Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-639-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
2A-639-601/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Galina Blaževič
Pareiškėjas
A. P., V. T.
Civilinė byla Nr. 2A-639-601/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir I. N.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir V. T. – P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2808-358/2008 pagal pareiškėjų V. T. – P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 2-2808-358/2007 dalyje, kurioje iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. išlaikymui buvo priteista po 5 000 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Pareiškėjas patikslino savo reikalavimą ir prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 dalyje dėl A. M. P. išlaikymo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. P. prašymą tenkino iš dalies (t 7. b. l. 168-178).

pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2-2808-358/2007 dalyje dėl dukters A. M. P. išlaikymo ir priteisė iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 500 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dienos 2014 m. liepos 16 d. iki dukters pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė V. F.. Šiuo laikotarpiu (nuo pareiškimo padavimo dienos 2014 m. liepos 16 d. iki sprendimo priėmimo dienos 2016 m. spalio 26 d.) susidariusią įsiskolinimo sumą 13 660 Eur mažino išlaikymo suma, išmokėta dukrai A. P. pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį. priteisė iš A. P. išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. M. P. už 3 metus sumoje 18 000 Eur.

Teismas dėl proceso atnaujinimo pažymėjo, kad teismo sprendime nebus išsamiau ir detaliau analizuojama, ar pareiškėjas iš viso žinojo apie įvykusį skyrybų procesą ir kada sužinojo, nes ši aplinkybė, esant įsiteisėjusiai 2014 m. lapkričio 14 d. nutarčiai tampa nebeaktuali. Dėl vaiko išlaikymo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo valia nutraukti santuoką nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta tvarka. Kad prašyme yra ne A. P. parašas, netiesiogiai leidžia abejoti pareiškėjos nurodytos dokumentų pasirašymo aplinkybės: prašymas nutraukti santuoką yra pasirašytas abiejų sutuoktinių tuo pačiu mėlyna spalva rašančiu rašaliniu parkeriu. Tačiau sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai pasirašė skirtingai – V. F. juodos spalvos rašaliniu parkeriu, o A. P. – mėlynos spalvos tušinuku, kas kelia abejones dėl pareiškėjos paaiškinimų apie parašų atsiradimo aplinkybes teisingumo. Sutartyje numatyta pareiga dukrai teikti 5 000 Lt išlaikymą, tačiau tokio dydžio išlaikymo nustatymas 2007 m., kai šalių dukrai tebuvo 3 metai, nesant duomenų nei apie specialiuosius vaiko poreikius, nei poreikio ugdyti kažkokius išskirtinius vaiko talentus ar gebėjimus, neatitiko teismų praktikoje pripažintų išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų. Teismas laikė neįrodytu V. F. argumentą, kad per vaiko išlaikymą šalys susitarė nusirašyti į namą investuotą sumą, nors namas buvo M. P.. Be to, tokį susitarimą teismas vertino kaip grubiai pažeidžiantį vaiko teises ir teisėtus interesus, neatitinkantį vaiko išlaikymo instituto tikslų. Teismas sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis keistinas, tačiau A. P. prašomą priteisti po 200/mėn. išlaikymo sumą vertino kaip socialiai nepriimtiną bei neatitinkančią sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai orientuojasi į Lietuvos rodiklius. Pragyvenimo lygis Didžiojoje Britanijoje, kur šiuo metu gyvena pareiškėja su dukra, iš tiesų yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau jis pats irgi gyvena ne Lietuvoje, o Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis taip pat yra aukštas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, išsilavinęs, tačiau eilę metų niekur nedirba ir pragyvena tik iš Vokietijos valstybės jam mokamų socialinių išmokų, gyvena socialiniame būste, nėra duomenų, kad jis ėmėsi susirasti geriau apmokamą darbą, ar kad turi kokių nors rimtų sveikatos problemų, neleidžiančių jam tą padaryti. Pareiškėjas gali susirasti darbą ir gyventi ne iš socialinių pašalpų, tuo pačiu sudarydamas galimybes teikti dukrai didesnį nei 200 Eur išlaikymą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos pateiktus paskaičiavimus ir laikė, kad dukters išlaikymui pakaktų mažesnės sumos. Pareiškėja taip pat neįrodė būsto išlaidų bei išlaidų mokslui. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie turtinę padėtį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertintinos vaiko interesų naudai, todėl įvertinus pareiškėjų dukters amžių, valstybės, kurioje gyvena pareiškėjų dukra, aukštą pragyvenimo lygį teismas darė išvadą, kad 1 000 Eur išlaikymo suma, kurią turėtų teikti abu tėvai, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir sudarytų sąlygas tenkinti kasdienius poreikius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas išlaikymą teikė pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį, kuria buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo ir išlaikymas padidintas nuo 180 iki 250 Eur. Sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 27 mėnesius ir 10 dienų, todėl teismui nustačius, jog pareiškėjas privalo teikti išlaikymą po 500 Eur kiekvieną mėnesį pinigine išraiška, pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs 13 660 Eur. Iš šios sumos išskaičiavo šiuo laikotarpiu pareiškėjo sumokėtą išlaikymo sumą, o likusią, kaip įsiskolinimą, nutarė išieškoti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus priteisimo teismas pažymėjo, kad išlaikymas pagal 2007 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimą nebuvo nei ieškomas, nei teikiamas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pradėjus gyventi atskirai pareiškėjas būtų prisidėjęs prie dukters išlaikymo. Šią pareigą jis buvo priverstas vykdyti tik teismo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo pagrindu, todėl iš jo iki kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą dienos (2014-07-16) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus po 500 Eur sumoje, t. y. 18 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje dėl priteisimo iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. išlaikymui po 500 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. liepos 16 d. iki dukters pilnametystės ir 18 000 Eur įsiskolinimo už 3 metus ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. liepos 16 d. iki dukters pilnametystės ir 7 200 Eur dydžio įsiskolinimą už 3 metus (t. 8, b. l. 35-39).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

A. P. į civilinę bylą yra pateikęs įrodymų, kad jo pajamas sudaro Vokietijoje gaunamos socialinės pašalpos (šiuo metu - 830 Eur), neturi jokio nekilnojamojo turto nei Vokietijoje, nei Lietuvoje, gyvena Vokietijos valstybės laikinai suteiktame socialiniame būste, dukrai galėtų teikti 200 Eur išlaikymą. Pareiškėjas į civilinę bylą yra pateikęs įrodymų, kad jis yra bandęs ir šiuo metu bando užsiimti antikvarinių baldų prekyba, tačiau tokiam verslui reikalingos didelės pradinės investicijos, pareiškėjo gaunamos pajamos nedidelės. Pareiškėjas nuo 2015 m. pabaigos yra Lietuvoje įsteigtos bendrovės direktorius, deda maksimalias pastangas sukurti verslą ir tokiu būdu gauti daugiau piniginių lėšų, todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių susirasti geriau apmokamą darbą;

teismas visiškai nevertino pareiškėjos V. F. turtinės padėties ir jos pačios galimybių teikti nepilnametei dukrai nustatyto dydžio išlaikymą. Teismas privalėjo imtis priemonių ir nustatyti abiejų pareiškėjų turtinę padėtį. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos V. F. turtinę padėtį, todėl negalima spręsti, ar pati pareiškėja gali teikti nepilnametei dukrai nustatytą 500 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį;

teismas nesiėmė jokių priemonių nustatyti nepilnametės pareiškėjų dukters A. M. P. poreikių. Pareiškėja V. F. nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad būtent tokio dydžio suma reikalinga dukters išlaikymui;

šiai dienai minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 380 Eur. Vadinasi orientacinis kriterijus, priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra 380 Eur arba 190 Eur vienam iš tėvų. Kauno apylinkės teismas iš pareiškėjo priteisė 500 Eur išlaikymo kas mėnesį, t. y. daugiau negu 2,5 karto daugiau negu orientacinis kriterijus;

pareiškėja V. F. savo iniciatyva kartu su pareiškėjų dukra apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, todėl jos nurodoma didelė išlaikymo suma iš esmės yra lemiama ne dukters poreikių, o šalyje esančio aukštesnio pragyvenimo lygio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui A. P. neturėtų būti priteisiama didesnė išlaikymo suma vien todėl, kad pareiškėja savo iniciatyva gyvena užsienyje.

Pareiškėja V. F., atstovaujama advokato V. M., atsiliepimu prašo apelianto A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 8, b. l. 156-157).

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

teismo priteistas išlaikymas yra pagrįstas teisingumo, ir protingumo principais, todėl neturėtų būti keistinas. Teismas teisingai įvertino apelianto turtinę padėtį. Apeliantas niekur nedirba, nors yra darbingas ir išsilavinęs, eilę metų pragyvena iš Vokietijoje jam skirtos pašalpos ir gyvena suteiktame socialiniame būste. Jis nededa pastangų dėl savo nepilnametės dukros geresnių gyvenimo sąlygų;

Atsiliepimas

6.2. apelianto argumentas, kad pareiškėja negali teikti dukrai nustatyto dydžio išlaikymo, yra melagingas ir neteisėtas, kadangi iki šiol pareiškėja teikdavo net didesnį, nei nustatytas, išlaikymą.

neteisingas argumentas, kad pareiškėja negali pateikti dukros išlaikymo poreikius pagrindžiančių įrodymų. Viešint Lietuvoje laikotarpiu nuo 2017-01-23 iki 2017-02-07 dukros poreikiams pareiškėja išleidimo 1 082,04 Eur, kas rodo, kad dukros poreikiams 1 000 Eur/mėn. suma reikalinga. Mergaitė išgyvena, kad ja tėvas nesirūpina, dėl to kilo psichologinių problemų. Pareiškėja dukrą vedą pas psichologą, aktyviai leidžia laisvalaikį, stengiasi dukrai suteikti finansinę ir moralinę paramą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pareiškėjos 2017 m. kovo 14 d. prašymo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms

Pareiškėja V. F. 2017 m. kovo 15 d. pateikė teismui prašymą (pridėtas 2017 m. kovo 10 d. iškeldinimo protokolas), kuriuo prašo teismo baigti tą neteisėtą A. P. išlaikymo klausimo nagrinėjimą, kol nebus aiškiai nustatyta jos gyvenamoji vieta ir tik tada bus galima skaičiuoti jos išlaikymo kaštus, nes suma priklauso nuo to, ar teks jai ką naujo nuomoti, ar ji liks tame name.

Iš prašymo turinio galima suprasti, jog pareiškėja V. F. prašo nenagrinėti apeliacinio skundo, kol nebus žinoma vaiko A. M. gyvenamoji vieta (iškeldinta iš užimamo būsto Lietuvoje), dėl ko gali pasikeisti vaiko išlaikymo dydis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymas atmestinas, nes apeliacinės instancijos teismas tikrina jau priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėja bylos iš naujo pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, juo labiau, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės (iškeldinimas iš užimamo būsto Lietuvoje) neturi įtakos nagrinėjamam ginčui pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu šalių turtinė padėtis iš esmės pasikeičia, ar vaiko poreikiai iš esmės pasikeičia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl pareiškėjos 2017 m. kovo 14 d. prašymo pridėti sąskaitas faktūras

Pareiškėja V. F. 2017 m. kovo 15 d. pateikė teismui prašymą pridėti vaiko saugumo užtikrinimui suinvestuoto turto sąskaitas faktūras (pridėti dokumentai (10 lapų) – 2007 m. gruodžio 20 d. garantija, 2007 m. balandžio 14 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir kt.).Teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymas nepagrįstas ir netenkintinas, nes su prašymu pateikti dokumentai jau yra byloje (t. 7, b. l. 189-197), be to šie dokumentai nėra susiję su ginčo esme (išlaikymo dukrai dydžio nustatymu).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ginčo esmė – ar pagrįstai iš atsakovo priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas – 36 mėn. x 500 Eur = 18 000 Eur) dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą (18 000 Eur) ir 500 Eur kas mėnesį išlaikymą dukrai, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti dukros poreikių. Pažymėtina, kad kiekviena iš šalių turi pareigą teikti įrodymus ir pagrįsti savo nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.). Pareiškėja atsiliepime į patikslintą reikalavimą, nurodė, kad dukrai kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra apie 1 279 svarų (apie 1 500 Eur) ir iš kokių išlaidų šį suma susidaro. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodė, kad nėra pateikta įrodymų pagrįsti nurodomą, reikalingą dukrai, išlaikymo sumą ir ją sumažino iki 1 000 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pareiškėjai nepateikus pakankamai įrodymų pagrįsti pakankamai didelę (apie 1 500 Eur) dukrai skiriamą išlaikymo sumą, ir įvertinęs dukros amžių, tai, kad dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis žymiai didesnis, negu Lietuvoje, ją sumažino iki 1 000 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja nurodė, kad būnant Lietuvoje ji per dvi savaites dukros išlaikymui išleido apie 1 082 Eur (pridėjo kvitus), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos pateikti kvitai nepagrindžia nurodomos sumos, nes iš šių kvitų (sąskaitų) matyti, kad juose nurodytos sumos išleistos ne tik dukros interesų tenkinimui (pvz.: 2017 m. sausio 27 d. 23,89 Eur sąskaita už maistą, iš kurios matyti, jog valgyta buvo dviejų ar daugiau asmenų; 2017 m. vasario 9 d. 12,18 Eur sąskaita už maistą, iš kurios matyti, kad valgė du žmonės, buvo gertas alus; tą patį galima pastebėti ir kituose pateiktuose dokumentuose), be to iš jų nėra galimybės nustatyti, kas pagal juos atsiskaitė. Tuo pačiu pažymėtina, kad, gyvenant šeimoje, surinkti visus dokumentus, kurie aiškiai pagrindžia vieno asmens (šiuo atveju dukros) išlaidas yra labai sudėtinga, todėl vertinant vaiko poreikius, būtina vadovautis šalių pateiktais įrodymais bei teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto dukros poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 1 000 Eur.

Byloje nustatyta, kad apeliantas jau ilgą laiką gyvena Vokietijoje jam skirtame socialiniame būste, gauna 830 Eur socialinę pašalpą (2015 m. spalio - 2015 gruodžio mėnesių duomenys; vėlesnių duomenų nėra pateikta), duomenų, jog apeliantas ten dirbtų ar turėtų turto, nėra, Lietuvoje apeliantas turi įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vienintelis akcininkas), yra jos direktorius, registruotino turto Lietuvoje neturi, apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo. Pareiškėja V. F. su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, nedirba, duomenų apie ten esantį turtą nėra, turi dar du nepilnamečius vaikus, Lietuvoje pareiškėja turi įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“- vienintelė akcininkė), yra įmonės direktorė, turi nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, abiejų šalių turtinė padėtis, pagal byloje esančius duomenis, yra iš esmės vienoda, todėl abu pareiškėjai turi prisidėti prie dukros išlaikymo iš esmės vienoda išlaikymo suma arba netgi apelianto išlaikymo dalis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi dar du nepilnamečius vaikus išlaikyti ir jai tenka kasdienė pareiga rūpintis dukra, turėtų būti didesnė. Teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis neturi galimybės teikti dukrai išlaikymą po 500 Eur. Nors apeliantas pateikė pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą Vokietijoje, kurios dydis apie 830 Eur, tačiau ši pažyma yra gauta prieš daugiau nei metus laiko, be to ji nepaneigia fakto, kad apeliantas būdamas sveikas, darbingas asmuo, Vokietijoje gyvenantis ilgą laiką, negali susirasti darbo ir gauti žymiai didesnes pajamas. Apelianto gyvenimas Vokietijoje iš pašalpų, neįsidarbinimas, leidžia abejoti apelianto nurodoma savo turtine padėtimi.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pareiškėja turi prisiimti atsakomybę dėl padidėjusių dukros poreikių gyvenant užsienyje, nes ji išvyko gyventi su dukra į Jungtinę Karalystę savo iniciatyva. Su tokiu apelianto teiginiu galima būtų sutikti, jeigu jis ir pareiškėja gyventų Lietuvoje ir pareiškėja su dukra be apelianto sutikimo išvyktų gyventi į užsienio valstybę. Tačiau, nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai nustatyta, kad jis su pareiškėja ir dukra gyveno Vokietijoje, iš kur pareiškėja su dukra persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę, o jis ir toliau liko gyventi Vokietijoje. Taigi, abi šalys (tuo pačiu ir dukra) jau seniai gyvena užsienio valstybėse, kuriose pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis, negu Lietuvoje. Apelianto dukra yra įpratusi prie gyvenimo užsienyje, o tėvai, gyvendami užsienio valstybėse, neabejotinai turi galimybę tenkinti tokius dukros poreikius, prie kokių ji yra įpratusi.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant išlaikymo dydį, neatsižvelgė į minimalios mėnesinės algos dydį ir nepagrįstai priteisė žymiai didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad priteistinas išlaikymo dydis neturėtų būti sietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Taigi, nustatytos byloje aplinkybės leidžia spręsti, kad iš apelianto priteistas išlaikymas dukrai po 500 Eur per mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas (18000 Eur) yra proporcingas dukros poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.200 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičEvaldas BurzdikasIzolda Nėnienė