- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-930-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00909-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- mažosios bendrijos „Tavo įmonė“, N. N., V. M., V. K.
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
- 3.4.2.6.8Kiti su atsisakymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Tavo įmonė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1375-454/2024 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys N. N., mažoji bendrija ,,Tavo įmonė“, V. M., V. K., antstolis D. J., antstolis V. Z. ir antstolis R. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti E. G., laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 290 Eur į mėnesį sumai reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjo bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. įkūrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios partneris buvo C. C. šeima iš (duomenys neskelbtini). 2003 m. gavo pasiūlymą iš UAB ,,Investicinės idėjos“ dalyvauti vieno iš viešbučių rekonstravimo organizavime. Šio pasiūlymo priėmimo sąlyga buvo sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur) įnašą, kurį sumokėjo panaudodamas savo asmenines, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei skolintas lėšas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši veikla buvo fiktyvi ir nusikalstama. Pareiškėjas nuo 2007 m. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) savo brolio B. B. sodyboje ir yra pilnai išlaikomas savo šeimos (sutuoktinės atlyginimas ir sūnaus socialinė išmoka). Pareiškėjui vos užtenka lėšų pragyvenimui, todėl atsiskaityti su kreditoriais ir padengti pilnai skolas neturi galimybės.
3. Suinteresuotas asmuo MB ,,Tavo įmonė“ prašė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi nuo kreditorių slėpė gautas pajamas, t. y. vykdė individualią veiklą, o už suteiktas paslaugas gavo tik grynuosius pinigus, kurių antstoliai objektyviai negalėjo išieškoti. Pareiškėjas yra gerai žinomas ir vertinamas architektas, turintis ilgalaikę darbo patirtį. Tokios kompetencijos žmogus turėjo ir turi visas realias galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, tačiau jis sąmoningai nedėjo jokių pastangų grąžinti daugiau nei 10 metų išieškomas skolas, slėpė gaunamas pajamas iš individualios veiklos, o dabar nesąžiningai siekia pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu. Pareiškėjas siekia nuslėpti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir verslą, kurie yra „užrašyti“ brolio B. B. vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad oficialiai pareiškėjo broliui B. B. priklausantis gyvenamasis namas, kaimo turizmo pastatas, tvartas ir nuotekų rezervuaras – valymo įrenginys buvo statomi (rekonstruojami) nuo 2006 m. iki 2011 m. Tuo tarpu išieškojimas iš pareiškėjo turto buvo vykdomas pagal 2013 m. spalio 10 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-17805-886/2013, tačiau šis reikalavimas kilo iš 2008 m. sausio 6 d. paskolos sutarties. Dėl to, tikėtina, kad būtent pagal 2008 m. sausio 6 d. paskolos sutartį gautos lėšos buvo panaudotos įrengiant minėtą kaimo turizmo sodybą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys N. N., V. M., V. K., antstolis D. J., antstoliui V. Z. ir antstolis R. B. atsiliepimų į pareikštus reikalavimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi iškėlė R. B. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė R. B. bankroto administratore E. G..
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog pateikti pinigai buvo panaudojami rekonstruojant pareiškėjo sodybą, kadangi visos paskolos yra pareiškėjo brolio, todėl vadovaujantis objektyviuoju ir subjektyviuoju kriterijumi teismas vertino, kad pareiškėjo elgesys yra sąžiningas.
7. Teismas nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, R. B. yra skolingas kreditoriams: MB ,,Teisės ir finansų konsultacijos“ – 56 824,58 Eur, V. K. – 27 106,09 Eur, V. M. – 5 532,31 Eur, antstoliui D. J. – 2 288,14 Eur, antstoliui V. Z.– 633,89 Eur, antstoliui R. B.– 2 311,33 Eur. Bendras žinomų įsiskolinimo kreditoriams ir antstoliams dydis – 94 696,34 Eur. Pareiškėjo skolas kreditoriams patvirtina byloje pateikti duomenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurios mokėjimo terminai yra suėję, akivaizdžiai viršija 25 MMA.
8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertino tai, kad pareiškėjo vardu transporto priemonių nėra registruota. AB SEB banke pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje yra 0 Eur, duomenų, kad kituose bankuose pareiškėjas turėtų sąskaitų, nėra. Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas gauna 290 Eur pensiją. Nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t. y. pareiškėjas yra nemokus.
9. Esant nustatytoms aplinkybėms ir pareiškėjui nesant įtrauktam į įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenų bazėse nesant duomenų apie pareiškėjo gydymą dėl priklausomybės ligų, taip pat byloje nenustačius kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, teismas laikė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo MB „Tavo įmonė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pateikė labai lakoniškus argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog pateikti pinigai buvo panaudojami rekonstruojant pareiškėjo sodybą, kadangi visos paskolos yra pareiškėjo brolio, todėl vadovaujantis objektyviuoju ir subjektyviuoju kriterijumi, pareiškėjo elgesys vertintas kaip sąžiningas. Iš esmės teismas įvertinto tik vieną kriterijų – kur buvo panaudoti kreditorių pinigai. Tačiau teismas nė vienu žodžiu nepasisakė dėl kitų suinteresuoto asmens nesutikimo su nutartimi argumentų, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes sąmoningais sprendimais iš motinos numatomą pavedėti turtą įformino brolio vardu, neatlygintinai dirba brolio kaimo turizmo versle, faktiškai vykdo kaimo turizmo verslą ir jam vadovauja brolio vardu.
10.2. Pareiškėjas vengia vykdyti savo įsipareigojimus – slepia pajamas, nesistengia gauti jų didesnių (sąmoningai dirba broliui neatlygintinai), o nuo 2023 m. išvis nebedirbo (arba dirbo nelegaliai), t. y. nedėjo jokių pastangų, kad skola realiai būtų grąžinta ar bent jau ženkliai sumažinta. Skolos išieškojimas iš pareiškėjo buvo perduotas antstoliui dar 2013 m., tačiau per daugiau nei 10 m. pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu (pradinis kreditorius MB „Teisės ir finansų konsultacijos“) neatsiskaitė, skola (ar bent jos dalis) išieškota nebuvo.
10.3. Pareiškėjas teigia, kad jis neatlygintinai dirba Lietuvos kaimo turizmo asociacijoje (yra tarybos narys) ir brolio B. B. kaimo turizmo sodyboje. Šios faktinės aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas yra aktyvus darbo rinkos dalyvis, turintis daug laisvo laiko asmuo, todėl pajėgus dirbti ir / ar užsiimti profesine veikla ar bent jau gauti vidutinį darbo užmokestį. Nepaisant to, jis pasirinko dirbti „neatlygintinai“ brolio kaimo turizmo sodyboje, dalyvauti Lietuvos kaimo turimo asociacijos veikloje, kas akivaizdžiai yra itin naudinga vykdant šeimos verslą, taip pat su žmona rašo straipsnius, knygas bei veda seminarus.
10.4. Pareiškėjo brolio B. B. vardu pareiškėjo vadovaujamas kaimo turizmo verslas kas mėnesį sumoka bankui daugiau kaip 1 100 Eur už kaimo turizmo sodybos rekonstrukcijai paimtą kreditą. Tokiu būdu, pareiškėjo neatlygintinu darbu ir vadovavimu verslui yra didinama pareiškėjo brolio turto vertė (išmokamas kreditas už sodybos rekonstrukciją), nors pareiškėjo brolis B. B. visu etatu dirba vadybininku prekybos centre ir negyvena bei nuolat nedirba sodyboje.
10.5. Pareiškėjas yra akivaizdžiai nesąžiningas, siekdamas nuslėpti, kad faktinis kaimo turizmo savininkas arba bendrasavininkas yra jis pats. Pareiškėjas pragyvena iš kaimo turizmo, todėl jam nebereikia dirbti kitus darbus. Tačiau tokias gaunamas pajamas nuo kreditorių slepia. Kaip paaiškino 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, sodybą registruoti ir vystyti brolio vardu buvo dar 2005 m. „šeimos posėdyje“ priimtas sprendimas, „šeimos planas“, nes pareiškėjas buvo „suparalyžiuotas“ skolų. Tokio sprendimo rezultate dalis turto motinos buvo padovanota broliui B. B., o kita dalis brolio paveldėta, pareiškėjui atsisakius paveldėjimo.
10.6. Pareiškėjo elgesys buvo nesąžiningas, jis leido pareiškėjui išvengti turto paveldėjimo, atsiskaitymo su kreditoriais, elgėsi itin nerūpestingai žinodamas apie savo turimus kreditoriams įsiskolinimus, tačiau pasirinko dirbti „neatlygintinai“ brolio kaimo turizmo sodyboje. Atsakydamas į suinteresuoto asmens klausimą apie darbą kaimo turizmo versle, 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad dirba „oficialiai kaip ir neatlygintinai“. Jokiais kitais veiksmais nesiekė gauti pajamų padengti kreditorinius įsiskolinimus, lyg siekdamas, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.
10.7. Pareiškėjo veiksmai, sąmoningu sprendimu dėl skolų sodybos nuosavybę forminant brolio vardu, kitame darbe dirbantį brolį „padarant“ ūkininku, kaimo turizmo verslą vykdant brolio vardu, yra nesąžiningi, nulėmę aplinkybę, kad pareiškėjas neturi nei turto, nei pajamų skoloms sumokėti. Pareiškėjo sąmoningai priimtas sprendimas įforminti sodybą brolio vardu ir brolio vardu vykdyti kaimo turizmo veiklą, jam jau turint kreditorinių įsiskolinimų, buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu ir turėjo esminės įtakos nemokumo priežastimi, kadangi pareiškėjas nusprendė visą savo laiką skirti neatlygintinai dirbant sodyboje, kuri jam net nepriklauso.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas R. B. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Suinteresuotas asmuo nei vienu žodžiu neužsiminė, jog pareiškėjas gauna priešlaikinę pensiją ir ši pensija gaunama dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir negalėjimo įsitvirtinti darbo rinkoje. Šio klausimo, kodėl pareiškėjas išėjo į priešlaikinę pensiją, suinteresuotas asmuo nekėlė ir nesiaiškino teisminio proceso metu, nors tam turėjo visas galimybes. Suinteresuotas asmuo neužsimina, kad skolos kreditoriams buvo mokamos (atskaitomos) iš pareiškėjos sutuoktinės darbo užmokesčio (pajamų) ir kreditorius iki tol, kol jis perpirko iš pradinės kreditorės, t. y. MB „Teisės ir finansų konsultacijos“, pareiškėjo skolą, ši situacija tenkino.
11.2. Suinteresuotas asmuo nei vienu žodžiu nepasisako dėl to, kad visus kreditorius tenkino ir pareiškėjo elgesys, kai numatomas paveldėti motinos turtas buvo įformintas brolio vardu, kadangi nei vienas kreditorius nepasinaudojo „Actio pauliana“ galimybe, o suinteresuotam asmeniui perpirkus pareiškėjo skolą, tai galimybei pasinaudoti buvo praleistas ieškininės senaties terminas. Suinteresuotam asmeniui perkant skolą iš minėto pradinio kreditoriaus, visa pareiškėjo turtinė padėtis, visi jo veiksmai buvo jam žinomi, įskaitant galimybę pareiškėjui pasinaudoti bankroto procedūra, todėl jo pateiktas „skundas“, yra bandymas ištaisyti savo klaidas, neapsižiūrėjimas dėl nenaudingo sandorio su pradiniu kreditoriumi, prarandant suinteresuotam asmeniui galimybę iš to sandorio užsidirbti.
11.3. Suinteresuotas asmuo įsigijo kreditorinius reikalavimus jau bankroto proceso metu. Suinteresuoto asmens visos cituojamos kasacinio teismo nutartys netinka šiam konkrečiam pareiškėjo atvejui, o pateikti teismo teiginiai yra bendro pobūdžio, visiškai neatitinkantys pareiškėjo situacijos ir jo veiksmų. Nei vienoje kasacinio teismo nutartyje bei galiojančiuose įstatymuose nėra kvestionuojamas ir neigiamai vertinamas tas faktas, jog artimas giminaitis – šiuo atveju pareiškėjas negali neatlygintinai padėti kitam savo artimam giminaičiui – šiuo atveju broliui, ypač kai padedantysis asmuo, t. y. pareiškėjas, yra solidaus amžiaus ir gaunantis priešlaikinę pensiją.
11.4. Suinteresuoto asmens teiginys, kad pareiškėjas faktiškai vadovauja brolio turizmo verslui, apibendrina išdėstytus argumentus, jog suinteresuotas asmuo neįsigilino tiek į pareiškėjo situaciją bei jo veiksmus, tiek į pačią skundžiamą nutartį, nes, tokiems teiginiams esant, jis gali kreiptis į įvairias institucijas, t. y. valstybinę darbo inspekciją, VMI ir pan., ir neaišku, kodėl šia galimybe jis nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, pagal savo turtinę padėtį, negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, kad įsipareigojimų kreditoriams suma viršija 25 MMA, padarė išvadą, jog pareiškėjas yra nemokus, todėl, nesant FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų, skundžiama nutartimi iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) MB „Tavo įmonė“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, t. y. netinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir apeliantės nurodytų argumentų šiuo aspektu, dėl ko nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir jam gali būti keliama bankroto byla.
