- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- e2-3920-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 1.3.6.4.1.4Kitos drausminės nuobaudos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Tarp šalių ginčas kilo dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovui K. G. buvo taikyta drausminė atsakomybė ir paskirta drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, pagrįstumo ir teisėtumo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
Ieškovas K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos advokatūrai, kuriame prašo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą – visiškai arba dalyje dėl drausminės nuobaudos – išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, skyrimo.Ieškovo vertinimu, jo atžvilgiu priimtas skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Ieškovas nurodo, kad faktiškai advokato padėjėjo veiklą yra nutraukęs nuo 2013 m. pabaigos ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. negavo ir negauna jokių pajamų iš teisinių paslaugų teikimo pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (toliau – Advokatūros įstatymas). Pažymi, kad 2013 m. pabaigoje-2014 m. pradžioje sustabdė savo, kaip advokato padėjėjo, veiklą, o 2016 m. gegužės mėn., grįžus į Lietuvą iš užsienio ir įsidarbinus pagal darbo sutartį UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupėje, pateikė visus dokumentus nutraukti advokato padėjėjo veiklą.Ieškovo teigimu, šiuo atveju drausminės bylos iškėlimo stadijoje buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Aiškina, kad 2018 m. vasario 13 d. Advokatų tarybos posėdyje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos jam iškėlimo, tačiau jis buvo nukeltas 2018 m. vasario 20 d. Anot ieškovo, jis nebuvo informuotas tiek apie minėtą posėdį, tiek apie jo perkėlimą, tokiu būdu jam buvo apribota teisė pateikti paaiškinimus, padengti susidariusį įsiskolinimą ir eliminuoti galimybę iškelti jam drausminę bylą.Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų drausminės atsakomybės sąlygų. Ieškovas neginčija, kad priimant skundžiamą sprendimą galėjo būti susidaręs advokato padėjėjo įmokų Lietuvos advokatūrai įsiskolinimas, tačiau nesutinka su Advokatų garbės teismo išvada, jog yra pagrindas konstatuoti ieškovo kaltę. Ieškovas pakartotinai pažymi, kad jo advokato padėjėjo praktika buvo sustabdyta 2013 m. Advokatų tarybos sprendimu, o 2016 m. jis nusprendė advokato padėjėjo veiklos nebevykdyti ir 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su savo praktikos vadovu. Taigi, anot ieškovo, jis sąžiningai klydo dėl to, jog daugiau nebepriklauso advokatūros bendruomenei ir manė, kad visi jo įsipareigojimai atsakovei yra pasibaigę. Ieškovas teigia, kad jis niekada neturėjo tikslo išvengti įmokų mokėjimo, tačiau dėl galimo nesusipratimo ir nepakankamo bendradarbiavimo, taip pat dėl suklydimo nebuvo sumokėjęs nurodytų įmokų ir dėl ko atitinkamai jam buvo paskirta ginčijama nuobauda. Be to, aiškina, kad ieškovas bet kuriuo atveju turėjo būti išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo kaip dirbantis pagal darbo sutartį, nes tokią informaciją atsakovė turėjo, arba bent jau informuoti apie esamą įsiskolinimą, kurį ieškovas būtų nedelsiant padengęs.Ieškovo manymu, drausminė nuobauda, net ir laikant, jog drausminė byla ieškovui buvo iškelta ir drausminė atsakomybė taikyta teisėtai bei pagrįstai, buvo paskirta neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui. Pažymi, kad jam buvo paskirta pati griežčiausia ir kraštutinė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, kuri, anot ieškovo, buvo skirta neįvertinus padaryto pažeidimo sunkumo, sukeltų pasekmių. Teigia, kad nagrinėjamu atveju jam inkriminuojamas pažeidimas (įmokų atsakovei nesumokėjimas) nėra susijęs su tiesiogine advokato padėjėjo veikla (teisinių paslaugų teikimu); pažeidimas yra kilęs iš ieškovą, kaip advokato padėjėją, ir advokatų savivaldos instituciją siejančių tarpusavio santykių, todėl iš tokių santykių kylančių įsipareigojimų netinkamas vykdymas negali kelti jokios grėsmės visuomenės pasitikėjimui advokato profesija ar kokiu nors būdu žeminti advokatų bendruomenės vardo (kaip tai nurodyta skundžiamame sprendime), atitinkamai nurodyti ieškovo veiksmai (minėtų įmokų nemokėjimas) vertintini kaip mažesnio pavojingumo ir sunkumo. Taigi, anot ieškovo, už iš esmės nesunkų pažeidimą paskirta pati griežčiausia nuobauda nėra proporcinga ir adekvati; tuo labiau, jog ieškovas per savo advokato padėjėjo praktikos laiką nebuvo padaręs nei vieno drausmės pažeidimo.Ieškovas taip pat nesutinka su ginčijamame sprendime nurodytais teiginiais, kad advokatas/advokato padėjėjas, ilgą laiką sistemingai nemokantis nustatytų įmokų dėl nerūpestingumo ar vengdamas šios prievolės, ne tik nesilaiko nustatytų reikalavimų, bet ir rodo nepagarbą bendrai priimtiems sprendimams ir šią prievolę tinkamai vykdantiems kolegoms, svetima sąskaita tenkina profesinius poreikius ir gauna mokestinę naudą, bei pažymi, jog ieškovas svetima sąskaita negavo jokios mokestinės naudos ir netenkino savo profesinių poreikių, nes, kaip minėta, nuo 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su savo praktikos vadovu, o advokato padėjėjo praktikos nevykdo jau nuo 2013 m. pabaigos. Ieškovas taip pat teigia, kad jo 376,54 Eur dydžio įsiskolinimas yra nežymus, neturėjęs jokios įtakos ir reikšmės atsakovės galimybėms vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas.Ieškovo teigimu, vertinant Advokatų garbės teismo ataskaitas, pati griežčiausia drausminė nuobauda įprastai skiriama už gerokai sunkesnius pažeidimus, taikoma tik išimtiniais atvejais, taip pat kai advokatų/advokatų padėjėjų veiksmuose konstatuojama ne vieno drausminio pažeidimo sudėtis. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju ieškovo padarytas pažeidimas nei savo pobūdžiu, nei pavojingumo laipsniu neatitinka pažeidimų, už kuriuos Advokatų garbės teismas paprastai taiko ieškovui paskirtą nuobaudą.Ieškovas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad sąžiningai manė, jog pateikė Lietuvos advokatūrai reikiamus dokumentus dėl jo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo; kita vertus, pažymėjo, kad jeigu Lietuvos advokatūra teigia tokių dokumentų nėra gavusi, jis neturi pagrindo tuo abejoti ir prašė atsižvelgti į tai, jog sąžiningai klydo dėl šios aplinkybės, t. y. galvojo, kad jo advokato padėjėjo veikla yra nutraukta ir jis yra išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo. Nurodė, kad nebuvo gavęs Lietuvos advokatūros 2018 m. sausio 25 d. rašto dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Ieškovo teigimu, net ir laikant, kad jis padarė pažeidimą, paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, o griežčiausia nuobauda, kuri šiuo atveju jam galėjo būti taikyta, anot ieškovo, yra papeikimas. Pabrėžė, kad prieš teikiant ieškinį sumokėjo visą nurodytą įsiskolinimą atsakovei. Aiškino, kad jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. pabaigos buvo išjungtas.Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.Atsakovė nurodo, kad 2018 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į ieškovą dėl įsiskolinimo Lietuvos advokatūrai sumokėjimo, kuriame informavo ieškovą, jog jis vėluoja sumokėti įmokas atsakovės funkcijoms atlikti už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį – skolos suma 376,54 Eur, ir prašė ieškovo iki 2018 m. vasario 9 d. padengti minėtą įsiskolinimą bei pateikti paaiškinimą, kodėl ieškovas šios pareigos neatliko laiku. Anot atsakovės, ieškovas nurodytu raštu taip pat buvo informuotas, jog neįvykdžius šios pareigos, 2018 m. vasario 13 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsakovės teigimu, Advokatų tarybos 2018 m. vasario 13 d. posėdis dėl paskelbtos gripo epidemijos buvo nukeltas 2018 m. vasario 20 d., apie tai informuojant viešai Lietuvos advokatūros tinklapyje.Atsakovė aiškina, kad Advokatų taryba 2018 m. vasario 20 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausminę bylą dėl galimai pažeistų teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad 2018 m. kovo 14 d. buvo gauti ieškovo ir Advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius atstovės laiškai, kuriuose atitinkamai nurodyta, jog ieškovas neturi advokato padėjėjo statuso, advokato padėjėjo praktiką yra sustabdęs ir 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su advokatų kontora bei turėjo būti išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Anot atsakovės, ieškovui 2018 m. kovo 23 d. pranešimu buvo pranešta apie Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. posėdžio vietą ir laiką, kuris 2018 m. balandžio 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą ir pripažino, jog ieškovas pažeidė teisės aktų reikalavimus bei jam skirta drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.Lietuvos advokatūra nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Advokatų tarybos 2018 m. vasario 20 d. posėdį ir pažymi, jog nurodytas 2018 m. sausio 25 d. raštas dėl susidariusio įmokų įsiskolinimo sumokėjimo ir tarybos posėdžio buvo siųstas ieškovo darbo vietos adresu – Advokatų profesinei bendrijai Motieka ir Audzevičius, Gynėjų g. 4, Vilnius, taip pat el. paštu (duomenys neskelbtini), kaip tai nustatyta Advokatų tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime ir 2015 m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintoje asmenų informavimo elektroniniu paštu tvarkoje. Atsakovės teigimu, ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, t. y. laikytis nurodytų reikalavimų. Be to, atsakovė pažymi, kad pagal Advokatūros įstatymo nuostatas, ji neprivalėjo pranešti ieškovui apie Advokatų tarybos 2018 m. vasario 20 d. posėdį, nes toks posėdis yra uždaras ir jame gali dalyvauti tik į posėdį pakviesti asmenys. Atsakovė taip pat nurodo, kad įsiskolinimo padengimas savaime nepašalina paties pažeidimo padarymo fakto ir nepanaikina pagrindo drausmės bylai iškelti.Atsakovė aiškina, kad iš ieškovo nebuvo gavusi prašymo nutraukti advokato padėjėjo praktiką, kaip tai nustatyta Advokatų tarybos patvirtintoje tvarkoje; be to, pažymi, jog tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė ir byloje. Taigi, anot atsakovės, ieškovas, kaip profesionalus teisininkas, galėjo ir turėjo įvertinti bei numatyti visas savo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes – nepranešus atsakovei apie nutrauktą advokato padėjėjo veiklą, nes atsakovė neturi nei resursų, nei galimybių nuolatiniam kiekvieno advokato/advokato padėjėjo vykdomos veiklos pokyčių monitoringui.Atsakovės teigimu, apie tai, kad ieškovas dirba kitose mokamose pareigose atsakovė sužinojo tik 2018 m. kovo 14 d., kai tai jai nurodė pats ieškovas, t. y. jau po Advokatų tarybos 2018 m. vasario 20 d. posėdžio, kuriame ieškovui iškelta drausmės byla. Pažymi, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo ieškovo elektroniniame laiške nurodytos datos, kuria ieškovas esą faktiškai nutraukė advokato padėjėjo praktiką (atgaline data), nes atsakovei nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovo einamas kitas mokamas pareigas, taip pat nebuvo pateiktas prašymas dėl išbraukimo iš minėto Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Taigi, anot atsakovės, ieškovo argumentai dėl kaltės nebuvimo, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą, neturi reikšmės.Atsakovės vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka proporcingumo principą, nes Advokatų garbės teismas konstatavo esminį ieškovo įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimą. Pažymi, kad drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta už sistemingą įmokų nemokėjimą, kurios naudojamos visos advokatų, įskaitant ir advokatų padėjėjus, profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodo, kad pareiga mokėti įmokas kyla iš teisės aktų, tuo tarpu advokatai/advokatų padėjėjai, ilgą laiką nemokėdami nustatytų įmokų, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų/advokatų padėjėjų, kurie šią pareigą atlieka laiku. Atsakovės teigimu, vien tai, jog ieškovas nevykdo advokato padėjėjo veiklos, bet yra jos nenutraukęs, nepanaikina jo pareigų atsakovei. Be to, pabrėžia, kad advokatams/advokatų padėjėjams dėl specifinio veiklos pobūdžio taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Nurodo, kad Lietuvos advokatūros įstatuose, patvirtintuose visuotiniame advokatų susirinkime, nustatyta, jog Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio visuotinio susirinkimo nustatytos įmokos, narys Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinamas praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka. Taigi, anot atsakovės, jos aukščiausias organas taip pat yra pripažinęs, jog sistemingas įmokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatūrai pažeidimas, dėl kurio Lietuvos advokatūros nario narystė gali būti panaikinama.Atsakovės manymu, kiekviena drausminė byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes (individualiai), todėl ieškovo nurodyti Advokatų garbės teismo sprendimų pavyzdžiai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas K. G. į Lietuvos padėjėjų sąrašą buvo įrašytas 2012 m. sausio 20 d.; advokato padėjėjo praktiką ieškovas nurodė atliekantis Advokatų profesinėje bendrijoje Motieka ir Audzevičius.Nustatyta, kad Lietuvos advokatūra 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. 102 informavo ieškovą, jog pastarasis vėluoja sumokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį; ieškovo skola minėto rašto surašymo dienai sudaro 376,54 Eur. Atsakovė prašė ieškovą iki 2018 m. vasario 9 d. padengti įsiskolinimą ir pateikti paaiškinimą, kodėl šios pareigos ieškovas neatliko laiku, arba, jeigu šią pareigą yra tinkamai įvykdęs, informuoti apie tai Lietuvos advokatūrą. Atsakovė taip pat nurodytame rašte informavo, kad neįvykdžius minėtos pareigos, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. vasario 13 d. posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Nurodytas laiškas buvo siunčiamas ieškovui jo praktikos atlikimo vietos adresu – Advokatų profesinei bendrijai Motieka ir Audzevičius, bei tiesiogiai jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).Nustatyta, kad Advokatų tarybos 2018 m. vasario 13 d. posėdis buvo nukeltas 2018 m. vasario 20 d. (paskelbiant apie tai viešai atsakovės tinklapyje).Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2018 m. vasario 20 d. sprendimu nusprendė iškelti advokato padėjėjui K. G. drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. iš esmės už laiku nesumokėtas įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti.Advokatų profesinė bendrija Motieka ir Audzevičius 2018 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad ieškovas K. G. 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su advokatų kontora ir turėjo būti išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo; taip pat nurodė kitą ieškovo elektroninio pašto adresą – K. G..Ieškovas 2018 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad neturi advokato padėjėjo statuso – praktiką sustabdė 2013 m. gruodžio mėn, o iš sąrašo išsibraukė 2016 m. gegužės 13 d.; nurodė, jog prieš stabdant praktiką buvo informuotas, kad visi mokesčiai sumokėti; taip pat pažymėjo, jog nuo 2013 m. negavo nei vieno pranešimo apie vėluojamus mokėti mokesčius ir pan.Nustatyta, kad Lietuvos advokatūros atstovė 2018 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu K. G. informavo ieškovą apie Advokatų garbės teismo posėdžio datą (2018 m. balandžio 10 d.) ir vietą; ieškovas tą pačią dieną (2018 m. kovo 23 d.) informavo, jog dalyvaus minėtame posėdyje. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas į nurodytą posėdį neatvyko; 2018 m. balandžio 12 d. elektroniniu paštu nurodė supainiojęs datas ir teiravosi ar jo byla dar neišnagrinėta.Nustatyta, kad Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovas K. G., kaip advokato padėjėjas, pripažintas kaltas dėl Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punkto ir Advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų ir jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Byloje kilo ginčas ar Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai paskyrė ieškovui K. G. drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnį advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla (1 dalis). Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (2 dalis). Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje nustatyta, kad drausmines nuobaudas advokatams skiria Advokatų garbės teismas. Taigi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui. Remiantis Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 61 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).Kasacinis teismas bylose, kurių nagrinėjimo dalykas – reikalavimai advokato ir advokato padėjėjo veiklai, yra nurodęs, kad kiekvienam privalu laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų/draudimų. Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalimi, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys siekti įstatymo tikslų bei teisingumo ir teisėtumo įgyvendinimo. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas ar advokato padėjėjas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas ar advokato padėjėjas privalo žinoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999).Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-1243/2000).Taigi, teismas pažymi, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus turi būti atsižvelgiama į specifinę advokatūros padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje, į tai, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams yra taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Griežtas advokato profesinei etikai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, teisės ginamų vertybių apsaugai, pagarbos advokato vardui išlaikymui. Tačiau, nors advokato elgesiui yra taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminės nuobaudos advokatams gali būti skiriamos ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iš tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams, taip pat įvertinti skiriamos nuobaudos adekvatumą/proporcingumą padarytam pažeidimui.Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus, todėl, teismo vertinimu, nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (su atitinkamais pritaikymais) taikytinos ir advokatų padėjėjams.Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje nustatyti advokatų veiklos principai. Šių principų turi laikytis ir advokatų padėjėjai. Advokato (advokato padėjėjo) pareiga, inter alia, yra sąžiningai atlikti savo pareigas; advokatas (advokato padėjėjas) privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, advokatas (advokato padėjėjas) privalo laikytis įstatymų ir profesinės etikos reikalavimų. Nepakanka įvertinti advokato (advokato padėjėjo) veiklą tik įstatymų aspektu, būtina jo veiksmus vertinti ir profesinę etiką reglamentuojančių normų kontekste.Remiantis Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Advokatūra vienija visus Lietuvos Respublikos advokatus, kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 2-3 dalys). Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Taigi egzistuoja bendrasis Lietuvos advokatūros interesas surinkti įmokas, kurios naudojamos visos advokatų profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti. Visuotinis advokatų susirinkimas advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Iš esmės identiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos advokatūros įstatuose, kurių 25.1 punkte nustatyta, kad Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti <...> kas mėnesį, tačiau visais atvejais ne rečiau kaip kas metų ketvirtį iki atitinkamo ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos advokatai, advokatų padėjėjai bei pripažinti advokatais asmenys Advokatūrai moka įmoką, kurios dydį Advokatų tarybos teikimu tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas.Nustatyta, kad advokatų padėjėjams visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu (kuris taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nustatytas 21 Eur/mėn. įmokų dydis; byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo.Lietuvos advokatūros įstatų 25.4 punkte nustatyta, kad Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio visuotinio susirinkimo nustatytos įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta minėta įmoka; advokato padėjėjui ir pripažintam advokatu asmeniui mutatis mutandis taikoma ši įstatų nuostata.Byloje iš esmės nekilo ginčo (ieškovas neginčijo), kad skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo metu jo atžvilgiu buvo/galėjo būti susikaupęs nurodytų įmokų įsiskolinimas, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui pagrįstai buvo iškelta drausminė byla ir sprendžiamas klausimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nes ieškovas savo veiksmais pažeidė minėtą Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punktą, atitinkamai ir Advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog advokatas privalo vykdyti Lietuvos advokatūros, jos organų sprendimus ir nutarimus; taip pat Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, jog advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.Ieškovas, ginčydamas nurodytą Advokatų garbės teismo sprendimą, be kita ko, nurodo, kad nebuvo informuotas apie Advokatų tarybos 2018 m. vasario 13 d. posėdį, tiek apie jo perkėlimą 2018 m. vasario 20 d., tokiu būdu jam buvo apribota teisė pateikti paaiškinimus, padengti susidariusį įsiskolinimą ir eliminuoti galimybę iškelti jam drausminę bylą. Teismas kritiškai vertina tokius ieškovo argumentus.Pažymėtina, kad Advokatų tarybos 2009 m. gruodžio 12 d. sprendimo „Dėl pranešimų įteikimo drausmės bylose“ 1 punkte nustatyta, jog kvietimas atvykti į Advokatų tarybos posėdį, kuriame sprendžiamas drausmės bylos iškėlimo klausimas, pranešimas apie drausmės bylos iškėlimą, profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo akto surašymą ar drausmės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei kiti informacinio pobūdžio pranešimai, siunčiami advokato darbo vietos adresu. Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimo „Dėl asmenų informavimo elektroninio paštu tvarkos“ 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos bendro pobūdžio sprendimai, Lietuvos advokatūros informaciniai bendro ar individualaus pobūdžio sprendimai, pasiūlymai, pakvietimai bei kita asociacijos nariams ar jų grupėms aktuali informacija gali būti išsiunčiama visiems asmenims oficialiais elektroninio pašto adresais ir tokia informacija bus laikoma tinkamai įteikta elektroninio laiško gavėjams. Šios nuostatos, kaip minėta, taikytinos ir advokatų padėjėjams.Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos advokatūros 2018 m. sausio 25 d. rašto (kuriame, be kita ko, nurodyta ir Advokatų tarybos posėdžio data) matyti, kad jis buvo siunčiamas ieškovui jo darbovietės (praktikos atlikimo) adresu – Advokatų profesinei bendrijai Motieka ir Audzevičius, taip pat ieškovo oficialiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (kurį atsakovei buvo nurodęs pats ieškovas); tuo tarpu apie minėto 2018 m. vasario 13 d. Advokatų tarybos posėdžio perkėlimą buvo viešai skelbta oficialiame atsakovės tinklapyje. Nors byloje ir nepateikta tiesioginių įrodymų, kad minėtas raštas buvo siunčiamas nurodytais būdais ir adresais, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl šiuo atveju spręstina, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie Advokatų tarybos posėdį/posėdžius, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos jam iškėlimo.Be to, teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jeigu jis būtų tinkamai informuotas apie minėtą posėdį/posėdžius, būtų padengęs susikaupusį įsiskolinimą ir eliminavęs galimybę iškelti jam drausminę bylą, nes net ieškovui ir padengus minėtą įmokų įsiskolinimą, tai būtų padaryta pavėluotai ir savaime nesudarytų pagrindo drausmės bylos neiškėlimui ir (ar) drausminės nuobaudos neskyrimui.Ieškovas taip pat nurodo, kad šiuo atveju nėra visų drausminės atsakomybės sąlygų, t. y. nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kaltės, nes jis sąžiningai klydo dėl to, jog daugiau nebepriklauso advokatūros bendruomenei, t. y. pateikė atsakovei dokumentus dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo, ir manė, kad visi jo įsipareigojimai atsakovei yra pasibaigę. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog iš tiesų minėtus dokumentus – dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo, pateikė Lietuvos advokatūrai; ieškovas neatmetė galimybės, kad galėjo nurodytų dokumentų dėl suklydimo atsakovei ir nepateikti. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, jog ieškovas galimai dėl suklydimo nesiėmė visų veiksmų, nustatytų Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (2017 m. gegužės 17 d. sprendimo redakcija) patvirtintame Veiksmų, kuriuos turi atlikti asmenys, išbraukiami iš Lietuvos praktikuojančių advokatų ar advokatų padėjėjų sąrašo, tvarkos apraše, savaime nepanaikina jo kaltės, nes, kaip minėta, advokatams, atitinkamai ir advokatų padėjėjams, taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai, t. y. ieškovas turėjo atidžiau ir rūpestingiau rūpintis savo išbraukimu iš advokatų padėjėjų sąrašo.Kita vertus, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, iš esmės sutinka su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju jam taikyta drausminė nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui.Nustatyta, kad ieškovui už nurodytą pažeidimą, t. y. faktiškai už nustatytų įmokų nemokėjimą (maždaug už 18 mėn.), paskirta pati griežčiausia ir kraštutinė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo (Advokatūros įstatymo 53, 54 straipsniai).Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė (ką patvirtina ir jo darbovietė Advokatų profesinė bendrija Motieka ir Audzevičius, kurioje ieškovas atlikinėjo advokato padėjėjo praktiką), ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo, kad ieškovas nuo 2016 m. gegužės 13 d. nutraukė sutartį su minėta advokatų bendrija; faktiškai advokato padėjėjo veiklos nevykdė jau nuo 2013 m. pabaigos-2014 m. pradžios; nuo 2016 m. gegužės 14 d. dirba pagal darbo sutartį kitą apmokamą darbą (ką nurodė atsakovei ir 2018 m. kovo 14 d. elektroniniame laiške), tačiau, kaip minėta, dėl suklydimo neatliko visų reikiamų veiksmų dėl jo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo, dėl ko jam iki skundžiamo sprendimo priėmimo vis dar buvo skaičiuojamos minėtos įmokos, kurias ieškovas privalėjo mokėti. Be to, nustatyta, jog ieškovas po skundžiamo sprendimo priėmimo sumokėjo visą nurodytų įmokų įsiskolinimą, kuris buvo nurodytas ginčijamame sprendime (376,54 Eur). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nustatytas pažeidimas (įmokų nemokėjimas) nėra susijęs su tiesiogine advokato padėjėjo veikla (kuriai taikomi ypač griežti standartai); jis kilęs iš ieškovą, kaip advokato padėjėją, ir atsakovę, kaip advokatų savivaldos instituciją, siejančių tarpusavio santykių; be to, nenustatyta, jog ieškovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo būtų baustas už kitą(-us) drausmės pažeidimą(-us).Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas ne sąmoningai (tyčia) nemokėjo minėtų įmokų, o dėl suklydimo, sąžiningai manęs, jog jo įsipareigojimai Lietuvos advokatūrai yra pasibaigę.Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui ir nepagrįstai apriboja galimybę ieškovui ateityje vėl praktikuoti advokato padėjėjo/advokato veiklą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas, dar iki priimant skundžiamą sprendimą, informavo atsakovę (nurodęs 2018 m. kovo 14 d. elektroniniame laiške), jog dirba kitą apmokamą darbą (vienos valstybės įmonės teisės skyriaus vadovu), tuo tarpu Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali, be kita ko, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, o pradėjus jas eiti, Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo (Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, Lietuvos advokatūra, net ir turėdama nurodytą informaciją, nesprendė klausimo dėl ieškovo išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo pagal Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o paskyrė jam griežčiausią nuobaudą pagal Advokatūros įstatymo 53 straipsnį.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abi ginčo šalys yra susijusios glaudžiais ryšiais (ieškovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo advokatų ir advokatų padėjėjų bendruomenės narys, kurią prižiūri ir administruoja atsakovė), todėl sprendžiant klausimus dėl nustatytų įmokų nemokėjimo, drausminių nuobaudų skyrimo, išbraukimo iš advokatų/advokatų padėjėjų sąrašų jos turėtų geranoriškai bendradarbiauti, teikti viena kitai visą reikalingą informaciją ir esant galimybei ieškoti kompromisinio sprendimo, o ne formaliai remtis teisės aktų nuostatomis.Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnio normoje nustatyta Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo teismui galimybė, bet nenustatyta teismo teisė pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą, kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas turėtų spręsti dėl taikytinos drausminės nuobaudos ir pan. Teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, – ginti pažeistas advokato teises, pripažindamas jį negaliojančiu. Tačiau pažeistų teisių gynimo funkcija nesudaro pagrindo teismui, pripažinus negaliojančiu skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą, nuspręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo advokatui ir paskirti jam vieną iš Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų arba pakeisti skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą paskiriant advokatui kitokią, nei paskirta Advokatų garbės teismo sprendimu, drausminę nuobaudą. Tokios teismo teisės (ir pareigos) nesuponuoja ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 260 straipsnio norma, pagal kurią galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Nagrinėjamos kategorijos bylose visiškas ginčo išsprendimas apima skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo pagrindu priimtą teismo sprendimą palikti Advokatų garbės teismo sprendimą galioti arba pripažinti jį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat remiantis kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad ieškovui ginčijamu Advokatų garbės teismo sprendimu paskirta drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, vertintina kaip pernelyg griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl šiuo atveju ieškinys tenkintinas iš dalies ir Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas drausmės byloje Nr. 11/2018, pripažintinas negaliojančiu, perduodant Advokatų garbės teismui iš naujo nagrinėti ieškovo drausmės bylą drausminės nuobaudos rūšies skyrimo aspektu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir (ar) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 480 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas 50 proc. (skundžiamas sprendimas panaikintas ir drausmės byla drausminės nuobaudos rūšies skyrimo aspektu perduota Advokatų garbės teismui nagrinėti iš naujo), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 240 Eur (480 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.Valstybei iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. 11/2018, ir perduoti Advokatų garbės teismui iš naujo nagrinėti K. G. drausmės bylą drausminės nuobaudos rūšies skyrimo aspektu.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai, j. a. k. 300099149, iš ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.