Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems G. I., V. D., kaltinamojo G. I. gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, kaltinamojo V. D. gynėjai advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – bauda 300 MGL (39 000 Lt); teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį.

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. I., būdamas UAB „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-09-02, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 kuro nurašymo aktuose būtų užfiksuota informacija apie tai, kiek kuro sunaudojo kiekviena transporto priemonė bei, kad tvarkomoje apskaitoje būtų surašyti duomenys apie lengvųjų automobilių sunaudotą dyzeliną, todėl kuro nurašymo aktai neinformatyvūs, neišsamūs ir nėra galimybės patvirtinti ar 243395,79 litrų 248288,31 Eur vertės dyzelino sąnaudos susijusios su pajamų uždirbimu;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, o būtent, 2019-08-30 iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), jam išduota kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500 Eur ir 350 Eur, iš viso 850 Eur, tačiau šių duomenų nepateikė Bendrovės buhalterei, kad įtrauktų į sąskaitą „Nr. 2445 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“, surašytų kasos pajamų orderius, todėl negalima nustatyti 850 Eur panaudojimo aplinkybių; 2018 metais, tiksliai nenustatytu laiku (ne ankščiau nei 2018-03-26), pardavė B. I. po autoįvykio apgadintą automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis numeris (duomenys neskelbtini)) už 300 Eur, tačiau šio sandorio neįformino PVM sąskaita faktūra, kasoje nefiksavo 300 Eur įplaukų ir apskaitoje nefiksavo 247,93 Eur pardavimo pajamų bei 52,06 Eur pardavimo PVM;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus, o būtent, laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2019-09-02 neužtikrino, kad Bendrovėje būtų surašyti atsargų panaudojimo dokumentai, nurašymo aktai dėl 26045,66 Eur vertės įvairių atsarginių dalių, skirtų krovininių automobilių remontui ir eksploatacijai panaudojimo, todėl nėra galimybės nustatyti kur šios dalys buvo panaudotos; būdamas Bendrovės direktoriumi, taip pat atlikdamas kasininko funkcijas ir būdamas materialiai atsakingas už Bendrovės turtą, nesurašė ir bendrovės buhalterijai iki 2019-09-02 nepateikė dokumentų dėl 1631,52 eurų išmokėjimo iš bendrovės kasos, todėl negalima nustatyti 1631,52 Eur panaudojimo;

- 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Privalomi apskaitos dokumento rekvizitai, ūkinių operacijų turinys“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė prekių ir paslaugų pirkimą, kurios buvo panaudotos ne bendrovės pajamoms uždirbti:

laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 į apskaitą įtraukė, t. y. pateikė Bendrovės buhalterei su Bendrovės veikla nesusijusio objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo paslaugas, dėl ko nepagrįstai buvo padidintos iš viso 143,20 Eur (iš jų 2018 m. – 85,92 Eur, 2019 m. – 57,28 Eur) skolos tiekėjams, ir padidintos 118,40 Eur (iš jų 2018 m. – 71,04 Eur, 2019 m. – 47,36 Eur) sąnaudos, bei 24,80 Eur (iš jų 2018 m. – 14,88 Eur, 2019 m. – 9,92 Eur) pirkimo PVM;

laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 į Bendrovės apskaitą (į sąskaitą „Nr. 6001 Suteiktų paslaugų savikaina (degalai)“) įtraukė, t. y. pateikė Bendrovės buhalterei 128,28 litrų 142,70 Eur vertės benzino sunaudojimo dokumentus (be nurašymo aktų) ir 185,20 litrų 165,84 Eur vertės benzino sunaudojimą patvirtinančius dokumentus pagal nurašymo aktus, nors Bendrovė nuosavybės teise neturėjo ir nebuvo išsinuomojusi transporto priemonių, kurių naudojami degalai būtų benzinas;

laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 į Bendrovės sąnaudas įtraukė, t. y., pateikė Bendrovės buhalterei dokumentus dėl V. D. telefono abonento paslaugų, kurios nesusijusios su bendrovės veikla ir uždirbtomis pajamomis, iš viso 884,61 Eur (2018 m. – 721,59 Eur, 2019 m. – 163,02 Eur), dėl ko nepagrįstai buvo padidintos 731,88 Eur (iš jų 2018 m. – 596,35 Eur, 2019 m. – 134,73 Eur) bendrovės sąnaudos ir į PVM atskaitą įtrauktas 153,53 Eur (iš jų 2018 m. – 125,24 Eur, 2019 m. – 28,29 Eur) pirkimo PVM;

į Bendrovės sąnaudas įtraukė, t. y. pateikė Bendrovės buhalterei 2018-11-05 PVM sąskaitą faktūrą EG18 Nr. 016244 dėl 4 padangų „Firemax 225/45R19“ ir jų gilinimo paslaugų įsigijimo už 266,18 Eur, nors jos Bendrovės veikloje panaudotos nebuvo, dėl ko neteisėtai buvo padidintos 2018 metų remonto ir eksploatacijos sąnaudos bei į atskaitą įtrauktas 55,90 Eur pirkimo PVM;

laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 į Bendrovės sąnaudas įtraukė, t. y., pateikė Bendrovės buhalterei dokumentus dėl R. K. ir G. K. naudojamiems telefonų abonentams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, kurios nesusijusios su Bendrovės veikla ir uždirbtomis pajamomis, iš viso 1156,24 Eur;

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų įstatymo nuostatomis”, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, o būtent, neišsaugojo dienpinigių, iš viso 88806,61 Eur (iš jų 2018 m. – 39666,62 Eur, 2019 m. (iki 2019-08-31) – 49139,99 Eur) sumai ir 2260,03 Eur kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, dėl ko iš dalies negalima patikrinti jų apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31.

Be to, G. I., būdamas UAB „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2019-08-31 iššvaistė svetimą – UAB „M.“ priklausantį turtą, o būtent:

- V. D. nurodymu 2013-10-12 UAB „M.“ vardu su UAB „E. b.“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto (Nr. 6044), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio I. D., signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugų teikimo, ir už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2019-08-31 UAB „M.“ sumokėjus už šias, su Bendrovės veikla ir uždirbamomis pajamomis nesusijusias paslaugas 375,46 Eur, iššvaistė svetimą UAB „M.“ turtą – 375,46 Eur;

- V. D. nurodžius, 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31 naudojosi V. D., ir už šias paslaugas, nesusijusias su Bendrovės veikla ir uždirbamomis pajamomis, nurodytu laikotarpiu sumokėjus 2242,48 Eur, iššvaistė svetimą UAB „M.“ turtą – 2242,48 Eur;

- 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31 naudojosi R. K. ir G. K., ir už šias paslaugas, nesusijusias su Bendrovės veikla ir uždirbtomis pajamomis, nurodytu laikotarpiu sumokėjus 2637,46 Eur, iššvaistė svetimą UAB „M.“ turtą – 2637,46 Eur.

G. I. viso iššvaistė svetimą – UAB „M.“, priklausantį turtą – 5255,40 Eur.

V. D. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vieninteliu akcininku, sukurstė, palenkė daryti nusikalstamą veiką šios bendrovės direktorių G. I., t. y. laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2019-08-31 iššvaistyti svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, o būtent:

- nurodė UAB „M.“ direktoriui G. I. Bendrovės vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartį 2013-10-12 Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „E. b.“ dėl objekto (Nr. 6044), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio I. D., signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus ir už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2019-08-31 UAB „M.“ sumokėjus už šias su bendrovės veikla ir uždirbamomis pajamomis nesusijusias paslaugas 375,46 Eur, G. I. iššvaistė svetimą UAB „M.“ turtą;

- nurodė UAB „M.“ direktoriui G. I. Bendrovės vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31 naudojosi V. D., ir už šias su bendrovės veikla ir uždirbamomis pajamomis nesusijusias paslaugas nurodytu laikotarpiu UAB „M.“ sumokėjus 2242,48 Eur, G. I. iššvaistė svetimą UAB „M.“ turtą;

- nurodė UAB „M.“ direktoriui G. I. sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31 naudojosi R. K. ir G. K., ir už šias nesusijusias su bendrovės veikla ir uždirbtomis pajamomis paslaugas nurodytu laikotarpiu UAB „M.“ sumokėjus 2637,46 Eur, G. I. iššvaistė svetimą UAB „M.“ turtą.

Tokiu būdu jam sukursčius, UAB „M.“ direktorius G. I. laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2019-08-31 iššvaistė svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą – 5255,40 Eur piniginių lėšų.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2020-06-17 rašte nurodyta, kad Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro 2020 m. birželio 4 d. sprendimu (rezoliucija) tyrimas I. D. atžvilgiu nutrauktas, Komisija nusprendė savarankiško tyrimo nepradėti (6 t., b. l. 112–113).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. D. (1 t., b. l. 32–34).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad G. I. vykdė UAB „M.“ direktoriaus pareigas nuo 2011-06-13 iki 2019-09-05; vienintelis UAB „M.“ akcininkas V. D. (1 t., b. l. 62–65).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-589-357/2020 kopijos matyti, kad UAB „M.“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios UAB „M.“ nemokumo administratore paskirta UAB „E.“ (1 t., b. l. 124–126).

2020-09-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. D. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui turimus UAB „M.“ dokumentus (2 t., b. l. 3–4).

Iš 2020-03-12 kratos protokolo matyti, kad UAB „M.“ nuomojamose patalpose buvo rasti ir paimti 38 segtuvai UAB „M.“ dokumentų (2 t., b. l. 10–15).

2013 m. spalio 12 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus G. I., su UAB „E. b.“, atstovaujama prezidento A. S., sudarė sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugų (2 t., b. l. 122–128).

2020-04-22 UAB „E. b.“ rašte Nr. SD-400 „Dėl sandorių su UAB „M.“ nurodyta, kad įmokas už UAB „M.“ nuo 2013-10-12 iki 2020-02-24 teiktas signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai gaudavo iš UAB „M.“. Mokėjimo dydžiai už paslaugas objektui sutarties sudarymo dienai – 4,74 Eur, nuo 2018-01-01 – 7,16 Eur, nuo 2019-12-01 – 9,10 Eur (2 t., b. l. 167).

Iš UAB „B. L.“ pateiktų dokumentų matyti, kad už abonentinius numerius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo UAB „M.“, paslaugų teikimo sutartis su UAB „B. L.“ sudarė UAB „M.“ direktorius G. I. (3 t., b. l. 19–47).

2021-03-05 bankrutuojančios UAB „M.“ nemokumo administratoriaus UAB „E.“ rašte nurodyta, kad įmonės įsiskolinimas V. D. buvo sumažintas 681,00 Eur dėl patalpų apsaugos, įskaitymą atliekant buhalteriškai, nesudarant atskiro priešpriešinių vienarūšių įskaitymų akto (3 t., b. l. 126). Tai patvirtina ir išrašas iš UAB „M.“ Didžiosios Knygos (7 t., b. l. 50).

UAB „M.“ apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, iš jų: UAB „M.“ pagal žodinį susitarimą apmokėtos R. K. ir G. K. telefonų abonentų išlaidos buvo prilygintos R. K. nuomojamų patalpų kainai, jos įtrauktos į bendrovės sąnaudas. Pagal UAB „B. L.“ pateiktą informaciją UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 už abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 422,53 Eur, už abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1020,67 Eur, iš viso 1443,20 Eur. UAB „M.“ apskaitoje 2018-2019 metais nefiksuoti 1443,20 Eur atsiskaitymai už patalpų nuomą su R. K.

- 4 straipsnio reikalavimo, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes bendrovės tyrimui pateiktuose kuro nurašymo aktuose nepateikta informacija apie tai, kiek kuro sunaudojo kiekviena transporto priemonė, bendrovės tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų apie lengvųjų automobilių sunaudotą dyzeliną, todėl kuro nurašymo aktai neinformatyvūs, neišsamūs, todėl nėra galimybės patvirtinti ar 243395,79 litrų 248288,31 Eur vertės dyzelino sąnaudos susijusios su pajamų uždirbimu;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, iš jų: tyrimo metu pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2019-08-30 G. I. su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos buvo paimti 500 Eur ir 350 Eur, iš viso 850 Eur, tačiau jie nepajamuoti kasoje, neįtraukti į sąskaitą „Nr. 2445 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“, iš banko sąskaitos su mokėjimo kortele paimtiems 850 Eur nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai, jie neįtraukti į kasos pajamas ar nefiksuoti G. I. avanso apyskaitoje ir sąskaitoje „Nr. 2445 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“, todėl negalima nustatyti 850 Eur panaudojimo; jei B. I. pirko „VW Transporter“ ir sumokėjo už jį 300 Eur, tai UAB „M.“ 2018 metais PVM sąskaita faktūra neįformino jos pardavimo už 300 Eur, kasoje nefiksavo 300 Eur įplaukų ir apskaitoje nefiksavo 247,93 Eur pardavimo pajamų bei 52,06 Eur pardavimo PVM. Dėl to negalima nustatyti bendrovės 300 Eur panaudojimo, 2018 metų veiklos rezultatų ir turto;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus, iš jų: tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės apskaitoje „Prekių likučiai datai 2019-09-02“ fiksuoti įvairių atsarginių dalių, skirtų krovininių automobilių remontui ir eksploatacijai, likučiai, iš viso 26587,61 Eur. 2019-09-05 atliktos inventorizacijos metu rastos tik 4 prekės, kurių vertė 541,95 Eur. Bendrovės vykdyta veikla – krovininis kelių transportas, todėl pagal veiklos pobūdį atsargos galėjo būti panaudotos, tačiau nebuvo surašyti 26045,66 Eur (26587,61 Eur – 541,95 Eur) atsargų panaudojimo dokumentai, nurašymo aktai. Bendrovės apskaitoje užregistruotais duomenimis 2019-09-02 sąskaitoje „Nr. 272 Kasa“ registruotas 1831,52 Eur likutis. UAB „M.“ direktoriaus L. D. 2019-09-04 įsakymu Nr. 28 sudaryta inventorizacijos komisija, perimdama bendrovės turtą, atliko kasos inventorizaciją. Faktiškai patikrinus ir suskaičiavus grynuosius pinigus, rasta 14190 Rusijos rublių, kurie pagal dienos kursą atitinka du šimtus eurų. Kasos trūkumas 1631,52 Eur (1831,52 Eur – 200 Eur). Nesurašyti ir nepateikti dokumentai 1631,52 Eur išmokėjimą iš kasos pagrindžiantys dokumentai, todėl negalima nustatyti 1631,52 Eur panaudojimo;

- 13 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuotas privalomo apskaitos dokumento rekvizito- ūkinių operacijų turinys ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė į apskaitą įtraukė prekių ir paslaugų pirkimą, kurios buvo panaudotos ne bendrovės pajamoms uždirbti, iš jų: į apskaitą įtraukė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo paslaugas, todėl bendrovės „M.“ apskaitoje buvo nepagrįstai padidintos iš viso 173,78 Eur (iš jų 2018 m. – 85,72 Eur, 2019 m. – 87,86 Eur) skolos tiekėjams, 30,10 Eur (iš jų: 2018 m. –14,88 Eur, 2019 m. – 15,22 Eur) pirkimo PVM ir 143,68 Eur (iš jų 2018 m. – 71,04 Eur, 2019 m. – 72,64 Eur) padidintos bendrovės sąnaudos; bendrovė 2018 –2019 metais įtraukė 156,13 Eur (iš jų: 24,87 litrai 13,43 Eur vertės automobilinių dujų ir 128,28 litrai 142,70 Eur vertės benzino) ir 234,95 Eur (134,22 litrų 69,11 Eur vertės automobilinių dujų ir 185,20 litrų 165,84 Eur vertės benzino) pagal nurašymo aktus, iš viso 391,08 Eur (2018 m. – 83,85 Eur, 2019 m. – 307,23 Eur) kuro sunaudojimą į sąskaitą „Nr. 6001 Suteiktų paslaugų savikaina (degalai)“. Kaip nustatyta tyrimo metu bendrovė nuosavybės teise neturėjo ir nebuvo išsinuomojusi transporto priemonių, kurių naudojami degalai yra benzinas arba automobilinės dujos; UAB „M.“ 2018–2019 metais į bendrovės sąnaudas buvo įtrauktos V. D. telefono abonento paslaugos, kurios nesusijusios su bendrovės veikla ir uždirbtomis paslaugomis. Dėl į apskaitą įtrauktų su ūkio subjekto veikla nesusijusių ūkinių operacijų iš viso 1015,53 Eur (2018 m. – 721,59 Eur, 2019 m. – 293,94 Eur), buvo nepagrįstai padidintos 839,28 Eur (iš jų: 2018 m. – 596,35 Eur, 2019 m. – 242,93 Eur) bendrovės sąnaudos ir į PVM atskaitą įtrauktas 176,25 Eur (iš jų 2018 m. – 125,24 Eur, 2019 m. – 51,01 Eur) pirkimo PVM; jei tikėti G. I. parodymais, kad padangos buvo pirktos ir panaudotos ne bendrovės pajamoms uždirbti, tuomet į apskaitą nepagrįstai įtraukti 2018-11-05 PVM sąskaitą faktūros EG18 Nr. 016244 duomenys ir 266,18 Eur buvo padidintos 2018 metų remonto ir eksploatacijos sąnaudos bei į ataskaitą įtrauktas 55,90 Eur pirkimo PVM. Dėl to nepagrįstai 2018–2019 metais buvo padidintos bendrovės sąnaudos ir neteisingai apskaičiuoti pelno bei PVM mokesčiai.

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų įstatymo nuostatomis”, nes dėl neišsaugotų dienpinigių, iš viso 88806,61 Eur (iš jų 2018 m. – 39666,62 Eur, 2019 m. (iki 2019-08-31) – 49139,99 Eur) sumai ir 2260,03 Eur kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų iš dalies negalima patikrinti jų apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo. Patvirtinus UAB „M.“ 2018 metų finansinę atskaitomybę, dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo paruošti saugojimui taip, kaip numatyta 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.

Tyrimo metu nustatyta, kad tvarkant UAB „M.“ apskaitą, nesivadovauta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 12, 19 straipsnių ir kitų norminių aktų reikalavimais, todėl pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „M.“ laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (3 t., b. l. 138–164).

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą išrašo matyti, kad transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas UAB „M.“ (4 t., b. l. 79).

Iš 2018-11-05 PVM sąskaitos faktūros Nr. 016244 matyti, kad UAB „M.“ iš UAB „E.“ įsigijo 4 vnt. Firemax padangų, kaina su PVM 322,08 Eur (4 t., b. l. 104).

2019-09-06 Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akte nurodyta, kad pagal Kasos knygos duomenis grynųjų pinigų likutis 1831,52 Eur, kasoje rasta 14190,00 Rusijos rublių, kas pagal tos dienos kursą atitinka 200 Eur (4 t., b. l. 129–130).

Iš UAB „M.“ sąskaitos išrašo matyti, kad G. I. 2019-08-30 paėmė 500,00 Eur ir 350,00 Eur, bet minėtos sumos neįtrauktos į UAB „M.“ Kasos knygą (4 t., b. l. 135, 136).

2021-01-22 – 2021-01-26 apžiūros protokole užfiksuota specialisto 2020-10-16 išvados priedų Nr. 7–11, 17 apžiūra, padaryti skaičiavimų patikslinimai (4 t., b. l. 140–142, 144–145, 146, 147).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų kopijų matyti, kad V. D. į UAB „M.“ sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais, grynais pinigais į UAB „M.“ kasą, apmokėdamas už UAB „M.“ suteiktas paslaugas ir pirktas prekes, suteikė UAB „M.“ 95545,79 Eur paskolą (5 t., b. l. 18–34).

Iš Šiaulių apygardos 2021 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-230-357/2021 matyti, kad išbankrutuojančios UAB „M.“ patvirtintų 136543,50 Eur kreditorinių reikalavimų sumos, V. D. kreditoriniai reikalavimai sudaro 68969,79 Eur (5 t., b. l. 35–36).

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad G. I. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „L.“, UAB „G.“, UAB „M.“, UAB „I.“ ir UAB „U.“ (5 t., b. l. 138; 6 t., b. l. 65–66).

Iš (duomenys neskelbtini) banko pateiktų UAB „M.“ finansinių dokumentų matyti, kad UAB „M.“ skola akcininkui V. D. 2019-06-30 nurodyta 40710,37 Eur (8 t., b. l. 147).

UAB M. e. b. 2022 m. sausio 7 d. konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad jei UAB „M.“ akcininkas V. D. ir nurodė direktoriui G. I. bendrovės vardu sudaryti sutartis su saugos tarnyba UAB „E. b.“ bei su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefonu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31, tai akcininkas nepažeidė nei Akcinių bendrovių, nei Buhalterinės apskaitos, nei Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų. Minėtus įstatymus pažeidė Bendrovės direktorius, neinformavęs bendrovės vyr. buhalterės apie akcininko naudai patirtas išlaidas, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis (8 t., b. l. 160–163).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra nustatyta, jog kaltinamasis G. I., būdamas UAB „M.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-09-02, tyčia apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dienpinigių ir kilnojamojo darbo priedų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, dėl ko iš dalies negalima patikrinti jų apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Kaltinamasis G. I. jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pripažino iš dalies, t. y. tik tas aplinkybes, kurios yra susiję su jam pareikštu kaltinimu dėl turto iššvaistymu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl automobilio „VW Transporter“ pardavimo savo tėvui B. I. ir šio sandorio neįtraukimo į buhalterinę apskaitą. Tačiau G. I. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką pilnai įrodyta jo paties, liudytojų A. K., A. B. parodymais, FNTT specialistės išvada ir teisme duotais paaiškinimais. Negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai, atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog UAB „M.“ direktoriumi tiriamu laikotarpiu buvo G. I., jo veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingo apskaitos tvarkymo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl savo vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Kaltinamasis G. I. bylos nagrinėjimo metu pripažino, įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Be kaltinamojo G. I. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir byloje surinktais bei bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš 2013-10-12 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „E. b.“ ir UAB „M.“ dėl objekto (namo), esančio (duomenys neskelbtini), signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugų teikimo matyti, kad sutartį UAB „M.“ vardu pasirašė G. I. Ši sutartis galiojo nuo 2013-10-12 iki 2020-02-24 ir UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2019-08-31 sumokėjo UAB „E. b.“ už šias, su bendrovės veikla ir uždirbamomis pajamomis nesusijusias paslaugas (namo, esančio (duomenys neskelbtini) apsaugą) 375,46 Eur. G. I., atstovaudamas UAB „M.“, 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31 naudojosi V. D., ir už šias paslaugas, nesusijusias su bendrovės veikla ir uždirbamomis pajamomis, UAB „M.“ nurodytu laikotarpiu sumokėjo 2242,48 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2013-12-30, G. I., atstovaudamas UAB „M.“ sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-08-31 naudojosi R. K. bei G. K., ir už šias paslaugas, nesusijusias su bendrovės veikla ir uždirbtomis pajamomis, nurodytu laikotarpiu UAB „M.“ sumokėjo 2637,46 Eur ir tokiu būdu iššvaistė UAB „M.“ turtą – viso 5255,40 Eur. Šios UAB „E. b.“ ir UAB „B. L.“ sumokėtos sumos (375,46 + 2242,48 ? 2617,94 Eur) buvo įtrauktos į Bendrovės sąnaudas, nors direktorius G. I. turėjo galimybę įpareigoti buhalterę surašyti apskaitos dokumentus, kad būtų atliktas įskaitymas iš Bendrovės skolos akcininkui V. D. G. I. taip pat nenurodė Bendrovės buhalterei atlikti atitinkamus veiksmus, kad už R. K. bei G. K. telefonų abonentus Bendrovės sumokėtos sumos (iš viso 2637,46 Eur) būtų išreikalaujamos iš abonentų naudotojų arba įstatymų nustatyta tvarka būtų įformintos kaip nuoma už Bendrovės iš R. K. nuomojamas patalpas. G. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis suprato, jog tokiais veiksmais švaisto UAB „M.“ turtą ir daro nusikalstamą veiką, tačiau teigė, kad jis vykdė visus akcininko V. D. nurodymus, nes šis už gerai atliktą darbą jam žadėjo perleisi 30 procentų įmonės akcijų. Kaltinamasis V. D. neneigė žadėjęs UAB „M.“ direktoriui G. I. perleisti 30 proc. bendrovės akcijų, jei Bendrovė pasieks teigiamų finansinių rezultatų, tačiau akcijų perdavimo nesiejo su susitarimu, kad G. I. dėl to atliks kokius nors nusikalstamus veiksmus. V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad jis periodiškai į Bendrovės sąskaitą ar kasą įnešdavo dideles pinigų sumas kaip beprocentinę paskolą, G. I. paskyrė Bendrovės direktoriumi, nes juo labai pasitikėjo, žinojo, jog Bendrovėje dirba buhalterė, todėl manė, kad Bendrovės buhalterija tvarkoma teisingai, pagal įstatymus. Kaltinamasis V. D. kategoriškai neigia sukurstęs ar lenkęs G. I. iššvaistyti UAB „M.“ turtą ir taip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328/2014).

Taikant BK 24 straipsnio 5 dalį vykdytojo kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – kurstytojo ir vykdytojo veiksmų bendrumą, susitarimą bei bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.).

Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas.

Taigi V. D. kaltei dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyti būtina nustatyti susitarimą tarp V. D. ir G. I. įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir konkrečius veiksmus, kuriais V. D. sukurstė, palenkė G. I. įvykdyti šį nusikaltimą. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, kad V. D. būtų nurodęs UAB „M.“ direktoriui G. I. pingines lėšas, kurias UAB „M.“ sumokėjo už V. D. suteiktas paslaugas (namo apsaugą ir telefono abonentą) įtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą kaip įmonės sąnaudas, kad V. D. būtų kurstęs, lenkęs G. I. už minėtas paslaugas sumokėtų piniginių lėšų neišskaityti iš V. D. į Bendrovę įneštų pinigų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis V. D. yra vienintelis UAB „M.“ akcininkas (1 t., b. l. 62–65). Iš byloje esančių dokumentų kopijų matyti, kad V. D. į UAB „M.“ sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais, grynais pinigais laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2018-10-20 suteikė bendrovei 84794,79 Eur paskolą (5 t., b. l. 18–34). Iš Šiaulių apygardos 2021 m. sausio 5 d. nutarties matyti, kad iš bankrutuojančios UAB „M.“ patvirtintų 136543,50 Eur kreditorinių reikalavimų sumos, V. D. kreditoriniai reikalavimai sudaro 68969,79 Eur (5 t., b. l. 35–36). Taigi darytina išvada, kad visu kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „M.“ buvo skolinga akcininkui ir turėjo galimybę sumokėtas sumas už namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą bei V. D. telefono abonentą, išskaityti iš V. D. įneštų į Bendrovę pinigų bei taip sumažinti Bendrovės skolą akcininkui. V. D. nuosekliai teigė, kad jis nežinojo, jog už paslaugas sumokėtos pinginės lėšos bus įtrauktos į Bendrovės sąnaudas ir nei bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad būtų G. I. davęs nurodymą įtraukti į Bendrovės sąnaudas lėšas, kurios buvo sumokėtos už namo apsaugą ar jo naudojamą telefoną. To beje niekada nenurodė ir kaltinamasis G. I. Pastarasis tik teigė, kad V. D. jam nedavė nurodymo išskaityti sumokėtas sumas iš akcininko įneštų pinigų. Tačiau tokį lėšų įskaitymą atlikti V. D. sutikimas, leidimas ar pritarimas Bendrovės direktoriui ir nebuvo reikalingas. V. D. teigė buvęs įsitikinęs, kad G. I. tinkamai organizuoja Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir laikosi teisės aktų reikalavimų, jog iš jo į bendrovės kasą ir banko sąskaitą įneštų piniginių lėšų yra nuskaitomos sumos, kurios sumokamos už telefono abonentą ir namo apsaugą. Atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis V. D. yra vidurinio išsilavinimo, ilgą laiką dirba Norvegijoje, galima sutikti, jog jam nėra gerai žinomi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, reikalavimai. Žinodamas, kad UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė, kaltinamasis V. D. pagrįstai galėjo tikėtis, kad Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma teisingai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Sutiktina ir su tuo, kad dėl nedidelių sumų, kas mėnesį mokėtų už V. D. naudotą telefoną bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą V. D. galėjo nepastebėti ar yra išskaičiuojamos sumos už namo apsaugą ir telefoną iš jo įmonei suteikto kredito. Be to, akcininko skola Bendrovei periodiškai buvo mažinama. V. D. tvirtina, kad apie R. K. ir G. K. naudotų telefonų perkėlimą į UAB „M.“ ir Bendrovės vykdomą jų sąskaitų apmokėjimą nebuvo informuotas ir nieko nežinojo. Teisiamojo posėdžio metu R. K. negalėjo nurodyti su kuriuo iš kaltinamųjų tarėsi dėl jo ir jo sutuoktinės telefonų abonentų perkėlimo iš UAB „L.“ į UAB „M.“ bei jų sąskaitų apmokėjimo, taip atsiskaitant už jam priklausančių patalpų nuomą UAB „M.“. R. K. posėdžio metu minėjo, kad tikriausiai tarėsi su Bendrovės direktoriumi, t. y. G. I. Visus su R. K. ir G. K. telefonų abonentais ir UAB „B. L.“ susijusius dokumentus yra pasirašęs UAB „M.“ direktorius G. I. Byloje nėra kitų duomenų, išskyrus kaltinamojo G. I. parodymus, kad R. K. ir G. K. telefonų abonentai iš UAB „L.“ į UAB „M.“ buvo perkelti ir už jų sąskaitas mokėjo Bendrovė būtent V. D. nurodymu. Šiuo atveju net negalima nustatyti jokio V. D. suinteresuotumo tuo, kad UAB „M.“ sumokėtos sumos už R. K. bei G. K. naudojamų telefonų abonentų sąskaitas, nebūtų įformintos kaip mokestis už Bendrovės patalpų nuomą. Labiau tikėtina, kad tai buvo Bendrovės direktoriaus G. I. aplaidumas. Taigi kaltinimai V. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, grindžiami vien kito kaltinamojo – G. I., parodymais. Tiek G. I., tiek V. D. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Kaltinamasis G. I. nurodė, kad konfliktai su V. D. prasidėjo, kai šis pareiškė norą būti įdarbintas UAB „M.“, o jis nesutiko. V. D. nurodė, kad su G. I. santykiai buvo normalūs iki sužinojo, jog G. I. be UAB „M.“ dirba dar keliose konkuruojančiose įmonėse. Kad kaltinamųjų santykiai yra konfliktiniai, patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad G. I., atleistas iš UAB „M.“ direktoriaus pareigų, ginčijo atleidimą Darbo ginčų komisijoje, teismuose yra išnagrinėtas ne vienas civilinis ginčas, kurių šalys buvo kaltinamieji arba su jais susiję juridiniai asmenys, G. I. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pranešdamas apie neva neteisėtus V. D. buvusios sutuoktinės I. D. veiksmus. Atlikus tyrimą, I. D. nei tarnybinių, nei drausminių nuobaudų nebuvo skirta. Taigi negalima atmesti tos aplinkybės, kad G. I. įvairiais būdais siekia atkeršyti V. D. už atleidimą iš UAB „M.“ direktoriaus pareigų ir byloje duoda melagingus parodymus, taip siekdamas perkelti bent dalį savo kaltės V. D. Kaltinamųjų tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiniai iki šiol, todėl teismas negali kaltinamojo V. D. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis vien prielaidomis, kilusiomis iš kaltinamojo G. I. parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. I. ikiteisminio tyrimo metu ir teismui duoti parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja teisiamajame posėdyje apklaustų kitų liudytojų parodymams, todėl pagrįstai verčia abejoti jų patikimumu. G. I. teigė, kad vykdė visus V. D. nurodymus, nes tikėjosi gauti žadėtus 30 procentų Bendrovės akcijų. Tačiau akivaizdu, kad G. I. vykdė ne visus akcininko V. D. nurodymus ir Bendrovėje veikė savarankiškai. Pats G. I. nurodė, kad 2018 metų rudenį atsisakė įdarbinti Bendrovėje V. D., kai šis to paprašė, 2019 metų eigoje atsisakė vykdyti V. D. reikalavimą ir pakeisti Bendrovės buhalterę, iš bylos duomenų matyti, kad G. I. be akcininko sutikimo pasididino sau darbo užmokestį, be akcininko žinios įsidarbino konkuruojančiose bendrovėse ir su jomis sudarinėjo UAB „M.“ galimai nenaudingus sandorius. Motyvuodamas atsisakymą įdarbinti Bendrovėje V. D., G. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad taip norėjo siekti Bendrovės pelno, sumažinti išlaidas, bet tuo pačiu metu dėl neaiškių priežasčių toliau į Bendrovės sąnaudas įtraukinėjo Bendrovės sumokėtas sumas už namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą bei V. D., R. K. bei G. K. telefonų abonentus. G. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam vadovaujant UAB „M.“, Bendrovės finansinė būklė buvo labai gera ir stabili, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-27 paaiškinime G. I. nurodė, kad jis atsisakė vykdyti V. D. reikalavimą įdarbinti jį Bendrovėje, nes Bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera (1 t., b. l. 25). Teisiamojo posėdžio metu G. I. parodė, jog nesutarimai su UAB „M.“ akcininku V. D. prasidėjo, nes šis nebuvo patenkintas įmonės rezultatais, kad V. D. nurodė, jog nebeduos jam bendrovės akcijų. Taigi matomas akivaizdus kaltinamojo G. I. parodymų nenuoseklumas dėl UAB „M.“ finansinės būklės ir jo kaip bendrovės direktoriaus besąlygiško paklusimo akcininko nurodymams, tikintis gauti bendrovės akcijų. G. I., kaip jis pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, žinodamas, kad švaisto bendrovės turtą ir suprasdamas, kad taip daro nusikaltimą, neteisėtus veiksmus tęsė ir po to, kai pradėjo nesutarti su Bendrovės akcininku V. D. ir šis jau buvo pareiškęs, kad bendrovės akcijų G. I. neduos. Tai, kad kaltinamasis G. I. duoda melagingus parodymus, galima daryti išvadą ir išanalizavus įmonėje buhaltere dirbusios A. K. parodymus. Teismo posėdžio metu G. I. nurodė, kad prieš jį atleidžiant iš darbo buvo 26 045 eurų vertės atsarginių detalių nurašymo aktas ir jis buvo pateiktas buhalterei A. K., kuri turėjo tai įforminti buhalterinėje apskaitoje. Taip pat nurodė, kad jis iš įmonės sąskaitos 2019-08-30 paimtus 850 Eur tą pačią dieną įnešė į Bendrovės kasą ir apie tai informavo buhalterę. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K., būdama įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad prieš atleidimą iš darbo direktorius neprašė jos įtraukti į apskaitą didelio kiekio detalių nurašymo, jokių dokumentų jai nebuvo pateikta, apie 850 eurų neapskaitymą kasoje jai nežinoma, G. I. apie tai jai nieko nesakė. G. I. duotus parodymus taip pat paneigia ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų A. B., L. D. parodymai.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, lemia kaltinimo pagrįstumą. Yra visi įstatymo numatyti nusikaltimo sudėties požymiai ar ne – abejonių neturi būti.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja nesant surinkta patikimų, neginčijamų įrodymų, kad V. D. sukurstė, palenkė G. I. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Neįrodžius V. D. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jis dėl inkriminuoto kaltinimo išteisintinas. Tuo pačiu iš G. I. kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarė Bendrovės vieninteliam akcininkui V. D. sukursčius. Taip pat iš G. I. pareikšto kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį šalintina aplinkybė, kad 2013-12-30 paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) G. I. sudarė V. D. nurodžius.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.???

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo G. I. gynėjas pareiškė prašymą atleisti G. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pateikė kaltinamojo G. I. motinos V. I. prašymą skirti ją sūnaus G. I. laiduotoja.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. I. jau yra teistas ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis G. I. neatlygino nė dalies nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Taigi teismas negali G. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų. Teismas taip pat nemano, kad V. I., pareiškusi prašymą perduoti sūnų G. I. jos atsakomybei pagal laidavimą, gali būti pripažinta verta teismo pasitikėjimo. Nors V. I. neteista, penkerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (8 t., b. l. 76, 77), tačiau iš jos teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ji šioje byloje nevertina savo sūnaus veiksmų kaip nusikalstamų, mano, kad G. I. yra nekaltas ir ji nori laiduoti, kad sūnus išvengtų teistumo. Nors V. I. nurodė, kad jos santykiai su sūnumi G. yra labai artimi, bet iš jos parodymų matyti, kad ji nežino apie sūnaus ankstesnį teistumą, nežino kur ir kuo jos sūnus dabar dirba. Teismo nuomone tokio laiduotojo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui labai abejotinos.

Dėl BK 39² straipsnio taikymo.

Pagal BK 39² straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, ir 2) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, ir 4) nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. BK 39² straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris turi teistumą, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti, organizatorius (BK 39² straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pranešėją, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

G. I. Generalinės prokuratūros prokuroro 2019-12-30 sprendimu buvo pripažintas pranešėju (1 t., b. l. 36–37). 2021-09-01 teisiamajame posėdyje G. I. nurodė, kad savo kaltę pagal abu jam inkriminuojamus BK straipsnius pripažįsta iš dalies. Tik baigiant bylos nagrinėjimą kaltinamojo pozicija pasikeitė ir jis pripažino kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje padarymo ir tada buvo pateiktas V. I. prašymas perduoti G. I. pagal laidavimą jos atsakomybei. Teismo nuomone, kaltinamojo G. I. toks prisipažinimas buvo pareikštas tik tam, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, teismas nelaiko, kad nusikalstama veika, kurią G. I. neva padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė, nei jo paties padaryta veika. Pagal šį BK straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris turi teistumą. Kaip jau minėta, G. I. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 14 d. Nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje yra priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Byloje nėra duomenų kada G. I. sumokėjo jam teismo paskirtą 39 000 Lt baudą, bet jei ir būtų sumokėjęs iš karto po Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, penkerių metų teistumo terminas tęsėsi mažiausiai tik 2019 m. spalio 14 d. Taigi naujus tyčinius nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje, G. I. įvykdė turėdamas teistumą. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Taigi teismas negali G. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pranešėją, nes nėra visų būtinų BK 39² straipsnyje numatytų sąlygų.

Bausmių kaltinamajam G. I. skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. I., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – įvykdytas apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 straipsnio 1 dalis) priskiriamos prie apysunkių, o turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 1 dalis) priskiriamas – prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – G. I. teistas, tame tarpe už apgaulingą apskaitos tvarkymą (6 t., b. l. 67–68; 7 t., b. l. 69–117, 118–139), teistumas neišnykęs ir jis esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis G. I. vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (6 t., b. l. 70), dirba (6 t., b. l. 65–66). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijose numatyta bausmė – bauda, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo metu G. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 57–60), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu BUAB „M.“ administratorius UAB „E.“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir prašė, nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį, iš jo bankrutuojančios UAB „M.“ naudai priteisti 5255,40 Eur Turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 121–123). Vėliau likviduojamos dėl bankroto UAB „M.“ administratorius UAB „E.“ patikslino civilinį ieškinį ir prašo nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį, iš jo likviduojamos dėl bankroto UAB „M.“ naudai priteisti 126273,12 Eur turtinės žalos atlyginimą. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašomą priteisti sumą sudaro: 424,24 Eur, kuriuos UAB „M.“ (toliau – Įmonė) laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2020-02-24 sumokėjo UAB „E. b.“ už saugojimo paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2924,40 Eur, kuriuos Įmonė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-12-31 sumokėjo už UAB „B. L.“ suteiktas telefono ryšio paslaugas telefonų abonentams, kurias naudojosi R. K. ir G. K.; 2373,40 Eur, kuriuos Įmonė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2019-12-31 sumokėjo UAB „B. L.“ suteistas telefono ryšio paslaugas telefono abonentui, kuriuo naudojosi V. D.; 88806,61 Eur dienpinigiai, kurių apskaičiavimą ir išmokėjimą nepagrindžia dokumentai; 2260,03 Eur kilnojamo darbo priedai, kurių priskaitymas nefiksuotas darbo užmokesčio žiniaraščiuose; 300,00 Eur, gautų iš B. I. už parduotą Įmonės transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 391,08 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 Įmonė sumokėjo už automobilinių dujų bei benzino įsigijimą, nes Įmonė neturėjo ir nenaudojo transporto priemonių, kurių naudojamas kuras yra benzinas ar dujos; 266,18 Eur, kuriuos Įmonė sumokėjo pagal 2018-11-05 PVM sąskaitą faktūrą EG18 Nr. 016244 už padangas, kurios buvo pirktos ne Įmonės veiklai; 26045,66 Eur už pagal buhalterinės apskaitos dokumentus Įmonei priklausiusias atsargas, kurios nebuvo rastos inventorizacijos metu; 1631,52 Eur grynųjų pinigų nerastų Įmonės kasoje; 850,00 Eur, kurie buvo 2019-08-30 paimti iš Įmonės banko sąskaitos, bet neįtraukti į kasos pajamas ir nėra dokumentų apie jų panaudojimą Įmonės veikloje (1 t., b. l. 131–133).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas patikslintame ieškinyje papildomai pareikštus reikalavimus sieja su sumomis, inkriminuojamomis kaltinamajam G. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (88806,61 Eur dienpinigiai, 2260,03 Eur kilnojamo darbo priedai, 300,00 Eur už parduotą Įmonės transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 391,08 Eur už automobilinių dujų bei benzino įsigijimą, 266,18 Eur už padangas, 26045,66 Eur už Inventorizacijos metu nerastas atsargas, 1631,52 Eur, nerastų Įmonės kasoje, 850,00 Eur paimtų iš Įmonės banko sąskaitos, bet neįtrauktų į kasos pajamas). Dėl šių sumų iššvaistymo nei G. I., nei V. D. byloje kaltinimai nepareikšti.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas priskiriamas nusikaltimams finansų sistemai. Šio nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai. Taigi šia nusikalstama veika žalos gali būti padaroma valstybės finansų sistemai. Jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pvz., sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. I., būdamas UAB „M.“ direktoriumi, iššvaistė UAB „M.“ priklausantį turtą – 5255,40 Eur. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad V. D. dalį šios sumos yra atlyginęs, o būtent 375,46 Eur už jo buvusiai sutuoktinei I. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą ir 2242,48 Eur už jo paties naudojamam abonentui suteiktas ryšio paslaugas. Likusi neatlyginta suma yra 2637,46 Eur. Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. I. likviduojamos dėl bankroto UAB „M.“ naudai 2637,46 Eur.

Dėl daiktinių įrodymų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, BUAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžintini BUAB „M.“ nemokumo administratoriui UAB „E.“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompiuterinės laikmenos su bankų sąskaitų išrašais, UAB „B. L.“ duomenimis bei V. D. apklausos įrašu, paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pašalinti iš G. I. pareikšto kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarė Bendrovės vieninteliam akcininkui V. D. sukursčius, taip pat aplinkybę, kad 2013-12-30 paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. L.“ dėl naudojimosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) G. I. sudarė V. D. nurodžius.

G. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – bauda 400 MGL (20000 Eur);

pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – bauda 200 MGL (10000 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę baudą ir paskirti G. I. galutinę subendrintą bausmę – baudą 500 MGL (25000 Eur).

Ikiteisminio tyrimo metu G. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Likviduojamos dėl bankroto UAB „M.“ turto administratoriaus UAB „E.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. I., gim. (duomenys neskelbtini), likviduojamos dėl bankroto UAB „M.“ naudai 2637,46 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 46 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, BUAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinti BUAB „M.“ nemokumo administratoriui UAB „E.“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompiuterines laikmenas su bankų sąskaitų išrašais, UAB „B. L.“ duomenimis bei V. D. apklausos įrašu, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.