- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-1006-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Jurgita Sujetienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- A. Č., K. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.4.2.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl pažeistų teisių gynimo – daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys A. Č. ir K. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) 2020 m. liepos 2 d. trečiojo asmens A. Č. (toliau – ir trečiasis asmuo) ir atsakovo M. P. (toliau – atsakovas) sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į turtą – ginčo automobilį; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui priklausančio ginčo automobilio valdymo pažeidimus ir perduoti automobilį bei automobilio užvedimo raktelį ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. trečiasis asmuo K. V. iš ieškovo gavo 16 840 svarų kreditą automobilio įsigijimui. Sutartyje nurodyta, kad K. V. sutinka su sutarties terminais ir sąlygomis, kurios numato, kad automobilio nuosavybės teisė ir nuosavybė lieka ieškovo turtu iki visiško apmokėjimo. K. V. automobilio ieškovui negrąžino, pasirašytos sutarties sąlygų nesilaikė, automobilį perdavė disponuoti kitam asmeniui. 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo užregistruotas pranešimas policijai dėl neteisėto automobilio pasisavinimo, paskelbta ginčo automobilio paieška. 2020 m. kovo 11 d. lizingo sutartis su K. V. buvo nutraukta. Dabartinis automobilio savininkas yra ieškovas. 2020 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate iš (duomenys neskelbtini) Specialiojo policijos atašė buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai prašo sulaikyti vogtą automobilį, pagal koordinates esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ginčo automobilis buvo surastas, tačiau jis jau buvo registruotas Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) atsakovo vardu. Atsakovas automobilį pirko iš trečiojo asmens A. Č., kuris automobilį už 8 500 Eur įsigijo iš K. V. 2019 m. lapkričio 20 d. Atsakovas su A. Č. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2020 m. liepos 8 d. Šiuo metu automobilis saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugomų automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnyje, požymių. Šiuo nutarimu prokuroras nusprendė automobilį grąžinti atsakovui. Šį nutarimą apskundus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jis dalyje buvo panaikintas ir nutarta automobilį laikyti ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje iki sprendimo dėl teisės į jį, priimto civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo.
3. Pažymėjo, kad K. V. ir ieškovo sudarytoje sutartyje nurodyta, jog automobilio nuosavybės teisė ir nuosavybė lieka ieškovo turtu iki visiško apmokėjimo. Ginčo automobilio savininkas (ieškovas) nuosavybės teisės į jį kitam asmeniui neperdavė, todėl, nors jis ir buvo perduotas (parduotas be savininko leidimo) kitam asmeniui, tačiau jo savininkas nepasikeitė. K. V. sutartimi buvo įsipareigojęs be automobilio savininko išankstinio raštiško sutikimo neišvežti automobilio iš (duomenys neskelbtini), visą sutarties galiojimo laikotarpį save registruoti kaip automobilio valdytoją, niekam neleisti įgyti jokių teisių ar įkeitimo teisių į automobilį ir neleisti kad automobilis būtų naudojamas kaip užstatas už jo skolas. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo automobilį valdo neteisėtai, nėra jo savininkas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje nurodyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Šiuo atveju automobilis nustojo būti valdomas be ieškovo valios, kadangi buvo pasisavintas. Faktą, kad ginčo automobilio savininkas yra ieškovas, patvirtina prie ieškinio pridedama 2020 m. lapkričio 19 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduota nuosavybės deklaracija.
4. Atsakovas ir trečiasis asmuo K. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo A. Č. palaikė ieškovo prašymą priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 54,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. Č. buvo sudaryta 2020 m. liepos 8 d. Atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 8 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ pažyma patvirtina, kad šio automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje data yra 2020 m. vasario 4 d.
7. Vertino, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu galėtų būti tenkinamas tik pirmojo sandorio atveju, t. y. K. V. ginčo automobilį perleidžiant A. Č., tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.
8. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga – 2021 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu dėl skundo tenkinimo, kuriame nurodoma, jog M. P. pareigūnams parodė, kad automobilį jau prieš tai registruotą Lietuvoje 2020 m. liepos 8 d. pirko iš A. Č. už 8 000 Eur bei pateikė tai įrodančią pirkimo–pardavimo sutartį. M. P. tvirtino, jog neįtarė, kad automobilis galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu. Teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareikštą reikalavimą pripažinti niekine 2020 m. liepos 2 d. A. Č. ir atsakovo sudarytą ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.
