Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovams L. E. ir J. (J.) E. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės senelė nuo 1996 m. su savo sutuoktiniu negyveno. Nurodė, jog nuo mažens ieškovės senelė dirbo, gavo pajamas ir šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys, kad ieškovės senelė L. E. nuo 1997 metų iki mirties gavo senatvės pensiją, tuo tarpu jos sutuoktinis N. E. niekur nedirbo, senatvės pensijos negavo. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką ir iki pat mirties N. E. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepretendavo. Pateikė prašymą ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. R. yra palikėjos L. E., gimusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp L. E. ir N. E., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7995¹⁰/2002 nutraukta L. E. ir N. E. santuoka bendru sutarimu. Šio sprendimo pagrindu išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad L. E. ir N. E. santuoka nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir L. E. sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu L. E. pagal Butų privatizavimo valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą nusipirko 43/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 1 388,09 LTL.

(duomenys neskelbtini) tarp V. S. U. ir L. E. sudaryta mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu L. E. išmainė jai nuosavybės teise priklausantį turtą 43/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į V. S. U. priklausantį butą su rūsiu, 37/100 dalis ūkio pastato, 26/100 dalis ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Minėta sutartimi V. S. U. įsipareigojo sumokėti L. E. 10 000 LTL keičiamų butų vertės skirtumą.

(duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo A. J. ir pirkėjos L. E. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu L. E. nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 5 000 LTL. VĮ „Registrų centras“ duomenimis L. E. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

(duomenys neskelbtini) tarp pardavėjos L. E. ir pirkėjos D. U. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu L. E. pardavė butą su rūsiu, 37/100 dalis ūkio pastato, 26/100 dalis ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., už 6 000 LTL.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis L. E. buvęs sutuoktinis N. E. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jo vaikai atsakovai L. E., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. E., gimęs (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini). mirė ieškovės senelė L. E., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į Klaipėdos 7 – ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po senelės L. E. (duomenys neskelbtini) mirties.

Klaipėdos 7 – ojo notarų biuro notarė J. P. 2021 m. birželio 4 d. raštu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę K. R., kad paveldėjimo teisės liudijimas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įregistruotą L. E. vardu, negali būti išduotas, nes butas yra įgytas santuokoje su N. E., o santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas. Išaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas į butą bus išduotas tada, kai bus nustatyta ir įregistruota viešame registre šio buto asmeninės nuosavybės teisė L. E. vardu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad jos senelei L. E. ir N. E. esant santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas), yra asmeninė jos senelės L. E. nuosavybė. Į teismą kreipėsi dėl to, kad nutraukiant santuoką turtas liko nepadalintas, ieškovė, būdama įpėdinė, siekia paveldėti ginčo butą.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo butas priklauso jau mirusiam asmeniui, įrodinėjimo pareiga tenka jo įpėdiniams, šiuo atveju mirusiojo vaikaitei (ieškovei), kuri turi teisę paveldėti visą mirusios močiutės turtą.

Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, atsakovės L. E. atsiliepime nurodytas aplinkybes ir rašytinius paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovės močiutė L. E. (S.) nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, vėliau 2002 m. santuoką nutraukė, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems, poreikiams tenkinti, už asmenines L. E. lėšas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties N. E. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Buvę sutuoktiniai L. E. ir N. E. ieškovės teigimu bendro ūkio nevedė nuo 1996 metų, byloje pateikti nekilnojamojo turto sandoriai 1998 metais atlikti ieškovės močiutės L. E. vardu, tiek įgyjant 48/100 buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tiek šį nekilnojamąjį turtą išmainant į butą (duomenys neskelbtini), tiek jį parduodant, tiek įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. N. E. į sutuoktinės turtą niekada nepretendavo, nutraukiant šalių santuoką šalys turtą pasidalijo bendru sutikimu, sutuoktiniams nurodant jog dalintino nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės paaiškinimais, jos močiutė dirbo kariuomenės parduotuvėje, gaudavo pajamas, vėliau senatvės pensiją, ką patvirtina byloje pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenys, tuo pačiu pagrindžiantys, jog L. E. turėjo asmeninių lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti, šiame bute (duomenys neskelbtini) mieste, gyveno iki pat mirties.

Byloje nėra duomenų, kad L. E. sutuoktinis N. E. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Iki savo mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo L. E. ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs. Ieškovės duomenimis N. E. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nėra buvęs. Byloje nėra duomenų, jog N. E. buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgijimo metu būtų gyvenęs kitu adresu nei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovės L. E. pateikti argumentai, jog jos broliui parduodant jam asmenine nuosavybe priklausančias 52/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patvirtina, jog šiame bute gyveno ir N. E. bei vedė bendrą ūkį su L. E., atmestini kaip nepagrįsti. Pilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog jos tėtis N. E. deklaravo gyvenamąją vietą pas ją bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dar iki santuokos su L. E. (S.) sudarymo, tačiau pažymėtina, jog rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina N. E. gyvenamosios vietos deklaravimą nurodytu adresu nuo 1997 m. kas labiau atitiktų ieškovės nurodomas aplinkybes, jog sutuoktiniai jau nuo 1996 metų nebevedė bendro gyvenimo, nei atsakovės nurodytas aplinkybes apie gyvenamosios vietos deklaravimą pas ją jos bute iki tėčio santuokos sudarymo 1983 metais, kai tuo tarpu pati atsakovė dar buvo nepilnametė. Be to teismas vertina ir tas aplinkybes, jog nėra duomenų, kad N. E. turėjo asmeninių lėšų, kito nekilnojamojo turto, kurį būtų pardavęs ir turėjęs piniginių lėšų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 28 d. N. E. negavo jokių išmokų, t. y. neturėjo sukaupęs net minimalaus darbo stažo senatvės pensijai gauti. Atsakovės L. E. atsiliepime nurodytos aplinkybės jog N. E. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes tuo metu dirbo Rusijoje, taip pat patvirtina ieškovės dėstomas aplinkybes, jog L. E. ir N. E. kaip sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, kartu negyveno gerokai anksčiau nei nusprendė įforminti santuokos nutraukimą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek šalių parodymais, kurie patvirtina faktą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, jame gyventi atskirai nuo sutuoktinio. Nekilnojamąjį turtą ji iki savo mirties išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o N. E. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto L. E. nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas. Pripažintina, jog L. E. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. E. asmeninės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. liepos 22 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei K. R. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. 2021 m. gruodžio 7 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ duomenimis atstovaujant ieškovę patirtos 625,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskyrė ieškovei atstovą, atstovas paruošė ieškovės vardu ieškinį bei jo priedus. Teismo vertinimu visų proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovai L. E., J. E., trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atsakovai ir trečiasis asmuo nėra atsakingi dėl reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmenine L. E. nuosavybe, savo teisėmis procese nepiktnaudžiavo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, valstybės patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų ir trečiojo asmens nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, priklauso L. E. (gimė (duomenys neskelbtini) / mirė (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise.

Nepriteisti iš atsakovų L. E., J. E. ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.