Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-360-516/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-02
Bylos Nr.: e2A-360-516/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01074-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-360-516/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01074-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.16 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 57 787,18 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe – autoįvykio – metu žuvo apdraustas socialiniu draudimu A. M. Eismo įvykis įvyko dėl M. S. kaltės. Prokuroro 2021 m. lapkričio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-49940-20 buvo nutrauktas, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi šis prokuroro nutarimas buvo patvirtintas. Ieškovo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2361 (duomenys neskelbtini) įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. A. M. dukterims A. M. ir P. M. ieškovas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimais Nr. VPA_SP5E-6995 ir Nr. VPA_SP5E-6996 paskyrė ir išmokėjo po 28 893,59 Eur vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus (iš viso 57 787,18 Eur).

3. Eismo įvykio kaltininko vairuotas automobilis buvo apdraustas atsakovės draudimo bendrovėje. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2022 m. vasario 11 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl žalos, patirtos žuvusiojo šeimos nariams išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti šią žalą.

4. Pažymėjo, kad A. M. žūties metu buvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus – 65 metų. Žuvusiajam paskutinius tris mėnesius iki mirties buvo mokėta 276,35 Eur socialinio draudimo senatvės pensija. Kadangi skaičiuojant A. M. dukterų dėl tėčio mirties patirtą turtinę žalą turi būti vertinamos visos turėtos žuvusiojo pajamos, siekiant nustatyti, kokia senatvės pensijos dalis tekdavo kiekvienai iš dukterų, reikia A. M. gautą senatvės pensijos dydį padalinti iš trijų, t. y. 276,35 Eur/3 = 92,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. turėjo teisę gauti išlaikymą iš tėčio dar 113 mėnesių, jos patirta turtinė žala dėl jai priklausančios tėvo senatvės pensijos netektos dalies yra 10 409,56 Eur (92,12 Eur x 113), o atsižvelgiant į tai, kad P. M. turėjo teisę gauti išlaikymą iš tėvo dar 139 mėnesius, jos patirta turtinė žala dėl jai priklausančios tėvo senatvės pensijos netektos dalies yra 12 804,68 Eur (92,12 Eur x 139).

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad P. M. ir A. M. patirtą žalą dėl velionio A. M. žūties sudaro tiek dukterų negauta mirusiojo darbo pajamų dalis, tiek prarastas išlaikymas natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus A. M. (duomenys neskelbtini) mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu, jo dukterims – A. M. ir P. M. – buvo išmokėta po 28 893,59 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus ir dalis šios išmokos (A. M. atveju – 10 409,56 Eur, o P. M. atveju – 12 804,68 Eur) kompensuoja žuvusiojo dukterų dėl tėvo mirties patirtą turtinę žalą negautų pajamų – prarastos tėvo senatvės pensijos dalies prasme, ieškovo nuomone, likusi A. M. dukterims išmokėta vienkartinės išmokos dalis (18 484,03 Eur vienkartinės išmokos dalis, išmokėta A. M., ir 16 088,91 Eur vienkartinės išmokos dalis, išmokėta P. M.), kompensuoja A. M. dukterų prarastą tėvo teiktą pagalbą buityje (natūra).

6. Nurodė, kad ieškovo duomenimis, gaunamais iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, paskutinė A. M. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu deklaruota ir jo dukterų – A. ir P. – gyvenamoji vieta. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą žuvusiojo A. M. sesuo paliudijo, kad namas, kuriame kartu su dukterimis gyveno žuvusysis, yra šildomas malkomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad A. M. ir P. M. mama yra sukūrusi kitą šeimą ir gyvena atskirai, o nepilnametės dukterys kartu su tėvu gyveno malkomis kūrenamame name, akivaizdu, kad visi buitiniai darbai ir namų priežiūra – įskaitant ir namo apšildymą – tekdavo žuvusiajam.

7. Ieškovo nuomone, siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti A. M. teiktą pagalbą buityje (natūra), yra tikslinga ir racionalu atskaitos tašku imti minimalios mėnesio algos dydį. Ši dėl tėvo mirties prarasta pagalba buityje turėtų būti skaičiuojama vertinant minimalios mėnesio algos dydį atskaičius mokesčius. Įvertinus teisės aktuose reglamentuotus mokesčių tarifus, 2021 m. minimalios mėnesio algos dydis, atskaičius mokesčius, buvo 468,41 Eur. Taip pat skaičiuotinas ir laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusios minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydis – 2022 m. minimalios mėnesio algos dydis (730 Eur), atskaičius mokesčius, buvo 549,65 Eur. Abi A. M. dukterys teisę į tėvo materialinę pagalbą po jo mirties turėjo dar 113 mėnesių, dėl pagalbos natūra A. M. ir P. M. patirtą turtinę žalą vertino 61 135,57 Eur (468,41 Eur x 12 mėn. + 549,65 Eur x 101 mėn.), t. y. po 30 567,79 Eur kiekvienai iš dukterų. Kadangi P. M. teisę į tėvo išlaikymą turi iš viso 139 mėnesius, jos dėl tėvo pagalbos buityje patirta žala sudaro iš viso 44 858,69 Eur (30 567,79 + 549,65 Eur x 26 mėn.). Įvertinus A. M. dėl tėvo mirties prarastą jo pajamų (senatvės pensijos) dalį ir pagalbos buityje (natūra) dydį, A. M., nevertinant A. M. darbo pajamų, kurių praradimą kompensuoja našlaičių pensija, iš viso patyrė 40 977,35 Eur (10 409,56 Eur + 30 567,79 Eur) turtinę žalą, o P. M. atitinkamai 57 663,37 Eur (12 804,68 Eur + 44 858,69 Eur) turtinę žalą.

