Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1424-392/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-12
Bylos Nr.: 2A-1424-392/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00036-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinslis
Atsakovas: F. M., T. M., D. Š., B. D.
Ieškovas: R. B.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1424-392/2015Proceso Nr. 2-52-3-00036-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 30.9.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų F. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-687-855/2014 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams F. M., T. M., D. Š. ir B. D. bei pagal atsakovų F. M. ir T. M. priešieškinį ieškovei R. B., atsakovams D. Š. ir B. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. B. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ 2013-09-24 parengtą projektą: atsakovai F. M. ir T. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „4“, paženklinta taškais 3-44-43-36-35-34-33-32-9-31-10-3 ir 38-39-40-41-38, ieškovė R. B. asmeninės nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „3“, paženklinta taškais 1-2-31-9-32-33-34-35-36-37-42-1, atsakovė B. D. asmeninės nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „2“, paženklinta taškais 37-38-41-42-37, atsakovas D. Š. asmeninės nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „1“, paženklinta taškais 5-6-7-8-40-39-5, ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrai kaip pravažiavimu naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „1, 2, 3, 4“, paženklinta taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4; 2) įpareigoti atsakovus F. M. ir T. M. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis panaikinti visus statinius, augalus ir kitus apribojimus (lauko tualetą, vandens rezervuarą, šiltnamį, šuns voljerą, šulinį, tvoras, augalus), trukdančius naudoti kaip pravažiavimą bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „1, 2, 3, 4“, paženklintą taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4, iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovams neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei pačiai tai padaryti, reikiamas išlaidas išieškant solidariai iš atsakovų; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ginčo šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso šio žemės sklypo 500/2500 dalis, atsakovams F. M. ir T. M. – 1/2 dalis, atsakovui D. Š. – 700/2500 dalis, atsakovei B. D. – 50/2500 dalis. Šiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė naudoja kaip savo šeimos gyvenamąjį namą. Likę statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams F. M. ir T. M. Ieškovės teigimu, atsakovai F. M. ir T. M. neleidžia kitiems žemės sklypo bendraturčiams įvažiuoti į jiems priklausančias žemės sklypo dalis ir išvažiuoti iš jų per (duomenys neskelbtini) gatvę, nes atsakovai savavališkai užtvėrė pravažiavimą. Be to, atsakovai be žemės sklypo bendraturčių sutikimo sklype pasistatė lauko tualetą, vandens rezervuarą, šiltnamį, šuns voljerą, šulinį tris tinklines tvoras, be to, iškasė duobę ir nupjovė ieškovės kanalizacijos šulinio vamzdį. Atsakovai F. M. ir T. M. visu žemės sklypu naudojasi kaip savu, o kitiems žemės sklypo bendraturčiams neleidžia tinkamai naudotis jiems priklausančiomis dalimis. Atsakovai F. M. ir T. M. nesutiko su ieškovės pateiktu pasiūlymu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nors kiti bendraturčiai sutiko, su atsakovais nuolat kyla konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra parengta laikantis lygybės ir sąžiningumo principų, nesumažina bendraturčių nuosavybės ir suteikia galimybę visiems bendraturčiams nevaržomai patekti prie jiems priklausančios žemės sklypo dalies. Patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovai F. M. ir T. M. įpareigotini pašalinti visus savo laikinus statinius ir želdinius, esančius ant bendro įvažiavimo (t. I, b.l. 28-31).

Atsiliepimas

Atsakovai D. Š. ir B. D. atsiliepimais su ieškiniu sutiko ir prašė teismo patvirtinti ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai nurodė, kad šiuo metu jie negali pagal paskirti naudotis savo žemės sklypo dalimis, nes atsakovas F. M. yra užtvėręs patekimą į sklypą (t. I, b.l. 65-66, 70).

Atsakovai F. M. ir T. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) nustatyti 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą 2014-03-18 žemės sklypo planą: atsakovai F. M. ir T. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „4“, paženklinta taškais 1-9-24-25-26-17-16-15-14-13-1, taip pat dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „4A“, paženklinta taškais 2-10-24-9-2, ieškovė R. B. asmeninės nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „ 3“, paženklinta taškais 12-8-13-14-15-16-17-18-19-12, atsakovė B. D. asmeninės nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „2“, paženklinta taškais 7-12-19-20-11-7, atsakovas D. Š. asmeninės nuosavybės teise naudosis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „1“, paženklinta taškais 3-4-5-6-11-20-21-22-23-3, ieškovė R. B., atsakovai B. D. ir D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrai naudosis kaip pravažiavimu žemės sklypo dalimi, paženklinta taškais 9-2-10-3-23-22-21-20-19-18-17-26-25-24-9; 2) priteisti atsakovams F. M. ir T. M. iš ieškovės R. B. 13.172,64 Lt nuostolių, iš atsakovės B. D. – 1.317,26 Lt nuostolių, iš atsakovo D. Š. – 18.441,69 Lt nuostolių; 3) priteisti atsakovams F. M. ir T. M. iš ieškovės R. B., atsakovų B. D. ir D. Š. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ parengtą žemės sklypo planą, nes ši tvarka neatitinka įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovai prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal jų pateiktą S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą žemės sklypo planą. Atsakovų F. M. ir T. M. teigimu, pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką jiems priskirta naudotis žemės sklypo dalis yra suskaldyta į dvi atskiras dalis, kurias skiria plane numatytas pravažiavimas, o kitiems bendraturčiams yra numatytos vientisos žemės sklypo dalys. Tokiu būdu atsakovams iš esmės apsunkinamas naudojimasis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, pažeidžiamos jų kaip bendraturčių teisės ir interesai. Tuo tarpu pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visi bendraturčiai naudotųsi vientisomis ir nesuskaldytomis žemės sklypo dalimis. Be to, ieškovės siūlomo nustatyti bendro naudojimo kelio, plane pažymėtas ties posūkiu taškais 43 ir 5, trajektorija neatitinka techninių reikalavimų, nes pasisuka 90 laipsnių neužapvalintu kampu, nors kelio plotis tėra 3 metrai. Esant tokiam stačiam kampui, įsukimas per kelią yra nepatogus (neįmanomas) ir neatitinka STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Tuo tarpu atsakovų siūlomo nustatyti bendro naudojimo kelio posūkis, plane pažymėtas taškais 23-22-25-26, yra užapvalintas bei užtikrina tinkamą pravažiavimą ir atitinka techninius reikalavimus. Atsakovų F. M. ir T. M. teigimu, nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ženkliai sumažėtų atsakovų naudojamos sklypo dalies vertė, pablogėtų sanitarinės ir higienos sąlygos. Tuo tarpu nustačius atsakovų siūloma pakoreguota naudojimosi žemės sklypu tvarką ne taip šiurkščiai būtų pažeidžiamos atsakovų teisės ir teisėti interesai, o kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai apskritai nebūtų pažeisti. Ieškovės siūlomo nustatyti bendro naudojimo kelio vietoje atsakovai F. M. ir T. M. yra įrengę šulinį, šiltnamį, šuns voljerą, biotoletą, kuriuos teks nugriauti, taip pat reikės pašalinti medžius ir kitus augalus. Atsakovai dėl to patirs nuostolių, kuriuos turi atlyginti kiti bendraturčiai. Atsakovai taip pat nurodė, kad tarp žemės sklypo bendraturčių jau seniai yra nustatyta faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią niekada nebuvo bendro kelio pro atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį. Ieškovė į savo žemės sklypo dalį pateikdavo per kitą kelią (t. I, b.l. 67-69, 140-145).

Ieškovė R. B. atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nuo to momento, kai tapo žemės sklypo dalies ir jame esančio statinio savininkė, atsakovai uždarė įvažiavimą į sklypą. Vengiant konflikto ieškovė naudojosi savo tėvų gretimu sklypu, kad patektų į savo žemės sklypo dalį, tačiau tai nereiškia, kad tarp bendraturčių nebuvo nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir kad tokia tvarka buvo nustatyta. Visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovus F. M. ir T. M., šiuo metu neturi jokio teisėto būdo, kaip patekti prie jiems priklausančių žemės sklypo dalių, nes atsakovai savavališkai užtvėrė patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir tenka naudotis nelegaliu patekimu per kaimynų sklypą. Ieškovė sutiko su tuo, kad pagal atsakovų F. M. ir T. M. siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visi bendraturčiai naudotųsi vientisomis ir nesuskaldytomis žemės sklypo dalimis, tačiau siūloma žemės dalių konstrukcija naudinga tik atsakovams – ieškovei tektų naudotis prie jai priklausančio pastato žeme, kuri yra nepanaudojama, o atsakovo D. Š. žemės sklypas taps neproporcingas ir didelė jo dalis bus neracionali naudojimui. Ieškovė nesutiko su tuo, kad jos siūlomas nustatyti bendro naudojimo pravažiavimas turi atitikti STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“. Bendro naudojimo pravažiavimas nėra gatvė, todėl šis STR netaikomas. Be to, šiuo metu nėra formuojamas pravažiavimas kaip atskiras turtinis vienetas. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovų F. M. ir T. M. siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovai prašo nustatyti jiems teisę naudotis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „4A“, paženklinta taškais 2-10-249-2, t. y. atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki vidurio sklypo. Tai reiškia, kad bendro naudojimo pravažiavimo dalis priklausys ne visiems žemės sklypo bendraturčiams, o tik atsakovams, o tai sudarys pagrindą jiems šią dalį naudoti savo nuožiūra ir neleisti naudotis kitiems bendraturčiams. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai patys prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią jie turės perkelti savo statinius ir želdinius, todėl neturi teisės reikalauti apmokėti dėl to patiriamas išlaidas. Kiti bendraturčiai nėra davę sutikimo atsakovams žemės sklype statyti statinius ir sodinti želdinius, kurie trukdo naudotis žemės sklypu (t. I, b.l. 158-162).

Atsakovas D. Š. atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai niekada nebuvo sudarę atsakovų F. M. ir T. M. minimo susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atsakovui D. Š. nepriimtina, nes pagal šią tvarką jam priklausanti žemės sklypo dalis taps neproporcinga ir bus neracionali naudojimui. Be to, atsakovai F. M. ir T. M. prašo paskirti jiems naudotis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „4A“, paženklinta taškais 2-10-24-9-2, t. y. atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki vidurio sklypo, nors bendro naudojimo visas pravažiavimas turi būti paliktas naudotis visiems bendraturčiams. Atsakovo D. Š. teigimu, atsakovai F. M. ir T. M. visus statinius pasistatė savavališkai, todėl jų perkėlimo išlaidų neturi apmokėti kiti bendraturčiai. Atsakovas D. Š. paaiškino, kad nori turėti realią galimybę patekti (prieiti, privažiuoti) prie savo žemės sklypo dalies, nes ketina ten statyti statinį, tačiau šiuo metu tokios galimybės neturi, nes atsakovai F. M. ir T. M. savavališkai užtvėrė patekimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (t. II, b.l. 1-2).

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, ginčas sprendžiamas teisme. Svarstant šį klausimą derėtų atsižvelgti į tai, kad teisė keisti bendrai naudojamo daikto tvarką ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas nėra priskirtinas inspekcijos kompetencijai, o dėl statinių, esančių žemės sklype, inspekcija duomenų neturi, todėl bylos nagrinėjimas neturės tiesioginės įtakos jos teisėms ir interesams (t. I, b.l. 57-58).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-08-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė ieškovei R. B. bei atsakovams F. M., T. M., D. Š. ir B. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ 2013-09-24 parengtą projektą: ieškovei R. B. paskyrė naudotis 460 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“ ir atribota taškais 35-36-37-42-1-2-31-9-32-33-35; atsakovams F. M. ir T. M. paskyrė naudotis 1.041 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4“ ir atribota taškais 44-43-36-35-34-33-32-9-31-10-3-44, bei 109 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4“ ir atribota taškais 39-40-41-38-39; atsakovui D. Š. paskyrė naudotis 644 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“ ir atribota taškais 5-6-7-8-40-39-5; atsakovei B. D. paskyrė naudotis 46 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“ ir atribota taškais 38-41-42-37-38; bendram ieškovės R. B. ir atsakovų F. M., T. M., D. Š. ir B. D. naudojimui paskyrė naudotis 200 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribota taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4. Įpareigojo atsakovus F. M. ir T. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti lauko tualetą, vandens rezervuarą, vandens šulinį, šiltnamį, šuns voljerą, tvorą, augalus ir kitus statinius bei objektus nuo bendram ieškovės R. B. bei atsakovų F. M., T. M., D. Š. ir B. D. naudojimui skirtos 200 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ 2013-09-24 parengtame projekte pažymėtos indeksais „1, 2, 3, 4“ ir atribotos taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4, išieškant ½ dalį dėl to patirtų išlaidų atsakovams F. M. ir T. M. iš ieškovės R. B. bei atsakovų D. Š. ir B. D. proporcingai jų nuosavybės teise turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovams F. M. ir T. M. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, leido ieškovei R. B. per 2 mėnesius savo lėšomis pašalinti nurodytus objektus, išieškant 2000/2500 dalis dėl to patirtų išlaidų ieškovei R. B. iš atsakovų F. M., T. M., D. Š. ir B. D. proporcingai jų nuosavybės teise turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovų F. M. ir T. M. lygiomis dalimis ieškovei R. B. 1.980,78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės R. B., atsakovų D. Š. ir B. D. lygiomis dalimis atsakovams F. M. ir T. M. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad tarp nurodyto žemės sklypo bendraturčių kilo nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nors žemės sklype nuolat gyvenantys ieškovė bei atsakovai F. ir T. M. faktiškai naudojasi tam tikromis žemės sklypo dalimis, esančiomis prie jiems priklausančių pastatų, tačiau žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, iš kurios pagal teritorijų planavimo dokumentus yra suprojektuotas privažiavimas, yra atskirtas atsakovų F. ir T. M. pastatyta mūrine tvora, dėl to kiti bendraturčiai negali patekti į žemės sklypą ir jiems nėra žinoma, kokiomis sklypo dalimis jie galėtų naudotis. Teismas sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo atveju turi būti nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtą projektą, kuri, lyginant su atsakovų F. ir T. M. pateiktu S. B. įmonės „Matininkas“ projektu, yra racionalesnė, optimalesnė, mažiau pažeidžianti atskirų bendraturčių interesus, labiau užtikrinanti visų bendraturčių teisių pusiausvyrą bei naudingesnį žemės sklypo panaudojimą. Pagal ieškovės siūlomą projektą kiekvieno iš bendraturčių asmeniniam naudojimui skiriamas ne tik proporcingas jų turimai daliai bendroje dalinėje nuosavybėje žemės plotas, bet tuo pačiu ir didesnis žemės plotas, negu pagal atsakovų siūlomą tvarką, kas leis gauti iš žemės sklypo maksimalią naudą. Pagal ieškovės pasiūlymą kiekvienam bendraturčiui skiriamos naudotis žemės sklypo dalies forma yra pakankamai taisyklinga ir proporcinga. Tuo tarpu atsakovų siūlomame projekte kiekvienam bendraturčiui siūlomos naudotis sklypo dalies forma yra labai netaisyklinga, naudojama daug kampų ir posūkių, dėl ko didelė dalis sklypo tampa neracionaliai naudojama ar iš viso negalės būti panaudojama, dėl to kiekvienam iš bendraturčių asmeniniam naudojimui tenka ir mažesnis sklypo plotas. Skirtingai nei pagal ieškovės siūlomą projektą, pagal atsakovų F. ir T. M. siūlomą projektą atsakovui D. Š. tektų itin netaisyklingos formos žemės sklypo dalis, kurioje didelė dalis siauru stačiakampiu einančios žemės apskritai negalėtų būti naudojama, savo žemės dalyje atsakovas negalėtų pastatyti didesnio statinio ar gyvenamojo namo, kaip planuoja. Turint omenyje tai, kad kiti bendraturčiai jau yra žemės sklype pastatę ar įgiję nuosavybėn atitinkamus pastatus, kuriuos naudoja kaip gyvenamąjį būstą ir ten pastoviai gyvena, atsakovas D. Š., neturintis jokių pastatų, bet norintis įgyvendinti teisę statyti statinius ir taip gauti maksimalią naudą iš įsigyto žemės sklypo, dėl atsakovų siūlomo projekto tokios teisės negalėtų įgyvendinti ar jos įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tai pažeistų šio bendraturčio teises, teisėtus lūkesčius bei visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, ypač turint omenyje tai, jog atsakovo D. Š. nuosavybės teise turimas plotas