Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – O. Š., Č. D., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2019 metų pradžioje dėl palikimo įteisinimo po motinos S. B. ir tėvo J. B. mirties kreipėsi į Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarę, kuri 2019-01-25 išdavė liudijimus, kad paveldėjimo bylos po (duomenys neskelbtini)mirus J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir po (duomenys neskelbtini) mirus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepradėtos (priedas Nr. 12) ir patarė kreiptis į teismą.

Po pareiškėjo tėvo J. B. (duomenys neskelbtini)mirties jo palikimą faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo sutuoktinė S. B.. Ji ir toliau liko gyventi aptariamame, judviejų pastatytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., priėmė po sutuoktinio mirties jo asmeninius daiktus bei kitus daiktus: baldus, patalynę, indus, naudojosi namų apyvokos daiktais, buitiniais prietaisais, mokėjo už šiame gyvenamajame name suvartotą elektros energiją.

Po pareiškėjo motinos S. B. 2011-10-30 mirties jos palikimą faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios sūnus pareiškėjas J. B., kuris priėmė mirusios motinos paliktus asmeninius daiktus bei kitus daiktus: baldus, buitiniais prietaisus, patalyne, indus, ūkio padargus. Pareiškėjas, kaip rūpestingas savininkas rūpinasi gyvenamuoju namu, kuris yra jo nuosavybės teise valdomame 14,13 ha ploto žemės sklype, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, yra apdraudęs šį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus nuo gaisro, ar gamtinių jėgų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir motina S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota Semeliškių Romos katalikų bažnyčioje ir 1952-10-13 išduotas santuokos liudijimas (priedas Nr. 1). Į bylą pateiktos Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro 2019-02-11 pažymos Nr. GR-3A-446 ir GR.3A-452 (priedas Nr. 2) patvirtina, kad pareiškėjo tėvams santuokoje gimė dukra O. B. (po santuokos – Š.), gim. (duomenys neskelbtini), dukra Č. B. (po santuokos – D.), gim. (duomenys neskelbtini)ir sūnus, J. B., gim. (duomenys neskelbtini)Iš į bylą pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3), o motina S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4). Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai iki savo mirties gyveno jų pačių 1945 m. pastatytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ką patvirtina į bylą pateikta Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2019-01-09 pažyma Nr. BR-1, kurioje nurodyta, kad Trakų seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 14, namo ūkio Nr. 803, J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas gyvenamasis namas 1A1m 61,72 kv. m (seni pastatai) bendro ploto ir ūkio pastatai: 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/ž, I1/ž, v, esantys (duomenys neskelbtini). (priedas Nr. 5). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiam gyvenamajam namui nebuvo suteiktas adresas, todėl pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018-12-17 įsakymu Nr. P2E-931 dėl adreso suteikimo (priedas Nr. 6) suteikė gyvenamajam namui adresą – (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta 2018-12-12 UAB „Traksalis“ parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje pateikiamos šio gyvenamojo namo fotonuotraukos, statinių išdėstymo aptariamame žemės sklype schema ir kt. dokumentai (priedas Nr. 7), patvirtina, kad gyvenamasis namas, yra 14,13 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojo namo ir kitų ūkio pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta, t. y. visi šie pastatai nėra teisiškai įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 14,13 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-07-02 dovanojo tėvas J. B. (priedas Nr. 8) , o kitą ½ dalį aptariamo žemės sklypo pareiškėjas įsigijo 2005-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JK-3376 ir 2005-05-10 priėmimo-perdavimo akto, notarinio registro Nr. JK-3377, pagrindu (priedas Nr. 9).

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo visą 14,13 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 10), kuriame yra jo (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo J. B. vardu ūkinėje knygoje Nr. 14. registruotas gyvenamasis namas. Pareiškėjas, norėdamas atlikti gyvenamojo namo ir ūkio pastatų teisinę registraciją 2018 m. gruodžio mėn., kreipėsi į UAB „Traksalis“ užsakė atlikti nekilnojamojo daikto (Gyvenamojo namo ir ūkio pastatų) kadastrinių matavimų bylą.

Teigė, kad pareiškėjo motinai S. B. 2006-08-07 apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-15398 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,72 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 11). Šiam žemės sklypui taip pat yra atlikti kadastriniai matavimai. Šio žemės sklypo paskirtis yra miškų ūkio. Šiam žemės sklypui taip pat nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2019-01-25 liudijimai patvirtina, kad paveldėjimo bylos (duomenys neskelbtini)mirus J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepradėtos (priedas Nr. 12), t.y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimų priėmimo.

Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo J. B. (duomenys neskelbtini)mirties jo palikimą faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo sutuoktinė S. B., kadangi ji ir toliau liko gyventi aptariamame, judviejų pastatytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio mirties jo asmeninius daiktus bei kitus daiktus: baldus, patalynę, indus, naudojosi namų apyvokos daiktais, buitiniais prietaisais, mokėjo už šiame gyvenamajame name suvartotą elektros energiją.

Po pareiškėjo motinos S. B. 2011-10-30 mirties jos palikimą faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais, priėmė mirusiosios sūnus pareiškėjas J. B., kuris priėmė mirusios motinos paliktus asmeninius daiktus bei kitus daiktus: baldus, buitiniais prietaisus, patalyne, indus, ūkio padargus. Pareiškėjas, kaip rūpestingas savininkas rūpinasi gyvenamuoju namu, kuris yra jo nuosavybės teise valdomame 14,13 ha ploto žemės sklype, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, yra apdraudęs šį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus nuo gaisro, ar gamtinių jėgų.

Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai: mokėjimai už suvartotą elektros energiją nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. pagal atsiskaitymų knygelę, vartotojo kodas 7902489 (priedas Nr. 13) bei gyvenamojo namo bei ūkio pastatų draudimo liudijimai nuo 2013-07-27 iki 2019-07-26 (priedas Nr. 14), pareiškėjo 2012-02-29 prašymas atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, vartotojo kodas 7902489, pagal tiesioginio debeto mokėjimo pavedimus ir 2012-02-29 sutikimas mokėti tiesioginio debeto būdu (priedas Nr. 15).

Taigi, teismo vertinimu po palikėjo J. B. mirties jo sutuoktinė S. B. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjo J. B. turtą kaip savo.

Taip pat teismas konstatuoja, kad po palikėjos S. B. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą jos palikimą priėmė ir aktyviais veiksmais valdė jos sūnus pareiškėjas J. B..

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjo sutuoktinė S. B. pradėjo palikėjo J. B. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, o pareiškėjas J. B. pradėjo palikėjos savo motinos S. B. turtą valdyti kaip savo iš karto po jos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad pareiškėjo motina S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. B., a k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė jo palikimą, o po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir valdė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šie faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. B., a k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė jo palikimą, o po S. B. mirties (duomenys neskelbtini)jos palikimą priėmė ir valdė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.