Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-3920-781/2018 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau ir – Advokatų garbės teismas) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą – visiškai arba dėl drausminės nuobaudos – išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, skyrimo.

2. Ieškovas nurodė, kad drausmės bylos iškėlimo stadijoje buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, apribota galimybė pateikti paaiškinimus, padengti įsiskolinimą, nes apie 2018 m. vasario 13 d. paskirtą ir 2018 m. vasario 20 d. nukeltą posėdį nebuvo informuotas. Be to, nėra visų drausminės atsakomybės sąlygų, nes nėra ieškovo kaltės – dėl galimo nesusipratimo ir nepakankamo bendradarbiavimo, taip pat dėl suklydimo nesumokėjo advokato padėjėjo įmokų. Ieškovo, kaip advokato padėjėjo, praktika buvo sustabdyta 2013 m. Advokatų tarybos sprendimu, o 2016 m. jis nusprendė advokato padėjėjo veiklos nebevykdyti ir 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su savo praktikos vadovu. Ieškovas klydo dėl to, jog daugiau nebepriklauso advokatūros bendruomenei, manė, kad visi jo įsipareigojimai atsakovei yra pasibaigę.

3. Ieškovo teigimu, net ir laikant, jog drausmės byla buvo iškelta ir drausminė atsakomybė taikyta teisėtai bei pagrįstai, už iš esmės nesunkų pažeidimą paskirta pati griežčiausia nuobauda nėra proporcinga ir adekvati; tuo labiau jog ieškovas per savo advokato padėjėjo praktikos laiką nebuvo padaręs nė vieno drausmės pažeidimo. Ieškovo padarytas pažeidimas nei savo pobūdžiu, nei pavojingumo laipsniu neatitinka pažeidimų, už kuriuos Advokatų garbės teismas paprastai taiko ieškovui paskirtą nuobaudą. Priešingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, ieškovas svetima sąskaita negavo jokios mokestinės naudos ir netenkino savo profesinių poreikių. Be to, 376,54 Eur dydžio įsiskolinimas yra nežymus, neturėjęs jokios įtakos ir reikšmės atsakovės galimybėms vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Ieškovas pažymėjo, kad prieš teikiant ieškinį sumokėjo visą nurodytą įsiskolinimą atsakovei.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie susidariusį 376,54 Eur įsiskolinimą (skola už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį) ir apie drausmės bylos iškėlimą, nustatytu terminu skolos nesumokėjus – 2018 m. sausio 25 d. raštas buvo išsiųstas ieškovo darbo vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat el. paštu (duomenys neskelbtini), apie 2018 m. vasario 13 d. posėdžio nukėlimą į 2018 m. vasario 20 d. buvo informuotas viešai Lietuvos advokatūros tinklapyje; 2018 m. kovo 23 d. pranešimu buvo pranešta apie 2018 m. balandžio 10 d. posėdį.

6. Atsakovės teigimu, apie tai, kad ieškovas dirba kitose mokamose pareigose, atsakovė sužinojo tik 2018 m. kovo 14 d., kai tai jai nurodė pats ieškovas, t. y. jau po Advokatų tarybos 2018 m. vasario 20 d. posėdžio, kuriame ieškovui iškelta drausmės byla. Advokatų garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo ieškovo elektroniniame laiške nurodytos datos, kuria ieškovas esą faktiškai nutraukė advokato padėjėjo praktiką (atgaline data), nes atsakovei nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovo einamas kitas mokamas pareigas, taip pat nebuvo pateiktas prašymas dėl išbraukimo iš minėto Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Ieškovas, kaip profesionalus teisininkas, galėjo ir turėjo įvertinti bei numatyti visas savo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes.

7. Ginčijamas sprendimas atitinka proporcingumo principą, nes Advokatų garbės teismas konstatavo esminį ieškovo įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimą. Drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta už sistemingą įmokų, kurios naudojamos visos advokatų, įskaitant ir advokatų padėjėjus, profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti nemokėjimą. Atsakovė nurodo, kad pareiga mokėti įmokas kyla iš teisės aktų, tačiau advokatai / advokatų padėjėjai, ilgą laiką nemokėdami nustatytų įmokų, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų / advokatų padėjėjų, kurie šią pareigą atlieka laiku. Atsakovės teigimu, vien tai, jog ieškovas nevykdo advokato padėjėjo veiklos, bet yra jos nenutraukęs, nepanaikina jo pareigų atsakovei. Aukščiausiasis advokatūros organas – visuotinis advokatų susirinkimas, patvirtindamas Lietuvos advokatūros įstatus, pripažino, jog sistemingas įmokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimas, dėl kurio Lietuvos advokatūros nario narystė gali būti panaikinama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. 11/2018, ir perdavė Advokatų garbės teismui iš naujo nagrinėti K. G. drausmės bylą drausminės nuobaudos rūšies skyrimo aspektu; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Tai, kad advokatų padėjėjams visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu (kuris taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nustatytas 21 Eur mėnesinis įmokų dydis, teismo vertinimu, byloje ginčo nėra. Lietuvos advokatūros įstatų 25.4 punkte nustatyta, kad Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio visuotinio susirinkimo nustatytos įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta minėta įmoka; advokato padėjėjui ir pripažintam advokatu asmeniui mutatis mutandis taikoma ši įstatų nuostata.

10. Teismo vertinimu, nustačius, jog iš esmės byloje nėra ginčo, kad skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo metu ieškovo atžvilgiu buvo / galėjo būti susikaupęs advokatų padėjėjų įmokų įsiskolinimas, ieškovui pagrįstai buvo iškelta drausminė byla ir sprendžiamas klausimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nes ieškovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punktą, atitinkamai ir Advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog advokatas privalo vykdyti Lietuvos advokatūros, jos organų sprendimus ir nutarimus; taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, jog advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.

11. Teismas, nustatęs, kad Lietuvos advokatūros 2018 m. sausio 25 d. raštas buvo siunčiamas ieškovui jo darbovietės (praktikos atlikimo) adresu, taip pat ieškovo oficialiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (kurį atsakovei buvo nurodęs pats ieškovas), o apie 2018 m. vasario 13 d. Advokatų tarybos posėdžio perkėlimą buvo viešai skelbta oficialiame atsakovės tinklapyje, padarė išvadą, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie Advokatų tarybos posėdį / posėdžius. Net, jei, kaip nurodė ieškovas, jis būtų tinkamai informuotas ir tuomet būtų sumokėjęs įsiskolinimą bei eliminavęs drausminę bylą, teismo vertinimu, tai būtų padaryta pavėluotai ir savaime nesudarytų pagrindo drausmės bylos neiškėlimui ir (ar) drausminės nuobaudos neskyrimui.

12. Vien tai, jog ieškovas galimai dėl suklydimo nesiėmė visų veiksmų, nustatytų Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (2017 m. gegužės 17 d. sprendimo redakcija) patvirtintame Veiksmų, kuriuos turi atlikti asmenys, išbraukiami iš Lietuvos praktikuojančių advokatų ar advokatų padėjėjų sąrašo, tvarkos apraše, savaime nepanaikina jo kaltės, nes advokatams, atitinkamai ir advokatų padėjėjams, taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai, t. y. ieškovas turėjo atidžiau ir rūpestingiau rūpintis savo išbraukimu iš advokatų padėjėjų sąrašo.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutiko su ieškovu, kad jam taikyta drausminė nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui. Ieškovas ne sąmoningai (tyčia) nemokėjo minėtų įmokų, o dėl suklydimo, sąžiningai manęs, jog jo įsipareigojimai Lietuvos advokatūrai yra pasibaigę. Tokia išvadą padarė įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad, nors ieškovas nuo 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su advokatų bendrija, faktiškai advokato padėjėjo veiklos nevykdė jau nuo 2013 m. pabaigos – 2014 m. pradžios, nuo 2016 m. gegužės 14 d. dirba pagal darbo sutartį kitą apmokamą darbą (ką nurodė atsakovei ir 2018 m. kovo 14 d. elektroniniame laiške), tačiau dėl suklydimo neatliko visų reikiamų veiksmų dėl jo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo, dėl ko jam iki skundžiamo sprendimo priėmimo vis dar buvo skaičiuojamos minėtos įmokos, kurias ieškovas privalėjo mokėti; ieškovas po skundžiamo sprendimo priėmimo sumokėjo visą įmokų įsiskolinimą; pažeidimas (įmokų nemokėjimas) nėra susijęs su tiesiogine advokato padėjėjo veikla (kuriai taikomi ypač griežti standartai); jis kilęs iš ieškovą, kaip advokato padėjėją, ir atsakovę, kaip advokatų savivaldos instituciją, siejančių tarpusavio santykių; be to, nenustatyta, jog ieškovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo būtų baustas už kitą(-us) drausmės pažeidimą(-us).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas yra adekvatus ir proporcingas, atsižvelgiant į konstatuotą esminį ieškovo įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimą. Ieškovas net 3 kartus viršijo minimalų įsiskolinimo dydį, kuriam esant pagal Lietuvos advokatūros įstatų 25.4 punktą gali būti naikinama advokato narystė Lietuvos advokatūroje / advokato padėjėjas gali būti išbraukiamas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašų. Tai, kad ieškovas nevykdė advokato padėjėjo veiklos, kaip nurodyta ieškinyje „berods nuo 2013 m.“, nepanaikina jo pareigų Lietuvos advokatūrai, nes visą įmokų įsiskolinimo susidarymo laikotarpį ieškovas buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, galėjo naudotis advokato padėjėjo statusu ir teisėmis. Sistemingas įmokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimas, todėl aplinkybė, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo baustas už kitą(-us) drausmės pažeidimą(-us), nėra reikšminga. Be to, ieškovas buvo nubaustas ir už nebendradarbiavimą su atsakove. Dalį įmokų įsiskolinimo padengė 2018 m. gegužės 21 d., o apeliacinio skundo pateikimo dieną įsiskolinimo likutis yra 84 Eur.

14.2. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Advokatų garbės teismo nuosekliai formuojamai praktikai, pagal kurią sistemingas įmokų nemokėjimas yra vertas griežčiausios drausminės nuobaudos. Teismo motyvas, kad ieškovo pažeidimas nesusijęs su tiesiogine advokato padėjėjo veikla, o kilęs iš advokato padėjėjo ir advokatų savivaldos institucijos tarpusavio santykių nesuderinamas su Advokatų etikos kodekso nuostatomis, paneigia jų esmę.

14.3. Teismas netinkamai įvertino ieškovo nerūpestingą ir aplaidų elgesį bei padarė išvadą, jog atsakovė nebendradarbiavo / nepakankamai bendradarbiavo, sprendė formaliai. Ieškovas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo suvokti pareigą pateikti prašymą išbraukti jį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, įsitikinti, kad apeliantei šis prašymas buvo įteiktas. Atsakovė objektyviai neturi resursų ir galimybių nuolatiniam advokatų ir advokatų padėjėjų vykdomos veiklos monitoringui.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1. Nesutiktina su atsakove, kad 376,54 Eur įsiskolinimas, kuris šiai dienai yra padengtas, gali būti pripažįstamas esminiu įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimu. Teismas pagrįstai įvertino ieškovui skirtą nuobaudą kaip neproporcingą. Įsiskolinimas susidarė dėl ieškovo suklydimo, o ne sąmoningai, tyčia. Nuo 2016 m. gegužės 13 d. ieškovas nutraukė sutartį su advokatų profesine bendrija ir pateikė atsakovei prašymą išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašo. Ieškovas negavo iš atsakovės jokių pranešimų apie įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai nevykdymą. Tik 2018 m. kovo 14 d., gavus pranešimą apie iškeltą drausmės bylą, ieškovas sužinojo apie jo neišbraukimą iš minėto sąrašo, nedelsdamas padengė įsiskolinimą. Pažeidimas nesukėlė jokios realios žalos ar neigiamų pasekmių, įsiskolinimas nežymus; ieškovas prieš tai nebuvo baustas už jokius drausmės pažeidimus.

15.2. Atsakovė nepagrindė, kad analogiškomis ieškovo padarytam pažeidimui aplinkybėmis Advokatų garbės teismo praktikoje būtų taikoma griežčiausia nuobauda – nepateikė nei vieno konkretaus pavyzdžio. Iš atsakovės pateiktų Advokatų garbės teismo ataskaitų matyti, kad griežčiausia nuobauda taikoma išskirtiniais atvejais, paprastai už ne vieną pažeidimą, dažnu atveju padarytą advokatams / advokatų padėjėjams teikiant teisines paslaugas.

15.3. Nėra pagrindo išvadai dėl ypatingai didelio ieškovo nerūpestingumo ir aplaidumo. Nerūpestingumas pasireiškė tik tuo, jog ieškovas neįsitikino, ar atsakovė gavo ieškovo išsiųstą prašymą dėl išbraukimo advokatų padėjėjų sąrašo, negavęs jokio pranešimo iš atsakovės apie kitų įsipareigojimų nevykdymo, manė, jog visi įsipareigojimai pasibaigę.

15.4. Atsakovė ignoravo AĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, net paaiškėjus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą ją taikyti (jog ieškovas pradėjo eiti kitas pareigas pagal darbo sutartį).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas negaliojančiu Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas drausmės byloje Nr. 11/2018 ir drausmės byla dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui K. G. perduota nagrinėti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčijamu Advokatų garbės teismo sprendimu ieškovui skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, jos proporcingumo

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovui K. G. iškelta drausmės byla dėl daugiau nei dvylikos mėnesių vėlavimo sumokėti Lietuvos advokatūros nario įmoką, skolos suma – 376,54 Eur. Šiame sprendime nurodyta, jog advokato padėjėjas nebendradarbiavo, į Lietuvos advokatūros pranešimus neatsakė, įsiskolinimo nepadengė. Advokatų garbės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 11/2018 konstatavęs, kad ieškovas K. G., nesumokėjęs nustatytų įmokų, pažeidė AĮ 39 straipsnio 1 punkto, Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

19. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčijama, jog ieškovas nesumokėjo visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos Lietuvos advokatūros nario įmokos ir tokiu būdu pažeidė advokato padėjėjui privalomų teisės aktų nuostatas. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovo sisteminis įmokų nemokėjimas laikytinas esminiu pažeidimu, už kurį pagal Advokatų garbės teismo praktiką skiriama griežčiausia drausminė nuobauda. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo aplaidų ir nerūpestingą elgesį, ieškovui, kaip advokato padėjėjui keliami aukščiausi profesionalumo, etikos, rūpestingumo ir atsakingumo standartais, tačiau šiuo atveju ieškovas neįsitikino, ar apeliantei buvo įteiktas jo prašymas dėl išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, pradėtą kitą darbą.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija ir sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis tinkamu advokatų padėjėjų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimu ir taikymu bei nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, jog už ieškovo atliktą pažeidimą nepagrįstai paskirta griežčiausia nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

21. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, kurių nagrinėjimo dalykas – reikalavimai advokato ir advokato padėjėjo veiklai, yra nurodęs, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).

22. AĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas turi visas AĮ nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Taigi advokato padėjėjas privalo laikytis ir AĮ 5 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių advokatų veiklos principų, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (AĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai, advokato padėjėjo veikla turi būti vertinama ne tik įstatymų aspektu, bet ir profesinę etiką reglamentuojančių normų kontekste. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso, kuris taikomas ir advokatų padėjėjams, 6 straipsnio 1 dalį advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai. Reikiamos advokato (advokato padėjėjo) profesinės žinios ir rūpestingas profesinių pareigų atlikimas yra būtinos tinkamo advokato (advokato padėjėjo) funkcijų vykdymo prielaidos, todėl advokatas (advokato padėjėjas) privalo nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir siekti užtikrinti tinkamą klientui teikiamų paslaugų kokybę; advokatas (advokato padėjėjas) visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; advokatas (advokato padėjėjas) privalo laiku, sąžiningai ir rūpestingai vykdyti ir kitus jam, kaip advokatui (advokato padėjėjui), privalomus reikalavimus ir pareigas (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

23. Advokatui (advokato padėjėjui) už AĮ ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu, 56 punktą, priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. Advokatų garbės teismas sprendimu gali nutraukti drausmės bylą, drausminės nuobaudos neskirti arba skirti vieną iš AĮ numatytų drausminių nuobaudų (Lietuvos advokatūros įstatų 57 punktas).

24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas, laiku nesumokėjęs įmokų, pažeidė Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punktą, pagal kurį kas mėnesį, tačiau visais atvejais ne rečiau kaip kas metų ketvirtį iki atitinkamo ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos advokatai, advokatų padėjėjai bei pripažinti advokatais asmenys Lietuvos advokatūrai moka įmoką Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Taigi tuo pagrindu ieškovui pagrįstai iškelta drausmės byla. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Advokatų garbės teismo sprendimu taikyta drausminė nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nutraukė sutartį su advokatų bendrija nuo 2016 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. gegužės 14 d. dirba kitą darbą pagal darbo sutartį. Nors ieškovas teigia, kad teikė Lietuvos advokatūrai prašymą dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo, todėl tikėjosi, jog yra iš jo išbrauktas ir visi įsipareigojimai yra pasibaigę jo atžvilgiu, tačiau tai negali būti vertinama kaip rūpestingas ir atsakingas ieškovo elgesys, neįsitikinant, ar Lietuvos advokatūra iš tikrųjų gavo jo prašymą ir ar išbraukimo iš nurodyto sąrašo procedūra sėkmingai baigta. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė itin reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad ieškovas sužinojęs apie įsiskolinimą jį padengė, duomenų apie kitas ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas byloje nėra. Nors apeliantė nurodo, jog ieškovo įsiskolinimo dydis viršijo 3 kartus dydį, kuriam esant advokato padėjėjas gali būti išbraukiamas, ir tai yra esminis įsipareigojimų advokatūrai nevykdymas, per visą šį daugiau nei metų laikotarpį iš Lietuvos advokatūros pranešimų apie advokato padėjėjo įsipareigojimų advokatūrai nevykdymą ieškovas negavo. Kitaip tariant ieškovo atžvilgiu Lietuvos advokatūra nesiėmė priemonių, kurių galėjo imtis jau anksčiau pagal Lietuvos advokatūros įstatų 25.4 punktą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovo pažeidimas, vertinant jį nurodytų aplinkybių kontekste, nelaikytinas sąmoningu (tyčiniu) įsipareigojimų nevykdymu advokatūrai.

26. Dėl apeliantės argumento, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Advokatų garbės teismo praktikai, pažymėtina, jog iš pačios apeliantės minimų Advokatų garbės teismo ataskaitų už 2016 m., 2017 m. laikotarpius matyti, kad tik esant retoms išimtims advokatams buvo skirta griežčiausia nuobauda – pasiūlyta panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti advokatu. Iš ataskaitose aprašytų drausmės bylų pavyzdžių darytina išvada, jog ši pati griežčiausia nuobauda skiriama paprastai esant keliems pasikartojantiems pažeidimams, kai advokatas / advokato padėjėjas tinkamai nebendradarbiauja, anksčiau yra turėjęs kitų paskirtų nuobaudų ir pan. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovo padaryto pažeidimo aplinkybes (ieškovas gavęs pranešimą apie įsiskolinimą, jį padengė, kitų drausminių nuobaudų jam nebuvo skirta, pripažino savo suklydimą, manant, jog jo įsipareigojimai Lietuvos advokatūrai pasibaigę) nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Advokatų garbės teismo praktikos.

27. Iš ginčijamo Advokatų garbės teismo sprendimo turinio matyti, kad nebuvo vertintos visos aukščiau nurodytos aplinkybės atsižvelgiant į Drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 56 punkte nurodytas sąlygas sprendžiant ieškovo drausmės bylą ir priimant galutinį sprendimą. Todėl, įvertinus tai bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, ieškovui paskirta nuobauda pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip neproporcinga.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovas, tačiau iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo pabaigos šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovui nepateikus, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.