Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų B. K., N. M. ir G. P. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. (B.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio (nuosprendžio priėmimo data patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi), kuriuo A. P. (B.) pripažinta kalta:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl J. S.) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl P. M.) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos 2 (dvi) paros nuo 2009-01-27 9.50 val. iki 2009-01-29 13.30 val.

A. D. civilinis ieškinys dėl 1500 Lt atmestas, išaiškinta, kad dėl J. S. padarytos 1500 Lt turtinės žalos priteisimo turi teisę kreiptis jos turto paveldėtojai.

Visiškai tenkintas P. M. pareikštas civilinis ieškinys ir jo teisių perėmėjams civiliniams ieškovams D. M. ir G. M. po lygiai iš A. P. (B.) priteista 1592,90 Eur turtinės žalos.

Iš kaltinamosios A. P. (B.) 2009-01-30 nutarimu paimti 776 (septynis šimtus septyniasdešimt šeši litai, t. y. 224,74 Eur (du šimtus dvidešimt keturi eurai)) perduoti D. M. ir G. M. daliniam civilinio ieškinio atlyginimui.

A. P. (B.) aukso papuošalai, 2009-05-13 perduoti ir saugomi Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriuje, perduoti realizavimui P. M. civilinio ieškinio padengimui civilinio proceso kodekso XLIX skyriuje nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. A. skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl A. P. (B.) kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei jai skirtos bausmės, įvertinus, kad jos sveikatos būklės.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Nors apklausta teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji A. P. (B.) savo kaltę neigė, tačiau apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltę pripažino visiškai, detaliai paaiškino visas įvykių aplinkybes, kurias patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Apklausta įtariamąja ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji gana nuosekliai paaiškino, kad 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje atvyko į (duomenys neskelbtini), kur ji pas sutiktą moterį pasiteiravo, kur gyvena pagyvenusi moteris išgalvota pavarde, moteris nurodė namą, kurioje sutiktai moteriai ji sakė esanti banko darbuotoja, kad keisis pinigai, paėmė iš jos 1500 litų, ir pasakius, kad rytoj atiduos, išėjo. Taip pat nurodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ji užėjo į namą. Namo duris atidarė senyvo amžiaus vyras. Ji prisistatė banko darbuotoja ir pasakė, kad keisis pinigai. Nurodė ir tai, kad su vyriškiu buvo moteris. Vyras jai padavė pinigus, paėmusi pinigus ji pasakė, kad tuoj grįš, kai pakeis litus į eurus (2 t., b. l. 166–167, 179–180). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. (B.) parodė namą, kuriame gyveno senyvo amžiaus moteris, paaiškino, jog iš jos apgaulės būdu išviliojo 1500 Lt, parodė senyvo amžiaus žmonių namus, iš kurių apgaulės būdu išviliojo pinigus, parodė vietą virtuvėje spintelę stovinčią prie lango paaiškindama, kad jos senyvo amžiaus vyriškis padėjo pinigus, kuriuos ji paėmė (2 t., b. l. 181–185).

7. Būtent šiuos nuteistosios parodymus, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai, patvirtina nukentėjusiųjų P. M., V. M., A. D., liudytojų R. A., M. A. duoti parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai parodymai.

8. Apklausti nukentėjusieji P. M. ir V. M. parodė, kad atėjusi nepažįstama moteris sakė, jog keisis litai į eurus, klausė, ar jie turi pinigų. P. M. atnešus pinigus, ji pinigus paėmė ir išlėkė. Nukentėjusioji A. D. parodė, kad J. S. buvo jos pamotė, kuri jai pasakojo, kad pas ją Šeduvos mieste atėjo gražiai apsirengusi, pasidažiusi ir papuošalais pasipuošusi moteris, sakiusi, kad keis pinigus. Moteris paėmė pinigus, davė kažkur pasirašyti, pasakė, kad kitą dieną atveš eurus, tačiau to nepadarė.

9. Be to, nukentėjusiosios V. M. nurodytas moters, kuri buvo atėjusi pas juos į namus ir apgaulės būdu pasisavino jų pinigus, apibūdinimas – moteris buvo apsirengusi pūsta striuke, juodais plaukais, dideliais juodais akiniais, veidas išdažytas raudonai, ant rankų žiedai – iš esmės atitinka liudytojų R. A., M. A. nurodytą moters apibūdinimą, kuri buvo atėjusi pas J. S. ir iš jos apgaulės būdu išviliojo pinigus. L. M. A. nurodė, kad ji matė išeinančią, tamsiai apsirengusią, A. P. (B.) sudėjimo moterį raudonu veidu, nenatūraliais plaukais, dideliais akiniais. Tokias aplinkybes, kad moteris buvo gražiai apsirengusi, pasidažiusi ir papuošalais pasipuošusi, nukentėjusiajai A. D. buvo nurodžiusi ir J. S.. Liudytoja R. A. tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją gana detaliai apibūdino moterį, kuri buvo užėjusi į namus ir klausė kur gyvena senyvo amžiaus moteris ir kuri nuėjo pas J. S. į namus. Liudytoja nurodė, kad atėjusi moteris buvo apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, veidas pilnesnis, juodų, pusilgių plaukų, vilkėjo juodu kostiumėliu, buvo ryškus makiažas (1 t., b. l. 52, 53–54, 58–59). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. A. pareiškė, kad pagal veido bendrus bruožus, pagal sudėjimą, panašiausią į tą moterį, kurią matė 2008 m. spalio 29 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), nurodė A. P. (B.) (1 t., b. l. 67–69). Be to, liudytojai nesant tikrai dėl atpažinimo pagal nuotraukas, buvo organizuotas atpažinimas gyvai, kur liudytoja be abejonių nurodė atpažinusi A. P. (B.) (1 t., b l. 70–73).

10. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, neabejotinai yra pagrindas konstatuoti, kad nuteistoji A. P. (B.) būdama J. S. namuose, apgaule – nukentėjusiai melagingai pažadėdama iškeisti litus į eurus, tačiau iš anksto žinodama ir suprasdama, kad pažadėtų sąlygų neketina įvykdyti, savo naudai įgijo svetimą turtą – J. S. 1500 litus (423,39 Eur), bei prisistatydama medicinos darbuotoja ir būdama P. M. namuose, apgaule – nukentėjusiajam melagingai pažadėdama iškeisti litus į eurus, tačiau žinodama ir suprasdama, kad pažadėtų sąlygų neketina įvykdyti, savo naudai įgijo P. M. 5500 litus (1592,90 Eur). Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma yra pakankama A. P. (B.) padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jos kaltei įrodyti, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

11. Dėl apeliantės skundo argumentų, kad jai nebuvo suteikta galimybė tinkamai gintis, jog neturėjo galimybės pateikti klausimų liudytojams, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, viso tyrimo metu apeliantę gynė advokatas, ji dalyvavo apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiant liudytoją, dalyvavo kituose tyrimo veiksmuose dalyvaujant gynėjui, jai buvo suteikta teisė tiek pateikti klausimus, tiek ir pastabas dėl atlikto veiksmo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog liudytojai buvo apklausiami teisiamajame posėdyje dalyvaujant pačiai apeliantei, kuriai teisė teikti klausimus nebuvo apribota. Be to, nuteistąją pirmosios instancijos teisme tinkamai atstovavo ir jai parinktas gynėjas.

Dėl paskirtos bausmės

12. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo atsižvelgiant į jos sveikatos būklę skirti jai bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad ji serga koronarine širdies liga, kuri yra įtraukta į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, jog 2021 m. balandžio 2 d. dėl kardio infarkto jai buvo atlikta antra širdies operacija.

13. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajai A. P. (B.) baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir paskyrė jai teisingą, jos įvykdytų veikų pavojingumą atitinkančią bausmę. Apeliantei paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu (artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui) nėra aiškiai per griežtos, atitinka apeliantės asmenybę, yra adekvačios (proporcinga) jos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Skirti apeliantei už padarytas nusikalstamas veikas bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu įvertinus jos sveikatos būklę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

14. Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai, ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistosios liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „D. N., susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajai bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikos, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013, 2K-524/2013, 2K-221/2014, 2K-123-697/2015, 2K-38-942/2017, 2K-7-70-895/2018).

15. Iš baudžiamojoje byloje esančio ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. (B.) serga koronarine širdies liga, kuri yra įtraukta į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Taip pat iš minėto ekspertizės akto matyti, kad A. P. (B.) koronarinė širdies liga nustatyta ir dėl šios ligos ji buvo gydoma nuo 2008-07-10 iki 2008-07-14, t. y. dar iki nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, apeliantės sveikatos būklė jai nesukliudė nusikalsti, o tai, remiantis teismų praktika, paneigia galimybę atleisti nuteistąją nuo bausmės dėl ligos. Tai, kad jai buvo atlikta antra širdies operacija, iš esmės situacijos vertinimo nekeičia. Be to, byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo įstaiga neužtikrina būtinosios pagalbos nuteistajai suteikimo ir tinkamos jos medicininės priežiūros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje (Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėtina ir tai, kad A. P. (B.) nors ir padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau praeityje ne kartą teista už analogiškų veikų, įvykdytų panašiu būdu, padarymą, nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, būdama recidyviste. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2021 m. spalio 25 d. jos atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis neįsiteisėjęs), apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl analogiškų veikų padarymo. Be to, A. P. (B.) žinodama, jog jos atžvilgiu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, neatvyko į numatytą teismo posėdį, pasislėpė, atvesdinti jos nepavyko, dėl to jai buvo paskirtas suėmimas ir paskelbta jos paieška, išduotas Europos arešto orderis. Šios aptartos aplinkybės iš esmės parodo didesnį jos pačios, kaip asmenybės pavojingumą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti apeliantei BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo bausmės dėl ligos arba skirti jai bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

16. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. (B.) paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas bausmės skyrimo klausimas nuteistajai A. P. (B.) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios A. P. (B.) apeliacinį skundą.