Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-476-210/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
2S-476-210/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-476-210/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07107-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.11.1.1.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4234-1042/2020, kuria išspręstas bankroto administratoriaus G. M. prašymas dėl fizinio asmens A. P. bankroto bylos užbaigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas bankroto administratorius G. M. pateikė teismui prašymą dėl fizinio asmens A. P. bankroto bylos užbaigimo. Nurodė, kad 2019-12-12 atliktas paskutinis mokėjimas kreditoriams pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ir parengtas bankrutuojančio fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Prašė teismo bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto bylą baigti ir likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus nurašyti. Prie prašymo pateikė 2019-12-20 bankrutuojančio fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“, AS, nesutikdamas su bankroto administratoriaus prašymu, prašė jo netenkinti ir bankroto bylą nutraukti. Nurodė, kad bankroto byloje nėra aišku, ar tinkamai ir sąžiningai įvykdytas mokumo atkūrimo planas. Administratoriaus pateiktuose dokumentuose nurodyta tik kreditoriams išmokėta suma ir administravimo išlaidoms skirta apmokėti suma. Byloje nėra nuoseklių duomenų, kokį darbo užmokestį gavo asmuo viso bankroto laikotarpiu ir kokias patyrė būtinąsias išlaidas. Teigė, kad bankrutuojantis asmuo gavo gerokai didesnes pajamas, nei deklaruota mokumo atkūrimo plane, t. y. be darbo užmokesčio jis papildomai gaudavo ir dienpinigius, kurie yra pakankamai dideli. Nors dienpinigių gavimo faktas užfiksuotas paties bankrutuojančio asmens banko sąskaitoje, tačiau pažymoje apie darbo užmokestį ir kitas išmokėtas sumas dienpinigiai nėra nurodomi. Bankroto proceso metu padidėjo bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos, tačiau dėl to nebuvo kreiptasi į teismą dėl mokumo plano tikslinimo, todėl mano, kad mokumo planas nebuvo tinkamai vykdytas.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašė netenkinti bankroto administratoriaus prašymo, nes bankrutuojantis asmuo neinicijavo mokumo plano pakeitimų, kad į planą būtų įtraukta gaunamų dienpinigių suma. Bankrutuojančio asmens dienpinigiai viršijo jo gaunamą atlyginimą.

4. Suinteresuotas asmuo R. V. prašė prašymą tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą dėl bankroto bylos pabaigos paliko nenagrinėtą ir bankroto administratoriui nustatė dviejų mėnesių terminą naujam prašymui dėl bankroto bylos pabaigos pateikti.

6. Teismas nustatė, kad 2019-12-12 atliktas paskutinis mokėjimas kreditoriams pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ir parengtas bankrutuojančio fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Iš byloje esančių sąskaitos išrašų teismas matė, kad bankrutuojantis asmuo gavo papildomas pajamas (dienpinigius). Teismui buvo akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo gavo didesnes pajamas, todėl, teismo nuomone, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais.

7. Teismas vertino, kad bankroto administratorius privalo imtis priemonių, kad bankrutuojantis asmuo detalizuotų, kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojami dienpinigiai, ir įrodytų, jog lėšos išleistos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nei bankroto administratorius, nei bankrutuojantis asmuo nepateikė teismui įrodymų apie būtiniesiems poreikiams reikalingų didesnių lėšų panaudojimą. Bankrutuojantis asmuo turėtų apsvarstyti didesnės dalies dienpinigių skyrimo galimybes kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, nes, vertinant bankrutuojančio asmens pajamas, buvo vertinamas tik jo gaunamas darbo užmokestis, o jo gaunami dienpinigiai – ne. Šiuo atveju teismas sprendė, kad administratorius, gavęs papildomus duomenis iš bankrutuojančio asmens, turėtų spręsti dėl lėšų, skirtų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, pagrįstumo, t. y. turi būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyra, be kita ko, vertinant visas bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, įskaitant ir dienpinigius. Taigi, norint užbaigti bankroto bylą būtina išspręsti ne tik skolų nurašymo klausimą, bet ir gautų pajamų (dienpinigių) klausimą. Nesant duomenų apie tai, kaip jie bus panaudoti ir paskirstyti, teismas neturėjo galimybės išspręsti klausimo dėl bankroto bylos pabaigos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ir bylą pagal gautą bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto paskirti nagrinėti teismo posėdyje.

Šalies argumentai

8.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bankroto administratorius privalo imtis priemonių, kad bankrutuojantis asmuo detalizuotų, kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojami dienpinigiai, ir įrodyti, jog lėšos buvo išleistos būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl nepagrįstai teigia, jog neišspręstas dienpinigių klausimas. Apeliantas pažymi, kad bankroto administratorius jo asmeninėje sąskaitoje gaunamas lėšas tinkamai identifikavo kaip kompensaciją, nes dienpinigiai nebuvo didesni nei buvo nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl nekeitė ir netikslino plano, nes apeliantas teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą įvykdė.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Apelianto argumentai dėl gauto bankroto administratoriaus prašymo užbaigti fizinio asmens bankroto bylą paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje yra nepagrįsti, kadangi teismas buvo paskelbęs teismo posėdį, tačiau rašytinio proceso tvarka.

9.2. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie dienpinigius yra pagrįsti ir jie yra paremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusia praktika. Bankrutuojantis asmuo A. P. gavo gerokai didesnes pajamas nei deklaruota mokumo atkūrimo plane, t. y. be darbo užmokesčio jis papildomai gavo dienpinigius, kurie nurodyti banko sąskaitos išrašuose, ir apie pasikeitusią finansinę būklę apeliantas turėjo informuoti bankroto administratorių, kuris apie tai turėjo informuoti kreditorius ir imtis kitų jo kompetencijai priskirtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos pabaigos paliktas nenagrinėtas ir bankroto administratoriui nustatytas dviejų mėnesių terminas naujam prašymui dėl bankroto bylos pabaigos pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

13. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ir gautą bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėti paskirtame teismo posėdyje.

14. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi šioje byloje buvo nutarta civilinę bylą pagal bankroto administratoriaus G. M. prašymą dėl fizinio asmens A. P. bankroto bylos užbaigimo skirti rašytinio proceso tvarka nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. balandžio 14 d. 9 val., apie posėdžio laiką ir vietą pranešant suinteresuotiems asmenims. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas atidėjo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 20 d. 10 val. Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, todėl apelianto argumentai dėl gauto bankroto administratoriaus prašymo užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nepaskyrimo nagrinėti teismo posėdyje yra nepagrįsti, kadangi teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. balandžio 14 d. 9 val. ir byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

15. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bankroto administratorius privalo imtis priemonių, kad bankrutuojantis asmuo detalizuotų, kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojami dienpinigiai, ir įrodytų, jog lėšos buvo išleistos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliantas įsitikinęs, kad bankroto administratorius jo asmeninėje sąskaitoje gaunamas lėšas tinkamai identifikavo kaip kompensaciją. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ir dienpinigiai gali būti pripažinti pajamomis bei gali būti skiriami (tam tikromis aplinkybėmis) kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-249-313/2016). Šioje byloje nurodyta pozicija, kad kiekvieną kartą sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna.

17. Byloje nustatyta, kad 2019-12-12 atliktas paskutinis mokėjimas kreditoriams pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ir parengtas bankrutuojančio fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo A. P. gavo papildomas pajamas (dienpinigius) (9 tomas, 136, 138, 140, 143 b. l.). Taigi, dienpinigių gavimo faktas užfiksuotas paties bankrutuojančio asmens banko sąskaitoje, tačiau pažymoje apie darbo užmokestį ir kitas išmokėtas sumas dienpinigiai apskritai nėra nurodomi. Atskirajame skunde pats apeliantas pripažįsta, jog gavo didesnes pajamas, todėl bankrutuojantis fizinis asmuo gaudamas gerokai didesnes pajamas nei deklaruota mokumo atkūrimo plane, apie pasikeitusią finansinę būklę turėjo informuoti bankroto administratorių, kuris privalėjo imtis jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad nei mokumo atkūrimo plane, nei kituose bankroto proceso dokumentuose nenurodoma apie gaunamus dienpinigius, jų panaudojimą tenkinant bankrutuojančio asmens poreikius bei galimybes iš jų bent iš dalies dengti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju bankrutuojantis asmuo A. P. mokumo plano pakeitimų, kad į planą būtų įtraukta gaunamų dienpinigių suma, neinicijavo, nepaaiškino kreditoriams, dėl kokių priežasčių bent dalies dienpinigių negali skirti kreditoriniams reikalavimams dengti, taip pat nepateikė įrodymų, jog dienpinigiai buvo naudojami būtinosioms reikmėms. Taigi, kreditoriai turi teisę žinoti, ar išleista tiek, kiek planuota, ir ar nesusidarė galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį.

18. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bankroto administratorius privalo imtis priemonių, kad bankrutuojantis asmuo detalizuotų, kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojami dienpinigiai, ir įrodytų, jog lėšos išleistos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kaip pagrįstai sprendė bylą nagrinėjęs teismas, nesant duomenų apie tai, kaip dienpinigiai bus panaudoti ir paskirstyti, nėra galimybės išspręsti klausimo dėl bankroto bylos pabaigos.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir, bankroto administratoriaus prašymą dėl pareiškėjo bankroto bylos pabaigos palikdamas nenagrinėtą bei nustatydamas dviejų mėnesių terminą naujam prašymui dėl bankroto bylos pabaigos pateikti, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vytautas Kursevičius