15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
17. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑561/2014).
18. Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad jis buvo įkūręs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios partneriais buvo C. C. šeima iš (duomenys neskelbtini). 2003 m. gavo pasiūlymą iš UAB „Investicinės idėjos“ dalyvauti vieno iš Kauno viešbučių rekonstravimo organizavime, pagrindinio projekto vadovo vaidmenyje. Šio pasiūlymo sąlyga buvo 100 000 Lt (28 962 Eur) įnašo sumokėjimas, kuri turėjo būti grąžinta pirmųjų darbo metų eigoje. Nurodyta suma buvo sumokėta panaudojus jo asmenines, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skolintas lėtas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad visa ši veikla buvo fiktyvi ir nusikalstama. Pareiškėjas įrodinėjo, kad būtent šių įvykių pasėkoje ir susidarė jo turimi įsipareigojimai kreditoriams: 1) antstolio D. J. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo turto pagal teismo 2013 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2‑17805‑886/2013 dėl 39 863,02 Eur skolos, 19 265,31 Eur palūkanų, 579,24 Eur advokato išlaidų ir 587,35 Eur žyminio mokesčio (skolos) MB „Teisės ir finansų konsultacijos“ (reikalavimą perėmusi MB „Tavo įmonė“) naudai, neišieškota skola su palūkanomis kreditoriui sudaro 56 824,58 Eur ir vykdymo išlaidų likutis yra 2 288,14 Eur, iš viso skola 59 112,72 Eur; 2) antstolio V. Z. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo turto pagal teismo 2006 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2‑9886 dėl 7 159,41 Eur skolos V. M. naudai, neišieškota 5 532,31 Eur skola su 633,89 Eur vykdymo išlaidomis kreditoriui iš viso sudaro 6 166,20 Eur; 3) antstolio R. B. kontoroje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo turto pagal 2005 m. birželio 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. RI-8567 dėl 49 189,59 Eur skolos V. K. naudai, neišieškota 27 106,09 Eur skola su 2 311,33 Eur vykdymo išlaidomis kreditorei iš viso sudaro 29 417,42 Eur. Taigi pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kartu su vykdymo išlaidomis, sudaro 94 696,34 Eur. Byloje ginčo, kad pareiškėjo turimi įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti ir viršija 25 MMA ir, kad pareiškėjas atitinka fizinio asmens nemokumo sąlygą, nėra. Tačiau byloje yra keliamas pareiškėjo nesąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo, klausimas.
20. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: 1) turi būti konstatuotas sąžiningo fizinio asmens nemokumas; 2) ir tik nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra nei vienos iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑313‑313/2021, 38 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
23. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.
25. Taigi, remiantis minėtu išaiškinimu, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, о esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį.
26. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
27. Nesąžiningu asmuo gali būti pripažįstamas ir tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
28. Apeliantė MB „Tavo įmonė“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo, akcentuodama tiek jo iš kreditorių gautų pinigų panaudojimo aplinkybes, tiek pareiškėjo gaunamų pajamų dydį / jų slėpimą, taip pat pareiškėjo elgesį, ilgus metus gyvenant pas brolį sodyboje neatlygintinai ir būnant jo išlaikomam, t. y. iš esmės įrodinėjo, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti turimų įsipareigojimų kreditoriams, sąmoningais veiksmais, savo vardu neįgydamas jokio turto ir nesiimdamas priemonių savo mokumui pagerinti, bet neatlygintinai dirbdamas brolio sodyboje ir faktiškai vadovaudamas kaimo turizmo verslui brolio vardu, buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, o nurodytos aplinkybės turėjo esminės įtakos pareiškėjo nemokumui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, nepašalino apeliantės iškeltų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.
29. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindą, iš esmės apsiribojo argumentu, kad byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo pasiskolintų pinigų investavimą į jo brolio sodybą (jos rekonstrukciją), tačiau teismas nesiėmė visų priemonių, siekiant pašalinti apeliantės MB „Tavo įmonė“ iškeltas abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo. Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė pareiškėjo turimus įsipareigojimus kreditoriams bei sprendė, kad pareiškėjas yra nemokus, tačiau nenustatinėjo pareiškėjo nemokumo momento, o vertino tik pareiškėjo finansinę padėtį ir jo galėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. nebuvo nustatytas pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas ir jo nemokumo priežastys, kaip tai išaiškinta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad tuo atveju, kai fizinio asmens nemokumas atsirado anksčiau nei FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą 3 metų terminas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas apskritai negali būti taikomas. Taigi pirmosios instancijos teismui nenustačius pareiškėjo nemokumo momento, negalėjo būti tinkamai įvertintos ir pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
32. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimas kreditorei V. K. yra kilęs pareiškėjo išduoto vekselio 168 968 Lt (48 936,52 Eur) sumai pagrindu (2005 m. birželio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑17805‑886/2013 iš atsakovo R. B. ieškovei UAB „Legal Advice“ (reikalavimą perėmusi MB „Tavo įmonė“) priteisė 85 120 Lt (24 652,46 Eur) skolą, 37 197,44 Lt (10 773,12 Eur) palūkanų, 15 321,60 Lt (4 437,44 Eur) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (137 639,04 Lt (39 863,02 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš šio preliminaraus sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo skolos pagrindas yra 2008 m. sausio 6 d. paskolos sutartis, kuria jam buvo suteikta 88 000 Lt (25 486,56 Eur) paskola iki 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi vien iš šių dviejų kreditorių pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų suma sudaro 256 968 Lt (74 423,08 Eur (168 968 Lt (48 936,52 Eur) + 88 000 Lt (25 486,56 Eur)), t. y. prieštarauja paties pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms dėl piniginio įnašo, skirto dalyvauti vieno iš Kauno viešbučių rekonstravimo organizavime, gavimo. Minėta, kad pareiškėjas kaip vieną iš esminių sąlygų nulėmusių skolinių įsipareigojimų kreditoriams susidarymą būtent ir įvardino dalyvavimą viešbučio rekonstravimo organizavime ir tam būtinų 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio įnašo sumokėjimą, kuri buvo sumokėta panaudojant asmenines jo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei skolintas lėšas. Pareiškėjas teigė, kad būtent šių aplinkybių pasėkoje atsirado tiek jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir jo paties asmeniškai laiduotos skolos, pasirašyti vekseliai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat plačiau nevertino ir nepašalino nurodytų prieštaravimų.
33. Byloje taip pat yra pateikta Sodros pažyma apie pareiškėjo socialinį draudimą, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., iš kurios matyti, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė net 71 244 Eur. Apeliantei pirmosios instancijos teisme keliant abejones dėl pareiškėjo gaunamų pajamų / jų slėpimo, o pareiškėjui neigiant gautų pajamų faktą, pirmosios instancijos teismas taip pat nesiėmė priemonių pašalinti ir šio prieštaravimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats pareiškėjas viso bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybių apie broliui priklausantį kaimo turimo verslą (sodybą), kad pareiškėjas ne tik padeda broliui versle, bet ir pas jį sodyboje nuo 2007 m. su savo šeima gyvena, taip pat yra jo ir savo šeimos išlaikomas (brolis suteikė gyvenamąją vietą, transportą, ryšio paslaugas, už tai, kad pareiškėjas rūpinasi ir prižiūri brolio įkurtą kaimo turizmo verslą). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gauna pensiją. Kaip atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodo pats pareiškėjas, tai yra gaunama priešlaikinė pensija dėl jo sveikatos būklės ir negalėjimo įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apeliantei MB „Tavo įmonė“ keliant abejones dėl pareiškėjo gaunamų pajamų, pareiškėjo veiklos kaimo turizmo versle, taip pat plačiau nevertino ir jo (pareiškėjo) gautų pajamų iki 2023 m. bei jo prievolių kreditoriams (ne)vykdymo sistemiškumo.
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius konkretaus nemokumo momento, nesiaiškinus pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių, nėra galimybės pašalinti ir kilusių abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, t. y. nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp jo galimai nesąžiningų atliktų veiksmų (neveikimo) bei kilusio nemokumo. Kaip minėta, teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos reikšmingos aplinkybės.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo R. B. (ne)sąžiningumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir byloje galėjo būti priimtas nepagrįstas bei neteisėtas teismo procesinis sprendimas. Esant šioms priežastims, suinteresuoto asmens MB „Tavo įmonė“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.