Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-409-482/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
1-409-482/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nukentėjusysis
R. S., D. Š.
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 409-482/2015proceso Nr. 1-01-1-09821-2015-1

procesinio dokumento kategorijos : 1.2.25.4.1; 1.1.6.6; 2.1.15.3.3.2.

(S)

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.,Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiosios D. Š. atstovui advokatui R. G., gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Marijampolėje, 1968-10-03, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštasis, dirbanti VšĮ „Marijampolės ligoninė“ klinikos laborantė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būtent:

2015-02-15 apie 23.15 val. kelio Kaunas –Marijampolė – Suvalkai 38,2 km, Kazlų Rūdos sav. Kauno kryptimi vairuodama automobilį „Opel Vectra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 128, 136.3, 136.5 punktus, nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. Š., priešpriešinėje eismo juostoje pamačiusi atvažiuojant kitą automobilį, grįždama į savo važiavimo juostą nesumažino savo automobilio greičio ir atsitrenkė į lenkiamo automobilio Opel Astra galinę dalį, eismo įvykio metu Opel Astra vairuotojai D. Š. dėl nosies kaulų ir dešinės pėdos laivakaulio lūžimų, plėštinių žaizdų abiejose plaštakose, kraujosruvų abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės – kaktos ir kairio žasto srityse, kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimo dešinio dilbio, dešinio riešo - plaštakos srityse buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam R. S. dėl galvos, nosies ir krūtinės sumušimo, nosies odos nubrozdinimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios visišku kaltės pripažinimu ir parodymais, nukentėjusiųjų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kaltinamoji G. S. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2015-02-15 važiavo keliu Marijampolė-Kaunas į Kauną kartu su sūnumi, ji vairavo automobilį Opel Vectra. Važiuodama ji norėjo aplenkti priešais važiuojantį automobilį, padidino savo automobilio važiavimo greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, matė iš priekio atvažiuojantį automobilį, bet galvojo, kad spės aplenkti, dėl degančių automobilio šviesos žibintų tinkamai neįvertino atstumo, po to pamatė, kad nespės, pasimetė ir vietoj stabdžio pedalo nuspaudė greičio pedalą. Ar stabdė vairuojamą automobilį, ar suko vairą, ji neprisimena, prisimena, kad pasakė sūnui eiti pažiūrėti, ar yra sužeistų žmonių. Jos vairuojamas automobilis po eismo įvykio buvo nuvažiavęs nuo kelio, bet neapvirtęs, o nukentėjusiųjų automobilis buvo apvirtęs. Ji retai vairuoja automobilį, dėl to supainiojo pedalus. D. Š. sumokėjo 300 eurų žalai atlyginti, kitam nukentėjusiajam -100 eurų. Jos pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis apie 435 eurai, jo dydis priklauso nuo darbo naktimis, švenčių dienomis. Ji išlaikytinių neturi, gyvena viena. Nukentėjusioji D. Š. paprašė didelės sumos, buvo įvardinta 10 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, ji tokių pinigų neturi, todėl nebuvo susitaikyta ikiteisminio tyrimo metu. Laiduotojas yra jos tėtė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad 2015-02-03 23.18 val. buvo registruotas įvykis, prieš tai jis kartu su seserimi D. Š. važiavo keliu Marijampolė-Kaunas, automobilį Opel Astra vairavo D. Š.. Eismo įvykis įvyko greitai, matė, kad šviečia automobilio žibintai, pradėjo vartytis automobilyje, nors buvo prisisegę saugos diržus. Jis pagalvojo, kad į jų automobilį atsitrenkė vilkikas, nes važiuojant matė, kad keliu važiuoja 4 vilkikai. Eismo įvykio metu buvo sužalotas jis ir jo sesuo. Jam kaltinamoji atsiuntė 100 eurų, draudimas išmokėjo 60-63 eurus. Jo sesuo gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Sesuo paprašė didelės sumos, tai normalu, nes ji daug uždirba, o dabar ji turi nedarbingumo lapelį. Nedarbingumo lapelį sesuo turi apie metus laiko po eismo įvykio.

Nukentėjusiosios D. Š. atstovas advokatas R. G. paaiškino, kad jo atstovaujamoji laiko, kad jai padaryta turtinė žala, ji atlyginta, o pareikšta 8000 eurų neturtinė žala neatlyginta pilnai iki šiol. Atlyginta 564 eurai, neatlyginta 7436 eurai. Jo atstovaujamoji iki šiol nėra pilnai pasveikusi, jai buvo atsiradusi trombozė, kitos ligos, D. Š. sunku vaikščioti, negali dėl galimo kraujotakos sutrikimo skristi lėktuvu. Prašo solidariai priteisti iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės 7436 eurus neturtinei žalai atlyginti ir 600 eurų atstovavimo išlaidų.

Laiduotojas J. V. paaiškino, kad kaltinamoji jo dukra, kuri jo klauso, klausia patarimų. Su dukra bendrauja dažnai. Teisę vairuoti turi 54 metai, dabar man 73 metai, nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašo paskirti jį laiduotoju, atleisti dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji 2015-02-15 apie 23.15 val. kelio Kaunas –Marijampolė – Suvalkai 38,2 km, Kazlų Rūdos sav. Kauno kryptimi vairuodama automobilį „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 128, 136.3, 136.5 punktus, nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. Š., priešpriešinėje eismo juostoje pamačiusi atvažiuojant kitą automobilį, grįždama į savo važiavimo juostą nesumažino savo automobilio greičio ir atsitrenkė į lenkiamo automobilio Opel Astra galinę dalį. Eismo įvykio metu Opel Astra vairuotojai D. Š., dėl nosies kaulų ir dešinės pėdos laivakaulio lūžimų, plėštinių žaizdų abiejose plaštakose, kraujosruvų abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės – kaktos ir kairio žasto srityse, kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimo dešinio dilbio, dešinio riešo - plaštakos srityse buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam R. S. dėl galvos, nosies ir krūtinės sumušimo, nosies odos nubrozdinimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji neginčijo jai inkriminuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kelių eismo tasyklių pažeidimo aplinkybes be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, įrodo nukentėjusiųjų parodymai, rašytiniai įrodymai :

2015-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta įvykio vieta kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 38,2 km., Kazlų Rūdos sav., kur leistinas greitis 90 km/val, automobiliai Opel Astra ir Opel Vectra rasti apgadinti Kauno m. kryptimi dešiniame kelio griovyje, padangų slydimo žymės dešinėje kelio pusėje Kauno kryptimi, jų ilgis atitinkamai dešinės-15 m., kairės 20 m. (b.l. 7-19). Specialistas išvadoje Nr. G 159/15 (09) klinikiniais duomenimis D. Š. konstatavo nosies kaulų ir dešinės pėdos laivakaulio lūžimus, plėštines žaizdas abiejose plaštakose, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės-kaktos ir kairio žasto srityse, kraujosruvą ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinio dilbio, dešinio riešo- plaštakos srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galėjo būti padaryti, kontaktuojant su kietomis bukomis, bukabriaunėmis automobilio salono dalimis galimai 2015-02-16 įvykusio eismo įvykio metu (b.l. 58). Specialistas išvadoje Nr. G 160/15 (09) klinikiniais duomenimis R. S. konstatavo galvos, nosies ir krūtinės sumušimą, nosies odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galėjo būti padaryti, kontaktuojant su kietomis bukomis, bukabriaunėmis automobilio salono dalimis galimai 2015-02-16 įvykusio eismo įvykio metu (b.l. 60). G. S. autoįvykio metu buvo blaivi (b.l. 84). Automobilių vairuotojai turi teisę vairuoti transporto priemones ( b.l.64, 80), automobiliai buvo techniškai tvarkingi ( b.l.69, 86), tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji D. Š. buvo blaivios ( b.l.65, 84).

Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko eismo įvykio metu D. Š. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, R. S. - nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. padarė neteisėtą veiką.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59str.1d.1p.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino padariusi ( b.l. 112).

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojui J. V..

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, ( BK 11 str.1d., 16 str.).

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Kaltinamajai inkriminuota viena nusikalstama veika, anksčiau nėra teista, nėra pradėtų jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų ( b.l. 102). Vadinasi, kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką –neatsargų nusikaltimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino padariusi ( b.l. 112). Todėl yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys, kuriuo prašo iš kaltinamosios G. S. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priteisti 1400 eurų turtinei žalai ir 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų. Ieškinyje nurodyta, kad ji, nukentėjusioji, nėra iki šiol pilnai pasveikusi, todėl ir dabar dar gydosi, nėra pilnai darbinga. Atliekant medicininius tyrimus, buvo apšvitinta, o tai turės reikšmės jos sveikatai. Jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvernimus,nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes iki šiol negali laisvai judėti, bendrauti su kitais asmenimis ( b.l.22-23). Ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo ir dalies neturtinės žalos atsisakė, kadangi žalą atlygino draudimo bendrovė, liko neatlyginta 7436 eurai neturtinės žalos.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015-08-28 atsiliepime nurodė, kad D. Š. yra 2015-04-09 išmokėtos reikalautos su gydymu susijusios išlaidos, kurių bendra suma 129,80 eurai, 2015-06-03 išmokėta išmoka, kuria atlygintos visos nukentėjusiosios reikalautos 1665,17 eurai negautos pajamos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-02-16 iki 2015-03-31;atsižvelgiant į surinktus duomenis iš gydymo įstaigų apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą bei gydymo-nedarbingumo trukmę (viso 44 dienos) yra apskaičiuota ir išmokėta 264 eurų neturtinės žalos draudimo išmoka ( po 6 eurus už 44 dienas); Kauno teritorinei ligonių kasai išmokėta 126,32 eurų draudimo išmoka, kuria kompensuotos visos nukentėjusiajai suteiktos gydymo išlaidos. Vyriausybės nutarimu Nr.122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių ( toliau- Taisyklės) 12.5 punktas numato, kad tuo atveju, jei nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal šių Taisyklių 12.1,12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į teisdmą ir tuomet Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau LR TPVCAPD įstatymas) 11 str. numatytos neturtinės žalos draudimo išmokos sumos ribose iš draudiko priteistiną neturtinės žalos draudimo išmoką nustato teismas. Skaito, kad 8000 eurų ieškiniu reikalaujama neturtinės žalos kompensacija yra neadekvati ieškovės patirtam sveikatos sutrikdymo mastui. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį (2011-02-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-31/2011). Įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. 2012-06-12 Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad: <...> pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010) <...>. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys : 2010-06-21 c.b. Nr. 2A-516/2010.; 2007-03-13 Nr.2A-198/2007, 2011-02-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys c.b. Nr.3K-3-31/2011, 2008-07-08 Nr. 3K-3-357/2008, kuriose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų atsiradusią žalą vidutiniškai buvo priteisiama apie 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apibendrinant aukščiau nurodomą bei atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, apie ieškovei nustatytą sužalojimų mastą, kuris vis tik yra nesunkus, patirtos traumos pobūdį- nesudėtingi lūžiai ir žaizdos, tai, jog dėl šių sužalojimų ieškovė net nebuvo hospitalizuota- gydėsi ambulatoriškai, o visas nedarbingumas truko tik 44 dienas, todėl, draudiko manymu, byloje nėra priežasčių pernelyg nukrypti nuo tokiais atvejais priteisiamų kompensacijų vidurkio, t.y. maždaug apie 1700 Eur. Į šią sumą, be abejonės, įskaičiuojant draudiko jau šiam tikslui išmokėtą 264 Eur. Kompensaciją ( b.l. 152-153).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios D. Š. atstovas advokatas R. G. nurodė, kad jo atstovaujamoji iki šiol yra nedarbinga, dėl atsiradusių kraujotakos sutrikimų, D. Š. negali skristi lėktuvu.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai : 2015-09-03 Glodviko pirminės priežiūros centro informacijoje nurodyta, kad 2015-02-26 D. Š. kreipėsi į Karališkosios Odhamo ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl uždaro dešinės kulkšnies lūžio, nešioja gipsą. Kiek vėliau jos kojoje buvo aptikta giliųjų venų trombozė ir įtariama plaučių embolija. Buvo paskirtas varfarino gydymo kursas, kuris jau baigtas. Šiuo metu pagrindinė pacientės problema yra stiprūs nerimo ir panikos priepuoliai. 2015-03-01 D. Š. gydyta nuo plaučių embolijos.