8. Taip pat pažymėjo, kad iki našlaičio pensiją gaunančio vaiko pilnametystės, ši socialinio draudimo išmoka yra pervedama į likusio gyvo vieno iš tėvų ar globėjų sąskaitą, o sulaukęs 18 metų asmuo turi teisę gauti našlaičio pensiją į savo asmeninę sąskaitą. Kadangi A. M. 2024 m. gegužės 17 d. sukaks 18 metų ir ji įgis teisę gauti našlaičių pensiją į savo asmeninę sąskaitą, 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (10.4E)VPE_SP1E-755 našlaičių pensija jai paskirta iki 2024 m. gegužės 16 d., tačiau išmokos gavėjai pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą siūlymą nurodžius savo asmeninę banko sąskaitą, našlaičių pensijos mokėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bus pratęstas iki jos studijų pabaigos, bet ne ilgiau nei A. M. sukaks 24 metai. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriuje pensijų skyrimui ir skaičiavimui naudojama programinė įranga našlaičių pensijos skyrimo terminą automatiškai, kontrolės tikslais, sieja su vyriausio našlaičio amžiumi, 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (10.4E)VPE_SP1E-736 P. M. našlaičių pensija taip pat paskirta iki 2024 m. gegužės 16 d., tačiau nuo 2024 m. gegužės 17 d. našlaičių pensijos mokėjimas šiai našlaitei taip pat bus pratęstas iki P. M. sukaks 18 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 57 787,18 Eur žalos atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad A. M. žuvo (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe – autoįvykio, metu. Autoįvykio metu žuvusysis, g. 1955 m. spalio 5 d., jau buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau dar dirbo. A. M., būdamas 65 metų, vienas augino savo nepilnametes dukras ir rūpinosi jų buitimi, realiai teikė savo dukterims tiek finansinę paramą pajamomis, tiek pagalba natūra (buityje) namuose. A. M. ir P. M. įvykusio nelaimingo atsitikimo, dėl kurio žuvo jų tėvas, metu buvo nepilnametės. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimais paskyrė ir išmokėjo po 28 893,59 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (iš viso 57 787,18 Eur).

11. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą.

12. Nurodė, kad A. M. žūties metu ((duomenys neskelbtini)), jo dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 14 metų, o P. M., gim. (duomenys neskelbtini) – 12 metų. Taigi iš žuvusio tėvo iki sukaks 24 metai A. M. turėjo teisę gauti išlaikymą 9 metus ir 5 mėnesius, t. y. iš viso 113 mėnesių, o P. M. – 11 metų ir 7 mėnesius, t. y. iš viso 139 mėnesius. Atsižvelgiant į Oficialios statistikos portalo duomenis, fiksuojančius atitinkamo amžiaus gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę pagal lytį ir gyvenamąją vietą mieste, (A. M. žuvo (duomenys neskelbtini)) 65 metų sulaukusių vyrų, kurie gyvena mieste, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 13,75 metų, o tai viršija tą laiko tarpą, per kurį žuvusiojo dukros sulauks 24 metų. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo argumento, kad žuvusysis nebūtų galėjęs visą tą laiką dirbti ir teikti išlaikymą savo dukterims būtent tokia apimtimi, kaip ir savo žūties metu.

13. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad A. M. ir P. M. mama yra sukūrusi kitą šeimą ir gyvena atskirai, o nepilnametės dukterys kartu su tėvu gyveno malkomis kūrenamame name, teismas priėjo išvadą, kad visi buitiniai darbai ir namų priežiūra – įskaitant ir namo apšildymą, tačiau tuo neapsiribojant – tekdavo žuvusiajam.

14. Teismas, įvertinęs žuvusiojo realiai teiktą paramą dukroms bei paramos išraišką, kuri pasireiškė tiek pagalba buityje, tiek finansine pagalba, nusprendė, jog A. M. parama dukterims (finansine išraiška ir išlaikymu natūra) sudarė kiekvienai ne mažiau kaip po 1/3 dalį jo gaunamų pajamų. Nurodė, kad skaičiuojant A. M. dukrų dėl tėvo mirties patirtą turtinę žalą turi būti vertinamos visos turėtos žuvusiojo pajamos. Siekiant nustatyti, kokia senatvės pensijos dalis tekdavo kiekvienai iš dukterų, A. M. gautą senatvės pensiją padalino iš trijų, t. y. 276,35 Eur/3 = 92,12 Eur. Atskaičius mokesčius A. M. 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėnesių vidutinės mėnesio darbo pajamos sudarė 448,94 Eur. Taigi, vertinant A. M. iki mirties turėtas darbo pajamas ir išlaikytinių skaičių, žuvusiojo dukterims tenkanti tėvo pajamų dalis sudarė po149,64 Eur per mėnesį (448,94 Eur/3). Iš viso 1/3 dalis žuvusiojo A. M. pajamų sudarė 241,76 Eur.

15. Teismas nusprendė, kad mirusiojo nuolatinį rūpinimąsi vaikų buitimi ir jų priežiūrą įvertinus finansine išraiška, suma viršytų 3 632,48 Eur.

16. Atsižvelgęs į nustatytas byloje aplinkybes dėl žuvusiojo ir nepilnamečių dukrų amžiaus draudiminio įvykio dieną, į argumentus dėl nustatyto nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžio, į teismų praktikos išaiškinimus dėl žalos dydžio prezumpcijos galiojimo remiantis ieškovo pateiktais dokumentais dėl išmokų nukentėjusiems asmenims dydžio, taip pat į įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei į tai, kad atsakovė nepaneigė, jog išmokėtos vienkartinės draudimo kompensacijos žuvusiojo dukroms viršijo jų patirtos žalos dydį, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė paneigė šios ieškovo reikalavimo dalies pagrįstumą. Nurodė, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį tenkinti visa apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir apeliantė), apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) prie bylos pridėti pateiktus naujus įrodymus: 2023 m. sausio 23 d. pranešimą apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymą Nr. HAN-563788. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Patikslintame ieškinyje ieškovas pripažino, kad valstybinio socialinio draudimo žuvusiojo dukroms mokamos našlaičių pensijos kompensuoja dukrų dėl tėvo mirties prarastas darbo pajamas, o atsakovė periodinėmis išmokomis atlygina ieškovui išmokėtas našlaičių pensijos sumas ir šioje apimtyje tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškinio pagrindą formulavo savo atsikirtimus, nurodydama, jog dukrų patirtą žalą negautų darbo pajamų forma atsakovė atlygina periodinėmis išmokomis.

17.2. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog žuvusysis A. M., sulaukęs pensinio amžiaus ir pats būdamas nedarbingas asmuo turi pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus iki 24 metų amžiaus ir kad ši pareiga turi prioritetą prieš vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus tėvus. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų (įrodymų), jog žuvusiojo A. M. dukroms turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytas reglamentavimas. Ieškovas neįrodė, dėl kokių priežasčių negautų pajamų žala turėtų būti skaičiuojama ilgiau, negu žuvusiojo dukterys taps pilnametėmis.

17.3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl kasdienės pagalbos buityje ekonominė išraiška beveik 5 kartus viršijo paties žuvusiojo A. M. teiktą dukroms realų išlaikymą gaunamomis pajamomis per mėnesį, taip pat paties ieškovo mokamą našlaičių pensiją. Atsakovė pateikė įrodymus, jog nukentėjusiųjų P. M. ir A. M. motina I. M. pilnai ir visiškai perėmė dukrų globą bei kasdienį rūpestį jomis ir yra būtent tas asmuo, kuris po tėvo mirties teikia dukroms kasdienę pagalbą ne tik buityje, bet ir visame socialiniame gyvenime, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka atlieka žalos atlyginimo, o ne socialinę funkciją.

17.4. Teismas nusprendė, jog ieškovo išmokėta vienkartine draudimo išmoka yra atlyginamos žuvusiojo dukrų visos negautos pajamos iki joms sukaks 24 m. (darbo užmokesčio ir senatvės pensijos dalis) – 60 923,52 Eur, o atsakovės sumokėtų našlaičių pensijų dalis (6 768,82 Eur), kuri viršija teismo apskaičiuotas ir priteisiamas negautas pajamas – 3 632,48 Eur – yra žuvusiojo teikto dukroms kasdienės pagalbos ir rūpesčio finansinė išraiška. Toks teismo sprendimas neatitinka tarp šalių vykusio ginčo faktinio pagrindo, dėl to susidarė situacija, jog atsakovė ir toliau vykdė P. M. ir A. M. mokamos našlaičių pensijos atlyginimą ir teismo sprendimo priėmimo dieną yra ieškovui atlyginusi 7 815,34 Eur žalą (2023 m. sausio 23 d. išmokėta papildoma 1 046,52 Eur draudimo išmoka teismui jau išėjus priimti sprendimą).

17.5. Ginčo, jog žuvusysis A. M. teisiniu požiūriu buvo jau nedarbingas asmuo, kuriam pačiam reikalinga kasdienė pagalba ir rūpestis, byloje nėra. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, kuri numato tėvų teikiamą išlaikymą suaugusiems pilnamečiams vaikams iki 24 m. amžiaus siejama su daugeliu sąlygų: a) tėvai turi turėti galimybę išlaikyti pilnamečius vaikus; b) vaikai turi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą; c) turi būti nustatyta, kad vaikams būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vienos iš būtinų sąlygų tikėtinumo – vaiko mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijų aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą – tačiau niekaip nepasisakė ir neanalizavo ar yra įrodytos (tenkinamos) kitos sąlygos – ar išlaikymas yra būtinas, ar tėvai turi realią galimybę tokį išlaikymą teikti. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta prievolė yra sąlyginė, t. y. tėvai, turintys galimybę ir esant poreikiui, privalo išlaikyti savo besimokančius vaikus ir jiems sulaukus pilnametystės. Todėl pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas netekto išlaikymo dydį (žuvusiojo pajamų dalį), išlaikymą turėjo apskaičiuoti iki dukrų pilnametystės, o ne iki joms sukaks 24 metai.

