Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovui adv. Mindaugui Kukaičiui, atsakovams F. M., T. M., jų atstovams adv. Ramūnui Mikulskui, adv. padėjėjai Justinai Antanaitei, atsakovui D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams F. M., T. M., D. Š., B. D., ir pagal atsakovų F. M., T. M. priešieškinį ieškovei R. B., atsakovams D. Š., B. D., tretysis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

Nors pagal abiejų bendraturčių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovei R. B. bei atsakovams F. ir T. M. skiriama naudotis tomis žemės sklypo dalimis, prie kurių yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai, taip užtikrinant priėjimą prie jų, ir tai didžiąja dalimi atitinka šiuo metu faktiškai susiklosčiusią šių bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką, pagal abiejų bendraturčių siūlymus kiekvienam iš bendraturčių asmeniniam naudojimui būtų skiriamas proporcingas jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje plotas, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus principus ir kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad naudojimosi šalių žemės sklypu tvarka šiuo atveju turėtų būti nustatyta pagal ieškovės R. B. pasiūlytą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtą projektą (b.l. 6), kuri, lyginant su atsakovų F. ir T. M. pateiktu individualios S. B. įmonės „Matininkas“ projektu, yra racionalesnė, optimalesnė, mažiau pažeidžianti atskirų bendraturčių interesus, labiau užtikrinanti visų bendraturčių teisių pusiausvyrą bei naudingesnį žemės sklypo panaudojimą.

Antra, pagal ieškovės pasiūlymą kiekvienam bendraturčiui skiriamos naudotis žemės sklypo dalies forma yra pakankamai taisyklinga ir proporcinga: atsakovų D. Š. ir B. D. sklypo dalys yra stačiakampės formos, o kitų bendraturčių – daugiau mažiau apibrėžtos tiesiomis linijomis. Tuo tarpu atsakovų siūlomame projekte kiekvienam bendraturčiui siūlomos naudotis sklypo dalies forma yra labai netaisyklinga, naudojama daug kampų ir posūkių, dėl ko didelė dalis sklypo tampa neracionaliai naudojama ar iš viso negalės būti panaudojama jokiems tikslams, atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių asmeniniam naudojimui tenka ir mažesnis sklypo plotas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas D. Š., skirtingai nei ieškovės siūlomame projekte, jam tektų itin netaisyklingos formos žemės sklypo dalis, kurioje didelė dalis siauru stačiakampiu einančios žemės apskritai negalėtų būti naudojama, ir savo žemės dalyje atsakovas negalėtų pastatyti didesnio statinio ar gyvenamojo namo, kaip planuoja. Turint omenyje tai, kad kiti bendraturčiai – F. ir T. M. bei R. B. – jau yra įgyvendinę savo, kaip statytojų teises sklype, t.y. pastatę ar įgiję nuosavybėn atitinkamus pastatus, kuriuos naudoja, kaip gyvenamąjį būstą ir ten pastoviai gyvena, atsakovas D. Š., neturintis jokių pastatų savo žemėje, bet norintis įgyvendinti teisę statyti statinius ir taip gauti maksimalią naudą iš jo įgyto žemės sklypo, dėl atsakovų siūlomo projekto tokios teisės apskritai negalėtų įgyvendinti, ar jos įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas ir suvaržytas, ženkliai pažeistų šio bendraturčio teises, teisėtus lūkesčius bei visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, ypač turint omenyje tą aplinkybę, jog jo nuosavybės teise turimas plotas yra didesnis nei kitų dviejų bendraturčių (R. B. ir B. D.).

