Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas I. Z. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (Viešosios tvarkos skyrių) pakartotinai išnagrinėti jo 2020 m. rugsėjo 17 d. skundą ir šuns šeimininkui skirti baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. Z. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjas iš esmės bando inicijuoti administracinio nusižengimo bylą, o tokios bylos yra teismingos bendrosios jurisdikcijos teismams (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas I. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl kaimyno šuns keliamo triukšmo jis kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. A33(1)-7442(4.9E) atsakė į jo skundą ir nurodė rašto apskundimo tvarką (raštas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui), todėl pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakovo raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas iš esmės bando inicijuoti administracinio nusižengimo bylą, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neveikimo. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymas (sprendimas) yra biurokratinis, nesprendžiantis situacijos, o viešojo administravimo subjektas, atsakydamas į pareiškėjo iškeltą problemą vos keliais sakiniais, turbūt traktavo, kad išsprendė problemą pagal savo kompetenciją.

Pareiškėjas akcentuoja skunde teismui nurodęs, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo neveikimu pažeidė teisės aktus ir savo funkcijas vykdo ne taip, kaip tai numato teisės aktai, todėl teismo prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti jo 2020 m. rugsėjo 17 d. skundą. Neneigia, kad kaip vieną iš pagrindinių galimybių sudrausminti šuns šeimininką pareiškėjas nurodė galimybę jam paskirti baudą už administracinio nusižengimo padarymą (ANK 346 str.), tačiau tai buvo išvestinis prašymas iš pagrindinio reikalavimo – įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, išsamiai išdėstė problemos mastą, pateikė faktus, aplinkybes, vaizdo medžiagą ir kt., bei prašė patikrinti, ar gyvūnas turi reikiamus dokumentus ir leidimus gyventi daugiabučio namo teritorijoje, prašė pagalbos išmatuojant šuns keliamo triukšmo lygį ir pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių, kad šuns šeimininkas būtų nubaustas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kėlė ne tik reikalavimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Pareiškėjas mano, jog dėl formalaus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymo į jo skundą bei dėl teismo atsisakymo priimti skundą tampa sudėtinga apginti pareiškėjo pažeistus interesus. Pareiškėjas abejoja, ar tą pavyktų padaryti ir bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), – teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. skunde Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei (b. l. 6–9) nurodė faktines aplinkybes apie tai, jog jo kaimynas, gyvenantis gretimame name, galbūt pažeidžia Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamosiose teritorijose taisykles, kadangi šuo visą laiką labai garsiai loja ir taip trikdo pareiškėjo poilsį, neleidžia susikaupti darbui, kt. Nors šuns savininkui buvo skirta nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – įspėjimas, situacija nesikeičia. Pareiškėjas prašė minėtą skundą perduoti nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, atkreipti dėmesį į tai, kad, tikėtina, gyvūnas neturi reikiamų dokumentų ir leidimo gyventi daugiabučio namo teritorijoje, į tai, kad lojimo sukeltas triukšmas viršija higienos normas visą parą (virš 55 decibelų), taip pat į tai, kad gyvūno savininkai atsainiai žvelgia į institucijų jiems skiriamus įspėjimus ir kitiems žmonėms keliamus nepatogumus, bei prašė skirti reikalingas priemones triukšmo lygiui gyvenamojoje patalpoje išmatuoti.

Atsakovas 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. A(33.1)-7442(4.9E) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas; b. l. 10) informavo, kad pareiškėjo nurodomas asmuo buvo supažindintas su Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamosiose teritorijose taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344, bei įspėtas dėl atsakomybės, numatytos ANK 346 straipsnyje, taikymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad galiojantys teisės aktai dėl triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje netaikomi gyvūnų keliamam triukšmui, t. y. gyvūnų keliamas triukšmas nematuojamas.

Pareiškėjas skunde teismo prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (Viešosios tvarkos skyrių) pakartotinai išnagrinėti jo 2020 m. rugsėjo 17 d. skundą ir šuns šeimininkui skirti baudą už ANK 346 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjas apžvelgė susidariusią situaciją ir pabrėžė, kad šuns šeimininkui skiriami įspėjimai neturi poveikio, taigi tokia priemone nepasiekiama administracinių nuobaudų paskirtis (ANK 22 str. 2 d.). Jei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai įspėjimus asmeniui skyrė tik žodžiu, tokie veiksmai pažeidžia ir ANK 24 straipsnio nuostatas. Už pakartotinius ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus įspėjimas negali būti skiriamas.

Pažymėtina, kad atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą nustato ANK 346 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą (ANK 615 str. 1 d.). Pagal ANK 589 straipsnio 82 punktą, dėl ANK 346 straipsnyje nustatytų pažeidimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai. Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras (ANK 621 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 17 d. skundo, Rašto bei skundo teismui turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas iš esmės bando inicijuoti administracinio nusižengimo bylą dėl šuns šeimininko galbūt padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo, t. y. iš esmės dėl to, kad skunde nurodytam asmeniui nebuvo pritaikyta pareiškėjo pageidaujama atsakomybė pagal ANK – bauda. Taigi, pareiškėjas pageidauja, jog atsakovas (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) būtų įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, priskirtinus administracinių nusižengimų teisenai. Pabrėžtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2019).

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo I. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.