yra didesnis nei kitų dviejų bendraturčių R. B. ir B. D. Teismas taip pat nurodė, kad nors pagal ieškovės siūlomą projektą atsakovams T. ir F. M. tektų naudotis ne vientisa žemės sklypo dalimi, o dviem sklypo atkarpomis, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pagrindu atmesti ieškovės siūlomą projektą. Tai vienintelis ir tik vieno iš bendraturčių, T. ir F. M., tam tikras teisių suvaržymas. Tuo tarpu pagal atsakovų siūlomą projektą, nors jiems tektų naudotis vientisa žemės sklypo dalimi, nukentėtų likusių trijų bendraturčių interesai – jiems atitektų netaisyklingų formų žemės sklypų dalys, didelė dalis žemės būtų neracionaliai panaudota, atsakovas D. Š., turintis antrą pagal dydį žemės sklypo dalį, gautų itin neproporcingos formos sklypą, kuriame negalėtų įgyvendinti teisių statyti ir turėti pastatą, susikurti teritorijoje gerbūvį, ką atsakovai T. ir F. M. bei ieškovė R. B. jau turi. Net teismui nustačius, jog atsakovai F. ir T. M. naudojasi dviem atskiromis žemės sklypo dalimis, jos būtų susietos bendrojo naudojimo žeme, plane pažymėta indeksais „1, 2, 3, 4“, kuria galės naudotis patys atsakovai. Viena iš atsakovams skirtinų žemės sklypo dalių sudarys ženklų plotą – 1.041 kv.m., kuris didžiąja dalimi atitinka šiuo metu faktiškai atsakovų naudojamos žemės plotą, tuo tarpu likusioje dalyje – 109 kv.m. atsakovai galės įrengti šiltnamį ar naudoti kitoms ne tokioms svarbioms reikmėms. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ieškovės siūlomą projektą bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas, kuris būtų skiriamas bendram įvažiavimui į sklypą, pravažiavimui, komunikacijoms ir kitoms visų bendraturčių reikmėms, patekimui prie kiekvieno iš bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalies, yra trumpesnis ir mažesnis nei atsakovų siūlomas naudoti vien tik pravažiavimui sklypo plotas, bet pakankamas, kad leistų racionaliau naudoti žemės sklypą, didesnį jo plotą skirti asmeniniam kiekvieno iš bendraturčių naudojimui, patirti mažesnes išlaidas bendro naudojimo žemės sutvarkymui, priežiūrai, kelio įrengimui, eksploatavimui, taip pat sumažinti bendraturčių konfliktų naudojantis tokiu plotu bendrai tikimybę ir pan. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pagal ieškovės siūlomą projektą suprojektuota bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuri būtų naudojama bendraturčiams patekti (įskaitant su transporto priemonėmis) į savo naudojamas žemės sklypo dalis, neatitiktų teisės norminių aktų reikalavimų. Ji buvo suprojektuota atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turinčių specialistų, pravažiavimo plotis (3 m.) pakankamas transporto priemonei pravažiuoti. Teismas pažymėjo, kad STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ yra taikomas gatvėms, tuo tarpu projekte formuojama bendro naudojimosi žemės sklypo dalis, kuri būtų skirta visiems bendraturčiams ne tik patekti į savo asmeniškai naudojamą sklypo dalį, bet ir kitiems poreikiams užtikrinti (komunikacijų tiesimas, buitiniai, ūkiniai poreikiai ir kt.), nelaikytina nei gatve, nei sankryža, kaip atskiru vientisu objektu. Teismas taip pat nurodė, kad pagal atsakovų F. ir T. M. siūlomą projektą žemės sklypo atkarpa, pažymėta indeksu „4A“ ir atribota taškais 9-10-24-9-2, būtų skiriama naudotis tik šiems atsakovams, o likusių bendraturčių bendram naudojimui būtų skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „1, 2, 3“. Taip būtų užtikrintas šių bendraturčių patekimas prie savo naudojamų žemės sklypo dalių, tačiau neužtikintas patekimas į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš žemės sklypo, taip pat neužtikrinta galimybė tiesti prie bendraturčių naudojamų žemės sklypo dalių komunikacijas, neužtikrintas kitoks reikalingas jų naudojamų sklypo dalių susisiekimas su viešuoju keliu ir jo teikiamomis infrastruktūromis. Taigi, žemės sklypo atkarpos, pažymėtos indeksu „4A“, iš kurios pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotas vienintelis patekimas į žemės sklypą, skyrimas vien asmeniniam atsakovų F. ir T. M. naudojimui akivaizdžiai pažeistų likusių trijų bendraturčių interesus. Atsakovų argumentą, kad dėl bendro naudojimo kelio žemės sklype įrengimo jie bus priversti pašalinti savo pastatytus statinius ir pasodintus augalus, dėl ko jų teisės suvaržomos labiau negu kitų bendraturčių, teismas laikė nepagrįstais, nes bendro naudojimo kelias nustatomas ne vien kitų bendraturčių, bet ir pačių atsakovų interesais. Tiek ieškovė, tiek atsakovai patys bendro naudojimo kelią prašė nustatyti būtent toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra atsakovų statiniai ir augalai, sutikdami, jog galimybės rengti bendrą patekimą į žemės sklypą ir bendro naudojimo teritoriją kitoje žemės sklypo vietoje, atsižvelgiant į sklypo plotą, konfigūraciją, formą, sklype esančius pastatus, nėra. Pažymėjo, kad nors atsakovė B. D. nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau savo procesiniuose dokumentuose išreiškė pritarimą ir sutikimą būtent su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka. Remiantis visu tuo, darė išvadą, kad nors ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka turi tam tikrų trūkumų bei suvaržymų, tačiau šiuo konkrečiu atveju mažesne apimtimi pažeidžia kiekvieno iš bendraturčių teises ir mažiau iškreipia visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, negu atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo dalyje, kuri skiriama bendram bendraturčių naudojimui, pirmiausia patekimui į jų asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis, prie jose esančių pastatų, taip pat kitoms reikmėms, yra atsakovų T. ir F. M. pastatyti statiniai, pasodinti įvairūs medžiai ir augalai, kuriuos būtina pašalinti ir tai įpareigotini padaryti atsakovai F. ir T. M. Nors nei vienas iš bendraturčių nesutiko savo lėšomis padengti tokių objektų pašalinimo išlaidas, teismas sprendė, jog tokios išlaidos turi būti paskirstytos tarp visų bendraturčių proporcingai jų turimai žemės sklypo daliai. Bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis yra nustatoma visų žemės sklypo bendraturčių naudai ir siekiant patenkinti jų visų interesus ir poreikius. Todėl šios žemės sklypo dalies sutvarkymo ir paruošimo kelio įrengimui išlaidos, turi būti apmokamos visų bendraturčių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai F. ir T. M. pastatus pastatė ir augalus pasodino neteisėtai, savavališkai, pažeisdami statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kitų bendraturčių, trečiųjų asmenų teises ir interesus. Todėl pareigos padengti šių objektų pašalinimo ir perkėlimo išlaidas perkėlimas vien atsakovams, nors naudą iš to gautų ir kiti bendraturčiai, pažeistų atsakovų interesus, teisėtus lūkesčius, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Kita vertus, teismas nesprendė klausimo dėl konkrečių išlaidų priteisimo ir paskirstymo bei atsakovų F. ir T. M. priešieškinį šioje dalyje atmetė, nes išlaidos dar nėra patirtos, todėl neturi galimybės spręsti dėl tikslios jų sudėties ir dydžio. Bendraturčiams nesutarus dėl atsakovų F. ir T. M. patirtų išlaidų pobūdžio ir dydžio, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas teisme atskiro proceso tvarka (t. II, b.l. 19-30).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai F. M. ir T. M. teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. B. ieškinį atmesti ir atsakovų F. M. ir T. M. priešieškinį dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinti visiškai; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – 2005-04-14 UAB „Orkanas“ žemės sklypo planą bei UAB „Krivita“ 2014-09-10 išvadą dėl turto vertės; 4) priteisti atsakovams F. M. ir T. M. iš ieškovės R. B. ir atsakovų B. D. bei D. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ pasiūlymą, neatsižvelgė į racionalumo ir patogumo principus, neįvertino ilgamečio faktinio naudojimosi kriterijaus, neatsižvelgė į turto vertės sumažėjimo kriterijų, akivaizdžiai pažeidė tik atsakovų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai nurodė, kad nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių anksčiau niekuomet nebuvo. Žemės sklypu visi bendraturčiai naudojosi bendru sutarimu pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri tenkino visus bendraturčius. Nesutarimai atsirado žymiai vėliau, t. y. kuomet buvo panaikintas iki tol buvęs atskiras įvažiavimas į žemės sklypą ir reikėjo nustatyti naują įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. iš atsakovų F. M. ir T. M. žemės sklypo dalies pusės, kurioje nuo seno yra sukurtas atsakovų gerbūvis, t. y. įrengtas šulinys, šiltnamis, šuns voljeras, biotoletas, ilgamečiai augalai. Visą tai reikės pašalinti, o tai pažeidžia atsakovų interesus. Atsakovai F. M. ir T. M. nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką kiekvienam bendraturčiui skiriamos naudotis žemės sklypo dalies forma yra pakankamai taisyklinga ir proporcinga. Teismas, patvirtinęs šią tvarką, atsakovams F. M. ir T. M. priskyrė naudotis žemės sklypo plotu, kuris yra suskaldytas į dvi atskiras dalis, esančias skirtingose žemės sklypo pusėse, kurias skiria plane numatytas bendro naudojimo pravažiavimas. Tuo tarpu visiems kitiems bendraturčiams yra numatytos vientisos žemės sklypo dalys. Tokiu būdu yra iš esmės apsunkinamas naudojimasis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, sumažinama šios žemės sklypo dalies vertė (UAB „Krivita“ 2014-09-10 išvada dėl turto vertės). Tuo tarpu, remiantis atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, visi bendraturčiai naudotųsi vientisomis ir nesuskaldytomis žemės sklypo dalimis. Atsakovams nėra aišku, kuo konkrečiai pažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių interesus atsakovų pasiūlyta tvarka, kaip pasireiškia teismo nurodytas žemės sklypo dalių formų netaisyklingumas, kuris ieškovės atžvilgiu iš esmės beveik niekuo nesiskiria nuo ieškovės pasiūlytos tvarkos, o pagal atsakovų pasiūlytą tvarką atsakovei B. D. nustatyta žemės sklypo dalis yra kur kas racionalesnė. Atsakovai F. M. ir T. M. taip pat nurodo, kad dar 2005 m. žemės sklypo bendraturčiai ketino išspręsti naudojimosi žemės sklypu tvarkos (atidalijimo) klausimą, todėl buvo sudarytas 2005 m. UAB „Orkanas“ rengtas žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog atsakovo D. Š. įsigyto žemės sklypo dalies konfigūracija iš esmės niekuo nesiskiria nuo nurodytos atsakovų siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsakovui D. Š. priskirdamas absoliučiai taisyklingos formos žemės sklypo dalį, neatsižvelgė į faktiškai tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir tokiu būdu atsakovų teisių suvaržymo sąskaita iš esmės ženkliai pagerino atsakovo D. Š. padėtį. Atsakovas D. Š. apie ketinimus statyti namą savo žemės sklypo dalyje užsiminė tik teismo posėdžio metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovams F. M. ir T. M. priklauso didžiausia žemės sklypo dalis, kurią įsigydami atsakovai ketino statyti gyvenamąjį namą ne tik sau, bet ir vaikams, tačiau dėl teismo patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos atsakovai tokią galimybę praras. Be to, dėl atskirtos atsakovų žemės sklypo mažesnės dalies sumažės didesnio atsakovams priskirto žemės sklypo naudingumas, nes atsakovai negalės jos naudoti kito gyvenamojo namo statybai. Net ir tuo atveju, jeigu mažesnįjį žemės sklypo ruožą atsakovai naudotų sodininkystės tikslams, jie prarastų galimybę sodą turėti greta gyvenamojo namo, nes sodas būtų kitapus kelio. Atsakovai negalės šio žemės sklypo ruožo tinkamai naudoti netgi rekreaciniais, poilsio ar laisvalaikio tikslais, nes jis bus atskiras nuo gyvenamosios namų valdos. Atsakovai F. M. ir T. M. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų argumentus, kad ieškovės siūlomoje nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkoje numatytas bendras pravažiavimas neatitinka techninių reikalavimų. Pagal šią tvarką bendro naudojimo kelias pasisuka 90 laipsnių neužapvalintu kampu, tačiau kelio plotis tėra vos 3 metrai, todėl esant tokiam stačiam kampui įsukimas per numatytą kelią yra nepatogus (neįmanomas) ir neatitinka STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“. Tuo tarpu atsakovų F. M. ir T. M. siūlomoje nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkoje kelio posūkis yra užapvalintas, užtikrina tinkamą pravažiavimą ir atitinka techninius reikalavimus. Bendraturčiams priklausančiame žemės sklype nustatant pravažiavimą teismas turėjo atsižvelgti į statybos techniniuose reglamentuose nustatytus reikalavimus, tuo labiau, kad tokiu keliu sunkiai galės pravažiuoti lengvieji automobiliai ir negalės pravažiuoti didesnių gabaritų technika. Atsakovai F. M. ir T. M. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl to, jog ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tuo atveju, jeigu ieškovė ketintų pastatyti tvorą savo žemės sklypo dalyje, turėtų būti iš anksto numatytas bent minimalus atstumas nuo ieškovei priklausančio pastato iki atsakovų žemės sklypo dalies ribos, siekiant užtikrinti priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, tačiau atstumas yra pernelyg mažas. Be to, ieškovei priklausančio pastato stogo šlaitas persidengia su atsakovų žemės sklypo dalimi, dėl ko visas nuo stogo nubėgsiantis kritulių vanduo (sniegas) nutekės į atsakovų žemės sklypo dalį, kurio yra išsidėstęs atsakovams priklausantis sodas, užauginti ilgamečiai augalai, kurie išnyks. Atsakovai F. M. ir T. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pagal jų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką sklypo atkarpa, pažymėta indeksu „4A“ ir atribota taškais 9-10-24-9-2, bus skiriama naudotis tik atsakovams, taip neužtikrinant visų bendraturčių patekimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. ir patekimo į (duomenys neskelbtini) g. iš sklypo. Atsakovų siūlomoje tvarkoje naudojimasis nurodyta atkarpa atsakovams numatytas dėl to, kad palei numatytą pravažiavimą yra įrengtas jiems priklausantis šulinys, kurį dėl konfliktiškų santykių su ieškove atsakovai pageidauja valdyti tik jiems priskirtoje, o ne bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Šulinys pravažiavimo funkcionalumui nekenkia, o jo perkėlimas į atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį būtų neracionalus, nes tik dar padidintų bendras išlaidas. Atsakovų teigimu, nurodyta pravažiavimo dalimi galėtų naudotis visi bendraturčiai, visi jie galėtų pateikti į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek iš žemės sklypo patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Be to, nurodyta pravažiavimo dalis būtų įskaityta į atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies plotą, o ne į bendro naudojimo plotą, nors šia žemės sklypo dalimi naudotųsi visi žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovai F. M. ir T. M. pažymi, jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, lyginant su ieškovės siūloma, ne taip šiurkščiai pažeistų atsakovų kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o ieškovės ir kitų atsakovų teisių ir teisėtų interesų apskritai nepažeistų. Būtent atsakovų siūloma tvarka geriausiai atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir padės kiek galima labiau išvengti ginčų ir konfliktų ateityje, taip pat atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tuo tarpu teismo patvirtinta ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka akivaizdžiai pažeidžia atsakovų interesus, yra visiškai neracionali. Todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas nesutiktų patvirtinti atsakovų pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, negalėtų būti tvirtinama ir ieškovės pasiūlyta tvarka. Atsakovai F. M. ir T. M. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovai patyrė 5.479 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas, iš dalies tenkindamas jų priešieškinį, atsakovams priteisė tik 900 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nepriteisė nė dalies žyminio mokesčio ir kitų procesinių išlaidų, o priteista suma advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsakovai taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė teismo prijungti prie bylos 2005-04-14 UAB „Orkanas“ žemės sklypo planą, kuris patvirtina, kad pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovui D. Š. numatytos žemės sklypo dalies konfigūracija iš esmės liktų nepakitusi nuo tos, kuri buvo šios žemės sklypo dalies įgijimo metu pagal faktiškai susiklosčiusius naudojimosi santykius ir kuri egzistuoja šiuo metu. Todėl atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo pateikiamus rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. Atsakovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė tarp šalių kilusį ginčą, bylos medžiaga yra susijusi su teritorijų planavimo dokumentais (žemės sklypų planais), kuriuos tinkamai atskleisti pavyktų tik ginčo šalių žodinių paaiškinimų pagalba, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. II, b.l. 32-40).

Ieškovė R. B. teismo prašo atsakovų F. M. ir T. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-18 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiu, kad tarp bendraturčių anksčiau niekuomet nekilo nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir kad yra nusistovėjusi tokia tvarka, kuri visiems tinka. Visuomet tarp bendraturčių kilo ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu ir jie niekada nebuvo sudarę susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nuo to momento, kai ieškovė tapo žemės sklypo dalies ir jame esančio statinio savininkė, atsakovai F. M. ir T. M. uždarė įvažiavimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir tik vengiant konflikto ieškovės šeima naudojosi savo tėvų gretimu žemės sklypu, kad patektų į savo sklypo dalį. Tačiau tai nereiškia, kad tarp bendraturčių nebuvo nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu ir kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė niekada nebuvo supažindinta su atsakovų pateiktu 2005-04-14 UAB „Orkanas“ žemės sklypo padalinimo planu. Šis planas nėra pasirašytas žemės sklypo bendraturčių, neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jame nėra nurodyti patekimai prie bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ji su šeima neteisėtais būdais patenka į jai priklausančią žemės sklypo dalį per kaimynų teritoriją, o atsakovai D. Š. ir B. D. iš viso negali patekti į savo sklypo dalis. Be to, jie negali vestis jokių komunikacijų. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovų F. M. ir T. M. statiniai pastatyti būtent ant visiems bendraturčiams reikalingo pravažiavimo. Visus statinius atsakovai pastatė po 2005 metų, neturėdami jokių leidimų ir bendraturčių sutikimų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai juos įpareigojo nukelti nuo nustatyto pravažiavimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal atsakovų F. M. ir T. M. siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčių naudojamų žemės sklypo dalių konstrukcija yra naudinga tik atsakovams. Ieškovei tektų naudotis prie namo žeme, kuri yra nepanaudojama, atsakovo D. Š. žemės sklypas taps neproporcingas ir didelė dalis bus neracionali naudojimui. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovų teiginiu, kad bendro naudojimo pravažiavimas turi atitikti STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“. Bendro naudojimo pravažiavimas nėra gatvė, todėl minėtas STR bendro naudojimo pravažiavimui netaikomas. Be to, žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymas nėra pravažiavimo kaip atskiro turtinio vieneto suformavimas. Ieškovei iš esmės nepriimtina ir teisiniu požiūriu yra neįgyvendinama atsakovų F. M. ir T. M. siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes atsakovai prašo nustatyti jiems teisę naudotis dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu Nr. 4A, paženklinto taškais 2-10-24-9-2, t. y. atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki vidurio sklypo. Tai reiškia, kad bendro naudojimo įvažiavimo dalis priklausys ne visiems žemės sklypo bendraturčiams, o tik atsakovams, kas sudarys pagrindą šią dalį jiems savo nuožiūra naudoti bet kokiam tikslui ir šia dalimi neleisti praeiti/pravažiuoti kitiems bendraturčiams. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka yra iš esmės neteisėta ir neteisinga kitų bendraturčių atžvilgiu. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad jokio kito privažiavimo ir patekimo į žemės sklypą, išskyrus per (duomenys neskelbtini) gatvę, niekada nebuvo nustatyta ir neketinama jį įrengti. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai F. M. ir T. M. patys prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri įpareigoja atsakovus perkelti savo laikinus statinius ir želdinius, todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo reikalauti kitokio patekimo prie savo turto. Nėra jokio leidimo, sutikimo ar susitarimo, kuris leistų atsakovams būtent toje vietoje statyti laikinus statinius ir sodinti želdinius, todėl atsakovams neatsiranda teisė nei į draudimą nustatyti naudojimosi tvarką, nei į žalos atlyginimą. Be to, atsakovai be kitų bendraturčių sutikimo bendrame sklype pasistatę laikinus statinius ir pasodinę želdinius nesudaro galimybių kitiems bendraturčiams patekti į savo sklypo dalis. Atsakovai visu sklypu naudojasi kaip savu, o kitiems bendraturčiams neleidžia tinkamai naudotis savo turtu. Nėra galimybės nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri neįpareigotų atsakovus patraukti neteisėtai pastatytus statinius, nes kitokiu būdu bendro naudojimo kelio negalima įrengti, todėl daugumos bendraturčių manymu, labiausiai tinkamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas yra pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, kuris yra parengtas laikantis kiek įmanoma šioje situacijoje lygybės ir sąžiningumo principo. Bendro naudojimo kelias yra paskirstytas proporcingai turimos nuosavybės daliai. Bendro naudojimo kelias būtų įrengtas taip, kad visi žemės bendraturčiai nevaržomai galėtų patekti prie jiems skirtos naudotis žemės dalies. Bendro naudojimo kelias būtų įrengtas visų bendromis proporcingomis nuosavybės daliai lėšomis. Šia tvarka nesumažinama bendraturčių nuosavybė. Teismo nustatyta ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka mažesne apimtimi pažeidžia kiekvieno iš bendraturčių teises ir mažiau iškreipia visų bendraturčių interesų pusiausvyra, negu atsakovų siūloma nustatyti tvarka, pagal kurią atsakovų interesai būtų patenkinti likusių bendraturčių interesų sąskaita (t. II, b.l. 102-106).

Atsakovai D. Š. ir B. D., trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimo į atsakovų F. M. ir T. M. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija, siekdama išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie yra susiję su nagrinėjama byla. Dėl šių įrodymų teisėjų kolegija pasisakys vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ginčo šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijai pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieškovei R. B. bei atsakovams F. M., T. M., D. Š. ir B. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą (t. I, b.l. 6-8, t. II, b.l. 19-30). Atsakovai F. M. ir T. M. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo planą (t. I, b.l. 123, t. II, b.l. 32-40). Atsakovų teigimu, jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, lyginant su ieškovės pasiūlyta, užtikrina visų žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat padės išvengti ginčų ir konfliktų ateityje.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovų vertinimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nustatyti nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarką yra būtina dėl to, jog šio žemės sklypo bendraturčiai, ieškovė R. B. bei atsakovai D. Š. ir B. D., negali patekti (prieiti / privažiuoti) prie jiems priklausančių žemės sklypo dalių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš byloje esančio antstolio D. S. 2014-01-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-14-343 matyti, kad įvažiavimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės riboja atsakovų F. M. ir T. M. pastatyta mūrinė tvora (t. I, b.l. 9-10, 32-40). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-09-02 raštas Nr. 48SD-(14.48.104.)-6346, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ((duomenys neskelbtini) dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos bei namų valdos žemės sklypo ribų planas patvirtina, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės (t. I, b.l. 14-16, 75-77). Ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių byloje nebuvo.

Šiuo atveju svarbu tai, kad pagal ieškovės R. B. pateiktą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą yra suformuotas ir bus įrengtas vientisas bendro naudojimo įvažiavimas į nurodytą žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pažymėtas indeksu „1, 2, 3, 4“ ir atribotas taškais 4-5-39-38-37-36-43-44-4. Šis įvažiavimas leis visiems žemės sklypo bendraturčiams patekti prie jiems priklausančių žemės sklypo dalių, be to, galės būti naudojamas komunikacijų tiesimui ir kitiems bendraturčių poreikiams. Tuo tarpu pagal atsakovų F. M. ir T. M. pateiktą Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo planą dalis nurodyto įvažiavimo, pažymėta indeksu „4A“ ir atribota taškais 9-10-24-9-2, esanti arčiausiai (duomenys neskelbtini) gatvės, skiriama naudotis tik šiems atsakovams, o ne visų žemės sklypo bendraturčių bendram naudojimui. Taigi, patvirtinus atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką liktų neišspręsta visų bendraturčių patekimo į jiems priskirtas žemės sklypo dalis problema ir sudarytos sąlygos tolimesniems bendraturčių konfliktams. Tokiu atveju atsakovai turėtų teisę neleisti kitiems bendraturčiams naudotis tik jiems priskirta nurodyta įvažiavimo dalimi, kuri reikalinga ne tik patekimui į žemės sklypą, bet ir kitiems bendraturčių buitiniams poreikiams.

Aplinkybė, kad pagal ieškovės R. B. pateiktą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą formuojamoje bendro naudojimo įvažiavimo dalyje yra sukurtas atsakovų F. M. ir T. M. gerbūvis – pastatyti nesudėtingi statiniai, pasodinti augalai, kuriuos teks atsakovams pašalinti įrengiant įvažiavimą, negali turėti įtakos apskritai tokio įvažiavimo neįrengti ar dalį jo priskirti tik atsakovams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką objektyviai neišvengiami dalies bendraturčių teisių pažeidimai, kurie tokiais atvejais pateisinami ir leistini. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų nuostolių, kuriuos jie patirs įrengiant bendro naudojimo įvažiavimą, kompensavimo mechanizmą.

Tas pats pasakytina vertinant aplinkybę, jog pagal ieškovės R. B. pateiktą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą atsakovams F. M. ir T. M. skiriama žemės sklypo dalis formuojamu bendro naudojimo įvažiavimu yra suskaidoma į dvi dalis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viena iš atsakovams skirtinų žemės sklypo dalių sudarys ženklų plotą (1.041 kv.m.), kuris didžiąja dalimi atitinka šiuo metu faktiškai atsakovų naudojamos žemės plotą ir apima namų valdą, kurioje stovi atsakovų gyvenamasis namas. Tuo tarpu likusioje žemės sklypo dalyje (109 kv.m.) atsakovai galėtų įrengti šiltnamį ar ją naudoti kitoms ne tokioms svarbioms reikmėms. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad esant nustatytai tokiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai jiems nebus patogu naudotis priskirta mažesniąja žemės sklypo dalimi ir kad dėl to kiek sumažės jų nuosavybės vertė, ką patvirtina UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (t. II, b.l. 45-94). Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismu, jog nenustačius tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai nukentėtų dar labiau.

Pagal ieškovės R. B. pateiktą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą, priešingai nei pagal atsakovų F. M. ir T. M. pateiktą Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo planą, kiekvienam bendraturčiui skiriamos naudotis žemės sklypo dalies forma yra pakankamai taisyklinga ir proporcinga: atsakovų D. Š. ir B. D. sklypo dalys yra stačiakampės formos, o kitų bendraturčių – daugiau mažiau apibrėžtos tiesiomis linijomis, dėl ko visas žemės sklypo plotas galės būti racionaliai naudojamas. Be to, pagal atsakovų F. M. ir T. M. pateiktą Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo planą atsakovui D. Š. tektų itin netaisyklingos formos žemės sklypo dalis, kurioje didelė dalis siauru stačiakampiu einančios žemės apskritai negalėtų būti naudojama, ir savo žemės dalyje atsakovas negalėtų pastatyti didesnio statinio ar gyvenamojo namo, kai tuo tarpu kiti bendraturčiai, atsakovai F. M. ir T. M. bei ieškovė R. B., jau yra turi pastatus, kuriuos naudoja kaip gyvenamąjį būstą ir ten nuolat gyvena. Taigi, patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą planą būtų iš esmės pažeisti atsakovo D. Š. teises ir teisėti interesai bei neužtikrinta visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, ypač turint omenyje tą aplinkybę, jog atsakovo D. Š. nuosavybės teise turimas žemės sklypo plotas vra antras pagal dydį. Svarbu ir tai, atsakovė B. D. taip pat sutiko su ieškovės R. B. siūlomu žemės sklypo dalių paskirstymu.

Teisėjų kolegija nesiremia į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateiktu UAB „Orkanas“ žemės sklypo planu (t. II, b.l. 90), kuris, anot atsakovų F. M. ir T. M., patvirtina, kad atsakovams D. Š. ir B. D. turėtų būti formuojamos žemės sklypo dalys būtent pagal atsakovų pateiktą Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo planą, kadangi nurodytas žemės sklypo planas yra nesuderintas visų žemės sklypo bendraturčių, kiti bendratarčiai su šiuo planu nesutinka, dėl to nėra pagrindo juo remtis nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės R. B. pateiktą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą pažeistų statybos techninių reglamentų ar priešgaisrinės apsaugos norminių aktų reikalavimus, o tokios išvados daryti remiantis vien atsakovų F. M. ir T. M. nuomone, nėra pagrindo.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir kitą byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės R. B. pateiktą UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ žemės sklypo planą, nors ir turi tam tikrų trūkumų bei suvaržymų, tačiau šiuo atveju mažesne apimtimi pažeidžia kiekvieno iš bendraturčių teises ir mažiau iškreipia visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, negu atsakovų F. M. ir T. M. prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo planą.

Kadangi šioje byloje iš esmės buvo patenkinti R. B. reikalavimai, o atsakovų reikalavimai buvo patenkinti tik neesminėje ginčo dalyje, teismas remdamasis CPK 93, 96 str, ir teisingumo bei proporcingumo kriterijais, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų F. M. ir T. M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja ir dėl tų pačių klausimų iš naujo nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų kitoms ginčo šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis), tačiau šalys tokio prašymo nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinslisVirginijus KairevičiusDanutė Kutrienė