- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- 1-420-1078/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35539-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinius kartus:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2025 m. spalio 7 d., apie 11.55 val., daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia sulankstė nukentėjusiajai E. P. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) durų rankeną, kurios vertė 100 Eur, nulaužė viršutinės spynos dangtelį, kurio vertė 40 Eur, subraižė durų akutę, kurios vertė 80 Eur, subraižė buto durų skaičių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 Eur, subraižė apatinę durų spyną, kurios vertė 80 Eur, sulaužė durų slenkstį, kurio vertė 20 Eur, sugadino durų plokštes, kurių vertė 500 Eur, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą E. P. viso 826 Eur vertės turtą.
Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. D. nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad tą dieną buvo jo gimtadienis, todėl jis buvo neblaivus ir taip kvailai pasielgė. Tiksliai visų aplinkybių dėl girtumo jau nepamena, atsimena, kad tikrai kiaušiniais apmėtė nukentėjusiosios duris ir jas daužė. Tiesiog jam girtam kažkas užėjo, jam tiesiog negalima gerti. Su nukentėjusiąja santykiai įtempti, nes ji ant visų rašo pareiškimus, jis net ramiai praeiti negali – nukentėjusioji atidaro duris ir iškart pasako, kad pareigūnai atvažiuos. Ji visą laiką stebi, kur jis vaikšto, jis tiesiog nebegali ramiai gyventi. Nukentėjusioji tiesiog provokuoja jį. Šiuo metu lankosi probacijoje, mano, kad jam padeda. Kaltinamasis nurodė, kad, nors nukentėjusioji į bylą pateikė duomenis neva jis ir 2026 m. sausio 1 d. veržėsi į jos butą, tačiau jis tikrai nieko nedarė, nukentėjusioji jį apkalba. Jis nori susitaikyti su nukentėjusiąja, jos pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai ir sutinka jį atlyginti. Kaltinamasis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis turi mažametį vaiką, bet jo tėvystės teisės yra apribotos, nes vaiko teisių darbuotoja pasakė, kad jis yra neva neadekvatus. Jo alkoholio vartojimo problemos prasidėjo po to, kai buvo nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus, nors iš tikrųjų jis tada nevairavo neblaivus, jis tik šiaip buvo mašinoje ir tiesiog atvažiavo policijos pareigūnai.
Teisiamojo posėdžio metu išimtinai dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji E. P. nurodė, kad dėl apgadintų durų į draudimo bendrovę nesikreipė, nes dar netvarkė durų. Nemato prasmės šiuo metu tvarkyti durų, nes kaltinamojo elgesys nuolat kartojasi, jis nuolat daužo jos buto duris. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad palaiko ieškinį visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, prokurorui ir nukentėjusiajai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. D. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio detalių nepamena, kadangi buvo išgėręs. 2025 m. spalio 7 d., apie 10 val., šventė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) proga Kalvarijų turguje išgėrė 0,5 l „Stumbro“ degtinės. Prie Kalvarijų turgaus esančiame lombarde turėjo pasiimti savo mobilųjį telefoną. Jei gerai prisimena, apie 11 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau po turgaus buvo suplanavęs toliau vykti į traukinių stotį ir link savo seno darbo. Pamena, kad tą patį rytą dar susipyko su savo sugyventine. Mano, kad gimtadienio proga padauginus alkoholio ir dėl kilusių barnių su sugyventine tapo neprognozuojamas, piktas, agresyvus. Parodo, kad neprisimena nei vienos detalės apie įtarime nurodytą įvykį, neprisimena nei kodėl, nei kokiu būdu galėjo sugadinti E. P. buto duris. Nors ir neprisimena šio įvykio ir savo veiksmų, tačiau prisipažįsta pilnai, mano, kad būtent dėl jo veiksmų galėjo atsirasti įtarime nurodytos pasekmės. Yra pasiruošęs atlyginti reikiamą žalą E. P., taip pat norėtų jos atsiprašyti ir susitaikyti, norėtų ateityje sutarti taikiai, kadangi gyvena vienoje laiptinėje. Labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Dar kartą parodo, kad buvo stipriai paveiktas alkoholio. Kai E. P. atsikraustė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie pradžioje sutarė gražiai. Paskui tarp jų su E. P. atsirado nesutarimų, ginčų (b. l. 62-64, 85-87).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 7 d. apklausta liudytoja E. P. nurodė, kad 2024 m. balandžio 7 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur gyvena kartu su mažamete dukra. Nuo atsikraustymo tarp jos ir kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl garsaus muzikos klausymo, po ko, jos žiniomis, jis gavo baudą, nes ji apie tai pranešė policijai. Tas kaimynas buvo ją užsipuolęs dėl to. Minėtas kaimynas ir R. D. kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Po to, kai kaimynas gavo baudą, prie jos pradėjo kibti R. D., dėl ko ji ne kartą kreipėsi į policiją ir buvo pradėti tyrimai. Paskutinis R. D. išpuolis prieš jos turtą įvyko šiandien – 2025 m. spalio 7 d. Nori paminėti, kad policijai skambino iš viso 3 kartus. Pirmąjį kartą skambino 11.50 val., nes išgirdo, kad kažkas beldžiasi į jos buto duris. Jai priėjus prie durų ir pažiūrėjus pro durų akutę, pastebėjo, kad prie durų stovi R. D. R. D. vis prieidavo prie durų, jas trankydavo ir šaukdavo „atidaryk“, „aš čia pabūsiu, n...ui“, o paskutinį kartą kai priėjo, šis labai agresyviai daužė duris ir šaukė „aš tave nužudysiu“, po ko ji pakartotinai paskambino 112 ir apie tai pranešė policijai. Nori paminėti, kad R. D. šiandien prie jos durų buvo priėjęs 3-4 kartus, jo daužymai į duris buvo vis agresyvesni. Atvykus policijos pareigūnams, R. D. jau buvo pasišalinęs. Kai atvyko policijos pareigūnai, atidarė jiems duris ir jas apžiūrėjo, po ko pastebėjo, kad yra sulankstyta durų rankena, dėl ko sunkiai darinėjasi durys, taip pat nulaužtas spynos dangtelis. Taip pat pastebėjo, kad durys yra apibraižytos bei apmėtytos kiaušiniais. Šiuo metu žalą vertina 1000 Eur, kurią patikslins tyrimo eigoje. Nurodytais veiksmais R. D. ją sistemiškai baugina, dėl to jaučia baimę, įtampą, jai sunku miegoti naktimis, baiminasi tiek dėl savo, tiek dėl dukros sveikatos ir gyvybės (b. l. 25-27).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 10 d. papildomai apklausta nukentėjusioji E. P. nurodė, kad butas yra draustas (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2025 m. spalio 9 d., atvyko draudimo ekspertė, kuri surinko duomenis, kad įvertintų jos buto durims padarytą žalą. Šiuo metu žala dar nėra paskaičiuota, kuomet jai pateiks išrašą, persiųs tyrėjai. Darbuotoja iš draudimo nurodė, kad jei reikės keisti durų plokštę, tuomet turės susimokėti už remontą pati, kadangi jau vieną kartą R. D. 2024 m. rugpjūčio 10 d. buvo apgadinęs duris, tačiau, jei reikės keisti buto duris, draudimas apmokės. Todėl dėl civilinio ieškinio pateikimo informuos, kuomet bus paskaičiuota suma (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 17 d. papildomai apklausta nukentėjusioji E. P. nurodė, jog nori patikslinti žalą. Būtent dėl R. D. veiksmų sulankstyta durų rankena, kurios vertė 100 Eur, subraižyta durų akutė, kurios vertė 80 Eur, subraižytas buto durų skaičius (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 Eur, sulaužytas durų slenkstis, kurio vertė 20 Eur, nulaužtas viršutinės spynos dangtelis, kurio vertė 40 Eur, subraižyta apatinė durų spyna, kurios vertė 80 Eur, sugadintos durų plokštės, kurių vertė 500 Eur. Civilinį ieškinį reikš dėl moralinės žalos, dėl draudimo išskaičiavimo sumos ir dėl nekompensuojamos draudimo sumos (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 17 d. papildomai apklausta nukentėjusioji E. P. nurodė, kad papildomai nori paaiškinti dėl 2025 m. spalio 7 d. įvykio. Būtent tą dieną ji dirbo iš namų. Dirbo kambaryje, kuris yra labiausiai nutolęs nuo buto durų. Išgirdo, kaip laiptinėje kažkas pradėjo šūkauti, rėkauti. Iškart suprato, kad tai R. D., kadangi tai jau ne pirmas kartas. Tuomet nuėjo prie savo buto durų pažiūrėti per akutę. Pro durų akutę pamatė R. D., kuris iš elgesio, kalbos ir keiksmažodžių atrodė, kad yra neblaivus. Po ko R. D. pradėjo trankyti duris savo kūnu, girdėjosi durų gadinimo garsai. Labai išsigando ir iškart iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė pareigūnų, R. D. vis nueidavo nuo durų ir vėl sugrįždavo. Jai atrodo, šis taip padarė bent tris kartus. Kiekvienu sugrįžimu jo elgesys ir durų trankymas agresyvėjo. Trankymas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog jau tranko nebe su kūnu, o kažkokiu tai daiktu. Po to prie namo laiptinės pastebėjo akmenį, įtaria, kad būtent juo galėjo trankyti jos buto duris, tačiau tik girdėjo garsą, nematė. Trankydamas duris R. D. rėkė įvairius necenzūrinius keiksmažodžius. Vėliau pro durų akutę stebėti R. D. veiksmų neturėjo galimybės, kadangi durų akutė jau buvo apgadinta, apsivertusi ir atrodė, kad yra šlapia, kaip paaiškėjo vėliau, apmėtyta kiaušiniais. Atvykus policijos pareigūnams, išėjo iš savo buto ir pamatė durų apgadinimus bei duris, apmėtytas kiaušiniais. Tyrėjai pateikė vaizdo įrašą, kuriame šiek tiek girdisi durų trankymas (b. l. 44).
2025 m. spalio 7 d. nukentėjusiosios E. P. protokole-pareiškime nurodoma, jog 2025 m. spalio 7 d., apie 11.55 val., kaimynas R. D. tyčiniais veiksmais, daužydamas buto (duomenys neskelbtini) duris, jas sugadino. Asmuo daužydamas duris šaukė, kad E. P. nužudys. Apie šį įvykį E. P. pranešė policijai, tačiau, atvažiavus policijos pareigūnams, R. D. pasišalino. Pareiškėja R. P. labai bijo, šis nuolatos ją terorizuoja ir grasina be jokios priežasties. R. D. pareiškėją terorizuoja jau nebe pirmą kartą, jos turtą taip pat sugadina nebe pirmą kartą. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškėja kartu su jais apžiūrėjo apgadintas duris ir pastebėjo, kad yra sulankstyta durų rankena, dėl ko sunkiai darinėjasi durys, taip pat nulaužtas spynos dangtelis. Pastebėjo, kad durys yra apibraižytos bei apmėtytos kiaušiniais. Šiuo metu žalą vertina 1000 Eur, kurią patikslins tyrimo eigoje (b. l. 5).
Iš 2025 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), laiptinė. Prie laiptinės įėjimo durų ant žemės matomos stiklo šukės. Įėjus į laiptinę, tiesiai matomos medinės rudos spalvos durys, kurios apžiūros metu yra atidarytos, sulaužytos. Įėjus pro duris, tiesiai matomi laiptai. Pakilus į antrą aukštą ir pasukus į kairę, tiesiai matomos durys, kurios veda į butą (duomenys neskelbtini). Dešiniau nuo buto, kuris pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra butas, kuris pažymėtas (duomenys neskelbtini). Buto (duomenys neskelbtini) durys yra tamsiai rudos spalvos, apibraižytos, su nulaužytu spynos dangteliu, apmėtytos kiaušiniais bei sugadinta durų rankena. Šalia durų, ant grindų, matomas šviesiai rudos ir juodos spalvos kilimėlis, ant kurio matomas nulaužtas spynos dangtelis ir kiaušinių lukštai. Kairiau nuo buto matomas liftas. Pakilus į trečią aukštą, tiesiai matomas langas, kuris yra išdaužtas, šalia laiptų ant grindų matomos stiklo šukės (b. l. 7-13).
Iš 2025 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambutis ir užrašytas E. P. pokalbis su BPC operatore. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 14).
Iš 2025 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno (BODY) kameros įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16-19).
Iš Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2025 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio ROIK 0125000594850“ nustatyta, kad 2025 m. spalio 7 d., dirbant kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju J. S., apie 11.58 val., iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pranešėja teigia, kad į jos butą laužiasi kaimynas, teigia, kad durys jau apgadintos (turi filmuota medžiagą). Moteris labai išsigandusi, fone girdėjosi, kad daužomos durys. Atvykus nurodytu adresu, pastebėta, jog yra apgadintos (duomenys neskelbtini) pažymėtos durys (sugadinta rankena, spynos dangtelis), taip pat durys yra apmėtytos kiaušiniais. Buto (duomenys neskelbtini) duris atidarė pranešėja, kaip vėliau nustatyta, tai E. P., kuri paaiškino, kad jos kaimynas, kaip vėliau nustatyta, tai R. D. iš (duomenys neskelbtini) buto apgadino pranešėjos buto duris, jas apmėtė kiaušiniais, taip pat trankydamas duris rėkė, jog ją užmuš. E. P. paaiškino, kad šis kaimynas jau nebe pirmą kartą taip elgiasi su ja, įvardijo ir tai, kad prieš tai buvo apgadinęs jos nuosavą automobilį ir jam šiuo metu yra skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie E. P. Kodėl R. D. taip elgiasi, E. P. nežino. Taip pat buvo pastebėta, jog trečiame aukšte yra išdaužtas laiptinės langas. E. P. tvirtina, jog prieš tai langas buvo sveikas ir yra įsitikinusi, kad tai padarė tas pats asmuo, kadangi ši girdėjo, jog R. D. kažką dar daužė, kai buvo nuėjęs nuo jos buto durų. Patirtą žalą pranešėja vertina 1000 Eur. Buvo bandyta stuksentis į (duomenys neskelbtini) duris (kur gyvena R. D.), tačiau durų niekas neatidarė (b. l. 50).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo „Dėl R. D. sulaikymo“ nustatyta, kad aiškinantis įvykio ROIK: 0125000594850 aplinkybes ir būnant prie daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), apie 13.40 val., prie daugiabučio laiptinės priėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, vėliau alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0318, buvo nustatytas 2,34 prom. neblaivumas. Asmens pasiteiravus jo duomenų, šis iš pradžių atsisakė prisistatyti ir pradėjo eiti atgal, vėliau tapo agresyvus ir nurodė, kad jis yra R. Bandant asmenį sulaikyti, Vilniaus AVPK RV 1-ojo skyriaus vyr. patrulis E. K. panaudojo ašarines dujas, po ko asmeniui buvo uždėti antrankiai. Dėl asmens sulaikymo buvo supildytas laikino sulaikymo protokolas, asmenį į Vilniaus AVPK AKS pristatė ekipažas V1723 (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Objektyviai ši veika pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, nurodydamas, kad nors dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, tačiau atsimena, jog per savo gimtadienį, t. y. 2025 m. spalio 7 d., būdamas neblaivus apdaužė nukentėjusiosios buto duris ir jas apmėtė kiaušiniais. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. P. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną per savo buto durų akutę matė, jog jos buto duris daužo būtent kaltinamasis, Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti nukentėjusiosios buto durų apgadinimai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis ir kita bylos rašytine medžiaga. Sugadinto turto vertė, vadovaujantis nukentėjusiosios apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, sudaro 826 Eur, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje esančiais įrodymais pilnai įrodyta, jog kaltinamasis R. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje apgadino nukentėjusiosios 826 Eur vertės turtą ir tokie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitas kaltinamąjį R. D. charakterizuojančias aplinkybes – praeityje teistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtas veikas, vykdantis individualią veiklą (b. l. 104-1190.
Taip pat skiriant bausmę teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiosios E. P. atžvilgiu, net ir po to, kai dėl nusikalstamos veikos E. P. atžvilgiu padarymo jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, jis savo elgesio nekeitė, nuosprendžiu paskirta bausmė jam nepadarė teigiamos įtakos, neprivertė jo suvokti tokio elgesio pasekmių, o kartu leidžia teigti, kad kaltinamasis R. D. yra visiškai nekritiškas savo poelgiams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis R. D. taip pat nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kadangi minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, yra pagrindas juo paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (4 mėnesiai ir 29 dienos, kas atitinka 1 mėnesį ir 19 dienų laisvės atėmimo), prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam R. D. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 7 d., 13.40 val. iki 2025 m. spalio 9 d., 12.18 val. (2 paros) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2026 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 26 d.) (b. l. 55-57, 73-74, 76, 200-202).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. D. įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. D. pripažįsta recidyvistu.
Kardomąją priemonę – suėmimą R. D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. D. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant R. D. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį po nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Byloje civilinė ieškovė E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 620 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32-35). Ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro 120 Eur draudimo išskaičiavimo sumą ir nekompensuojama draudimo suma – 500 Eur. Ieškinyje nurodoma, jog neturtinę žalą – 200 Eur, sudaro kaltinamojo sukelti išgyvenimai – nuolatinis nerimas, baimė būti namuose, pastovus pergyvenimas dėl savo turto, savo ir mažamečio vaiko gyvybės.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jam pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė 620 Eur turtinę žalą bei pateikė tokius turtinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Kaltinamasis, kaip minėta, su pareikštu turtiniu reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai turtinė žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir ši žala jai priteistina iš kaltinamojo R. D..
Kaip minėta, nukentėjusioji taip pat prašo priteisti ir 200 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kadangi jai, akivaizdu, buvo sukeltas stresas, išgąstis, baimė ir nerimas, kai ji negalėjo jaustis saugiai savo namuose, girdėdama, kad kaltinamasis daužo jos buto duris. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, kaltinamasis su pareikštu šiuo reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. sausio 16 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. D. priteistinos 450 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės Z. M. darbą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam R. D. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo yra priteistina pinigų suma atlyginti civilinį ieškinį, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, supakuotas į voką, kuris yra prisegtas prie 130 bylos lapo, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam R. D. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir R. D. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam R. D. paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 7 d., 13.40 val., iki 2025 m. spalio 9 d., 12.18 val. (2 paros) bei suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 26 d.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 26 d.).
Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant R. D. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį po šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Nukentėjusiosios civilinės ieškovės E. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti E. P. naudai iš R. D. 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) dydžio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, kuris yra prisegtas prie 130 bylos lapo, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.