Trečia, nors pagal ieškovės siūlomą projektą atsakovams T. ir F. M. tektų naudotis ne vientisa žemės sklypo dalimi, o dviem sklypo atkarpomis, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pagrindu teismui atmesti ieškovės siūlomą projektą. Tai būtų vienintelis ir tik vieno iš bendraturčių (T. ir F. M.) tam tikras teisių suvaržymas, tuo tarpu pagal atsakovų priešieškiniu siūlomą projektą, nors jiems tektų naudotis vientisa sklypo dalimi, tačiau nukentėtų likusių trijų bendraturčių interesai – jiems atitektų netaisyklingų formų žemės sklypų dalys, didelė dalis žemės būtų neracionaliai panaudota, atsakovas D. Š., turintis antrą pagal dydį nuosavybės teise žemės plotą, gautų itin neproporcingos formos sklypą, kuriame negalėtų įgyvendinti teisių, įskaitant teisę pastatyti ir turėti nuosavybės teise sklype pastatą ar pastatus, susikurti teritorijoje gerbūvį, ką atsakovai T. ir F. M., o taip pat ir ieškovė R. B. šiuo metu jau turi ir kuri šiuo atveju laikytina svarbesne vertybe, nei atsakovų interesas turėti vientisą sklypo dalį. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog atsakovai F. ir T. M. naudojasi dviem atskirais žemės sklypo dalimis, jos būtų susietos bendrojo naudojimo žeme, plane pažymėta indeksais „1, 2, 3, 4“, kuria galėtų naudotis ir patys atsakovai F. ir T. M., viena iš jiems skirtinų žemės sklypo dalių sudarytų ženklų plotą – 1041 kv.m., kuris didžiąja dalimi atitinka šiuo metu faktiškai atsakovų naudojamos žemės plotą, tuo tarpu likusioje dalyje – 109 kv.m. atsakovai galėtų įrengti šiltnamį ar naudoti kitoms ne tokioms svarbioms reikmėms. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nustatant naudojimosi turtu tvarką, turi būti siekiama, kad kiekvienam iš bendraturčių atitektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, tuo tarpu sutikus su atsakovų siūlomu projektu būti didesnis atotrūkis tarp bendraturčių valdomų žemės sklypo dalių vertės.

Penkta, pagal atsakovų F. ir T. M. siūlomą S. B. IĮ „Matininkas“ projektą sklypo atkarpa, pažymėta indeksu „4A“ ir atribota taškais 9-10-24-9-2, būtų skiriama naudotis tik atsakovams F. ir T. M., o likusių bendraturčių bendram naudojimui būtų skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „1, 2, 3“, užtikrinanti jų patekimą prie savo naudojamų žemės sklypo dalių, tačiau neužtikinanti patekimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir patekimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš sklypo, bei galimybės tiesti prie bendraturčių naudojamų žemės sklypo dalių atitinkamų komunikacijų ar užtikrinti kitokį reikalingą jų naudojamų sklypo dalių susisiekimą su viešuoju keliu ir jo teikiamomis infrastruktūromis. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2013-09-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini)dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukos patvirtina, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus privažiavimas prie žemės sklypo yra numatytas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tuo tarpu kelio servitutas per gretimus, privačios nuosavybės teise kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus privažiuoti prie šio žemės sklypo nėra nustatytas (b.l. 14-16, 76-77). Taigi, žemės sklypo atkarpos, pažymėtos indeksu „4A“, iš kurios pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotas vienintelis patekimas į sklypą, skirimas vien asmeniniam F. ir T. M. naudojimui akivaizdžiai pažeistų likusių trijų bendraturčių interesus. Atsakovų leidimas kitiems bendraturčiams naudotis šia žemės sklypo dalimi kaip pravažiavimu, negali būti pakankama bendraturčių interesų užtikrinimo priemone, nes objektyviai įtvirtina prielaidas kilti tolesnėms konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, bendraturčių interesai susiveda ne vien į faktinio patekimo prie jų naudojamų žemės sklypo dalių užtikrinimą, bet ir galimybės tiesti komunikacijas iš jų centrinių šaltinių ir kt. užtikrinimą. Atsakovų argumentas, jog dėl bendro naudojimo žemės įrengimo jie bus priversti pašalinti joje savo pastatytus statinius ir pasodintus augalus, dėl ko jų teisės suvaržomos labiau, negu kitų bendraturčių, taip pat atmestinas, kadangi bendro naudojimo žemė nustatoma ne vien kitų bendraturčių, bet ir pačių F. ir T. M. interesais, tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovai priešieškiniu patys bendro naudojimo žemę prašė nustatyti būtent toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra atsakovų statiniai ir augalai, sutikdami, jog galimybės rengti bendrą patekimą į sklypą ir bendro naudojimo teritoriją kitoje žemės sklypo vietoje, atsižvelgiant į sklypo plotą, konfigūraciją, formą, sklype esančius nekilnojamuosius pastatus (gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus), nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovams T. ir F. M. priklausantys pastatai yra išsidėstę arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, iš kurios patenkama į sklypą, ir jie galimai nesinaudos visu ieškovės siūlomu pravažiavimu pilna apimtimi negali būti aiškinama atsakovų naudai, o kitų bendraturčių nenaudai.

Šešta, atsakovė B. D., nors ir nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau savo procesiniuose dokumentuose išreiškė pritarimą ir sutikimą būtent su ieškovės R. B. siūloma naudojimosi tvarka.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, nors ir turi tam tikrų trūkumų bei suvaržymų, tačiau šiuo konkrečiu atveju mažesne apimtimi pažeidžia kiekvieno iš bendraturčių teises ir mažiau iškreipia visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, negu atsakovų priešieškiniu siūloma tvarka, pagal kurią vieno ar dviejų bendraturčių interesai būtų patenkinti likusių bendraturčių interesų sąskaita, todėl ieškovės R. B. ieškinys dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkintinas, o atsakovų F. ir T. M. priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies ir išlaidų paskirstymo

Kaip paaiškino ieškovė R. B., atsakovas D. Š., kaip neneigė atsakovai F. ir T. M. ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų - antstolio D. S. 2014-01-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės N.L. F. aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų esančių nuotraukų (b.l. 32-39, 170-176), taip pat ginčo šalių papildomai pateiktų nuotraukų (b.l. 94-97), žemės sklypo dalyje, ieškovės siūlomame nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte pažymėtoje indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribotoje taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4 yra atsakovų T. ir F. M. pastatyti statiniai – vidinė tinklinė segmentinė tvora, šiltnamis, šuns voljeras su pamatais, vandens šulinys su gėlėmis ant jo, vandens rezervuaras, lauko tualetas (biotualetas), pasodinti įvairūs medžiai ir augalai. Tam, kad visi žemės sklypo bendraturčiai galėtų tinkamai naudotis šia bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalimi, pirmiausia – kaip patekimu (praėjimu/pravažiavimu) į jų asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis, prie jose esančių pastatų, taip pat kitoms reikmėms, iš jos būtina pašalinti aukščiau nurodytus objektus, todėl atsakovai F. ir T. M., faktiškai pastatę minėtus statinius ir pasodinę augalus, įpareigotini juos pašalinti ir perkelti į savo naudojamą žemės sklypo dalį per teismo nustatytiną 2 mėnesių terminą, kuris šiuo atveju, skirtingai nei ieškovės R. B. prašomas 20 dienų terminas, laikytinas protingu ir reikalingu, atsižvelgiant į būtinų pašalinti objektų pobūdį, skaičių, rangos darbų ir jiems atlikti reikalingų įsigyti medžiagų apimtis.

Nors nei vienas iš bendraturčių nesutiko savo lėšomis padengti tokių pastatų, augalų ir kitų objektų pašalinimo išlaidas (atsakovai prašė jas priteisti vien iš kitų trijų bendraturčių, o ieškovė ir kiti atsakovai apskritai atsisakė jas atlyginti), tačiau teismas sprendžia, jog tokios išlaidos turi būti paskirstytos tarp visų žemės sklypo bendraturčių proporcingai jų nuosavybės teise turimai žemės sklypo daliai.

Antra, bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribota taškai 4-5-39-38-37-36-43-44-4, yra nustatoma ir skiriama visų žemės sklypo bendraturčių naudai ir siekiant patenkinti jų visų interesus, o ne vien tik ieškovės ar vien tik atsakovų ar vieno iš jų naudai. Tokia žemės sklypo dalimi, kaip pravažiavimu, inžinierinių komunikacijų tiesimo vieta ir kt. reikmėms galės ir turės teisę naudotis visi keturi šiuo metu esantys žemės sklypo bendraturčiai, ir tiek ieškovė, tiek atsakovai savo procesiniuose dokumentuose prašė nustatyti bendro naudojimo žemę būtent šioje sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra atsakovų F. ir T. M. objektai. Būtent todėl šios žemės sklypo dalies sutvarkymo ir paruošimo kelio įrengimui išlaidos, kurių sudėtine dalimi laikytinos ir šioje žemės sklypo dalyje esančių ir kelio įrengimui trukdančių statinių, augalų ir kt. pašalinimo bei perkėlimo išlaidos, turi būti apmokamos visų bendraturčių. Lygiai tokia pati situacija ir pareiga būtų tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, visos ginčo šalys iš svetimo asmens įgytų tokios būklės, kokia yra dabar, žemės sklypą, ir norėdamos įrengti bendrą kelią, turėtų pašalinti jame esančius buvusio savininko objektus.

Trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai F. ir T. M. minėtus pastatus (šuns voljerą, šiltnamį, lauko tualetą, vidinę tvorą ir kt.) pastatė bei augalus pasodino neteisėtai, savavališkai, pažeisdami statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kitų bendraturčių, trečiųjų asmenų teises ir interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip paaiškino atsakovai F. ir T. M., ½ dalį žemės sklypo jie įgijo 2002 m. iš tuometinės viso sklypo savininkės B. D., ir iš karto pastatė sklype aukščiau nurodytus objektus, kurių statybai likusios tuo metu ½ dalies savininkė B. D. neprieštaravo, ir teismas neturi jokių duomenų apie bendraturtės sutikimo statyti statinius nebuvimą. Tokiu būdu nesant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, atsakovai, būdami ½ dalies žemės sklypo savininkai, turėjo teisę įgyvendinti savo, kaip savininko teises, atitinkamai savo nuožiūra naudotis sklypu. Ieškovė R. B. sklypo savininke tapo tik 2004 m., o atsakovas D. Š. – 2007 m., t.y. vėliau, negu buvo pastatyti statiniai ir pasodinti augalai, todėl akivaizdu, kad jų sutikimo atsakovai gauti negalėjo ir neprivalėjo, o ieškovė ir kiti atsakovai atitinkamai negalėjo išreikšti savo nesutikimo su statyba, o ta aplinkybė, kad šiuo metu jie nepritaria ankščiau pastatytų statinių buvimui, negali būti aiškinama atsakovų F. ir T. M. nenaudai, nes pažeistų jų teisėtus lūkesčius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir pati ieškovė R. B., nesant nustatytai bendraturčių naudojimosi sklypu tvarkai, savo faktiškai naudojamoje sklypo dalyje savo nuožiūra pastatė tam tikrus objektus (vaikų žaidimų kalnelį, batutą ir kt.), pasodino augalus, taip įgyvendino savo, kaip savininkės teises. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepime nurodė neturinti jokių duomenų apie neteisėtą, savavališką statybą ginčo žemės sklype.

Kita vertus, teismas šioje byloje nesprendžia klausimo dėl konkrečių išlaidų priteisimo ir paskirstymo ir atsakovų F. ir T. M. šioje dalyje priešieškinį atmeta.

Pirma, jokios išlaidos visiems bendraturčiams skiriamoje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje esantiems statiniams, objektams bei augalams pašalinti ir perkelti realiai dar šiuo metu nėra patirtos, todėl teismas neturi galimybės spręsti dėl tikslios jų sudėties ir dydžio. Daiktinėje teisėje negali būti taikomas atkūriamosios vertės nustatymo ar kiti metodai, kurie taikomi sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės santykiuose, kai pvz., nustatomos išlaidos, reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, ir kai turto visiško sunaikinimo ar sugadinimo atveju apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

Antra, atsakovai neįrodė tokių būtinų minėtiems objektų pašalinimo ir perkėlimo darbams patirti išlaidų dydžio. Atsakovų pateikta iš esmės vienos įmonės - UAB „Montech“ 2014-06-03 sąmata, kurioje siūloma tvorų ardymo ir įrengimo, vandens šulinio, rezervuaro, voljero, šiltnamio, biotualeto perkėlimo, augalų persodinimo ir kt. darbus atlikti už 21704,29 Lt, o taip pat UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Ermitažas“, UAB „Makveža“ ir pan. pasiūlymai – išankstinės sąskaitos įvairioms medžiagoms pirkti 11227,30 Lt sumai (b.l. 108-111, 148-153) šiuo atveju negali būti laikomi pakankamais ir aukšto tikėtinumo laipsnį turinčiais išlaidas patvirtinančiais įrodymais, kadangi, kaip jau buvo minėta, tokios išlaidos dar realiai nėra patirtos (medžiagos nepirktos, darbai neatlikti), todėl nėra aišku, ar reikalingos medžiagos ir rangos darbai kainuos tokią pinigų sumą, kiek realiai atliekant darbus bus nukrypta nuo sąmatos, kokį medžiagų kiekį iš tikrųjų reikės įsigyti ir pan. Teismui nepateikta sąmatoje bei pateiktose išankstinėse sąskaitose nurodytas darbų apimtis ir medžiagų kiekius patvirtinančių įrodymų (pvz., dėl ardomų mūrinės bei tinklinės tvorų konkretaus ilgio, reikalingų stulpelių kiekio, bendrojo naudojimo žemėje esančių augalų skaičiaus, segmentinių vartų konstrukcijų kiekio ir kt.). Pažymėtina, kad nukrypimo nuo sąmatos galimybę pripažinto ir patys atsakovai F. ir T. M., ir kiti posėdyje dalyvavę bendraturčiai. Be to, atsakovai F. ir T. M. dar iki pareikšdami priešieškinį buvo pateikę į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jų skaičiavimais šulinio, šiltnamio, voljero, biotualeto ir kt. objektų perkėlimo, augalų persodinimo, tvoros išardymo ir kt. darbams atlikti bei medžiagoms įsigyti reikės patirti 13428 Lt išlaidų (b.l. 106-107), t.y. iš pradžių buvo nurodę daugiau negu per pusę mažesnę pinigų sumą, negu prašė priteisti priešieškiniu. Teismo posėdžio metu atsakovas F. M. paaiškino, kad daugelį darbų, taupant lėšas, galėtų atlikti pats.

Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovams F. ir T. M. įvykdžius teismo nustatytą įpareigojimą ir dėl to patyrus atitinkamų išlaidų, kurių ½ dalį jie patys, būdami ½ dalies žemės sklypo savininkais, turėtų padengti, prie likusios ½ dalies tokių išlaidų atlyginimo turėtų prisidėti kiti žemės sklypo bendraturčiai – R. B., D. Š. ir B. D. – proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendraturčiams nesutarus dėl atsakovų F. ir T. M. patirtų išlaidų pobūdžio ir dydžio, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas teisme atskiro proceso tvarka. Būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitiktų teisingumo, o taip pat ir racionalumo bei ekonomiškumo principus, nes sudarytų prielaidas bendraturčiam ieškoti optimaliausių, racionaliausių, galimai – pigesnių reikalingų darbų bei medžiagų įsigijimo ir atlikimo variantų. Priešingu atveju, t.y. priteisus atsakovams šias konkrečias būsimųjų išlaidų sumos kyla grėsmė pažeisti visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principą (CK 6.251 str.), reikalaujantį nustatyti tikrąjį žalos (išlaidų) dydį: priteisus iš bendraturčių mažesnes, už tikrąsias išlaidas, sumas būtų pažeisti atsakovų F. ir T. M., kurie turės realias išlaidas, interesai, tuo tarpu kai priteistos sumos viršys realiai patirtas išlaidas, atsakovai nepagrįstai praturėtų kitų bendraturčių sąskaita, tad abiem atvejais būtų pažeistas teisingumo principas

LR CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, į ieškovės R. B. ieškinyje pareikštą reikalavimą suteikti teisę jai pačiai atlikti aukščiau nurodytus darbus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų tuo atveju, jeigu jie neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, bei siekiant užtikrinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, bendraturčių nesutarimų dėl naudojimosi turtu išsprendimą ir kuo operatyvesnį bendro žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, nustatytina, jog atsakovams F. M. ir T. M. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, ieškovei R. B. leidžiama savo lėšomis pašalinti šiuos objektus per tokį pat terminą, atitinkamai paskirstant patirtas išlaidas tarp visų bendraturčių, t.y. 500/2500 išlaidų dalį R. B., būdama 500/2500 dalies žemės sklypo savininkė, turėtų padengti pati, o prie likusios dalies tokių išlaidų atlyginimo turėtų prisidėti kiti žemės sklypo bendraturčiai – F. ir T. M., D. Š. ir B. D. – proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendraturčiams nesutarus dėl ieškovės R. B. patirtų išlaidų pobūdžio ir dydžio, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas teisme atskiro proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė R. B. byloje sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1a), patyrė 302,50 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 41-42), 192,78 Lt už procesinių dokumentų atsakovei B. D. įteikimą (b.l. 98-99), 2000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. viso patyrė – 2783,28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai F. M. ir T. M. sumokėjo 1132 žyminio mokesčio (b.l. 127, 137-138), patyrė 605 Lt išlaidų naudojimosi žemės sklypo projektui parengti (b.l. 146-147), 242 Lt išlaidų antstolio faktinio aplinkybių konstatavimui, 3500 Lt advokato ir adv. padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, t.y. viso patyrė 5479 Lt bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie kitų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas neturi. Vadovaudamasis CPK 93 str., 96 str., atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, teisingumo ir sąžiningumo principus teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu:

Kadangi teismas patenkino ieškovės R. B. reikalavimą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei įpareigojimo pašalinti pastatytus statinius, tačiau kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat iš dalies patenkino atsakovų priešieškinį (tuo aspektu, jog pasisakė dėl pareigos paskirstyti reikalingas išlaidas tarp visų bendraturčių), iš atsakovų F. ir T. M., kurie nesutiko su ieškovės ieškiniu (kiti bendraturčiai buvo sutikę klausimą spręsti ne teismo tvarka), priteistina 288 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 192,78 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, o taip pat dalis išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti - 1500 Lt, viso – 1980,78 Lt. Kadangi tiek ieškovė R. B., tiek atsakovai F. ir T. M. patyrė išlaidų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimui, tačiau pateikti į bylą protokolai buvo reikšmingi rašytiniai įrodymai tiek sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo, tiek dėl priešieškinio dalinio patenkinimo, jos nei vienai iš šalių nepriteistinos. Atitinkamai iš ieškovės R. B. ir atsakovų D. Š. bei B. D. lygiomis dalimis atsakovams F. ir T. M. priteistina protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkanti dalis patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 900 Lt, t.y. po 300 Lt iš kiekvieno. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 64 Lt, į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis, t.y. po 16 Lt iš kiekvieno iš bendraturčių.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės R. B. ieškinį atsakovams F. M., T. M., D. Š., B. D., tretysis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tenkinti iš dalies.

Atsakovų F. M. ir T. M. priešieškinį ieškovei R. B., atsakovams D. Š., B. D., tretysis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovei R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovams F. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir B. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,2500 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ 2013-09-24 parengtą projektą:

ieškovei R. B. paskiriant naudotis 460 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“ ir atribota taškais: 35-36-37-42-1-2-31-9-32-33-35;atsakovams F. M. ir T. M. paskiriant naudotis 1041 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4“ ir atribota taškais: 44-43-36-35-34-33-32-9-31-10-3-44, bei 109 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4“ ir atribota taškais 39-40-41-38-39;atsakovui D. Š. paskiriant naudotis 644 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“ ir atribota taškais: 5-6-7-8-40-39-5;atsakovei B. D. paskiriant naudotis 46 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“ ir atribota taškais: 38-41-42-37-38;bendram ieškovės R. B. ir atsakovų F. M., T. M., D. Š. ir B. D. naudojimui paskiriant naudotis 200 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribota taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4.

Įpareigoti atsakovus F. M. ir T. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti lauko tualetą, vandens rezervuarą, vandens šulinį, šiltnamį, šuns voljerą, tvorą, augalus ir kitus statinius bei objektus nuo bendram ieškovės R. B. bei atsakovų F. M., T. M., D. Š. ir B. D. naudojimui skirtos 200 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ 2013-09-24 parengtame projekte pažymėtos indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribotos taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4, išieškant ½ dalį dėl to patirtų išlaidų atsakovams F. M. ir T. M. iš ieškovės R. B., atsakovo D. Š. ir atsakovės B. D. proporcingai jų nuosavybės teise turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Atsakovams F. M. ir T. M. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo pašalinti lauko tualetą, vandens rezervuarą, vandens šulinį, šiltnamį, šuns voljerą, tvorą, augalus ir kitus statinius bei objektus nuo bendram ieškovės R. B. bei atsakovų F. M., T. M., D. Š. ir B. D. naudojimui skirtos 200 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ 2013-09-24 parengtame projekte pažymėtos indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribotos taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4, leisti ieškovei R. B. per 2 mėnesius savo lėšomis pašalinti šiuos objektus, išieškant 2000/2500 dalis dėl to patirtų išlaidų ieškovei R. B. iš atsakovų F. M. ir T. M., atsakovo D. Š. ir atsakovės B. D. proporcingai jų nuosavybės teise turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Likusioje dalyje ieškovės R. B. ieškinį ir atsakovų F. M. bei T. M. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų F. M. ir T. M. lygiomis dalimis ieškovei R. B. 1980,78 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 78 centus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 990,39 Lt iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovės R. B., atsakovų D. Š. ir B. D. lygiomis dalimis atsakovams F. M. ir T. M. 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 300 Lt iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovės R. B., atsakovų F. M. ir T. M., atsakovo D. Š., atsakovės B. D. lygiomis dalimis 64 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, t.y. 16 Lt iš R. B., 16 Lt lygiomis dalimis iš F. M. ir T. M., 16 Lt iš D. Š. ir 16 Lt iš B. D..

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.