9. Vertino, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymo ir ieškovo nurodytu pagrindu – jog automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu 2021 m. balandžio 16 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo nustatyta nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnyje, požymių. Savo teises ieškovas gali ginti taikydamas nuostolių atlyginimo iš asmens, kuris padarė žalą, institutą, o ne prašydamas atkurti jo pažeistas teises natūra.
10. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui priklausančio ginčo automobilio valdymo pažeidimus ir perduoti automobilį bei automobilio užvedimo raktelį ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui, kadangi nenustatė galimybės atsakovo atžvilgiu taikyti restituciją. Pažymėjo, kad vienas iš vindikaciniam ieškiniui būdingų požymių yra tai, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Teismas nenustatė, kad ieškovas transporto priemonės valdymo teisę būtų praradęs be savo valios.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į turtą – ginčo automobilį; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui priklausančio ginčo automobilio valdymo pažeidimus ir perduoti automobilį bei automobilio užvedimo raktelį ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, atmesdamas ieškinį, nukrypo nuo kasacinio teismo vindikacijos klausimais formuojamos praktikos. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindai ieškovui priklausantį automobilį išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo reiškiant vindikacinį ieškinį: pirma, ieškovas turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui ir šią teisę turi ieškinio pareiškimo metu (patvirtina 2019 m. rugpjūčio 12 d. sutartis, sudaryta tarp K. V. ir ieškovo, 2020 m. lapkričio 19 d. nuosavybės deklaracija); antra, ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; trečia, daiktą valdo atsakovas (šią aplinkybę patvirtina tai, jog šiuo metu ginčo automobilis registruotas atsakovo vardu); ketvirta, daiktą atsakovas valdo neteisėtai (šią sąlygą patvirtina tai, jog atsakovas automobilį įgijo iš asmens, kuris neturėjo teisės automobilio perleisti atsakovo nuosavybėn); penkta, daiktas yra natūra; šešta, šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
11.2. Nors teismas sprendime už akių nurodė, kad nėra pagrindo prašymą tenkinti CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu (jog automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu), kadangi 2021 m. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau pažymi, kad minėtas nutarimas buvo priimtas ne dėl to, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, o dėl to, kad atsakovas įgydamas automobilį nežinojo, kad automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu. Faktą, kad ieškovui priklausantis automobilis iš jo buvo pagrobtas ir dėl to be jo valios nustojo būti valdomas, patvirtina tai, kad dėl automobilio pasisavinimo 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo užregistruotas pranešimas policijoje ir paskelbta automobilio paieška, taip pat tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate iš (duomenys neskelbtini) Specialiojo policijos atašė buvo gautas prašymas sulaikyti vogtą ginčo automobilį.
11.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. spalio 30 d. byloje Nr. 16/06-69/06- 10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Šiame nutarime konstatuota, kad kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas to daikto valdytoju.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo – daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš į bylą pateiktos nuosavybės teisės deklaracijos nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. trečiasis asmuo K. V. iš ieškovo gavo 16 840 svarų kreditą automobilio (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis) įsigijimui. Ši suma turėjo būti grąžinta per 60 mėnesių (K. V. atliko tik du mokėjimus). Minėtoje deklaracijoje nurodyta, kad prekių nuosavybės teisė ir nuosavybė lieka ieškovo turtu iki visiško apmokėjimo. Deklaracijoje esantys duomenys patvirtina, kad minėta transporto priemonė buvo išvežta iš (duomenys neskelbtini) be savininkų leidimo. Nurodyta, kad K. V. yra minėtos transporto priemonės nuomininkas ir neturi nuosavybės teisės. Taipogi byloje esantys duomenys liudija, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. Č. 2020 m. liepos 8 d. buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma apie pasikeitusių transporto priemonės registravimo duomenų registravimą patvirtina, kad ginčo transporto priemonės pirmosios registracijos Lietuvoje data yra 2020 m. vasario 4 d. Ieškovas laiko, kad jis yra teisėtas ginčo automobilio savininkas, todėl, gindamas savo pažeistas teises pateiktame patikslintame ieškinyje teismo prašo atsakovo ir trečiojo asmens A. Č. 2020 m. liepos 2 d. sudarytą ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į turtą – ginčo automobilį, taip pat įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui priklausančio ginčo automobilio valdymo pažeidimus ir perduoti automobilį bei jo užvedimo raktelį ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė vindikacinį ieškinį, kadangi reikalavimą pareiškė asmeniui, jo manymu, neteisėtai valdančiam svetimą turtą.
17. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu už akių ieškinį atmetė. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo transporto priemonės valdymo teisę jis būtų praradęs be savo valios. Nurodė, kad savo teises ieškovas gali ginti taikydamas nuostolių atlyginimo iš asmens, kuris padarė žalą, institutą, o ne prašydamas atkurti jo pažeistas teises natūra.
18. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuodamas skundžiamo teismo sprendimo už akių išvadas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindai jam priklausantį automobilį išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo reiškiant vindikacinį ieškinį, o apylinkės teismas darydamas priešingas išvadas nukrypo nuo kasacinio teismo vindikacijos klausimais formuojamos praktikos.
19. Teisėjų kolegija prieš vertindama skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumą ir apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nenustatė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, bet padarė ir procesinius pažeidimus, kurie sąlygojo neteisėto sprendimo už akių priėmimą. Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.
21. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigoti ieškovą tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Nustatyta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje prašė: 1) 2020 m. liepos 2 d. atsakovo M. P. ir trečiojo asmens A. Č. sudarytą ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į turtą – ginčo automobilį; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui priklausančio ginčo automobilio valdymo pažeidimus ir perduoti automobilį bei jo užvedimo raktelį ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimai suformuluoti ydingai. Iš nurodyto matyti, kad ieškovas visiškai nepasisakė dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas antrąjį ieškinio reikalavimą (įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui priklausančio ginčo automobilio valdymo pažeidimus ir perduoti automobilį bei jo užvedimo raktelį ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui) atmetė tuo pagrindu, kadangi nenustatė, jog atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti restituciją. Konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs ieškovui ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir neįpareigojęs jo patikslinti ieškinio reikalavimo, pasisakant dėl restitucijos taikymo atsakovo atžvilgiu, negalėjo vertinti ieškovo antrojo ieškinio reikalavimo, ko pasėkoje galėjo nepagrįstai ir neteisėtai atmesti šį reikalavimą kaip nepagrįstą. Kita vertus, jeigu būtų buvęs tenkintas minėtas ieškinio reikalavimas, tai atsakovas liktų neapibrėžtoje, teisiškai ydingoje situacijoje – liktų ir be transporto priemonės, ir be piniginių lėšų, sumokėtų už automobilį, kas tik dar labiau įrodo reikalavimo ydingumą. Antra, ieškovui suformulavus reikalavimą pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens A. Č. 2020 m. liepos 2 d. sudarytą ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį niekine, teismas turėjo spręsti klausimą dėl A. Č. įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovų, o ne trečiojo asmens statusu, kadangi sandorio panaikinimo atveju (ieškinį patenkinus), tai sukeltų teisnes pasekmes. Svarbi šiuo atveju yra ir ta aplinkybė, kokiu pagrindu buvo atlikta ginčo automobilio pirmoji registracija VĮ „Regitra“ 2020 02 04. Taip pat turi būti teisiškai įvertinti visų trijų asmenų: M. P., A. Č., K. V. veiksmai civilinės atsakomybės prasme.
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas už akių apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes jo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo suformuluoti, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju apylinkės teismas nesuteikė ieškovui teisės patikslinti ieškinį, suformuluojant aiškus, o ne ydingus ieškinio reikalavimus, nepasiūlė ieškovui trečiųjų asmenų procesinę padėtį pakeisti į atsakovų ir jų atžvilgiu patikslinti ieškinį, sprendžia, kad bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėti iš esmės nėra galimybės, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas už akių panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.