17.6. Teismas taip pat neįvertino, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus ir jų teisės bei pareigos yra lygios net ir skyrybų atveju. Atitinkamai ieškovo nurodytos baudžiamojoje byloje aprašytos aplinkybės nepatvirtina, kad žuvusiojo dukrų auginime, auklėjime ir kasdieniame gyvenime nedalyvavo, savo rūpesčiu neprisidėjo mergaičių motina. Be to, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog P. M. ir A. M. motina I. M. po A. M. žūties perėmė dukrų globą bei kasdienį rūpestį ir yra būtent tas asmuo, kuris po tėvo mirties teikia dukroms kasdienę pagalbą ne tik buityje, bet ir visame socialiniame gyvenime (persikėlė gyventi kartu su dukromis, po laidotuvių motinai buvo perduoti pinigai malkų pirkimui, motina tvarkė dukrų dokumentus tiek dėl paveldėjimo, tiek dėl draudimo išmokų gavimo), todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios P. M. ir A. M. patyrė žalą dėl prarasto išlaikymo natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje. Nėra pagrindo teiginiams, jog tėvai privalo pilnamečiams vaikams teikti kasdienę pagalbą buityje iki jiems sukaks 24 metai.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai ir abstrakčiai nurodė, jog nuolatinį rūpinimąsi vaikų buitimi ir jų priežiūrą įvertinus finansine išraiška, ta suma tikrai viršytų 3 632,48 Eur bei kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato pareigos teismui, vertinančiam, kokio dydžio paramą žuvusysis teikė išlaikytiniams, atskirai išskirti teiktos finansinės paramos sumą bei apskaičiuoti teikto išlaikymo natūra sumą. Apeliantės vertinimu, pateikti įrodymus, kad žuvusiojo teiktos pagalbos buityje ekonominė vertė sudarė konkrečią sumą, privalėjo būtent ieškovas.

17.8. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir į atlygintinos žalos dydį neįskaitė papildomai išmokėtos draudimo išmokos, toks įrodymas atsirado teismui jau išėjus priimti sprendimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio pagrindu prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 2023 m. sausio 23 d. pranešimą apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymą Nr. HAN-563788, kurie patvirtina, kad atsakovė atlygina ieškovei nukentėjusioms P. M. ir A. M. išmokamas našlaičių pensijas.

Atsiliepimas

18. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Vilniaus apygardos teismas sprendime atsižvelgė į visus ieškovo patikslinto ieškinio argumentus ir pasisakė dėl kiekvieno iš jų, priimdamas sprendimą teismas rėmėsi ieškovo nurodytais faktais ir į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, naudodamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, sprendimo motyvuojamoje dalyje (sprendimo 31–33 punktai) apskaičiuodamas A. M. dukterų dėl tėvo mirties patirtą turtinės žalos dydį dėl visų tėvo gautų pajamų (tiek dėl darbo užmokesčio, tiek dėl senatvės pensijos dalies) nenukrypo nuo ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo, o tiesiog kitaip kvalifikavo bylos faktines aplinkybes.

18.2. Vilniaus apygardos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į Oficialios statistikos portalo duomenis, kad Lietuvos Respublikoje didžioji dalis jaunų žmonių studijuoja ir yra išlaikomi tėvų (sprendimo 26 punktas), įvertinęs laikotarpį iki kada A. M. dukterys sukaks 24 m., ir kiekvienai iš dukterų tenkančią tėvo prarastų pajamų dalį bei visiems žinomą aplinkybę, jog vaiko priežiūra, nuolatinis rūpinimasis jo buitimi, ugdymu, laisvalaikiu ir kt. užima didelę tėvų laiko dalį, kurį, kitu atveju, tėvai ar vienas iš jų galėtų skirti papildomam ekonominiam rezultatui gauti, sprendime teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog žuvusiojo dukterims išmokėtos vienkartinės išmokos dydis reikšmingai neatitinka nukentėjusiųjų patirtos žalos dydžio.

18.3. A. M. žuvo būdamas 65 m. amžiaus, tačiau, nepaisant to, kad teisiniu požiūriu, kaip teigia apeliantė, jis buvo nedarbingas asmuo, A. M. žūties metu dirbo ir vairavo automobilį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuoti faktai, kad žuvusysis vienas augino savo nepilnametes dukteris ir rūpinosi jų buitimi, tai patvirtina, kad A. M. ne tik kad nebuvo reikalingas paramos, bet ir realiai teikė savo dukterims tiek finansinę paramą pajamomis, tiek pagalba natūra (buityje) namuose. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime atsižvelgė į aplinkybę, kad Oficialios statistikos portalo duomenimis 2021 metais apie 70 proc. merginų siekė aukštojo mokslo, o dar apie 20 proc. – profesinio mokslo, todėl yra pagrindas manyti, kad žuvusysis dukroms taip pat būtų teikęs išlaikymą iki joms sukaks 24 m., joms tęsiant mokymąsi profesinio ir aukštojo mokslo įstaigose. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovo patikslinto ieškinio argumentams, sprendimo 27 punkte aiškiai nurodė, kad iki sukaks 24 m. A. M. iš žuvusio tėvo turėjo teisę gauti išlaikymą 113 mėnesių, o P. M. – 139 mėnesius, todėl, ieškovo vertinimu, jokio neaiškumo dėl Vilniaus apygardos teismo pozicijos sprendime nėra

18.4. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo byloje dėl A. M. mirties nustatytas aplinkybes – tai, kad A. M. buvo išsituokęs ir po skyrybų vienas augino dvi mažametes dukras malkomis kūrenamame name; dukrų mama I. M. yra sukūrusi kitą šeimą ir tik po A. M. mirties pradėjo lankyti mergaites, tačiau pasiimti jas auginti pas save nelabai turi sąlygų – sprendime priėjo pagrįstą išvadą, kad žuvusysis teikė savo dukterims tiek finansinę paramą pajamomis, tiek pagalba natūra (buityje) namuose. Atsakovės argumentai, kad I. M. po A. M. mirties perėmė dukterų globą tik patvirtina, o ne paneigia, aplinkybę, kad A. M. dukterims tėvo mirties metu buvo reikalinga kasdienė buitinė pagalba, kurią iki mirties teikė jų tėvas, ir kurią mirus tėvui jos prarado.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2023 m. sausio 23 d. pranešimą apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymą Nr. HAN-563788. Nurodė, kad šie įrodymai patvirtina, jog ieškovui atsakovė atlygina žalą, kurią sudaro nukentėjusioms P. M. ir A. M. išmokamos našlaičių pensijos.

20. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė pagrindė, kodėl nurodytų įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai savaime nelemia egzistuojant teisinį pagrindą priimti šiuos įrodymus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas moka žuvusiojo dukterims našlaičių pensijas, o atsakovė šias išmokėtas sumas jam kompensuoja. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, patikslintame ieškinyje ieškovas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovo mokamomis našlaičių pensijomis yra kompensuojama žala, kurią sudaro žuvusiojo gauto ir dukterų išlaikymui skirto darbo užmokesčio praradimas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prarastą tėvo darbo užmokesčio dalį pridėjo prie turtinės žalos negautų pajamų pavidalu, dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo bus pasisakyta toliau šioje nutartyje. Atitinkamai, nesant ginčo dėl fakto, kad atsakovė kompensuoja ieškovui jo išmokamą našlaičių pensiją bei dėl šių išmokų paskirties, apeliantės naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti, kaip nesusijusius su byla (CPK 180 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (autoįvykio) metu žuvo A. M.. Autoįvykio metu A. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau dirbo UAB „Vistika“ vilkiko vairuotoju darbo sutarties Nr. 38, sudarytos 2018 m. birželio 15 d., pagrindu.

23. Įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu kaltininko M. S. vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apeliantės filiale Lietuvoje.

24. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2021 m. lapkričio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-49940-20 nutrauktas, kaltinamajam M. S. ir nukentėjusiesiems susitaikius. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi šis prokuroro nutarimas patvirtintas.

25. Nustatyta, kad A. M. iki nelaimingo atsitikimo, būdamas 65 metų, augino nepilnametes dukras A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. M., (duomenys neskelbtini).

26. Ieškovo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2361 apdraustajam A. M. (duomenys neskelbtini) įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu. 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimais ieškovas mirusio A. M. dukterims A. M. ir P. M. paskyrė ir išmokėjo po 28 893,59 Eur vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus, t. y. iš viso 57 787,18 Eur.

27. Ieškovas 2022 m. vasario 11 d. pateikė apeliantei reikalavimą dėl 57 787,18 Eur žalos, patirtos žuvusiojo dukroms išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atlyginimo. Apeliantė ieškovės nurodyto dydžio žalą atlyginti atsisakė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

29. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 31 straipsnis įtvirtina, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, jog jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

30. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021).

32. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, ieškovas, kaip socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi mirusio A. M. dukterims A. M. ir P. M. vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kaip žalą padariusio asmens draudikės, regreso tvarka grąžinti tokios apimties sumą, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusioms mirusiojo dukroms padarytos turtinės žalos atlyginimą.

33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad autoįvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju įvykiu bei dėl to, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į žalą padariusio asmens draudikę (apeliantę). Ginčas byloje kilo dėl to, kokio dydžio turtinė žala nelaimingo atsitikimo metu buvo padaryta mirusiojo dukroms (kurią atlygino ieškovas išmokėdamas vienkartinę draudimo išmoką) ir atitinkamai, kokio dydžio sumą apeliantė turi pareigą sumokėti ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kiekvienai iš dukrų tenkanti mirusiojo gautų pajamų (darbo užmokesčio (149,64 Eur (448,94 Eur/3)) ir senatvės pensijos (92,12 Eur (276,35 Eur/3)) dalis per mėnesį sudarė iš viso 241,76 Eur. Šią sumą pirmosios instancijos teismas padaugino iš mėnesių skaičiaus (iš viso 252 mėnesių), per kuriuos kiekviena iš dukrų sulauks 24 metų, t. y. metų, iki kurių, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tikėtina, dukros mokysis profesinio ar aukštojo mokslo mokymosi įstaigose. Prie šios sumos 60 923,52 Eur (241,76 Eur x 252), atskaitęs atsakovės atlygintos žalos sumą (6 768,82 Eur), pirmosios instancijos teismas pridėjo 3 632,48 Eur mirusiojo teiktinos pagalbos buityje ekonominę vertę, ir gavęs 57 757,18 Eur sumą (t. y. ieškinio sumą), šią sumą visa apimtimi priteisė iš atsakovės.

35. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovės mokėtinos žalos sumos dydžiu ir jo apskaičiavimo būdu nesutinka. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo atliktas žalos sumos apskaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi: 1) valstybinio socialinio draudimo žuvusiojo dukroms mokamos našlaičių pensijos kompensuoja dukrų dėl tėvo mirties prarastas darbines pajamas, kurias atsakovė periodinėmis išmokomis atlygina ieškovui išmokėdama našlaičių pensijos sumas; 2) nėra pagrindo pripažinti, jog žuvusysis A. M., sulaukęs pensinio amžiaus ir pats būdamas nedarbingas asmuo turi pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus iki 24 metų amžiaus; 3) P. M. ir A. M. motina I. M. ir po A. M. žūties visiškai perėmė dukrų globą bei kasdienį rūpestį, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios P. M. ir A. M. patyrė žalą dėl prarasto A. M. išlaikymo natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje; 4) teismas tinkamai nepagrindė, kodėl A. M. nuolatinio rūpinimosi dukrų buitimi ir jų priežiūros ekonominė vertė sudaro būtent 3 632,48 Eur sumą. Teisėjų kolegija sutinka su dalimi aukščiau nurodytų apeliantės argumentų.

36. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

37. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad socialinio draudimo įstaigų išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Vienkartinė draudimo išmoka, kurią žuvusiajam mirus išmoka VSDFV, atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkciją, bet ir valstybės socialinės politikos (apsaugos) funkciją, t. y. fiksuota išmoka, kuri nepriklauso nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Šis valstybės įsipareigojimas nereiškia, kad valstybei šias išmokas išmokėjus, valstybinės institucijos įgauna absoliučią jų susigrąžinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio ir proporcingumo principo, nes žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai padarė. Tai prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį visos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį visos jos gali būti išieškotos iš žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Socialinio draudimo įstaiga turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik į nukentėjusiojo asmens realiai patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

38. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog žuvusiojo dukroms 2021 m. sausio 14 d. ieškovo sprendimais Nr. (10.4E)VPE_SP1E-755 ir Nr. (10.4E)VPE_SP1E-736 paskirtos ir mokamos našlaičių pensijos, kurios 2021 m. sudarė 151,36 Eur per mėnesį, o 2022 m. – 166,06 Eur per mėnesį; ieškovas sutiko su atsakovės teiginiu, kad valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos kompensuoja žuvusiojo A. M. dukterų dėl tėvo mirties prarastas darbines pajamas; nurodė kad pagal ieškovo atsakovei periodiškai teikiamas pretenzijas atsakovė atlygina ieškovui A. M. ir P. M. išmokėtas našlaičių pensijos sumas. Taigi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovo dukroms išmokamos našlaičių pensijos kompensuoja žuvusiojo A. M. dukterų dėl jo mir1ties prarastas darbo pajamas ir atsakovė periodiškai atlygina ieškovui šias sumas, t. y. kompensuoja žuvusiojo dukterų prarastą tėvo darbo užmokesčio dalį. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į iš apeliantės priteistiną sumą įtraukė ir žuvusiojo dukterų prarastą dėl tėvo žūties darbo užmokesčio dalį, nes ši žala kompensuojama periodiškai mokamomis našlaičių pensijomis.

39. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl mirusiojo pareigos išlaikyti dukras iki 24 metų pagrįstumą, aktualus teisinis reglamentavimas dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus iki jiems sukaks 24 metai.

40. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1– 3 dalimis, tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

41. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

42. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021 24 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodydamas, kad, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1, 3 dalimis, dukros, iki joms sukaks 24 metų, būtų turėję teisę gauti iš mirusiojo išlaikymą, turėjo procesinę pareigą įrodyti tokių faktinių aplinkybių egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė byloje juridinių faktų visumos, būtinos taikant CK 3.192¹ straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Byloje nėra įrodymais, o ne vien ieškovo prielaidomis, pagrįstų aplinkybių apie tai, kad dukroms ateityje (iki joms sukaks 24 metai) bus reikalingas išlaikymas, apie jų galimybes pačioms protingomis pastangomis gauti pajamų po to, kai sulauks pilnametystės, apie tai, jog mirusysis, kuris autoįvykio metu jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus, tebedirbs ir turės finansines galimybes išlaikyti dukras laikotarpiu nuo jų pilnametystės (18 m.) iki joms sukaks 24 metų. Tokių aplinkybių byloje ieškovui neįrodžius, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad mirusysis būtų turėjęs pareigą teikti dukroms išlaikymą ne iki jų pilnametystės (18 m.), tačiau iki 24 metų.

45. Įvertinus tai, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, mirusysis būtų turėjęs pareigą proporcingai savo turtinei padėčiai materialiai išlaikyti dukras iki joms sukaks 18 metų ir šios mirusiojo pareigos šalys byloje neginčijo, pripažintina, jog dukrai P. M. mirusysis (skaičiuojant nuo jo mirties datos ((duomenys neskelbtini)) būtų tūrėjęs teikti išlaikymą 66 mėnesius, dukrai A. M. – 40 mėnesių. Taigi, mirusysis iki dukrų pilnametystės būtų turėjęs mokėti dukroms išlaikymą iš viso 106 (66+40) mėnesius.

46. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingai nei nurodė apeliantė, aplinkybė, kad P. M. ir A. M. motina I. M. po A. M. mirties perėmė dukrų globą bei kasdienį rūpestį jomis, nesudaro pagrindo teigti, jog dukros nepatyrė žalos dėl prarasto A. M. išlaikymo natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje. Nekvestionuojama, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1–3 dalys), tačiau ši pareiga buvo tokia pati abiem tėvams ir iki A. M. žūties, be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamos bylos kontekste svarstytinas ne abiejų tėvų, tačiau mirusiojo tėvo prisidėjimo prie dukrų išlaikymo ir jo praradimo klausimas. Todėl faktas, kad po A. M. mirties dukrų globą bei kasdienį rūpestį perėmė motina I. M., nagrinėjamu atveju nepaneigia, jog gaudamos motinos rūpestį ir globą, dėl A. M. mirties dukros prarado jo teiktą pagalbą buityje, kasdienį rūpestį, t. y. tėvo išlaikymą natūra, kuris turi ne tik moralinę, socialinę, bet ir ekonominę vertę.

48. Apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytą mirusiojo teiktino dukroms išlaikymo natūra dydį, vertintinas šio dydžio pagrįstumas.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su ieškovo argumentu, kad siekiant nustatyti, kokia suma turėtų būti laikoma A. M. dukroms teiktos pagalbos natūra vertine išraiška, orientaciniu kriterijumi gali būti imamas minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA) dydis. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad būtent visas MMA dydis turėtų būti laikomas netektos paramos buityje (išlaikymo natūra) verte.

50. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju pažymėtina, kad žuvus tėvui, A. M. ir P. M. neteko tiek tėvo gautų pajamų (darbo užmokesčio ir senatvės pensijos) atitinkamų dalių, tiek ir aptariamos pagalbos buityje. Todėl visos šios sudedamosios dalys sudarytų visumą dukterų praradimų, atitinkami, skaičiuojant, kokia dalis netekta kaip pagalbos buityje (išlaikymo natūra) vertinė išraiška, iš MMA išskaičiuotinos sumos, kurios prarastos kaip išlaikymas netektomis tėvo pajamomis.

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1114, 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834, 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 1 punktais, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis sudarė 642 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur, nuo 2023 m. – 840 Eur.

52. Vadovaujantis tuo metu aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neapmokestinamas minimalios mėnesinės algos dydis 2021 m. sudarė 400 Eur. GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad 2021 metų gyventojų pajamų mokesčio dydis – 20 proc.; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis – 6,98 proc.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis – 12,52 proc.

53. Vadovaujantis tuo metu aktualios redakcijos GPMĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neapmokestinamas minimalios mėnesinės algos dydis 2022 m. sudarė 540 Eur. GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad 2022 metų gyventojų pajamų mokesčio dydis – 20 proc.; Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis – 6,98 proc.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis – 12,52 proc.

54. Vadovaujantis tuo metu aktualios redakcijos GPMĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neapmokestinamas minimalios mėnesinės algos dydis 2023 m. sudarė 625 Eur. GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad 2023 metų gyventojų pajamų mokesčio dydis – 20 proc.; Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis – 6,98 proc.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas apdraustojo socialinio draudimo įmokų dydis – 12,52 proc.

55. Įvertinus nurodytuose teisės aktuose reglamentuotus mokesčių tarifus, 2021 m. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, t. y. atsižvelgus į mėnesinį 400 Eur neapmokestinamą pajamų dydį, 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (t. y. 48,40 Eur), 6,98 proc. privalomąjį sveikatos draudimą (t. y. 44,81 Eur) ir 12,52 proc. socialinio draudimo įmokas (t. y. 80,38 Eur), sudarė 468,41 Eur. 2022 m. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, t. y. atsižvelgus į mėnesinį 540 Eur neapmokestinamą pajamų dydį, 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (t. y. 38 Eur), 6,98 proc. privalomąjį sveikatos draudimą (t. y. 50,95 Eur) ir 12,52 proc. socialinio draudimo įmokas (t. y. 91,40 Eur), sudarė 549,65 Eur. 2023 m. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, t. y. atsižvelgus į mėnesinį 625 Eur neapmokestinamą pajamų dydį, 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (t. y. 42,40 Eur), 6,98 proc. privalomąjį sveikatos draudimą (t. y. 58,63 Eur) ir 12,52 proc. socialinio draudimo įmokas (t. y. 105,17 Eur), sudarė 633,80 Eur.

56. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusius minimalios mėnesio algos dydžius, 2021 m. mirusiojo pagalba buityje per vieną mėnesį, išreikšta pinigais, vienai iš dukrų sudarytų 224,93 Eur (468,41 Eur (nepilnamečio vaiko išlaikymo, atskaičius privalomuosius mokesčius, suma (1 MMA)) – 151,36 Eur (našlaičio pensija, kuria kompensuojama prarasta tėvo darbo užmokesčio dalis) – 92,12 Eur (1/3 dalis mirusiojo senatvės pensijos); 2022 m. mirusiojo pagalba buityje per vieną mėnesį, išreikšta pinigais, vienai iš dukrų sudarytų 306,17 Eur (549,65 Eur (nepilnamečio vaiko išlaikymo, atskaičius privalomuosius mokesčius, suma (1 MMA)) – 151,36 Eur (našlaičio pensija, kuria kompensuojama prarasta tėvo darbo užmokesčio dalis) – 92,12 Eur (1/3 dalis mirusiojo senatvės pensijos); 2023 m. mirusiojo pagalba buityje per vieną mėnesį, išreikšta pinigais, (šis dydis taikytinas ir vėlesniais laikotarpiais, kadangi vėlesnių laikotarpių MMA dydis šios nutarties priėmimo metu nėra patvirtintas) vienai iš dukrų sudarytų 390,32 Eur (633,80 Eur (nepilnamečio vaiko išlaikymo, atskaičius privalomuosius mokesčius, suma (1 MMA)) – 151,36 Eur (našlaičio pensija, kuria kompensuojama prarasta tėvo darbo užmokesčio dalis) – 92,12 Eur (1/3 dalis mirusiojo senatvės pensijos).

57. A. M. mirusiojo pagalba buityje, išreikšta pinigais, iki jai sukaks 18 metų, sudarytų iš viso 12 618,32 Eur (12 x 224,93 Eur (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)) + (12 x 306,17 Eur (už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) + (16 x 390,32 Eur (už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 17 d.).

58. P. M. mirusiojo pagalba buityje, išreikšta pinigais, iki jai sukaks 18 metų, sudarytų iš viso 22 766,64 Eur (12 x 224,93 Eur (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)) + (12 x 306,17 Eur (už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) + (42 x 390,32 Eur (už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2026 m. liepos 23 d.).

59. Apibendrinant išdėstytą, mirusiojo dukroms skirtinos pagalbos buityje, teiktinos iki dukros sulauks pilnametystės, piniginė išraiška sudaro 35 384,96 Eur (12 618,32 Eur + 22 766,64 Eur) sumą.

60. Nors apeliantė skundžia teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. prašo panaikinti sprendimą dėl visos žalos atlyginimo sumos (57 787,18 Eur) priteisimo ir ieškinį atmesti, tačiau argumentų, dėl ko į apeliantės mokėtinos žalos dydį neturėtų būti įtrauktos dukroms mirusiojo skirtinos senatvės pensijos dalys (kiekvienai iš dukrų – po 1/3 dalį) nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių į apeliantės mokėtinos žalos dydį neturėtų būti įtrauktos dukroms mirusiojo skirtinos senatvės pensijos dalys.

61. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siekiant apskaičiuoti visos apeliantės neatlygintos žalos, kuri kilo žuvus A. M. (ir ieškovui kompensavus žalą), dydį, prie apskaičiuotos dukroms skirtinos pagalbos buityje piniginės išraiškos (35 384,96 Eur) taip pat pridėtina mirusiojo pensijos dalis (1/3), kuri tektų kiekvienai iš dukrų – 92,12 Eur, šią sumą padauginus iš mėnesių skaičiaus, kurį mirusysis būtų skyręs šią pensijos dalį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės (106 mėn.), t. y. 9 764,72 Eur (92,12 Eur x 106). Atsižvelgus į tai, iš viso apeliantės ieškovui neatlygintos žalos, kuri kilo žuvus A. M. (ir ieškovui kompensavus žalą), dydis sudaro 45 149,68 Eur (35 384,96 Eur + 9 764,72 Eur).

62. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių bei ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo nustatant pagrįstą apeliantės ieškovui mokėtinos žalos dydį. Teisėjų kolegijai nustačius apeliantės ieškovui neatlygintos žalos dydį (45 149,68 Eur), pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš apeliantės priteista 57 787,18 Eur žalos atlyginimo suma, keistinas ieškovui iš apeliantės priteisiant 45 149,68 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą šalys bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į tai, kad ieškinys patenkintas 78,13 proc., iš atsakovės valstybei priteistinas 852,85 Eur žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 1 092 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir jos apeliacinis skundas patenkintas 21,87 proc., iš ieškovo apeliantei priteistinos 238,82 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kitokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų šalys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodė patyrę, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų paskirstymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ,,ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, 45 149,68 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus, 68 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 852,85 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, 238,82 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 82 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėIrmantas ŠulcasAlma Urbanavičienė