Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-497/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
1A-86-497/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19982-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Advokatai
Aldevinas Švedas Vilnius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-497/202Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19982-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nuosprendžio, kuriuo A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2910 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. 2020-05-23, apie 23.45 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. - Eišiškių pl. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Belgijos), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už kurios padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nuosprendį, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės –turto konfiskavimo ir neišieškoti iš jo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į turto konfiskacijos nagrinėjamoje byloje nebūtinumą, jo sunkią finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantas teigia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju, turto konfiskacija nėra privaloma. Teismas pripažino jo teigiamą asmenybę ir padarė išvadas, kad ateityje jis daugiau nenusikals, į bylą pateiktos charakteristikos patvirtina šių teismo išvadų pagrįstumą. Dėl padaryto nusikaltimo jis pergyvena, smerkia savo poelgį ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad prižiūri dvi senyvo amžiaus moteris, viena iš jų močiutė ir teikia joms finansinę paramą.

2.2. Apeliantas teigia, kad niekada nėra baustas už alkoholio poveikyje padarytus nusižengimus. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus, nesavanaudiško pobūdžio. Alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo išraiška, jis sportuoja, veda sveiką gyvenimo būdą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, turi 8000 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą, todėl 2910 eur dydžio sumos konfiskavimas jį sužlugdytų finansiškai ir morališkai, nes tai jam šiuo metu yra nepakeliama našta.

2.3. Apeliantas skunde remiasi kasacinio teismo formuojama praktika, kai atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonės paprastai nekonfiskuojamos, jei asmeniui nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius kelių eismo pažeidimus, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (LAT nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018,2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018,2K-50-788/2019). Apeliantas taip pat pažymi, kad visiškai sutinka su jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti atėmimu

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, apelianto gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apelianto A. K. skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti A. K. turto konfiskaciją, išieškant konfiskuotino automobilio vertę pinigais yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Sutinkama su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, automobilio konfiskacija nėra privaloma, tačiau tai nepaneigia šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybės. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turo konfiskavimas, skirtinos, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 40 straipsnį. Kokias ir kiek baudžiamojo poveikio priemonių skirti sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo poveikio priemonių pobūdis ir kiekis parenkamas atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes.

8. Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019). Nagrinėjamu atveju apeliantui be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirta ir turtinio pobūdžio priemonė –turto konfiskavimas, kas visiškai atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose.

8. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nors nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad A. K. vengė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis pripažino, kad automobilį vairavo išgėręs. Taigi akivaizdu, kad automobilis, kurį veikos padarymo metu vairavo apeliantas atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šis automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl sutinkamai su BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš apelianto konfiskuotina automobilio vertę atitinka pinigų suma.

9. Kolegija nesutinka, kad apelianto nurodomos aplinkybės apie jo išimtinai teigiamą asmenybę, finansinius įsipareigojimus, prižiūrimus ir remiamus kitus asmenis, bei minimalų darbo užmokestį duoda pagrindą svarstyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka jai keliamo proporcingumo principo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinomos aplinkybės išdėstytos ir apeliaciniame skunde. Teismas jas įvertino A. K. skirdamas minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas taip pat vertino ir skirtino turto konfiskavimo proporcingumo klausimą ir kolegija neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis. Apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas ir gauna nuolatines darbines pajamas, jis nėra vedęs, vaikų, kuriuos būtina išlaikyti, neturi. Vertinant šias aplinkybes daryti išvadą, kad konfiskuotina 2910 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir jos išieškojimas būtų itin apsunkintas, nėra pagrindo.

10. Kolegija įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, apie jo rūpinimąsi dviem senyvo amžiaus asmenimis ir jų rėmimą bei turimus finansinius įsipareigojimus bankui, neturi pagrindo šias aplinkybes pripažinti išskirtinėmis, kurios leistų taikomą priemonę vertinti kaip neproporcingą. Kolegija pažymi, kad šias aplinkybes apeliantas privalėjo įvertinti pats prieš darydamas nusikalstamą veiką ir numatyti galimas pasekmes sau. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad sprendžiant šios priemonės taikymo klausimą vadovautis kaltinamo asmens asmeniniai interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą nėra objektyvaus pagrindo.

10. Kolegija neturi pagrindo ir sutikti su skundo argumentais, kad atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonės paprastai nekonfiskuojamos, jei asmeniui nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius kelių eismo pažeidimus, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Byloje nėra pagrindo teigti, kad A. K. girtumas neženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. A. K. girtumas, dėl jo vengimo jį pasitikrinti, liko nenustatytas, taigi neatmetama, kad jo apsvaigimas galėjo ir žymiai viršyti nustatytą 1,5 promilių girtumo ribą. Tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, asmuo nelinkęs daryti šiurkščius kelių eismo pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai buvo įvertinta taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir nustatant minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

11. Kolegija pažymi, kad BK 281¹ straipsniu buvo papildytas, siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Atsisakymo ir vengimo pasitikrinti blaivumo kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neskyrus asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės arba skyrus tokią, kuri asmeniui nesukeltų reikšmingų pasekmių, asmeniui susiformuotų neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad A. K. atimta teisė vairuoti minimaliam 1 metų terminui. Netaikant turto konfiskavimo ši baudžiamojo poveikio priemonė prilygtų skiriamai už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, kas kolegijos nuomone, neatitiktų tikslų, kurie buvo keliami kriminalizuojant šiuos veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad apeliantas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nepatirs iš nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam neskirta bausmė, nebus teistumo), kolegija sprendžia, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra proporcinga apelianto padarytam teisės pažeidimui – nusikaltimui.

12. Byloje Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-28 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina 90 Eur suma už A. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

13. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismo 2020-11-30 raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti A. K. gynėją. Parinktas advokatas Aldevinas Švedas Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartimi buvo paskirtas A. K. gynėju. Kolegija sprendžia, kad priteisti prašomas išlaidas netikslinga. Teismo vertinimu, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi

nutarė:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė