Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-260-1053/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-31
Bylos Nr.
AN2-260-1053/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00670-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. K.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-260-1053/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00670-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 1.5.3.; 12.7.1.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-550-818/2022, kuria buvo atmestas apelianto skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – institucija) vyriausios specialistės Lauros Dolerytės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR-N-1868-2022 (toliau – nutarimas), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 30 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 170 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. K. nubaustas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo metu (2021 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktas Nr.(16.1)-PA-4713) apžiūrint UAB „E“ padalinio (duomenys neskelbtini) patalpas, kuriuose vyksta atliekų tvarkymo veikla, buvo nustatyta, kad padalinyje, kuriame atsakingas asmuo yra UAB „E“ Aplinkos apsaugos skyriaus vadovas T. K., nesilaikė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2, 3.3 punktų ir antros atliekų tvarkymo įrenginių išdėstymo schemos, t. y. presuoto popieriaus atliekų laikymo vietoje buvo laikomos neišrūšiuotos supresuotos mišrios komunalinės atliekos (kipose matyti įvairios pakuotės (plastikinės 15 01 02, metalinės 15 01 04, popieriaus ir kartono pakuotės 15 01 01), drabužiai 20 01 10, tekstilės gaminiai 19 12 08, plastikinės pakuotės, kurios yra užterštos pavojingomis medžiagomis 15 01 10, ir kt.). Šiais veiksmais T. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 70 punkto, „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą tiri patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų“ bei įmonės UAB „E“ Taršos leidimo Nr. LT-V.7. 35/2015 (koreguotu 2021 m. rugpjūčio 3 d.) ir jame esančio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 3.3 punktų reikalavimus. Šiais veiksmais T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apeliantas teigia, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl dviejų klausimų: kokios atliekos (t. y. kaip jos klasifikuojamos pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus) buvo laikomos aptariamoje vietoje; ir kokias atliekas pagal reglamentą buvo galima laikyti vietoje, kurią departamentas laikė pažeidimo padarymo vieta. Teismas nutartyje šių klausimų iš esmės neanalizavo, į atliekų tvarkymo reguliavimą nesigilino, o reglamentą nagrinėjo paviršutiniškai ir šališkai. Todėl be aiškių motyvų, remiantis departamento nuomone, teismas konstatavo, kad presuoto popieriaus atliekų laikymo vietoje (antroji atliekų tvarkymo įrenginių išdėstymo schema) buvo laikomos neišrūšiuotos supresuotos mišrios komunalinės atliekos, ir apelianto veiksmuose yra ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau - (duomenys neskelbtini) padalinys), buvo laikomos po pirminio rūšiavimo atliekų susidarymo vietoje, kurį atliko atliekų turėtojai (fiziniai ar juridiniai asmenys), surinktos ir į kipas supresuotos kartono/popieriaus atliekos (su plastiko, kitų atliekų priemaišomis). Tokios atliekos, pagal teisinį reguliavimą, nėra ir negali būti laikomos „mišriomis komunalinėmis atliekomis“, taip pat ir „neišrūšiuotomis“ atliekoms. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje - atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau - Atliekų tvarkymo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. ATĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta analogiška pareiga.

2.3. Apeliantas pažymi, kad pagal teisės aktų nuostatas, atliekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų) į specialius rūšiavimo konteinerius ar kitas priemones (pvz., popieriaus ir kartono konteinerį, stiklo konteinerį ir kt.) išmestos atliekos yra laikomis išrūšiuotomis atliekomis t. y. su šiomis atliekomis yra atliktas pirminis rūšiavimas. Tokios atliekos iš popieriaus ir kartono rūšiavimo priemonių buvo laikomos supresuotos, siekiant sumažinti tūrį iki tolimesnių operacijų, Žarijų padalinyje ir tokios atliekos gali būti toliau papildomai rūšiuojamos atliekų tvarkytojų, t. y. ir bendrovės.

2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad gyventojų ir kitų atliekų turėtojų išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekose gali būti priemaišų dėl netinkamo atliekų turėtojų atliekamo rūšiavimo (pvz., į popieriaus ir kartono rūšiavimo konteinerį kartu įmetamas ir plastikas ar pan.). Tačiau tokios atliekos patekusios pas atliekų tvarkytoją (bendrovę) negalėjo „pavirsti“ nerūšiuotomis atliekomis. Nei vienas teisės aktas nenustato, kad „išrūšiuotos“ atliekos yra tik tokios atliekos, kurios daugiau negali būti rūšiuojamos, taip pat, kad atliekos laikomos išrūšiuotomis tik tuo atveju, jai jas išrūšiuoja atliekų tvarkymo įmonė ir jose nebelieka jokių priemaišų.

2.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad nei reglamentas, nei teisės aktai nedraudžia atliekų, su kuriomis atliktas pirminis rūšiavimas susidarymo vietoje, pristatytų į padalinį, supakuoti į kipas (supresuoti) iki šių atliekų papildomo rūšiavimo bendrovėje. Nei nutarime, nei nutartyje nėra konstatuota, kad minėtų atliekų supakavimas į kipas būtų traktuojamas kaip pažeidimas.

2.6. Skunde teigiama, kad ATĮ 2 straipsnio 47-1 dalyje nurodoma, kad mišriosios komunalinės atliekos - buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Mišrios komunalinės atliekos turi būti metamos į specialias mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemones, joms taikomi specialūs mišrių komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimai (ATĮ 30 straipsnis). Patikrinimo akte konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje buvo laikomos mišrios komunalinės atliekos, tačiau pareigūnai atlikdami patikrinimą vietoje matė (turėjo matyti), kad mišrios komunalinės atliekos nebuvo priimamos, laikomos ar kitaip tvarkomos. UAB „E“ nevykdo mišrių komunalinių atliekų surinkimo, laikymo ar tvarkymo veiklų. Byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje laikytos atliekos yra atvežtos iš mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

2.7. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas, vertindamas Reglamento 2.2 punktą, 2 schemą ir 3.1 punktą, padarė išvadą, kad pažeidimo padarymo vietoje negalėjo būti maišomos tarpusavyje, o laikomos tik išrūšiuotos tam tikros rūšies atliekos, t. y. išrūšiuotos supresuoto plastiko ir popieriaus atliekos. Ši išvada buvo padaryta neįsigilinus į (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos specifiką, taršos leidime ir reglamente nustatytas sąlygas, technologinius procesus, taip pat byloje nesant nei vieno įrodymo apie tai, kad atliekos buvo maišomos tarpusavyje.

2.8. Apeliantas pažymi, kad bendrovė į (duomenys neskelbtini) padalinį priima tik tokias atliekas, su kuriomis yra atliktas pirminis išrūšiavimas atliekų susidarymo vietoje. UAB „E“ jas priėmusi papildomai atlieka rūšiavimo darbus tam specialiai įrengtoje rūšiavimo linijoje. Pavyzdžiui, rūšiuojant popieriaus atliekas atskiriamas kartonas, gofrakartonas, žurnalai, kitos popieriaus rūšys. Tuomet papildomai, pagal antrinių žaliavų klientų poreikius, išrūšiuotos atliekos yra supresuojamos ir parduodamos kaip žaliava galutiniam perdirbimui. Ginčijamoje vietoje ir buvo laikomos atliekų turėtojų susidarymo vietoje išrūšiuotos, tačiau papildomam rūšiavimui skirtos popieriaus ir kartono atliekų grupei priskirtos atliekos (atliekos kodas - 20 01 99). Siekiant kompaktiškai laikyti aukščiau paminėtas atliekas, jos buvo supresuotos. Aplinkybes, kad įmonė turi teisę šias atliekas presuoti ir laikyti (duomenys neskelbtini) padalinyje, patvirtina taršos leidimo 1 ir 5 lentelės, ir reglamento 2.1 ir 3.1 lentelė.

2.9. Apeliantas teigia, kad nutartyje nurodoma, jog ginčijamoje vietoje turėjo būti laikomos tik išrūšiuotos tam tikros rūšies atliekos. Tačiau nebuvo įsigilinta į tai, kad ginčijamoje vietoje ir buvo laikomos po pirminio rūšiavimo atliekų susidarymo vietoje į (duomenys neskelbtini) padalinį pristatytos atliekos, šioms atliekoms buvo priskirtas kodas - 20 01 99. Pagal reglamentą (3.3 punktas) 20 01 99 kodu klasifikuojamos atliekos yra priskirtos popieriaus ir kartono atliekų grupei, todėl šios atliekos galėjo būti laikomos ginčijamoje vietoje (žr. reglamento schemą 1 ir schemą 2).

2.10. Skunde pažymima, kad teismas nutartyje rėmėsi tik viena reglamento schema ir neįvertino kitų schemų bei sąlygų, susijusių su atliekų laikymu (duomenys neskelbtini) padalinyje, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atliekos buvo laikomos neleistinoje vietoje. 1 schemoje yra nurodomas bendras angaro išdėstymas, kur atsispindi atliekų tvarkymo įrenginiai ir laikymui numatytos ribos, leidžiamų laikyti atliekų rūšys. Šioje schemoje nurodomos atliekų laikymo zonos yra skirtos visoms taršos leidime numatytoms atliekoms. Pagal šią schemą bendrovė turi teisę pažeidimo padarymo vietoje laikyti visų rūšių atliekas. Nutartyje yra nagrinėjama tik 2 schema. Šioje schemoje pateikiama 1 schemą papildanti informacija – kokios atliekos yra tipiškai laikomos angare bei greta angaro esančiose zonose. 3 schema - bendra didesnio mastelio schema, į kurią yra įtraukta lauko teritorija, kurioje laikomi uždari konteineriai.

2.11. Apeliantas akcentuoja, kad kaip matyti iš 1 schemos, greta atliekų smulkinimo baro esančioje vietoje gali būti laikomos įvairių rūšių atliekos, tarp jų ir 20 01 99 kodu priskiriamos atliekos. Reglamento 3.1 punkte nurodyta, kad atliekų išdėstymo schemoje nurodoma bendra teritorija, kur numatoma laikyti įvairių rūšių atliekas; atliekų išdėstymo schemoje nurodomas laikymas pagal atskiras rūšis, tačiau susiklosčius ekonominei situacijai, kuomet pvz. tekstilės atliekų sandėlyje nėra tvarkomos, toje vietoje gali būti laikomos kitos rūšies atliekos (pvz. popieriaus). Reglamento 3.2 punkte nurodyta, kad presuojamos ir laikomos kipomis tik plastikų, popieriaus taip pat kombinuotos pakuotės, esant poreikiui ir tekstilės grupių atliekos. Reglamento 3.3 punkte nurodyta, kad popieriaus atliekų grupę gali sudaryti: 03 03 08, 15 01 01, 19 12 01, 20 01 01, 20 01 99.

2.12. Nutarime nurodomos kartono/popieriaus atliekos su priemaišomis pagal reglamentą priskiriamos popieriaus atliekų grupei ir klasifikuojamos kodu 20 01 99. Šios atliekos buvo atskirai laikomos zonoje, kuri yra skirta įvairių rūšių atliekų laikymui pagal reglamento 1 schemoje numatytą atliekų zonavimą. Todėl aptariamoje vietoje galėjo būti laikomos minėtos 20 01 99 atliekos kodu žymimos atliekos.

2.13. Skunde teigiama, kad remiantis reglamento 3.1 punktu, net jei ir būtų laikoma, kad būtina laikytis išimtinai 2 schemos zonavimo, popieriaus ir plastiko atliekoms laikyti numatytoje vietoje (remiantis 2 schema), esant neišnaudotos (laisvos) vietos, vis tiek aptariamoje vietoje gali būti laikomos ir kitų rūšių atliekos.

2.14. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo panaikintos visos abejonės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos ir teismų praktikoje suformuluotos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklės. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

2.15. Apeliantas prašo administracinio nusižengimo bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas neįsigilino į bylai reikšmingas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos specifiką ir padalinyje atliekamas operacijas, atliekų klasifikavimą, kitus atliekų tvarkymo ypatumus, o jas išsamiai paaiškinti įmanoma tik žodinio bylos nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Apeliaciniame skunde T. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su UAB „E“ (duomenys neskelbtini) padalinio veikla. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde <...> administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo <...> gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka; šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė; prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). T. K. apeliaciniame skunde yra ginčijama asmens kaltė, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, kadangi grindžiamas iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių skirtingu teisiniu vertinimu. Apelianto skundas yra išsamus, jame yra nurodomi detalūs argumentai dėl ginčijamų aplinkybių ir teismo išvadų, byloje taip pat yra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir rašytiniai T. K. paaiškinimai, kuriuose taip pat užfiksuoti detalūs apelianto argumentai dėl bylos aplinkybių, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

6. ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte numatyta, kad atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolė operacijų.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantas skundžiamą nutartį ir nutarimą iš esmės ginčija dviem aspektais – jis nesutinka su institucijos ir teismo nustatyta aplinkybe, kad nustatytu laiku ir vietoje buvo laikomos neišrūšiuotos mišrios komunalinės atliekos ir nesutinka, kad minėtos atliekos negalėjo būti laikomos nustatytoje vietoje. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu sutinka tik iš dalies.

8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo akte (b. l. 92-103) nurodoma, kad ginčo vietoje buvo laikomos supresuotos įvairių rūšių atliekos (kipose matyti įvairios pakuotės (plastikinės 15 01 02, metalinės 15 01 04, popieriaus ir kartono pakuotės 15 01 01), drabužiai 20 01 10, tekstilės gaminiai 19 12 08, plastikinės pakuotės, kurios yra užterštos pavojingomis medžiagomis 15 01 10, ir kt.). Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad minėtoje vietoje buvo laikomos supresuotos minėtų rūšių atliekos.

9. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad minėtos atliekos negali būti laikomos neišrūšiuotomis mišriomis komunalinėmis atliekomis. ATĮ 2 straipsnio 39 dalyje numatyta, kad komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos. Iš šios teisės normos seka, kad komunalinės atliekos yra visos atliekos išskyrus išvardintąsias. Taip pat komunalinės atliekos gali būti mišrios arba atskirai surinktos. ATĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje - atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti. ATĮ 2 straipsnio 47¹ dalyje numatyta, kad mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Pažymėtina, kad patikrinimo akte ir vaizdo įraše užfiksuotos aptariamos atliekos kaip tik ir atitinka ne mišrių, o atskirai surinktų buitinių atliekų apibrėžimą pagal minėtą teisės normą.

10. ATĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Iš šios normos seka, kad aptariamos atliekos taip pat negali būti laikomos nerūšiuotomis. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo teiginiais, kad gyventojų ir kitų atliekų turėtojų išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekose gali būti priemaišų dėl netinkamo atliekų turėtojų atliekamo rūšiavimo (pvz., į popieriaus ir kartono rūšiavimo konteinerį kartu įmetamas ir plastikas ar pan.). Tačiau tokios atliekos patekusios pas atliekų tvarkytoją (bendrovę) negali būti laikomos nerūšiuotomis atliekomis. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad praktikoje yra atvejų, kuomet popieriaus, kartono, plastiko ir metalo atliekos yra atliekų turėtojų rūšiuojamos į vieną tam specialiai skirtą atliekų konteinerį. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – reglamentas) 2.1. punkte yra apibūdinamos naudojamos ir (ar) šalinamos atliekos. Iš aptartų byloje surinktų duomenų matyti, kad aptariamas atliekas iš esmės didžiąja dalimi sudarė plastiko, popieriaus ir kartono atliekos, mažesne dalimi – metalinės atliekos, drabužiai, tekstilės gaminiai ir kt. Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad šios atliekos buvo pagrįstai klasifikuotos kaip kitaip neapibrėžtos frakcijos (20 01 99) – antrinės žaliavos, kurios surenkamos atskirais konteineriais, gamybos atliekos. Todėl aukštesnysis teismas pakeičia nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad nutarime nurodomoje vietoje buvo laikomos neišrūšiuotos mišrios komunalinės atliekos.

11. Kitas esminis apelianto argumentas yra tas, kad pagal reglamentą (3.3 punktas) 20 01 99 kodu klasifikuojamos atliekos yra priskirtos popieriaus ir kartono atliekų grupei, todėl šios atliekos galėjo būti laikomos ginčijamoje vietoje (žr. reglamento schemą 1 ir schemą 2). Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nutartyje rėmėsi tik viena reglamento schema ir neįvertino kitų schemų bei sąlygų, susijusių su atliekų laikymu (duomenys neskelbtini) padalinyje, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atliekos buvo laikomos neleistinoje vietoje. 1 schemoje yra nurodomas bendras angaro išdėstymas, kur atsispindi atliekų tvarkymo įrenginiai ir laikymui numatytos ribos, leidžiamų laikyti atliekų rūšys. Šioje schemoje nurodomos atliekų laikymo zonos yra skirtos visoms taršos leidime numatytoms atliekoms. Pagal šią schemą bendrovė turi teisę pažeidimo padarymo vietoje laikyti visų rūšių atliekas. Aukštesnysis teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2 atliekų tvarkymo įrenginių išdėstymo schema (toliau 2 schema). Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, 1 schemoje yra nurodomas bendras angaro išdėstymas, kur atsispindi atliekų tvarkymo įrenginiai ir laikymui numatytos ribos, leidžiamų laikyti atliekų rūšys. Iš šios schemos matyti, kad vietoje, kurioje buvo laikomos aptariamos atliekos, yra atliekų laikymo vieta, kurioje galima laikyti skaitmenimis nuo „1“ iki „11“ pažymėtas atliekas, tarp kurių ir skaitmenimi „10“ pažymėtos kitos gamybinės atliekos (pagal reglamento 3.1. lentelę, būtent skaitmeniu „10“ pažymėtoje angaro vietoje galima laikyti kitaip neapibrėžtas frakcijas (20 01 99), kurios ir aktualios šioje byloje). Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad 1 schemoje apibrėžta minėta laikymo vieta apima ir 2 schemoje pažymėtą plotą „smulkintos atliekos“, kurioje leidžiama laikyti skaitmenimi „10“ pažymėtas atliekas. Be to, 1 schemoje taip pat apibrėžta ir kita „laikymo vieta“, kurioje nėra nurodomi jokie skaitmenys, nors 2 schemoje analogiškoje vietoje nurodomos konkrečios vietos, kur galima laikyti atitinkamai pažymėtas atliekas. Todėl sekant apelianto teiginių logika, remiantis 1 schema, angaro centrinėje dalyje nebūtų galima laikyti jokių atliekų. Išanalizavus 1 ir 2 schemas, akivaizdu, kad 1 schema, kaip ir nurodo apeliantas, žymi bendrą angaro išdėstymą, o 2 schemoje detalizuojamos konkrečių atliekų rūšių laikymo vietos. Todėl institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2 schema.

13. Konkrečias atliekų laikymo vietas nustato reglamento 3.1 punktas ir 2 schema. Kaip jau nustatė aukštesnysis teismas, byloje aptariamos atliekos priskiriamos kitaip neapibrėžtoms frakcijoms (20 01 99). Pagal reglamento 3.1 punktą, jos laikomos uždarame angare, vietoje, pažymėtoje skaičiumi „10“. Pagal 2 schemą, vietoje, kurioje buvo laikomos aptariamos atliekos, leidžiama laikyti presuotą popierių (žymima 1*). Taigi aptariamoje vietoje kitaip neapibrėžtos frakcijos negali būti laikomos.

14. Reglamento 3.1 ir 3.3 punktuose numatyta, kad atliekos laikomos pagal atskiras rūšis (ne grupes). Nors apeliantas akcentuoja, kad popieriaus atliekų grupę gali sudaryti ir 20 01 99 kodu pažymėtos atliekos (kitaip neapibrėžtos frakcijos), tačiau tai yra atskira atliekų rūšis, žymima atskiru kodu. Šios atliekos negali būti visiškai prilyginamos popieriui ir kartonui pagal reglamento 3.1. punkto lentelę.

15. Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad reglamento 3.1. punkte yra numatyta išimtis, kad susiklosčius ekonominei situacijai, kuomet pvz. tekstilės atliekos sandėlyje nėra tvarkomos, toje vietoje gali būti laikomos kitos rūšies atliekos (pvz. popierius). Tačiau ši išimtis galioja, kai konkrečios rūšies atliekos tuo metu apskritai nėra tvarkomos. Kaip jau aptarta, vietoje, kur rastos aptariamos atliekos, galėjo būti laikomas presuotas popierius. Kaip matyti iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, popieriaus ir kartono atliekos nutarime nurodytu laiku buvo laikomos UAB „E“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, todėl minėta reglamento 3.1. punkto išimtis aukštesniojo teismo vertinimu tuo metu byloje aptariamai atliekų laikymo vietai negaliojo. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kitaip apibrėžtas frakcijas (20 01 99) pagal reglamento 3.1. punktą nutarime nurodytu laiku buvo galima laikyti tik 2 schemoje skaitmenimi „10“ nurodytose vietose. Todėl kitaip apibrėžtas frakcijas (20 01 99) laikant 2 schemoje skaitmenimis „1“ ir (arba) „2“ pažymėtoje vietoje buvo pažeistas reglamento 2.2, 3.3. punktai ir 2 schema.

16. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, kad atliekos buvo maišomos tarpusavyje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tokios skundžiamoje nutartyje daromos išvados, tačiau pažymi, kad institucijos nutarime tokia išvada ir nėra daroma, tiesiog aptariamos atliekos įvardijamos mišriomis, ką aukštesnysis teismas, kaip aptarta, ištaiso.

17. Skundžiamame nutarime taip pat nurodoma, kad T. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 70 punktą. Aukštesnysis teismas atkreikia dėmesį, ANK 247 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Pažymėtina, kad pareiga vykdyti atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimus yra įtvirtinta ne minėto įsakymo, o juo patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte. Vis dėl to, iš skundo pirmosios instancijos teismui, apelianto paaiškinimų teismo posėdyje ir apeliacinio skundo matyti, kad apeliantui buvo suprantama, kokio teisės akto pažeidimu jis yra kaltinamas, todėl šio proceso pažeidimo aukštesnysis teismas nevertina kaip esminio.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog UAB „E“ Aplinkos apsaugos skyriaus vadovas T. K. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apžiūrint UAB „E“ padalinio (duomenys neskelbtini) patalpas, kuriuose vyksta atliekų tvarkymo veikla, nesilaikė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 3.3. punktų ir 2 (antros) atliekų tvarkymo įrenginių išdėstymo schemos, t. y. presuoto popieriaus atliekų laikymo vietoje buvo laikomos kitaip neapibrėžtos frakcijos (20 01 99). Šiais veiksmais T. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimus bei įmonės UAB „E“ Taršos leidimo Nr. LT-V.7. 35/2015 (koreguotu 2021 m. rugpjūčio 3 d.) ir jame esančio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 3.3 punkto ir 2 (antros) atliekų tvarkymo įrenginių išdėstymo schemos reikalavimus. Šiais veiksmais T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje.

19. Skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas nurodė, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu, argumentuodamas tuo, kad patikrinimo akte ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. J35-482/2021/J04 konstatuota, jog patikrinimo metu atliekos, dėl kurių laikymo vietos buvo keliamas klausimas, buvo sutvarkytos ir padarytas pažeidimas pašalintas.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą pripažinti jo veiką mažareikšme atmetė remdamasis aplinkybe, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad ANK 247 straipsnio 30 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti pripažintas mažareikšmiu. Aukštesnysis teismas su tokia teismo išvada sutinka.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies (skundžiamoje nutartyje nurodyta klaidingai nurodyta ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatų taikymo galimybę ir padarė išvadą, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti taikomos minėtos kodekso normos. Aukštesnysis teismas su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

24. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo, byla, pradėta UAB „E“ dėl ekonominės sankcijos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, buvo nutraukta. Iš šio nutarimo taip pat matyti, kad byla buvo pradėta dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių padarymo yra nubaustas apeliantas šioje byloje. Nutarime konstatuota, kad bendrovės padarytas pažeidimas patikrinimo metu buvo pašalintas. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad atliekos, kurios buvo laikomos ne tam skirtoje vietoje, patikrinimo eigoje buvo išrūšiuotos.

25. Aukštesniojo teismo vertinimu, situacija, kuomet bendrovės atžvilgiu iškelta byla yra nutraukiama dėl to, kad pažeidimas buvo iškart pašalintas, ir konstatuojama, kad nėra poreikio raštu įspėti bendrovės, taip pat pagrindo pradėti ekonominės sankcijos skyrimo procesą, o jos vardu veikusiam apeliantui yra paskiriama administracinė nuobauda – piniginė bauda, nesiderina su teisingumo ir protingumo principais. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad dėl apelianto padaryto nusižengimo jokia žala nekilo, pažeidimas buvo pašalintas dar patikrinimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. K. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 24 straipsnis). Todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausios specialistės Lauros Dolerytės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-1868-2022 skirtą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausios specialistės Lauros Dolerytės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-1868-2022:

Už ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą T. K. skirti įspėjimą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausios specialistės Lauros Dolerytės 2022 m. balandžio 20 d. nutarime Nr. AM-AAD-ANR-N-1868-2022 konstatuotą faktinę aplinkybę, kad „presuoto popieriaus atliekų laikymo vietoje buvo laikomos neišrūšiuotos supresuotos mišrios komunalinės atliekos (kipose matyti įvairios pakuotės (plastikinės 15 01 02, metalinės 15 01 04, popieriaus ir kartono pakuotės 15 01 01), drabužiai 20 01 10, tekstilės gaminiai 19 12 08, plastikinės pakuotės, kurios yra užterštos pavojingomis medžiagomis 15 01 10, ir kt.)“ pakeisti į „presuoto popieriaus atliekų laikymo vietoje buvo laikomos kitaip neapibrėžtos frakcijos (20 01 99).“

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė