Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, kurios nutarimas skundžiamas – Šiaulių apskrities VPK įgaliotiems atstovams J. V., D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK 2023-05-25 nutarimo Nr. 40-ANR_N_4660-2023 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2023-05-10 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 63-ANR_P-1292-2023 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2023-02-08 20.10 val. R. V. žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, kuriems pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esanti ten gyvenanti draugė paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes yra sumušta. Patikrinus informaciją dėl pranešimo, V. L. pagalba nebuvo reikalinga, nes niekas jos nesumušė, t.y. asmuo sąmoningai trukdė specialiųjų tarnybų darbą. 2023-05-25 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N_4660-2023 R. V. buvo nubaustas pagal LR ANK 493 str. 2 d. 250 Eur bauda.

Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (V. L. apklausa, Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, protokolas ir kt.) R. V. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje, konstatuoti.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad R. V. 2023 m. vasario 8 d. apie 20 val. 10 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pranešė, kad buvusi sugyventinė prašė pagalbos dėl jos sumušimo.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Siame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo atstovas, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo pareiškėjo R. V. skundo netenkinti ir Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4660-2023 palikti nepakeistą

Liudytoja V. L. teisme nebuvo apklausta, kadangi gauti duomenys iš gydymo įstaigos, kad asmuo šiuo metu gydosi tuberkuliozę ir gydymas numatytas apie 6 mėnesius, todėl nėra galimybės jos apklausti dėl pateisinamų priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-3-1035/2023).

Šioje byloje pareiškėjas teigia, jog neturėjo tikslo melagingai kviesti specialiąsias tarnybas, o tik norėjo, jog specialiosios tarnybos nuvyktų pas V. L., nes jai buvo reikalinga pagalba, t.y. ji buvo po priepuolio ar prieš mažąjį priepuolį. Tačiau teismo posėdžio metu išklausius bendrojo pagalbos telefono įrašą matyti, kad R. V. kvietė policiją, gaisrinę, nurodydamas, kad žmogus yra be sąmonės, suspardyta, sumušta. Skambučio metu R. V. pats neprisistatė. Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijos pareigūnams reaguojant į R. V. pranešimą buvo susisiekta su V. L., kuri paaiškino, kad jos namuose nėra ir ji šiuo metu yra pas draugą kitu adresu. Nuvykus minėtu adresu rasta akivaizdžiai neblaivi V. L., kuri paaiškino, kad niekas prieš ją nesmurtavo ir savo buvusiam sugyventiniui R. V. jokios informacijos apie tai, kad prieš ją smurtauta, neteikusi. Ant moters jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, GMP nereikalinga. Be to, V. L. buvo apklausta 2023-02-10 dėl 2023-02-08 įvykio, nurodė, kad jai būnant svečiuose pas draugą paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, kur ji yra, nes jie gavo iškvietimą pas ją į namus ir kad ji yra sumušta. Ji pasakė pareigūnams adresą ir jiems atvykus, ji paaiškino, kad jos niekas nesumušė ir neprašė pagalbos, ji jai nereikalinga. Policijos pareigūnai įsitikino, kad ji yra sveika ir išvažiavo.

Įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad R. V. veiksmai buvo atlikti tyčia, nes jis suvokė, jog specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga, tačiau vis tiek norėjo pranešti apie nebūtą V. L. sužalojimą, ir tai padarė, taip be pagrindo trukdydamas specialiųjų tarnybų darbą, be to, tyrimo metu V. L. paneigė R. V. teiginius apie jos sužalojimus ar būtinybę kviesti pagalbą. Kitų duomenų, kurie patvirtintų R. V. teiginius byloje nėra. Be to, jei būtų poreikis asmeniui kviestis pagalbą, tą asmuo galėtų padaryti pats, o ne skambinti buvusiam sugyventiniui ir jo prašyti pagalbos.

Be to, iš baustumo pažymos matyti, kad R. V. yra ne kartą baustas už analogišką administracinį nusižengimą, kai melagingai buvo kviečiamos specialiosios tarnybos, adresu (duomenys neskelbtini) (V. L. gyvenamoji vieta), žinant, kad pagalba buvo nereikalinga, kas patvirtina asmens suvokimą apie daromą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad R. V., vertindamas susidariusią situaciją, galėjo sąžiningai klysti, kadangi iš surinktų duomenų matyti, jog V. L. policijos pagalba nebuvo reikalinga.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nebuvo nustatyta jokių R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Institucijos atstovas, įvertinęs šiuos bei kitus R. V. charakterizuojančius ir visus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, už nusižengimo padarymą paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nedaug viršija minimalią ir daug mažesnis už vidurkį. R. V. paskirtą baudą laikyti per griežta ir dėl to neteisinga teismas neturi pagrindo, nes ji paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N_4660-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.