Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-174-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
1A-163-174-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Rasa Valentinienė, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A., A. Ž., L. V.
Nukentėjusysis
E., E. B., R. A. B.
Advokatai
Auksinas Čiupaila
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A–163-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2, 2.1.7.4, 2.1.15.1, 2.4.6.3.3, 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Valentino Janonio,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorams, Remigijui Bėtkiui, Ginai Skersinskytei,nuteistajam A. Ž.,gynėjams advokatams Auksinui Čiupailai, Osvaldui Martinkui,nukentėjusiesiems E. B., nukentėjusiųjų atstovams Petrui Maceniui, Rimondui Kuzminui,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. B. ir R. A. B. (R. A. B.), nuteistųjų A. Ž. ir nuteistosios L. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir nuteista:

pagal BK 182 str. 2 d. (apgaulės būdu užvaldant pinigus pagal sutartį bei vykdant sutartį dėl vizos gavimo) – trejiems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 2 d. (apgaulės būdu užvaldant E. B. ir R. B. pinigus iš Naujosios Zelandijos banko sąskaitos) – trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

A. Ž. (A. Ž.) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiesiems E. B. ir R. A. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo terminas į A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo terminas į L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteista už tai, kad ji, būdama kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC atstovybės, esančios Pušų g. 36, Vilniuje, atsakinga vadove ir įgaliota teikti rinkoje OZ-LINK COMPANY, INC profesionalias emigracijos konsultacines paslaugas imigracijai į Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule 2003 m. kovo pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudarė kontraktą su E. B. dėl dokumentų tvarkymo ir vizos gavimo į Naująją Zelandiją, neturėdama tikslo jo įvykdyti, ir iš E. B. paėmė:

sutarties sudarymo metu 2003 metų kovo pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 4050 JAV dolerių, tai sudaro 16200 litų, už konsulinį kontraktą imigracijai į Naująją Zelandiją, už dokumentų tvarkymą ir vizą;

2003 m. kovą, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 500 eurų, tai sudaro 1730,7 litų, ir 210 litų čekiui Lietuvos banke pirkti;

2003-03-21 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 1400 eurų, tai sudaro 4845,96 litų pirmos dalies apmokėjimui pagal sutartį su kompanija;

2003-05-17 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 4350 eurų, tai sudaro 15057,09 litų, antros dalies pagal sutartį su kompanija ir darbdavio kvietimo iš Naujosios Zelandijos apmokėjimui.

2003-05-24 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 65000 eurų, tai sudaro 224991 litų, pervedimui į atidarytą asmeninę E. B. banko sąskaitą, esančią Naujoje Zelandijoje.

Iš viso ji paėmė 4050 JAV dolerių, tai sudaro 16 200 litų, 210 litų, 71250 eurų, tai sudaro 246 624,75 litų, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nes, atidariusi Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited“, esančiame 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujojoje Zelandijoje, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. vardu pervedė 10 000 eurų, tai sudaro 34 614 litų, likusių pinigų nepervedė ir jų negrąžino, ir taip L. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės E. B. turtą, padarydama E. B. 228 420,75 litų turtinę žalą.

Be to, L. V. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, jog į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „ANZ Banking Group, Limited“, 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujojoje Zelandijoje, R. A. B. pervedė jų nurodymu 33 490 JAV dolerių, tai atitinka 133 960 litų, neteisėtai, pasinaudodami turima informacija apie E. B. sąskaitą Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited“, turėdami tikslą užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, neturėdami teisės atlikti operacijų su E. B. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited“ esančiomis piniginėmis lėšomis, veikdami kartu, pateikė netikrą E. B. vardu surašytą nurodymą uždaryti jos sąskaitą ir pervesti jos pinigus – 40 744,93 eurų, tai sudaro 141 034,5 litų, į A. Ž. atidarytą ,,Lavian LLC“ vardu sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamą S. Č., Aizkraukles banke, Latvijoje, esančiame Elizabetes g. 23, Rygoje, ir tokiu būdu suklaidino banką, po to A. Ž., turėdamas galimybę disponuoti ,,Lavian LLC“ vardu atidaryta ir S. Č. atstovaujama sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroniniu būdu Latvijos Aizkraukles bankui save pateikęs kaip asmenį, galintį atstovauti ,,Lavian LLC“, davė Latvijos Aiskraukles bankui nurodymą išmokėti grynaisiais pinigais 30 570 eurų asmeniui, prisistačiusiam A. Ž., 2003-12-23 iš ,,Lavian LLC“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Aizkraukles banke, esančiame Elizabetes g. 23, Rygoje, Latvijoje, A. Ž. paėmė grynaisiais 30 570 eurų, tai atitinka 105 814,99 litų, taip pat 2003-12-18 10 000 eurų, tai sudaro 34 614 litų, persivedė į savo, t. y. A. Ž., vardu atidarytą ir jo paties valdomą „Martell Shiping LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Aizkraukles banke, Elizabetes g. 23, Rygoje, Latvijoje, bei tokiu būdu juos pasisavino. Tokiu būdu L. V. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo E. B. ir R. A. B. turto už 141 034,5 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl per švelnių bausmių nuteistiesiems sugriežtinant bausmes bei neteisingai išspręsto civilinio ieškinio, patenkinant civilinius ieškinius. Nurodo, kad nuosprendis nuteistiesiems yra per daug švelnus, nes jų veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, veikos padarytos tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Antras nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistieji žalos neatlygino ir net nebandė atlyginti, net neatsiprašė, nors 2007-01-26 A. Ž. pardavė žemės sklypą ir gavo 215 000 Lt (b. l. 95, t. 7). Toks jo elgesys akivaizdžiai rodo jo cinišką požiūrį į padarytą nusikaltimą, todėl nesant lengvinančių aplinkybių teismas privalėjo skirti griežtesnes bausmes kaltinamiesiems bei patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius (b. l. 167–169, t. 4; b. l. 92–93, t. 5). Nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad civiliniuose ieškiniuose nenurodytas ieškinių dydis. Teigia, kad jų pareikšti civiliniai ieškiniai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.250 str. reikalavimus. Nurodo, kad jie patyrė net tik dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą (CPK 6.250 str.), bet prarado visas šeimos santaupas, vaikai negalėjo tęsti mokslų Naujojoje Zelandijoje ir negalėjo pradėti šeimos verslo – teikti viešbučio ir turizmo paslaugas Naujojoje Zelandijoje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl naikintinas. Pagal nuosprendį apgaulingas veiksmas, kuris galėjo suklaidinti „ANZ Banking Group Limited“ Naujojoje Zelandijoje, pasireiškia tuo, kad buvo pateiktas 2003 metų E. B. vardu surašytas prašymas uždaryti jos sąskaitą ir pervesti pinigus į Latvijos „Aizkrauklės“ banką. Byloje nėra šio prašymo originalo, o yra tik kopija, kurią pateikė pati E. B. (b. l. 17, 3 t. 4; b. l. 21–22, t. 5). Tyrimo metu nenustatyta, kas suklastojo šį prašymą, neapkaltina tuo nei A. Ž., nei L. V.. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta, kad nenustatyta, kas nusiuntė šitą prašymą Naujosios Zelandijos bankui (b. l. 52, t. 10). Tačiau teismas daro nepagrįstą išvadą, kad tai galėjo padaryti tik L. V. ir apeliantas. Tvirtina, kad tokia išvada yra tik prielaida, nepatvirtinta bylos dokumentais ir neįrodyta. Mano, kad tokį prašymą galėjo neteisėtai pateikti bankui „ANZ Banking Group Limited“ ir pervesti pinigus į Latviją ir kiti asmenys. Jie kartu su L. V. arba per L. V. (jai dalyvaujant kaip tarpininkei), pasinaudodami jo nežinojimu apie pinigų neteisėtą kilmę, pasinaudojo jo paslauga. Tai pagrindžiama Bankininkystės Ombudsmeno (toliau vadinamas Ombudsmenu) tyrimu, kuris tyrė ginčą tarp banko „ANZ Banking Group Limited“ ir nukentėjusios E. B. (b. l. 71–81, t. 5; b. l. 184–200, t. 4). Jo įgaliojimai ir funkcijos aprašyti bylos dokumente (b. l. 31, t. 4). Ombudsmenas nustatė, kad sąskaitą E. B. vardu atidarė S. Z., Naujosios Zelandijos gyventojas, kuris suteikė savo adresą atidarant sąskaitą (b. l. 75, p. 4.3; b. l. 77, p. 9.3.6; b. l. 78, p. 9.3.8–9.3.13; b. l. 81, p. 10.3, t. 5). Taip pat, atidarant sąskaitą, bankas neturėjo arba prarado visus būtinus ir įprastus bankininkystei dokumentus sąskaitai atidaryti (b. l. 75, p. 2.7, p. 4.4; b. l. 77, p. 9.3.1–9.3.2, t. 5). Be to, L. V. parodė, kad sąskaitos atidarymu rūpinosi dar viena Naujosios Zelandijos rezidentė E. M. (b. l. 130, t. 8). E. B. taip pat parodė, kad S. Z. atidarė jai sąskaitą (b. l. 175, t. 4). Tokie asmenys turėjo galimybę iškraipyti sąskaitos atidarymo ir uždarymo procedūras. 2004 m. „Aizkrauklės“ bankas paprašė paaiškinti apie jam žinomas pinigų išgryninimo iš „Lavian LLC“ aplinkybes. Jis pateikė bankui informacijos, kurią pavyko gauti iš L. V.. Ten buvo nurodytos žmonių, gavusių pinigus, pavardės, kurias pasakė L. V.. Tarp jų ji paminėjo ir S. Z.. Kadangi jis neatsimena šių pavardžių, todėl jis 2008-06-03 ikiteisminio tyrimo metu prašė išreikalauti iš „Aizkrauklės“ banko jo paties paaiškinimus, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008-06-05 nutarimu atmetė jo prašymą. Pakartotinis jo prašymas taip pat atmestas. Suklastoti ir persiųsti į Naujosios Zelandijos banką prašymą galėjo ir pati E. B.. Ombudsmenas nustatė, kad notarės G. S. paslaugomis naudojosi E. B. pirmasis vyras R. S., kuriam G. S. patvirtino leidimą vaikams emigruoti su E. B. į Naująją Zelandiją (b. l. l48–150, t. 3; b. l. 80, p. 9.6.8, t. 5). Tai įrodo, kad E. B. turėjo notarės G. S. patvirtinimo įrašo pavyzdį. Tačiau ši aplinkybė nebuvo ištirta tyrimo metu, kada buvo apklausta notarė G. S.. Be to, Naujojoje Zelandijoje buvo paskirta rašysenos ekspertizė prašymui E. B. sąskaitai uždaryti ir ekspertas pranešė, kad: „pervedimo dokumentas dėl sąskaitos uždarymo galėjo būti užpildytas ieškovės“ (t. y. E. B.). Taip pat ekspertas konstatuoja: „negalima išskirti ieškovės (E. B.), kaip galimos šio dokumento surašytojos“ (b. l. 200, t. 4).

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sąskaita kompanijai „Lavina LLC“ buvo atidaryta neteisėtai operacijai įvykdyti – gauti nusikalstamu būdu įsigytiems pinigams. Tačiau tokia išvada prieštarauja bylos medžiagai, yra klaidinga ir grindžiama tik prielaida, nes teismas netiksliai vertino liudytojo S. Č. parodymus ir nesutikrino jų su bylos dokumentais. Apeliantas nesutinka su jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimu, kad jo parodymai dėl „Lavian LLC“ elektroninio valdymo paketo turėjimo skirtingi. Jis savo parodymų nekeitė, o tik negalėjo tiksliai atsakyti dėl „Lavian LLC“ elektroninio valdymo paketo buvimo, kadangi jis neatsiminė, praėjus 4–5 metams po 2003 metų įvykių (b. l. 92–93, 98–101, t. 6). O jo bandymus atsiminti faktus teismas traktuoja kaip prieštaringus parodymus. Tvirtina, kad jis niekada neslėpė, kad pinigų gryninimas iš sąskaitos Latvijoje buvo užsakytas jo prašymu, vykdant L. V. prašymą. Šių pinigų kilmę jis laikė teisėta ir neturėjo jokio pagrindo tuo abejoti (b. l. 131–132, t. 8; b. l. 70, t. 9). Tai, kad jis pats asmeniškai savo vardu išgrynino pinigus iš sąskaitos, kad jis nesikreipė dėl pinigų gryninimo į asocialius arba kitus asmenis, pasinaudojo jo paties valdomos kompanijos „Marteli Shipping Ltd.“ sąskaita, rodo, kad jis neketino slapta atlikti neteisėtą operaciją. Apeliantas nurodo, kad pinigai „Lavian LLC“ sąskaitoje išbuvo mėnesį, todėl skubėjimo nebuvo. Tai rodo, kad jis nedarė jokių operacijų su jais tik dėl to, kad įsitikintų jų pervedimo legalumu (ar nebus atšaukimo, paieškos ir pan.). Tai įrodo, kad jis neturėjo tyčios užvaldyti pinigus kuo greičiau. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis neva žinojo, jog L. V. nurodo R. A. B. pervesti į Naująją Zelandiją 33500 JAV dolerių. Tačiau teismas nenurodė jokių įrodymų, kuo grindžia šią išvadą, kuri prieštarauja nukentėjusiųjų, jo bei L. V. parodymams. Nukentėjusiojo R. A. B. nurodyta aplinkybė, kad L. V. pasiūlė pervesti 33500 JAV dolerių į Naująją Zelandiją, niekuo nepatvirtinta. Nenustatyta, iš ko galima suprasti, kad R. A. B. būtų suklaidintas. Be to, jam neaišku, kaip L. V., mokanti tik rusų kalbą, paveikė R. A. B.. R. A. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu prieštaravimai tarp R. A. B. ir kaltinamųjų parodymų pašalinti nebuvo, neatlikti būtini tyrimo veiksmai, neatlikta akistata, neišaiškintas klausimas iš Latvijos „Aizkraukfės“ banko ar jam buvo teikiami išrašai. Tvirtina, kad apklausiant R. A. B., jo vertėja buvo jo žmona E. B. (b. l. 80–87, t. 5). Tai prieštarauja BPK 58 str. 1 d. l p. ir 3 p. normai, kadangi E. B. toje byloje yra nukentėjusioji ir pati bei jos šeimos nariai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Apeliantas tvirtina, kad Ombudsmenas nustatė, kad „ANZ Banking Group Limited“ peržiūrėjo savo poziciją ir pasiūlė E. B. 77 580 NZD (40 744 eurų), kurie buvo jos sąskaitoje uždarymo metu (b. 1. 75, p. 4.17, t. 5). Teigia, kad tokia aplinkybė turi didelę reikšmę ne tik žalos atlyginimo klausimui spręsti, bet ir veikos kvalifikacijai. Tačiau teismas neišnagrinėjo šios aplinkybės dėl pinigų grąžinimo E. B. „ANZ Banking Group Limited“ banku.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka, kad E. B. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja bylos aplinkybėms ir pačios E. B. parodymams. E. B. parodė, kad 2003 m. pareiškime dėl emigravimo nurodė, jog emigruoja pirmą kartą. Tačiau Naujosios Zelandijos tarnybos nuomonė kitokia, nes ji nuslėpė ankstesnio pareiškimo padavimo faktą. Teismo posėdyje E. B. prisipažino, kad niekada nebuvo Kaminsko sutuoktinė, o tik sugyventinė. Taip pat E. B. parodė, kad Kaminskas pateikė melagingą dokumentą dėl išsilavinimo (b. l. 139, t. 8). Be to, migracijos tarnyba nurodė, kad jau 2003 m. E. B. pateikė banko „Snoras“ apgaulingą pažymą (b. l. 66, t. 6). Pati E. B. patvirtino, kad atidarė sąskaitą banke „Snoras“ (b. l. 137, t. 8). Naujosios Zelandijos migracijos tarnybos 2004-06-04 raštu E. B. vėl buvo atsisakyta leisti emigruoti dėl to, kad pateikė klaidingą ir suklastotą informaciją, todėl ji yra netinkamos reputacijos (b. l. 82, t. 6). Ji slėpė savo dalyvavimą kompanijoje „Lavada Properly Inc.“, todėl neaiškus ir teisinis pagrindas 33500 JAV dolerių pervesti iš juridinio asmens „Lavada Property Inc.“ į privačią E. B. sąskaitą. Mano, kad tokie duomenys reiškia, kad E. B. nesako tiesos, iškraipo ir slepia faktus, todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai.

Apeliantas teigia, kad jis nepasiėmė iš L. V. raštelio dėl pinigų perdavimo. Tačiau tokią situacija rodo, kad žmonės dėl moralinių priežasčių veikia esant pasitikėjimui. Todėl tai nėra pažeidimas arba nusikalstamos veikos įrodymas. Kritiškai vertina liudytojo D. C. parodymus (b. l. 146–148, t. 6), kad jis nuvežė A. Ž. netoli nuo biuro, kur jis su paketu su pinigais įėjo į namą ir greit grįžo be paketo. Tačiau tyrėjai neatliko parodymų patikrinimo vietoje. Nėra įrodyta aplinkybė, kad apeliantas perdavė pinigus L. V.. Apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jo argumentus, ignoravo esamus byloje dokumentus dėl jo paslaugų, kuriomis ir susidomėjo L. V.. Jis 2008-11-25 pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos patvirtinančius šį faktą dokumentus (b. l. 45, t. 9) su priedais. Tačiau teismas pridėtus dokumentus atskyrė nuo prašymo (b. l. 90–108, t. 9), o prie prašymo pridėjo dokumentus, kurių jis teismui neteikė (b. l. 46–56, t. 9). Mano, kad tokie dokumentai įrodo, kas jis iki 2003 metų lapkričio mėnesio ir 2004, 2005 metais atveždavo pinigus, gautus iš įvairių įmonių. Todėl tai patvirtina, kad L. V. motyvas kreiptis į jį buvo tikslas prašyti „išnuomoti“ sąskaitą Latvijos banke ir atvežti jai pinigus, kadangi ji žinojo apie tokias paslaugas. Taigi byloje neįrodyta, kad jis pateikė Naujosios Zelandijos bankui „ANZ Banking Group Limited“ netikrą E. B. nurodymą pervesti pinigus į „Lavian LLC“ sąskaitą Latvijos banke, neįrodyta, kad jis žinojo arba galėjo žinoti apie neteisėtą pinigų pervedimą iš „ANZ Banking Group Limited“ į „Lavian LLC“ sąskaitą. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad jis turėjo kokią nors informaciją apie E. B. sąskaitą „ANZ Banking Group Limited“ banke bei apie„ANZ Banking Group Limited“ banką. Byloje nėra įrodyta, kad jis veikė kartu su L. V., kad jis atidarė sąskaitą kompanijai „Lavian LLC“, turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti E. B. pinigus.