Teismas sutinka su civilinio atsakovo nurodytais motyvais dėl D. Š. sužalojimo pobūdžio : nosies kaulų ir dešinės pėdos laivakaulio lūžimus, plėštines žaizdas abiejose plaštakose, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės-kaktos ir kairio žasto srityse, kraujosruvą ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinio dilbio, dešinio riešo- plaštakos srityse, į įrodytą D. Š. nedarbingumo laikotarpį ( 44 dienos), į pateiktus atstovo rašytinius įrodymus, kurie neįrodo, kad iki šiol D. Š. yra nedarbinga būtent dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų, taip pat teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, į tai, kad dalis neturtinės žalos 264 eurus sumokėjo bendrovė, 300 eurų-kaltinamoji, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010 , 2K-280/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009 ir kt.), į kaltinamosios G. S. neatsargią kaltę, į tai, kad ji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, jos turtinę padėtį ( dirba, dovanojimo sutarties pagrindu jai nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, b.l. 106), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog 1436 Eur dydžio suma nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, suma neviršija TPVCAPD įstatyme nustatytos privalomojo draudimo atlyginimo dėl neturtinės žalos ribos – 5000 Eur (t. y. 17 264 Lt). Todėl yra ir trečioji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Kaltinamoji anksčiau neteista ( b.l.102), administracine tvarka nebausta ( b.l.103), darbdavio charakterizuojama teigiamai ( b.l.107), todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 str.2d.4p.).

Kaltinamoji ir jos gynėjas laiduotoju prašo skirti J. V..

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. V. yra kaltinamosios tėvas ( b.l. 122), Marijampolės savivaldybės administracijos Mokolų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( b.l.123), nėra teistas ( b.l.125), nebaustas administracine tvarka ( b.l. 126).

Laiduotojas paaiškino, kad jis turi teigiamą įtaką savo dukrai-kaltinamajai, kaltinamoji jo klauso, jų santykiai yra tvirti.

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato, perduodant G. S. pagal laidavimą laiduotojui J. V. 1 ( vienerių) metų laikotarpiui ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-31 nutartis Nr.2K-213-489/2015).

Kaltinamajai G. S. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK KPS vyresn. tyrėjos I. Sakalauskienės 2015-06-04 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 117, BPK 139 str.).

BPK 106 str. 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji sumokėjo advokatui 600 eurų už atstovavimą teisme ir dokumento surašymą. Todėl iš kaltinamosios G. S. priteistina 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios D. Š. naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilis Opel Astra, v.n. GOA pakvitavimu 2015-02-18 gražintas UAB „Carsrent 24“ direktoriui R. G. naudotis be apribojimų, grąžintinas UAB „Carsrent 24“ (b.l. 75), automobilis Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) gražintas savininkui M. S., saugomas Užtvankos g. 25, Marijampolė, grąžintinas M. S. (b.l. 82), oro pagalvės, paimtos eismo įvykio vietos pažiūros metu 2015-02-16, saugomos Kazlų Rūdos PK, sunaikintinos kaip menkavertis turtas (b.l. 11, BPK 94str. 1d.4p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297- 308 str., 312-313 str. teismas

nusprendė:

G. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Perduoti G. S. laiduotojui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. Š. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą 1436 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios D. Š. naudai.

Priteisti iš kaltinamosios G. S. 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios D. Š. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – automobilį Opel Astra, v.n. GOA pakvitavimu 2015-02-18 gražintas UAB „Carsrent 24“ direktoriui R. G., grąžintin UAB „Carsrent 24“, automobilį Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) saugomas Užtvankos g. 25, Marijampolė, grąžintin M. S., oro pagalves, paimtas eismo įvykio vietos pažiūros metu 2015-02-16, saugomas Kazlų Rūdos PK, sunaikinti kaip menkavertį turtą ( BPK 94str. 1d.4p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė