Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, pareiškėjos atstovui ir antstoliui nedalyvaujant, dalyvaujant skolininkui Ž. K. ir suinteresuotam asmeniui J. K., jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „B. L.“, kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą skolininkui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstoliui Vaidui Drungilui, dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš teismo posėdžio metu pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad skolininkas Ž. K. yra nutraukęs santuoką su jo buvusia sutuoktine J. K., o iš 2015-01-09 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-120-971/2015, matyti, kad teismas nusprendė nutraukti Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (ikisantuokinė pavardė Abelkytė), a. k. (duomenys neskelbtini) 2006-08-18 Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 191. Iš to paties teismo sprendimo matyti, kad sutuoktiniai iki tol jau apie metus laiko kartu nebegyveno.

Prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (LR CK 3.112 str.), taip pat iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (LR CK 3.113 str.). Taigi, tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013). Suinteresuotų asmenų Ž. K. ir J. K. santuoka buvo sudaryta 2006-08-18 (taip nurodyta teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/07/04196 matyti, kad išieškojimas iš Ž. K. priverstine tvarka yra vykdomas Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. Telšių rajono apylinkės teismo įsakymo, turinčio vykdomojo rašto galią, pagrindu. Išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinis reikalavimas Ž. K. atsirado 2005 m., Ž. K. ir J. K. nebūnant santuokoje, todėl konstatuotina, kad ši skola yra Ž. K. asmeninė skola.

Vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p. daroma išvada, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, o taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be to vadovaujantis LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Suinteresuoti asmenys šioje byloje neįrodė, kad J. K. gaunamos išmokos iš jos darbdavio nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.) nustatytina, kad skolininko Ž. K. ir jos sutuoktinės J. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios - priklauso abiems po ½ dalį, kurias jie gavo būdami santuokoje (CPK 667 str.), tačiau ši taisyklė nebegalioja nutraukus santuoką.

Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti LR CK 3.123 str. numatytais atvejais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Byloje yra nustatyta, kad šiuo metu santuoka yra nutraukta, prieš nutraukiant santuoką apie metus laiko sutuoktiniai gyveno atskirai, J. K. augina du nepilnamečius vaikus, ji pati yra socialiai remtina, gauna minimalų atlyginimą (18-19, 20 b. l.), o tai būtų aplinkybės, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Skolininko kreditoriniai įsipareigojimai išieškotojui susidarė jiems dar nebūnant santuokoje su J. K.. Be to kreditoriaus reikalavimams patenkinti pakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė (26 b. l. vykd. bylos 5-6 b. l.), todėl pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra atmestinas (LR CPK 668 str.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nutarties priėmimo dieną turi asmeninių pajamų ar kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, procesinis sprendimas šioje byloje neužkerta kelio jam pareiškėjos reikalavimo patenkinti iš minėto turto (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-983-345/2013). Be to teismas konstatuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (LR CPK 668 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335, 513, 667, 668 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą atmesti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.