Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo M. S. nubaustas pagal 124¹ str. 8 d. 10 Eur bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. S. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) matyti, jog M. S. inkriminuotas pažeidimas – 2015-12-17 vairuodamas automobilį neįsitikinęs, kad yra atjungta kuro užpylimo žarna, pradėjo judėti ir to pasekoje nutraukė kuro užpylimo žarną ir po įvykio, iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės, vartojo alkoholį, taip pat pateikė pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą. Iš byloje esančio pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) degalinėje automobilis prisipylė degalų ir neatjungęs kuro žarnos nutraukė ir nuvažiavo. Vykstant į vietą, važiuojant Laukininkų g. ties 19 namu, buvo pastebėtas minėtas automobilis, prie kurio buvo prijungta nutraukta kuro užpylimo žarna. Automobilis stovėjo stovėjimo vietoje, buvo užrakintas, viduje asmenų nebuvo. Apžiūrint transporto priemonę, pastebėjo pareinančius du vaikinus, paklausus, ar kuriam iš jų priklauso ši transporto priemonė, vienas vaikinas patvirtino, kad tai jo automobilis. Nuo vaikinų sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl alkotesterio pagalba M. S. nustatytas 2,11 prom., o T. K. 1,72 prom girtumo laipsnis. Paklausus vairuotojo, ar buvo 2015-12-17 apie 21.45 val. degalinėje, vairuotojas patvirtino, kad jis ten pylėsi dujas, o kad nutraukė žarną, nepastebėjo. M. S. teigė, kad alkoholį vartojo tik kai atvažiavo ir užėjo į naktinę alkoholio parduotuvę (b. l. 10). Iš degalinės operatorės-pardavėjos J. Ž. pareiškimo matyti, kad į degalinę atvažiavo automobilis, vienas iš vaikinų atėjo pasiteirauti, kur dujų kolonėlė. Privažiavus prie jos, du vyrukai ilgai bandė prijungti dujų žarnos pistoletą, prijungus įsipylė dujų, susimokėti atėjo vyrukas iš keleivio pusės. Atsukus kameras matėsi, kad abu vyrai sėdo į mašiną ir išvažiavo neatjungę dujų žarnos (b. l. 15) Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, įvykio dieną buvo po dviejų naktinių pamainų. Degalinėje draugas pylė dujas, tačiau užmiršo atjungti žarną, vairavo jis. Su nuplėšta žarna nuvažiavo apie 2 km, įėjo į parduotuvę. Gyvena netoli, todėl nutarė mašiną palikti ir su draugu išgerti parduotuvėje, kai iš jos išėjo, jį sulaikė. Nustebo, kad neišėmė žarnos, kitaip būtų nevažiavęs niekur. Blaivumą patikrino išėjus iš baro, pasodino į mašiną ir liepė papūsti. Vairavo tikrai blaivus, jis nematė žarnos, todėl ir vartojo alkoholį. Iš priekio tos žarnos nesimato, niekas jam nepypino. Žarnos ilgis buvo apie 1,5 m (b. l. 28). Analogiškas aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime po įvykio (b. l. 19).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nors asmuo nepajuto, kaip nutraukė kuro užpylimo žarną, tačiau ši aplinkybė neatleidžia pažeidėjo nuo atsakomybės, kadangi KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog ATPK 126 str. 4 d. nustato administracinę atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kelių eismo taisyklių 233 p. nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir nepaisant to, vartoja alkoholį suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Taigi, nors realiai egzistuojant M. S. veikimu padarytai turtinei žalai, M. S. veiksmai – po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus – formaliai atitinka ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau norint patraukti šį asmenį administracinėn atsakomybėn dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio, skirtingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, reikia nustatyti, jog asmuo suvokė, kad jis dalyvavo eismo įvykyje. Apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

Iš aptartų byloje esančių duomenų matyti, kad byloje iki galo nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog nuvažiuodamas nuo dujų papildymo stotelės jis nesuprato, jog nuplėšė dujų papildymo žarną ir taip padarė žalos degalinei. Būtina papildomai aiškintis, ar M. S. galėjo nepastebėti, jog padarė žalos degalinei nuvažiuodamas su dujų užpildymo žarna, nustatinėjant šią aplinkybę tikslinga teismo posėdyje apklausti degalinės kasininkę-operatorę, kuri galėtų parodyti, ar į degalinę užėję jaunuoliai (tiek teiraujantis dėl vietos, kur galima užsipilti dujų, tiek mokant už dujas) atrodė blaivūs, ar nuo jų nesklido alkoholio kvapas (po valandos bendraudami su pažeidėju pareigūnai pajuto stiprų alkoholio kvapą), taip pat, ar nutraukus dujų užpylimo žarną automobilis stabtelėjo, ar kas nors išlipo iš automobilio apžiūrėti padarytų apgadinimų. Aiškinantis minėtas įvykio aplinkybes, byloje tikslinga išsireikalauti degalinėje esančiomis kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, iš kurio būtų galima tiksliau nustatyti įvykio detales. Teismo posėdyje reikalinga apklausti ir policijos pareigūnus, kurie važiuodami į iškvietimą aptiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, ir išsiaiškinti, kaip buvo pastatytas pažeidėjo automobilis, ar pažeidėjas, atvažiavęs iš degalinės ir išlipęs eidamas į parduotuvę, galėjo nepastebėti prie automobilio dujų užpylimo vožtuvo likusios dujų žarnos. Aplinkybes apie dujų užpylimą, nuvažiavimą neatjungus dujų užpildymo žarnos, buvusią galimybę pastebėti padarytą eismo įvykį, taip pat ir vėlesnį alkoholinių gėrimų vartojimą galėtų padėti atskleisti ir kartu su M. S. automobilyje buvusio liudytojo T. K. apklausa.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl M. S. pateikiamos versijos, jog jis nesuprato, kad nutraukė žarną, nepastebėjo jos ir išlipęs iš automobilio. Šiame kontekste pažymėtina, jog abejonę, kad M. S. iš tiesų nesuprato padaręs žalos degalinėje, didina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas pažeidėjo elgesys po įvykio – jis nesislėpė, pastatęs automobilį ir nuo jo nueidamas nenuėmė likusios dujų užpylimo žarnos dalies, paliko automobilį gerai matomoje vietoje, automobilį apžiūrint policijos pareigūnams prie jo priėjo, prisipažino vairavęs, ir nuosekliai teigė (tai nurodė ir savo paaiškinime), jog nepastebėjo, kad nutraukė kuro žarną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S., tačiau nebuvo apklausta nei degalinės operatorė, nei policijos pareigūnai, nei kartu vykęs T. K., kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl to, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamu nutarimu padarė išvadą, kad M. S. sukėlė eismo įvykį ir po jo vartojo alkoholį, ir tokią jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. Akivaizdu, jog konstatavus, kad asmuo padarė eismo įvykį, ir tai suvokdamas išvažiavo iš įvykio vietos (eismo įvykis kilo degalinėje esančioje (duomenys neskelbtini), o pažeidėjo automobilis aptiktas už beveik 3 km ties (duomenys neskelbtini) namu) bei po to vartojo alkoholį, jo veika turėtų būti kvalifikuojama ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Pažymėtina, jog tiek pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, tiek ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio užtraukia atsakomybę tik esant administracinė atsakomybėn traukiamo asmens tyčiai, t. y. suvokimui, kad jis padarė eismo įvykį. Šiuo atveju ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo neinkriminavimas M. S. dar labiau didina abejonę dėl M. S. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus liudytojų (policijos pareigūnų, degalinės operatorės, kartu su M. S. automobilyje buvusio T. K.), kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų (neišsireikalavus ir neperžiūrėjus degalinės vaizdo kameromis užfiksuoto įvykio), negalima daryti vienareikšmės išvados dėl M. S. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad byloje visiškai nebuvo tikrinama M. S. versija, jog jis vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio parduotuvėje. Nesiaiškinta, ar per tokį trumpą laiko tarpą M. S. galėjo pasiekti nustatyto laipsnio girtumą, kodėl T. K. apsvaigimo laipsnis buvo ženkliai mažesnis, neapklaustos parduotuvės darbuotojos, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti M. S. versiją dėl girtavimo parduotuvėje. Tuo tarpu aplinkybė, jog M. S. galimai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, gali būti reikšminga vertinant pažeidėjo galimybes pastebėti ir suvokti, kad jis išvažiuoja iš degalinės nutraukdamas dujų užpylimo žarną. Neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl apelianto kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog jis nepajuto padaręs eismo įvykį ir dėl to nuvažiavo, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.