengiasi padėti kaltinamajam.

Nukentėjusiosis nurodytos aplinkybės, kad duoti tokius parodymus buvo priversta policijos pareigūnų, bei šoko būsenoje ir vaistų pasekloje, atmestinos kaip nepagrįstos, nes teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuomet apklausiant nukentėjusiąją buvo daromas vaizdo įrašas, matyti, kad jokios psichinės prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudojama. Nukentėjusioji laisvai pasakojo įvykio aplinkybes. Nesimato, kad ji būtų buvusi ištikta šoko, ar nesuprastų ką kalba. Kitas nukentėjusiosios nurodytas motyvas tas, kad bijojo nepažįstamo žmogaus grąsinimų, kad nebūtų panaudotas smurtas prieš jos šeimą, yra nepagrįstas ir nukentėjusiosios išgalvotas.

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad visi šie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. Ž., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo nukentėjusiosios I. A. sumokėti 1900 eurų, už pagrobto, jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso‘ sugrąžinimą. Nukentėjusioji I. A., siekdama atgauti automobilį, reikalaujamą sumą sumokėjo A. Ž., po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. birželio 28 d. vakare, nuvežė ją į Kauno miestą ir nurodė automobilio buvimo vietą, o A. parvairavo automobilį į Tauragės m. Teismo atskleistos bylos aplinkybės liudija, kad kaltinamas A. Ž. buvo ne atsitiktinis šių veiksmų dalyvis.

Kaltinamjo A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 181 str. 1 d., esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtai turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203/2011).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( BK 54 str.).

Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nėra įrašytas psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabinto įskaitoje (t.1, b.l. 162), nebaustas administracine tvarka (t.1, b.l. 166-171), anksčiau neteistas (t.1, b.l. 160). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad A. Ž. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant jos vykdymą. Kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis Lietuvso BK 72 str. konfiskuotinas kaltinamojo A. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu gautas turtas - 1900 eurų, kas atititnka 6555 litus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeista.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str.1, 2 d. d., kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Daiktiniai įrodymai - du vokai su pirštų ir pirštinių antspaudais, vokas su mikrodalelėmis bei kvapo pėdsakai ir paketas su cigaretės nuorūka, nuoplova nuo plastikinio butelio bei seilių pavyzdžiai, kurie saugomi Tauragės AVPK pagal kvitus Nr. 061578 ir Nr. 061852, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams (1 m. 6 mėn.).

Pritaikius Lietuvos BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 8 punktą, paskirtos bausmės vykdymą A. Ž. atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei vadovaujantis Lietuvos BK 71 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš A. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu gautą turtą - 1900 eurų, kas atitinka 6555 litus.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-08-20 iki 2012-08-22 imtinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus - du vokus su pirštų ir pirštinių antspaudais, voką su mikrodalelėmis bei kvapo pėdsakus ir paketą su cigaretės nuorūka, nuoplova nuo plastikinio butelio bei seilių pavyzdžiais, kurie saugomi Tauragės AVPK pagal kvitus Nr. 061578 ir Nr. 061852, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per šį teismą.