Apeliaciniame skunde nuteistoji L. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jos veiksmuose, kuriuos atliko vykdant E. B. ir kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC sudarytą kontraktą, nėra BK 183 str. straipsnyje įtvirtintų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teigia, kad jokia forma apgaulės E. B. atžvilgiu vykdydama E. B. ir kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC kontraktą dėl vizos ir kitų dokumentų gavimo E. B. emigracijai į Naująją Zelandiją ji nepanaudojo ir jos pinigų neužvaldė. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji, būdama įgaliota kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC atstovė, apgaule sudarė kontraktą su E. B., t. y. neketino jo realiai vykdyti. Pagal kontraktą apeliantė, kaip kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC atstovė įsipareigojo paduoti prašymą už klientą, t. y. E. B. nuolatiniam gyvenimui Naujojoje Zelandijoje, bei parengti su tuo susijusius dokumentus, juos išversti į anglų kalbą, o klientas E. B. įsipareigoja už tai sumokėti sutartą paslaugos kainą. Kontrakte nurodytos abiejų šalių teisės bei pareigos. Su E. B. sutarė, kad kontrakte numatytos paslaugos kaina bus 4500 USD. Prieš pradedama vykdyti kontraktą, iš E. B. paėmė avansinį mokėjimą – 1400 eurų. Parengus ir pateikus prašymą kartu su priedais, įskaitant pačios E. B. užpildytą anketą, sumokėjus visus minėtus su tuo susijusius mokesčius bei Naujosios Zelandijos imigracijos tarnybai Maskvoje patvirtinus apie prašymo priėmimą svarstyti, paslaugos suteikimas pagal kontraktą buvo atliktas. Tuo tarpu kontrakte nebuvo numatyta, jog OZ-LINK COMPANY, INC ir tuo labiau apeliantė asmeniškai įsipareigoja gauti vizą E. B. nuolatiniam gyvenimui Naujojoje Zelandijoje. Vizos išdavimo klausimą galutinai išsprendžia Naujosios Zelandijos įgalioti atstovai, o šiuo konkrečiu atveju – Naujosios Zelandijos imigracijos tarnyba. Jos pareiga liko pranešti E. B. Naujosios Zelandijos atstovų priimtą sprendimą dėl jos prašymo. Tuo metu, kai Naujosios Zelandijos imigracijos tarnyboj buvo svarstomas E. B. prašymas, E. B. pakartotinai paprašė jos, jog Naujojoje Zelandijoje surastų jai darbą (apie tai ji buvo prašiusi apeliantės dar prieš anketos užpildymą faksu atsiųstame prašyme) ir atidarytų sąskaitą viename iš Naujosios Zelandijos bankų. Už darbo suradimą Naujojoje Zelandijoje ji apeliantei sumokėjo sutartą mokestį, t. y. 4350 eurų. Surasti darbą E. B. jai padėjo Naujojoje Zelandijoje gyvenantis S. Z.. Jis taip pat atidarė E. B. vardu sąskaitą Naujosios Zelandijos Cristchurch mieste esančiame banke. Jos susirašinėjimo su S. Z. duomenys dėl E. B. darbo ir sąskaitos atidarymo yra pridėti prie bylos medžiagos. Juose nėra net menkiausios užuominos apie kokius nors negatyvius ketinimus. Turėjimas darbo pasiūlymų Naujoje Zelandijoje suteikia balų, tai yra didina tikimybę gauti vizą. Todėl E. B. noras turėti darbo pasiūlymą Naujoje Zelandijoje buvo suprantamas. E. B. buvo pasiūlyta darbo sutartis Naujosios Zelandijos statybos bendrovėje G-TV International Limited dirbti anglų-švedų kalbos vertėja. Vėliau paaiškėjo, kad minėta statybos bendrovė bankrutavo ir E. B. buvo atšauktas darbo pasiūlymas. Tačiau teigia, kad tai nereiškia, jog atlygį už darbą ji paėmė neteisėtai, nes imdama atlygį už darbo suradimą, ji negalėjo žinoti, kad minėta įmonė bankrutuos. Atlygis buvo mokamas ne už darbo užtikrinimą, bet už jo suradimą. Kita vertus, net jei ir įmonė nebūtų bankrutavusi, niekas negalėjo būti užtikrintas, kad E. B. dėl savo profesinių ir asmeninių savybių išdirbs ten ilgiau nei vieną dieną. Dėl darbo sutarties atšaukimo E. B. buvo atsisakyta išduoti vizą. Tačiau apeliacijos dėl to ji nepateikė, kadangi buvo žinoma, jog anketoje ji tyčia pateikė neteisingą informaciją. Mano, kad jos veiksmų visuma ir pobūdis neduoda net menkiausio pagrindo konstatuoti apgaulės fakto E. B. atžvilgiu. Ji, kaip OZ-LINK COMPANY, INC įgaliota atstovė, atliko visus jai priklausančius veiksmus. Ji informavo E. B. apie Naujosios Zelandijos imigracijos tarnybos Maskvoje atsiųstą pranešimą, kuriame E. B. prašoma pateikti komentarus, kodėl ji savo anketoje nurodė neteisingą informaciją apie tai, kad ji anksčiau niekada nesikreipė dėl vizos gavimo nuolatiniam gyvenimui Naujojoje Zelandijoje.

Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas, formuluodamas išvadą dėl apgaulės fakto, net nevertino jos paminėtų įrodymų, o apsiribojo tik kai kurių jų išvardijimu. Nuosprendyje nėra išdėstyti motyvai, kodėl apgaulės faktą paneigiantys įrodymai yra atmetami. Nepateikdamas motyvų dėl minėtų įrodymų atmetimo teismas pažeidė BPK 305 str. l d. 2 p. ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu BPK pažeidimu.

Taip pat apeliantė nurodo, kad į E. B. sąskaitą pervedė tik 10000 eurų, nes ji negalėjo pateikti didesnės sumos kilmės teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Be to, be įgaliojimo negalima pervesti kitam fiziniam asmeniui priklausančių pinigų į kitoje valstybėje esančią šio asmens sąskaitą. Todėl 10000 eurų pirmiausia ji pervedė į OZ-LINK COMPANY, INC, nurodydama, kad mokėtojas yra E. B., o iš OZ-LINK COMPANY, INC sąskaitos pervedė į E. B. sąskaitą. 2003 m. rugsėjį jai paskambino E. B. dukra J. S. ir pasakė, jog E. B. jai nurodė atsiimti iš jos pinigus. Ji pinigus perdavė E. B. dukrai, tačiau dėl susidariusios įtampos ir streso (kad neinformavo apie ankstesnį savo mėginimą gauti vizą, o tai pakenkė jos įmonės bei jos pačios reputacijai) nepareikalavo rašytinio patvirtinimo. Mano, kad teismas dėl pinigų grąžinimo fakto ne iki galo ištyrė aplinkybes, nepagrįstai jos parodymus atmetė. Apylinkės teismas neapklausė J. S. apie tai, ar jai buvo perduoti pinigai, taip pat neapklausė OZ-LINK COMPANY, INC buvusios darbuotojos A. B., taip pat jos buvusios klientės N. S., kurios matė, kaip ji perduoda pinigus J. S.. Tvirtina, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pati E. B. panaudojo apgaulę, pateikdama melagingus duomenis OZ-LINK COMPANY, INC ir tuo pačiu Naujosios Zelandijos ambasadai, jog apgaule ketino gauti Naujosios Zelandijos vizą. Taip pat teigia, kad E. B. duoda skirtingus parodymus, t. y. vienur ji nurodo, kad apeliantė esą jai apie jos sąskaitą Naujojoje Zelandijoje nesuteikė informacijos, kitur ji teigia, kad jos vyras atliko pavedimą iš Latvijos banko į šią jos sąskaitą. Šiuo atveju lieka neaišku, kaip jos vyras be jos galėjo sužinoti jos sąskaitos numerį ir kitus banko rekvizitus.

Žemesnės instancijos teismas

Dar apeliantė abejoja, jog tariamai apgaulės būdu užvaldytus pinigus E. B. nusprendė išsireikalauti tik 2004-11-02. Ši data yra jos pareiškimo policijai parašymo diena. Kitaip tariant, tikint E. B., reiktų konstatuoti, kad ji, nereikšdama jokių pretenzijų dėl pinigų grąžinimo ilgiau kaip metus, skaičiuojant nuo jos dukters paskutiniojo pasirodymo biure, laikė pas apeliantę, t. y. visiškai svetimą žmogų, net 55 000 eurų. Mano, kad apdairus ir rūpestingas žmogus taip nesielgtų.

Dėl antrojo epizodo apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nenurodo, kokie įrodymai patvirtina, jog ji žinojo apie E. B. vyro atliktą pinigų pervedimą iš Latvijos banko (to nenurodo pati E. B.), kokie įrodymai patvirtina, jog ji pateikė Naujosios Zelandijos bankui suklastotą nurodymą pervesti pinigus į A. Ž. atidarytą sąskaitą ir nurodymą uždaryti E. B. sąskaitą. Tuo tarpu teismas, grįsdamas jos tariamo susitarimo bendrai veikti su A. Ž. ir pinigų paėmimo faktą, remiasi iš esmės tik nuteistojo A. Ž. parodymais. Visi šio asmens parodymai vertintini kritiškai ir neatitinka objektyvių bylos aplinkybių bei kitų asmenų parodymų. A. Ž. nurodo, kad ji skambino jam ir klausė, ar šis neturi sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti iš Naujosios Zelandijos banko pinigus į Latvijos banką. Tai yra tikrovės neatitinkantis faktas jau vien todėl, kad jokios sąskaitos Naujosios Zelandijos banke ji neturėjo, o atlikti pavedimą iš E. B. sąskaitos ji būtų galėjusi tik, jei būtų turėjusi priėjimą prie jos (slaptažodžius) arba būtų buvusi Naujojoje Zelandijoje su E. B. įgaliojimu. Tačiau nei vienos, nei kitos aplinkybės nebuvo. Jos tariamo bendrininkavimo faktą ir pinigų gavimą iš A. Ž. paneigia ir tai, jog tuo metu, kai Ž. neva jai perdavė pinigus 2003 m. gruodžio mėn. (pinigai išgryninti 2003-12-23), ji buvo Rusijoje. Šį faktą įrodo jos pase esanti Rusijos Federacijos viza. Be to, šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. Ž. atidaryta sąskaita, į kurią buvo pervesti E. B. pinigai, buvo atidaryta A. Ž. panaudojus svetimo asmens (S. Č.) pamestą pasą. Tuo tarpu A. Ž. savo parodymuose teigė, jog pats S. Č. jo paprašė atidaryti sąskaitą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. negalėjo duoti teisingų parodymų ir melagingai nurodė apie jos skambučius ir prašymus jam bei pinigų perdavimo faktą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuteistasis A. Ž. nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme, nes jis nusikaltimo nepadarė, ginčija kaltę. Dėl civilinio ieškinio nuteistasis A. Ž. nurodo, kad nukentėjusioji veikia nesąžiningai, nes ji tokios nurodytos žalos (20574120 Lt) nepatyrė, ji tokios sumos negalėjo ir uždirbti, todėl piktnaudžiauja savo teisėmis.

Nuteistasis, jo gynėjas ir L. V. gynėjas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusioji ir jos atstovas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistųjų ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios L. V., nukentėjusiųjų E. B. ir R. A. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl sukčiavimo vykdant sutartį dėl vizos gavimo (I epizodas)

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų teisinančiais įrodymais. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą turtą susiformavimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija nustato, kad L. V., būdama kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC. atstovybės, esančios Pušų g. 36, Vilniuje, atsakingu vadovu ir įgaliota teikti rinkoje OZ-LINK COMPANY, INC profesionalias emigracijos konsultacines paslaugas imigracijai į Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, 2003 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudarė kontraktą su E. B. dėl dokumentų tvarkymo ir vizos gavimo į Naująją Zelandiją. 2003-05-24 iš E. B. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 65000 eurų, tai sudaro 224991 litų, kuriuos įsipareigojo pervesti į atidarytą asmeninę E. B. banko sąskaitą, esančią Naujojoje Zelandijoje, tačiau atidariusi Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited“, esančiame 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujoji Zelandija, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. vardu 2003-05-29 pervedė 10 000 eurų, tai sudaro 34 614 litų, likusių pinigų nepervedė ir jų negrąžino, ir taip L. V. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydama E. B. 190377 litų turtinę žalą.

Nuteistosios L. V. nusikalstama veika (I epizodas) pagrįstai kvalifikuota ir ji nuteista pagal BK 182 str. 2 d., tačiau nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji L. V., būdama kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC atstovybės atsakinga vadove ir įgaliota teikti rinkoje OZ-LINK COMPANY, INC profesionalias emigracijos konsultacines paslaugas imigracijai į Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule 2003 m. kovo pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudarė kontraktą su E. B. dėl dokumentų tvarkymo ir vizos gavimo į Naująją Zelandiją, neturėdama tikslo jo įvykdyti, ir iš E. B. paėmė sutarties sudarymo metu 2003 metų kovo pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 4050 JAV dolerių, tai sudaro 16200 litų, už konsulinį kontraktą imigracijai į Naująją Zelandiją, už dokumentų tvarkymą ir vizą, 2003 m. kovą, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 500 eurų, tai sudaro 1730,7 litų, ir 210 litų čekiui Lietuvos banke pirkti, 2003-03-21 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 1400 eurų, tai sudaro 4845,96 litų pirmos dalies apmokėjimui pagal sutartį su kompanija, 2003-05-17 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 4350 eurų, tai sudaro 15057,09 litų, antros dalies pagal sutartį su kompanija ir darbdavio kvietimo iš Naujosios Zelandijos apmokėjimui. Tai yra nepasitvirtino, kad nuteistoji iš viso paėmė 4050 JAV dolerių, tai sudaro 16 200 litų, 210 litų, 71250 eurų, tai sudaro 246 624,75 litų, savo įsipareigojimų neįvykdė, nes, atidariusi Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited“, esančiame 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujojoje Zelandijoje, sąskaitą (duomenys neskelbtini), E. B. vardu pervedė 10 000 eurų, tai sudaro 34 614 litų, likusių pinigų nepervedė ir jų negrąžino, ir taip L. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės E. B. turtą, padarydama E. B. 228 420,75 litų turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismui prokuroras pateikė prašymą keisti kaltinimą nuteistajai L. V., taip pat ir nuteistajam A. Ž. (t. 11, b. l. 49–51), tai yra, kad L. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

L. V., būdama kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC. atstovybės, esančios Pušų g. 36, Vilniuje, atsakingu vadovu ir įgaliota teikti rinkoje OZ-LINK COMPANY, INC profesionalias emigracijos konsultacines paslaugas imigracijai į Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, 2003 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudarė kontraktą su E. B. dėl dokumentų tvarkymo ir vizos gavimo į Naująją Zelandiją. 2003-05-24 iš E. B. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 65000 eurų, tai sudaro 224991 litų, kuriuos įsipareigojo pervesti į atidarytą asmeninę E. B. banko sąskaitą, esančią Naujoje Zelandijoje, tačiau atidariusi Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited“, esančiame 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujoji Zelandija, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. vardu 2003-05-29 pervedė 10 000 eurų, tai sudaro 34 614 litų, likusių pinigų nepervedė ir jų negrąžino, ir taip L. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės E. B. turtą, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydama E. B. 190377 litų turtinę žalą.

Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių nuteistosios L. V. parodymus, kad jos darbo pobūdis ir veikla „OZ-Link Company, Inc.“ yra teikti emigracijos konsultacines paslaugas imigracijai į Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, padėti ten įsikurti, susirasti darbą ir pan. Būtent dėl šios priežasties nukentėjusieji kreipėsi į ją, kad pastaroji padėtų sutvarkyti dokumentus vizai gauti ir kitoms su tuo susijusioms paslaugoms gauti. Iš proceso dalyvių neginčijamų faktinių aplinkybių nustatyta, kad nukentėjusioji E. B. ir nuteistoji L. V., kaip kompanijos „OZ-Link Company, Inc.“ Atstovė, sudarė sutartį (kontraktą), kuria pastaroji kompanija įsipareigojo „suteikti paslaugų, užtikrinančių pareiškimo dėl migracijos į Naująją Zelandiją, padavimo“ (t. 1, b. l. 33–35, 36–37). Sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), L. V. namuose. Pagal L. V. pakvitavimą 2003 m. kovo 21 d. pastaroji iš E. B. gavo 1400 eurų už sutarties pirmos dalies apmokėjimą. Taip pat iš kitų pakvitavimų matyti, kad L. V. iš E. B. gavo dar 4350 eurų (2003 m. gegužės 17 d. – už sutarties antros dalies bei kvietimo iš darbdavio Naujojoje Zelandijoje apmokėjimui), 65000 eurų (2003 m. gegužės 24 d. – tam, kad šiuos pinigus pervestų į E. B. asmeninę sąskaitą Naujojoje Zelandijoje), 500 eurų ir 210 litų (čekiui Lietuvos banke pirkti). Apeliantė L. V. jai perduoti pinigų sumų, kurios nurodytos pakvitavimuose, teisiamojo posėdžio metu neginčija.

Nuteistosios L. V. argumentas, kad ji sutartį vykdė, taip pat nėra paneigtas apylinkės teismo, o apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymai nepatvirtina šios apylinkės teismo išvados. Pati nukentėjusioji E. B. neneigia, kad L. V. padėjo suruošti pareiškimą leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje ir su tuo susijusius dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina tiek chronologinė pinigų mokėjimo bei perdavimo L. V. seka, tiek byloje esantys dokumentai. Buvo sudaryta minėta sutartis (kontraktas) dėl tokių paslaugų teikimo bei šioje sutartyje nurodytas apmokėjimas už paslaugas. 2003 m. balandžio 16 d. E. B. kartu su sūnumi J. S., dukra J. S. bei sutuoktiniu R. A. B. įgaliojo L. V. gauti visus dokumentus ir informaciją apie jų imigracines bylas į Naująją Zelandiją, šiuo tikslu pateikti reikalingus dokumentus, rašyti jų vardu pareiškimus, prašymus, už juos pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (t. 1, b. l. 28, t. 6, b. l. 17). L. V. 2003 m. balandžio 17 d. faksu atsiuntė nukentėjusiajai E. B. sąrašą dokumentų pareiškimo imigravimui padavimui (t. 1, b. l. 46, 47). Sutarties vykdymą rodo Vilniaus banko kvitų nuorašai, atsiųsti iš Naujosios Zelandijos pasiuntinybės Maskvos skyriaus, patvirtinantys, kad už čekį E. B. vardu buvo sumokėta 365 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai (t. 4, b. l. 162–164). Tokia suma atitinka pagal pakvitavimą pirkti čekį (t. 1, b. l. 44, 45). Dokumentų nuorašus pateikė ir pati nukentėjusioji E. B. (t. 4, b. l. 161). Taip pat nukentėjusiosios E. B. vardu surašytas 2003-05-21 pareiškimas leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje, kuris gautas 2003 m. birželio 9 d. Naujosios Zelandijos pasiuntinybės Maskvos skyriuje per Londono skyrių, taip pat su šiuo pareiškimu susiję dokumentai (t. 3, b. l. 43–51, 52–61). Liudytoja M. I. G. (Naujosios Zelandijos pasiuntinybės Maskvos skyriaus pareigūnė) iš esmės patvirtina nuteistosios L. V. parodymus, kad ji sutartį (kontraktą) vykdė pagal savo galimybes. Ji patvirtino, kad E. B. pareiškimas leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje gautas iš pradžių Londono skyriuje 2003 m. gegužės 23 d.; prie pareiškimo buvo pridėtas banko čekis 365 svarams sterlingų kaip konsulinė rinkliava, taip pat visi būtini dokumentai (kurie pridėti prie bylos); korespondencijai gauti adresas nurodytas agento, o ne pareiškėjos, taip pat buvo pasirašytas ir jos atstovo (agento), tai yra L. V. (t. 3, b. l. 21–27, 28–31).

Pažymėtina, kad pareiškime leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje buvo nurodyta klaidinga ir netikra informacija: darbo Naujojoje Zelandijoje pasiūlymas, kuris nėra tikras ir galiojantis, suklastota „Snoro“ banko pažyma Nr. 641/03 apie turimas pinigines lėšas bei klaidinga informacija apie ankstesnį prašymą dėl leidimo nuolat gyventi šalyje. Tokia išvada nurodyta Naujosios Zelandijos ambasados pirmosios sekretorės (imigracijos) Y. M. rašte (t. 3, b. l. 34–36, 37–39). Tokie duomenys buvo pagrindas neišduoti nukentėjusiajai E. B. leidimo nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje. Šio rašto išvadas patvirtino ir minėta liudytoja M. I. G..

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ir L. V. parodymų dalimi, kad ji nežinojo apie aplinkybę, kad E. B. dėl Naujosios Zelandijos vizos gavimo kreipėsi antrą kartą. Pareiškime leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje yra nurodytas klausimas: „ar Jūs ar bet kuris iš Jūsų pareiškime nurodytų šeimos narių kada nors buvo: <...> atsakytas išduoti vizą į / leidimą apsilankyti, dirbti, mokytis ar nuolat gyventi kurioje nors šalyje, įskaitant Naująją Zelandiją? <...>. (skyrius „A83“). Į šį klausimą E. B. atsakė neigiamai, nors aiškiai nurodoma, kad klausiama ne konkrečiai jos vienasmeniškai, bet ir dėl jos šeimos narių, nurodytų pareiškime (t. 3, b. l. 55). Esant tokioms aplinkybėms L. V. neturėjo realių galimybių manipuliuoti E. B. informacija dėl vizos prašymo antrą kartą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vizos (leidimas nuolat gyventi) išdavimas tiesiogiai nuo L. V. nepriklausė. Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusioji turėjo suprasti, kad leidimo nuolat gyventi svetur išdavimas nėra L. V. kompetencija. Minėtoje sutartyje (kontrakte), taip pat ir nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad pastaroji buvo įsipareigojus gauti vizą E. B. ir jos šeimos nariams. Be to, tariamas įsipareigojimas būtų iš esmės neteisėtas, ir tokia aplinkybė neabejotinai buvo žinoma nukentėjusiajai E. B..

Nors nebuvo nustatyta, kas konkrečiai suklastojo „Snoro“ banko pažymą, tačiau tokia aplinkybė nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės, kad L. V. vykdė sutarties (kontrakto) sąlygas. Be to, tokia pažyma iš esmės buvo naudinga nukentėjusiajai – atitiko jos interesus. Atitinkamai jokių duomenų, kad dėl L. V. tyčinių veiksmų nebuvo gautas leidimas (viza) nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje, byloje nėra.

Iš bylos matyti, kad L. V. ėmė pinigus iš nukentėjusiosios ir už darbo Naujojoje Zelandijoje suradimą. Šios aplinkybės proceso dalyviai taip pat neginčija. Taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad L. V. padėjo E. B. atidaryti banko sąskaitą Naujojoje Zelandijoje. Byloje yra elektroninio pašto išrašai, iš kurių matyti, kad L. V. už darbo pasiūlymą E. B. turėjo sumokėti atitinkamą pinigų sumą, kurią ji turi pervesti į nurodytą sąskaitą T. P. vardu (t. 10, b. l. 4, 5). 2003 m. gegužės 27 d. buvo pervesti 4380 JAV doleriai T. P., nurodant mokėjimo paskirtį „payment E. B.“ (t. 1, b. l. 89).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau minėtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog tyčia panaudoti apgaulę siekiant užvaldyti 228 420,75 Lt (4050 JAV dolerių, tai sudaro 16200 litų, už konsulinį kontraktą imigracijai į Naująją Zelandiją, už dokumentų tvarkymą ir vizą, 500 eurų, tai sudaro 1730,7 litų, ir 210 litų čekiui Lietuvos banke pirkti, 1400 eurų, tai sudaro 4845,96 litų pirmos dalies apmokėjimui pagal sutartį su kompanija, 4350 eurų, tai sudaro 15057,09 litų, antros dalies pagal sutartį su kompanija ir darbdavio kvietimo iš Naujosios Zelandijos apmokėjimui, 65000 eurų, tai sudaro 224991 litų, pervedimui į atidarytą asmeninę E. B. banko sąskaitą, esančią Naujoje Zelandijoje) susiformavo dar prieš sutarties sudarymą ar iš karto po jos sudarymo. Kaip matyti iš minėtų nuteistosios L. V. veiksmų, ji gautus pinigus, išskyrus 65 000 eurų, naudojo vykdydama sutarties (kontrakto) sąlygas. Tačiau gautų visų pinigų – 65 000 eurų – nuteistoji nepervedė į Naujojoje Zelandijoje atidarytą nukentėjusiosios sąskaitą. Iš apeliacinės instancijos metu prokuroro pakeisto kaltinimo matyti, kad nuteistajai L. V. (pirmojo epizodo atveju) pasikeitė pagrobto turto apimtis. Pirmosios instancijos teismas nuteisė L. V. už 228420,75 litų sukčiavimą, o naujuoju kaltinimu ji kaltinama tik 190377 Lt sukčiavimu. Su tokia valstybinio kaltintojo pozicija iš dalies sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pakeistu kaltinimu L. V. visa apimtimi. L. V., kaip minėta, nuteista pirmosios instancijos teismo už 228420,75 litų sukčiavimą, tai yra, kad ji apgaule įgijo minimos vertės svetimą turtą. Tuo tarpu naujai pakeistame kaltinime kaltinamajai pagrįstai inkriminuojamas didelės vertės turtinės prievolės išvengimas, tačiau nepagrįstai paliekamas ir įgijimas.

Pagal BK 182 str. 2 d. dispoziciją sukčiavimas yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai apgaule. Šios veikos yra alternatyvios. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Turtinės prievolės išvengimas – tai savo pareigos, kilusios iš sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymas. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys: 2K-516/2008, 2K-214/2008).

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji L. V. įgijo 65000 eurų ir tai patvirtina pakvitavimas (t. 1. b. l. 42,43). Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistoji, paimdama 65000 eurų, būtų iš anksto turėjusi ketinimus šiuos pinigus pasisavinti. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Priešingai, ji po kelių dienų dalį pinigų – 10000 eurų – pervedė į nukentėjusiajai atidarytą sąskaitą Naujosios Zelandijos banke. Todėl nepasitvirtinus kaltinime nurodytai sukčiavimo vienai alternatyviajai veikai – įgijimui, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistajai L. V. dėl pirmojo epizodo keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

Konkrečiu nagrinėjamu atveju sukčiavimo objektyvusis požymis – apgaulė – buvo realizuotas pasitelkiant sutartį (kontraktą) dėl pagalbos siekiant gauti leidimą nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje bei pasinaudojus įgytu pasitikėjimu, vykdant šią sutartį. Teisėjų kolegija neabejoja, kad L. V. ketinimai sukčiauti susiformavo vėliau, vykdant sutarties (kontrakto) sąlygas. Pagal pakvitavimą 65 000 eurus L. V. paėmė 2003 m. gegužės 24 d., o šių pinigų dalį (10 000 eurų) ji pervedė po kelių dienų, tai yra 2003 m. gegužės 27 d. Iš Naujosios Zelandijos pasiuntinybės Maskvos skyriaus pranešimą apie netikslumus E. B. pareiškime leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje nuteistoji L. V. gavo praėjus mėnesiui po 10 000 eurų pavedimo į Naująją Zelandiją (t. 8, b. l. 126–131). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir L. V. pasirašytas „OZ-Link Company Inc.“ 2003-09-03 raštas (t. 6, b. l. 18, 19).

Teisiamojo posėdžio metu L. V. laikėsi versijos, kad ji, sužinojusi apie netikslumus pareiškime leidimui nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje, suprato, kad E. B. vizos nebegaus, todėl nebuvo tikslo pervesti likusių 55 000 eurų į banką Naujojoje Zelandijoje. O šiuos pinigus ji atidavė E. B. dukrai. Tačiau tokia versija apylinkės teismo buvo atmesta, kaip neįtikinanti ir nelogiška. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistosios darbas yra susijęs su dokumentų tvarkymu, jų paruošimu vizai gauti, taip pat kitų paslaugų suteikimas, tarp kurių paminėtinas ir kito asmens vardu sąskaitų atidarymas. Ji puikiai žinojo, kaip įforminti paimtus svetimus pinigus tam tikram tikslui, todėl nuteistosios nurodyta aplinkybė, kad ji dėl streso, tai yra dėl neigiamo atsakymo iš ambasados, pamiršo įforminti tokios didelės sumos (55 000 eurų) grąžinimą E. B. dukrai, neįtikėtina ir nelogiška. Be to, jos profesinė veikla susijusi tiek su teigiamu, tiek su neigiamu atsakymu jos atstovaujamiems klientams.

Šalies argumentai

L. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nesuprantama E. B. pozicija, jog pastaroji delsė susigrąžinti jai perduotus ir tariamai jos negrąžintus pinigus, o pareiškimą policijai parašė tik 2004 m. lapkričio 2 d. Atitinkamai ji daro išvadą, kad nukentėjusioji E. B. nereiškė jokių pretenzijų dėl pinigų grąžinimo ilgiau kaip metus, skaičiuojant nuo jos dukters paskutiniojo pasirodymo biure, laikė pas apeliantę, t. y. visiškai svetimą žmogų, net 55 000 eurų. Tačiau tokie skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Iš bylos matyti, kad E. B. apie neigiamą atsakymą dėl pareiškimo nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje ji gavo tik 2004 m. birželį. Tada ji pradėjo ieškoti savo pinigų asmeninėje sąskaitoje, esančioje Naujojoje Zelandijoje, tačiau jos sąskaita jau buvo uždaryta. Iš nukentėjusiosios E. B. pareiškimo, jos parodymų, paaiškinimo Naujosios Zelandijos imigracinei tarnybai, užklausimų Naujosios Zelandijos bankui „ANZ Group (New Zealand) Limited“, kuriame E. B. vardu buvo atidaryta sąskaita, iš bankininkystės Ombudsmeno išvadų matyti, kad nukentėjusioji nežinojo apie pervestus tik 10 000 eurų, o ne 65 000 eurų – kaip buvo sutarta (t. 3, b. l. 40–41, t. 4, b. l 174–200, t. 5, b. l. 1–22, 38–81). Kad L. V. nepervedė visų E. B. duotų 65 000 eurų, ji sužinojo vėliau – ikiteisminio tyrimo metu – iš to paties banko Naujojoje Zelandijoje bei bankininkystės Ombudsmeno. E. B. tik po neigiamo atsakymo iš Naujosios Zelandijos pasiuntinybės gavimo (tai yra nuo 2004 m. birželio mėnesio) sužinojo iš Naujosios Zelandijos banko apie savo sąskaitos uždarymą, pasinaudojus suklastotu dokumentu, todėl ji ėmėsi priemonių jos turėtiems pinigams, įskaitant ir 65 000 eurų, kuriuos ji manė esančius pervestus į jos asmeninę sąskaitą, atgauti. Tuo tarpu suklastotas prašymas uždaryti E. B. sąskaitą, esančią Naujojoje Zelandijoje, buvo gautas dar 2003 m. lapkritį, o pinigai į Latvijos banką pervesti 2003 m. lapkričio 19 d. (t. 2, b. l. 38, 39; t. 5, b. l. 21).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad L. V. nusikalstami ketinimai – apgaule užvaldyti svetimą turtą, tai yra pinigus (pirmiausia, jai perduotus pervesti į Naujosios Zelandijos banką, tačiau nepervestus 55 000 eurų, o ne 65000 eurų, nes 10000 eurų pervedė) – susiformavo po to, kai ji sužinojo, jog E. B. leidimo nuolat gyventi negaus. Pati L. V. nurodo tokį laiko atskaitos tašką, kada ji gavo iš Naujosios Zelandijos pasiuntinybės Maskvos skyriaus raštą, kuriame prašoma E. B. paaiškinti pareiškime nuolat gyventi Naujojoje Zelandijoje nurodytus netikslumus bei tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokią aplinkybę patvirtina ir L. V. neveikimas, kad ji likusių 55 000 eurų niekur nepervedė, apie tai neinformavo nukentėjusiosios, o šių pinigų nukentėjusiajai negrąžino. Būdama jos atstovė pagal sutartį (kontraktą) L. V. turėjo veikti sąžiningai ir informuoti nukentėjusiąją apie nepervestus pinigus į Naująją Zelandiją. Be to, be nukentėjusiosios žinios buvo uždaroma nukentėjusiosios banko Naujojoje Zelandijoje sąskaita nukentėjusiajai priešingais interesais.

Žemesnės instancijos teismas

Tokios išvados loginė tąsa yra tai, kad nuteistoji L. V. jau buvo atlikusi nuo jos priklausiusius veiksmus pagal sutarties (kontrakto) sąlygas, o tyčia užvaldyti 55000 eurų susiformavo po sutarties (kontrakto) sudarymo. Ir priešingai apylinkės teismo išvadai, nėra jokių įrodymų, kad jos tyčia susiformavo dar prieš sutarties (kontrakto) sudarymą. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad nukentėjusioji apgaule savo naudai išvengė didelės vertės – 55 000 eurų, tai sudaro 190 377 Lt – turtinės prievolės.

Dėl sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupe (II epizodas)

Nepagrįsti nuteistųjų L. V. ir A. Ž. apeliacinių skundų argumentai, kad jie neužvaldė E. B. ir R. A. B. turto už 141 034,5 litų apgaulės būdu. Nuteistųjų kaltę dėl sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupe, patvirtina bylos medžiaga, t. y. iš dalies pačių nuteistųjų L. V. ir A. Ž. parodymai, nukentėjusiųjų E. B., R. B., liudytojų D. C., G. Š., S. Č. parodymai (t. 4, b. l. 140–145; t. 5, b. l. 82–87, 152–154; t. 8, b. l. 126–139; t. 9, b. l. 65–72), Aizkrauklės banke esančių „Lavian LLC“ sąskaitų – ataskaitų išrašai, kiti dokumentai (t. 2, b. l. 36–41, 76–83).

Nuteistoji L. V. neneigia, kad ji įsipareigojo atidaryti sąskaitą Naujosios Zelandijos banke nukentėjusiosios vardu ir už tai paėmė pinigus. Ji parodė, kad susisiekė su S. Z., su kuriuo bendradarbiavo, tačiau tai darė neoficialiai, sutarčių su juo nebuvo sudariusi. Jos firma finansiniu tarpininkavimu neužsiima. Ji neneigia žinojusi E. B. sąskaitos numerį Naujosios Zelandijos banke, būtent ji gavusi dokumentus iš Naujosios Zelandijos banko apie sąskaitos E. B. vardu atidarymą. Be to, ji pati pervedė 10 000 eurų į minėtą sąskaitą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios sąskaita Naujosios Zelandijos banke buvo uždaryta vadovaujantis suklastotu 2003-11-12 E. B. prašymu (nurodymu), o visi sąskaitoje buvę pinigai pervesti į Latvijos „Aizkraukles Banka“ sąskaitą, kuri atidaryta „Lavian LLC“ vardu (t. 2, b. l. 36, 39; t. 5, b. l. 21). Šių aplinkybių nuteistieji neginčija. Minėta „Lavian LLC“ sąskaita buvo atidaryta 2003 m. birželį pagal juridinio asmens „Lavian LLC“ pareiškimą dėl atsiskaitomosios sąskaitos atidarymo (t. 2, b. l. 17, 18).

Iš juridinio asmens parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės matyti, kad atidarant sąskaitą dalyvavo agentas A. Ž. (t. 2, b. l. 15, 17). Pats nuteistasis šios aplinkybės neneigė ir patvirtino, kad jis padėdavo asmenims sutvarkyti dokumentus dėl sąskaitų atidarymo Aizkraukles banke Latvijoje, kitaip tariant buvo šio banko tarpininkas (agentas) Lietuvoje. Jis padėjo nukentėjusiesiems, taip pat ir S. Č. atidaryti sąskaitas šiame banke. Jis taip pat parodė, kad pinigai buvo pervesti L. V. iniciatyva, o už šių pinigų išgryninimą ir pristatymą jai, jam buvo pažadėti 10 000 eurų, kuriuos jis pervedė į jo paties valdomą „Martell Shiping LTD“ sąskaitą, esančią taip pat Aizkraukles banke, o likusią pinigų dalį perdavė L. V..

Apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. Ž. gynybos versiją. Visiškai nepagrįsti argumentai, kad apylinkės teismas nemotyvavo savo išvadų dėl kaltės, tik deklaratyviai nurodė, kad jo versijos absurdiškos, klaidingos ir pan. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. Ž. tame pačiame banke turėjo kitą sąskaitą „Martel Shipping“ vardu, kurią pats asmeniškai turėjo teisę valdyti. Tuo tarpu „Lavian LCC“ sąskaita buvo ne A. Ž., ji jam nepriklausė, ir jis neturėjo teisės jos asmeniškai valdyti. Tuo tarpu S. Č. pagal dokumentus turėjo teisę valdyti šią sąskaitą, tačiau jis nebuvo A. Ž. draugas, giminaitis ar pan. Be to, ši sąskaita atidaryta pagal Rusijos Federacijos piliečio S. Č. prarasto paso duomenis. Šią sąskaitą S. Č. vardu atidarė tas pats A. Ž.. Šios nurodytos aplinkybės buvo pagrindas apylinkės teismui atmesti A. Ž. gynybos versiją. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, šios aplinkybės nebuvo vertintinos atskirai, neatsižvelgiant ir į kitas bylos aplinkybes. A. Ž. neneigia ir pripažįsta, kad jis buvo minėto Latvijos Aizkraukles banko agentas ir turėjo teisę atidarinėti sąskaitas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims šiame banke. S. Č. parodė, kad jis gyvena Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, jis buvo praradęs pasą, tačiau Latvijoje jis nesilankė, jokių sąskaitų minimame banke neatidarinėjo, tokios įmonės „Lavian LLC“, taip pat ir sąskaitų šios įmonės vardu jis neturėjo. Faktinės bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad į juridinio asmens „Lavian LLC“ sąskaitą daugiau jokių pinigų nebuvo pervesta, o sąskaitos valdymas formaliai priklausė S. Č.. Todėl neabejotinai tokia sąskaita banke buvo atidaryta siekiant vienkartinio pobūdžio neteisėtų tikslų. Atitinkamai pagrįsta išvada, kad faktiškai sąskaitą Aizkraukles banke „Lavian LLC“ vardu atidarė A. Ž., pasinaudojęs S. Č. pasu, todėl faktiškai jis naudojosi „Lavian LLC“ sąskaita. Pinigus išgrynino taip pat būtent A. Ž..

Pažymėtina, kad „Lavian LLC“ sąskaita buvo atidaryta 2003 m. birželį, kada nuteistoji L. V. jau nebepervedė nukentėjusiajai į Naujosios Zelandijos banką jos grynais duotų, tačiau likusių nepervestų 55000 eurų. O pinigai iš Naujosios Zelandijos banko į Latvijos banką pervesti 2003 m. lapkričio 19 d. Tuo tarpu suklastotas prašymas uždaryti E. B. sąskaitą, esančią Naujojoje Zelandijoje, buvo gautas taip pat 2003 m. lapkritį. Kaip minėta anksčiau, nukentėjusioji tuo metu dar net nežinojo, kad jos pinigų Naujosios Zelandijos banke jau nebėra. Todėl nukentėjusioji pinigų neieškojo, o Naujosios Zelandijos bankas nesuprato, kad nukentėjusiosios prašymas uždaryti sąskaitą yra suklastotas, todėl sąskaitą uždarė ir buvusius pinigus pervedė į banką Latvijoje. Atitinkamai dėl pinigų pervedimo legalumo nekilo jokių abejonių nei Latvijos, nei Naujosios Zelandijos bankams.

Kad A. Ž. ir L. V. veikė bendrininkų grupe, patvirtina iš dalies jų pačių nurodytos aplinkybės bei kiti byloje surinkti ir tinkamai teismo ištirti įrodymai, taip pat nustatytų įvykių chronologija. Pats A. Ž. patvirtino, kad L. V. prašymu jis nurodė, į kokią sąskaitą Aizkraukles banke pervesti pinigus, o šiais pinigais tik jis vienas galėjo disponuoti, todėl jis dalį pinigų išgrynino ir, kaip nurodo, perdavė L. V., o dalį (10000 eurų) už tariamą paslaugą pervedė jau į jo paties vardu kontroliuojamą sąskaitą tame pačiame Latvijos Aizkraukles banke. Aplinkybę, kad L. V. žinojo apie nukentėjusiosios banko sąskaitą Naujosios Zelandijos banke, patvirtina ir pati L. V.. Kaip minėta, ji visų jai nukentėjusiosios patikėtų pinigų (grynaisiais 65000 eurų) nepervedė į Naująją Zelandiją, nes suprato, kad nukentėjusioji vizos į Naująją Zelandiją nebegaus. Būtent tuo metu ir buvo atidaryta sąskaita Latvijos Aizkraukles banke. Be to, L. V. žinojo apie nukentėjusiosios E. B. sąskaitoje Naujojoje Zelandijoje esančius pinigus, kurių dalį ji pati pervedė, o kitą dalį (33490 JAV dolerių) pervedė patys nukentėjusieji. Todėl neabejotinai šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji veikė bendrai. Kad abu nuteistieji atliko sukčiavimo objektyviosios pusės veiksmus, patvirtina ir tokia nustatyta bankinė pinigų keliavimo schema. Todėl užvaldyti nukentėjusiųjų pinigų iš Naujosios Zelandijos banko viena pati L. V. pagal tokią schemą negalėjo – jai buvo reikalingas toks žmogus, kuris galėtų naudotis banko sąskaita kokiame nors banke. Būtent dėl šios priežasties ir buvo atidaryta bankinė sąskaita pagal fizinio asmens prarastus dokumentus. Ir tik po daugiau kaip mėnesį šioje sąskaitoje pralaikytų pinigų juos A. Ž. išgrynino bei dalį persivedė į savo sąskaitą. Tokia aplinkybė patvirtina A. Ž. teiginius, kad jis žinojo, jog apie mėnesį laiko rekomenduojama neskubėti dėl pinigų kilmės legalumo. Ir įsitikinus, kad pinigų kilmė „Lavian LLC“ sąskaitoje nenustatinėjama, tai yra bankams tai nekelia jokių abejonių, pinigai iš šios sąskaitos buvo paimti. Dar pažymėtina, kad A. Ž. taip pat negalėjo vienas pats užvaldyti šių pinigų. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, tai yra žinojo, kuris kokius veiksmus atliks.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nenustatyta, kas suklastojo prašymą uždaryti E. B. sąskaitą, o kaltinimai dėl tokio prašymo suklastojimo nėra pareikšti nė vienam nuteistajam. Kvalifikuojant tokią nusikalstamą veiką nėra svarbu, kuris konkrečiai iš bendrininkų suklastojo ar nusiuntė bankui tokį prašymą, tai yra atliko apgaulės veiksmus, nes abu nuteistieji atliko ir kitus objektyviosios pusės veiksmus, todėl abu kaltinamieji laikytini nusikaltimo bendravykdžiais. Taigi dokumento klastojimas konkrečioje nagrinėjamojoje byloje nėra inkriminuojamas nei A. Ž., nei L. V.. Be to, A. Ž. inkriminuojant sukčiavimą bendrininkaujant nėra svarbu, ar jis žinojo apie nukentėjusiųjų sąskaitą Naujosios Zelandijos banke, ten esančią pinigų sumą, tuo labiau, kas pervedė ten pinigus. Svarbi yra aplinkybė, kad jis veikė kartu su L. V., kuri disponavo tokia informacija, ir jis suprato, kad pinigai yra pervesti neteisėtai.

Teisėjų kolegija atmeta A. Ž. teiginius, kad jis apie neteisėtai pervestus pinigus nieko nežinojo, pinigus išgrynino L. V. prašymu, o 10000 eurų buvo atlygis už tokį jos prašymą. Apylinkės teismas tinkamai ir argumentuotai paneigė tokius jo teiginius, nurodydamas, kad A. Ž. dirbo su Aizkrauklės banku, vykdė jam pavestą veiklą – atidarinėjo sąskaitas, todėl už paslaugą mokama pinigų suma (10000 eurų) yra neadekvati atliktai paslaugai. Kaip minėta, pinigai iš Naujosios Zelandijos apgaulės būdu buvo pervesti tikslingai į svetimą, ne A. Ž. priklausančią ar valdomą sąskaitą Latvijos Aizkrauklės banke, tai yra į sąskaitą, kurią neteisėtai galėjo naudoti pats A. Ž.. Tai rodo, kad uždarant sąskaitą Naujojoje Zelandijoje jau buvo derintos konkrečios banko sąskaitos ir neatsitiktinai buvo pasirinkta ne A. Ž. asmeniškai ir pagal dokumentus valdoma, o S. Č. vardu valdoma sąskaita. Be to, A. Ž. pinigus perdavė L. V. taip pat be jokio pakvitavimo, nors suma buvo ypač didelė. Tai patvirtina neteisėtos veiklos pobūdį. Todėl esant legaliems piniginiams santykiams tarp asmenų tokia aplinkybė galėjo neigiamai paveikti abiejų nuteistųjų tarpusavio santykius dėl įsipareigojimų vienas kitam įvykdymo. Šis argumentas taip pat buvo nurodytas apylinkės teismo kaip vienas iš netiesioginių kaltės įrodymų, nes tokia aplinkybė rodo buvusį susitarimą tarp nuteistųjų dėl apgaulės būdu užvaldytų pinigų. Ir priešingai, ši aplinkybė neigia faktą, kad L. V. galėjo veikti viena ir manipuliuoti A. Ž. pasitikėjimu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrininkauti su L. V. galėjo ir kiti asmenys, tačiau tokie teiginiai neturi reikšmės A. Ž. padarytos veikos (jo atliktų veiksmų) teisiniam vertinimui. Tuo tarpu kaltinimai dar kitiems asmenims šioje byloje nebuvo pareikšti. Todėl net ir nustačius galbūt kitus bendrininkus, jo padarytos veikos teisinis vertinimas nesikeistų.

Apeliacinės instancijos teismui prokuroras pateikė prašymą keisti kaltinimą nuteistiesiems L. V. ir A. Ž. (t. 11, b. l. 49–51), tai yra, kad L. V. ir A. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra:

„L. V., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., ir žinodama, jog į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „ANZ Banking Group, Limited“, 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujoji Zelandija. B. R. A. pervedė jos nurodymu 33 490 JAV dolerių, kas atitinka 133 960 litų, neteisėtai pasinaudodama turima informacija apie E. B. sąskaitą Naujosios Zelandijojos banke" ANZ Banking Group, Limited" turėdama tikslą kartu su A. Ž. užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, neturėdama teisės atlikti operacijų su E. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Naujosios Zelandijojos banke „ANZ Banking Group, Limited", esančiomis piniginėmis lėšomis, veikdama kartu su A. Ž. pateikė netikrą E. B. vardu surašytą nurodymą uždaryti jos sąskaitą ir pervesti jos pinigus - 40 744,93 eurų, kas sudaro 141 034,5 litų, į A. Ž. atidarytą „Lavian LLC" vardu sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamą S. Č., Aizkraukles banke, Latvijoje, esančiame Elizabetes g. 23, Rygoje, ir tokiu būdu suklaidino banką, po ko A. Ž., turėdamas galimybę disponuoti „Lavian LLC" vardu atidaryta ir S. Č. atstovaujama sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu būdu Latvijos Aizkraukles bankui save pateikęs kaip asmenį, galintį atstovauti „Lavian LLC", davė Latvijos Aiskraukles bankui nurodymą išmokėti grynais pinigais 30 570 eurų asmeniui prisistačiusiam A. Ž., 2003-12-23 iš „Lavian LLC" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Aizkraukles banke, adresu Elizabetes g. 23, Ryga, Latvija, A. Ž. paėmė grynais 30 570 eurų, kas atitinka 105 814,99 litų, taip pat, 2003-12-18 10 000 eurų, kas sudaro 34 614 litų, persivedė į savo, t.y. A. Ž. vardu atidarytą ir jo paties valdomą „Martell Shiping LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Aizkraukles banke, adresu Elizabetes g. 23, Ryga, Latvija, bei tokiu būdu juos pasisavino, išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Tokiu būdu A. V., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., išvengė didelės vertės turtinės prievolės, apgaule savo naudai įgijo E. ir R. A. B. turto už 141 034,5 litų.

A. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su L. V., ir žinodamas, jog į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „ANZ Banking Group, Limited", 37 Rotherdam Street, PO Box 8020 Riccarten Christchurch, Naujoji Zelandija, B. R. A. pervedė L. V. nurodymu 33 490 JAV dolerių, kas atitinka 133 960 litų, neteisėtai pasinaudodamas turima informacija apie E. B. sąskaitą Naujosios Zelandijojos banke "ANZ Banking Group, Limited“, turėdamas tikslą kartu su L. V. užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, neturėdamas teisės atlikti operacijų su E. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios Zelandijos banke „ANZ Banking Group, Limited", esančiomis piniginėmis lėšomis, veikdamas kartu su L. V., pateikė Naujosios Zelandijos bankui „ANZ Banking Group, Limited" netikrą E. B. vardu surašytą nurodymą uždaryti jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervesti jos pinigus - 40 744,93 eurų, kas sudaro 141 034,5 litų, į A. Ž. atidarytą „Lavian LLC" vardu sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamą S. Č., Aizkraukles banke, Latvijoje, esančiame Elizabetes g. 23, Ryga, ir tokiu būdu suklaidino banką, po ko A. Ž., turėdamas galimybę disponuoti „Lavian LLC" vardu atidaryta ir S. Č. atstovaujama sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu būdu Latvijos Aizkraukles bankui save pateikęs kaip asmenį, galintį atstovautį „Lavian LLC", davė Latvijos Aizkraukles bankui nurodymą išmokėti grynais pinigais 30 570 eurų asmeniui, prisistačiusiam A. Ž., 2003-12-23 iš „Lavian LLC" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Aizkraukles banke, adresu Elizabetes g. 23, Ryga, Latvija, A. Z. paėmė grynais 30 570 eurų, kas atitinka 105 814,99 litų, taip pat 2003-12-18 10 000 eurų, kas sudaro 34 614 litų, persivedė į savo, t.y. A. Ž. atidarytą ir jo paties valdomą bei atstovaujamą „Martell Shiping LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Aizkraukles banke, adresu Elizabetes g. 23, Ryga, Latvija, bei tokiu būdu juos pasisavino, išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Tokiu būdu A. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su L. V., apgaule, išvengdamas didelės vertės turtinės prievolės savo naudai įgijo E. ir R. A. B. turto už 141 034,5 litų.“

Kaip minėta, pagal BK 182 str. 2 d. dispoziciją sukčiavimas yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai apgaule. Prokuroro pakeistame kaltinime abiem nuteistiesiems papildomai inkriminuota sukčiavimo alternatyvi veika – išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pakeistu kaltinimu, nes šiuo atveju nei L. V., nei A. Ž. neturėjo nukentėjusiesiems jokios turtinės pareigos. Kaip minėta, L. V. buvo paėmusi grynaisiais 65000 eurų iš nukentėjusiosios, kad šiuos pinigus pervestų į banką, esantį Naujojoje Zelandijoje, tačiau pervedė tik 10000 eurų. Dėl kitų nepervestų pinigų ji nuteista I epizodu. Todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad ji savo turtinę pareigą (įsipareigojimo dalis dėl 10000 eurų) nukentėjusiajai įvykdė, o vėliau ji, pasinaudodama apgaule ir veikdama kartu su A. Ž., įgijo kitus, visus nukentėjusiesiems priklausiusius pinigus, buvusius Naujosios Zelandijos banke. Tokia išvada darytina todėl, kad sąskaita minėtame banke buvo nukentėjusiosios vardu ir pinigus galėjo valdyti pati nukentėjusioji. Dėl tokių veikų (įgijimo) abu nuteistieji yra teisingai nuteisti apylinkės teismo. Todėl nuteistiesiems nėra pagrindo papildomai inkriminuoti turtinės pareigos išvengimo. Tokios pareigos šiuo atveju jie neturėjo.

Teisėjų kolegija neabejoja apylinkės teismo išvadomis dėl abiejų nuteistųjų kaltės šiame epizode, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl paskirtų bausmių

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes L. V. ir A. Ž., tinkamai atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl paskirtos bausmės atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

L. V. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.). Ji anksčiau nėra teista, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Apylinkės teismas tinkamai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog antrąjį nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 1 d. 1 p.).

A. Ž. padarė vieną sunkų nusikaltimą. Jis anksčiau nėra teistas, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, todėl apylinkės teismas teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį. Paskirtos bausmės apeliantams neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 182 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki aštuonerių metų, todėl nuteistiesiems nustatytos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką yra mažesnės nei šios sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija sutinka su nustatytais bausmių dydžiais, todėl atskirai paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per švelnios, todėl dar labiau griežtinti bausmes, kaip to prašo nukentėjusieji, nėra jokio pagrindo. L. V. paskirta galutinė bausmė taip pat atitinka bausmių bendrinimui taikomus reikalavimus.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių. Šioje byloje nuteistieji buvo pripažinti kaltais už sukčiavimą, todėl buvo nustatyta konkreti sukčiavimu padaryta žala nukentėjusiesiems, todėl ši nusikaltimu padaryta suma turi būti priteistina nukentėjusiesiems.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I-uoju epizodu nuteistoji L. V. padarė 190377 litų turtinę žalą nukentėjusiesiems. II-uoju epizodu nustatyta, kad L. V. ir A. Ž., veikdami bendrai, padarė 141034,5 litų žalą, todėl tokia žala priteistina iš nuteistųjų solidariai (BPK 115 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimuose nuosavybei (konkrečiai – sukčiavimo atveju) neturtinės žalos atlyginimo įstatymai nenumato. Todėl likusi civilinių ieškinių dydžio suma atmestina.

Dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo

Skundžiamu nuosprendžiu buvo pratęstas laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo terminas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. BPK 151 str. 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kadangi nuteistiesiems laikinosios nuosavybės teisės apribotos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne iki civilinio ieškinio įvykdymo, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo termino (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3, 4 p., 328 str. 3, 4 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios L. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiųjų E. B. ir R. A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad L. V., būdama kompanijos OZ-LINK COMPANY, INC atstovybės, esančios Pušų g. 36, Vilniuje, atsakinga vadove ir įgaliota teikti rinkoje OZ-LINK COMPANY, INC profesionalias emigracijos konsultacines paslaugas imigracijai į Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule 2003 m. kovo pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudarė kontraktą su E. B. dėl dokumentų tvarkymo ir vizos gavimo į Naująją Zelandiją, neturėdama tikslo jo įvykdyti, ir iš E. B. paėmė: sutarties sudarymo metu 2003 metų kovo pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 4050 JAV dolerių, tai sudaro 16200 litų, už konsulinį kontraktą imigracijai į Naująją Zelandiją, už dokumentų tvarkymą ir vizą 2003 m. kovą, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 500 eurų, tai sudaro 1730,7 litų, ir 210 litų čekiui Lietuvos banke pirkti 2003-03-21, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 1400 eurų, tai sudaro 4845,96 litų, pirmos dalies apmokėjimui pagal sutartį su kompanija, 2003-05-17 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė 4350 eurų, tai sudaro 15057,09 litų, antros dalies pagal sutartį su kompanija ir darbdavio kvietimo iš Naujosios Zelandijos apmokėjimui ir sukčiavimo būdu šiuos pinigus įgijo.

Tenkinti nukentėjusiųjų E. B. ir R. A. B. civilinius ieškinius iš dalies ir priteisti nukentėjusiesiems E. B. ir R. A. B. iš L. V. 190377 litų bei solidariai iš L. V. ir A. Ž. 141034,5 litų padarytos žalos.

Iki civilinio ieškinio įvykdymo pratęsti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo terminą į A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu.

Iki civilinio ieškinio įvykdymo pratęsti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo terminą į L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Rasa ValentinienėValentinas Janonis