- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1145-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17538-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- T. B.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Tadas Elzbergas
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokatui Tadui Elzbergui,
viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė AB ,,Kauno energija“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės T. B. (toliau – ir atsakovė) 167,45 Eur skolos už šilumos energiją, teiktą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. į butą adresu (duomenys neskelbtini), 6,16 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenų gavimą iš registrų ir 36,30 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi atsakovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Šilumos energija buvo parduodama pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė už ieškovės parduotą šilumos energiją nėra atsiskaičiusi ir už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. įsiskolino 167,45 Eur. Atsakovei neatsiskaičius su ieškovu už suteiktas paslaugas, už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. jai buvo paskaičiuota 6,16 Eur delspinigių.
3. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad 168,85 Eur skolos likutis atsakovei yra priskaičiuotas už visą mėnesį, tačiau atsakovei mokesčiai turėjo būti skaičiuojami iki 2017 m. balandžio 21 d. (kaip nurodyta apyvartoje), todėl yra įrašas, jog už 21 dieną susidarė 167,45 Eur skola. Tai matyti ir iš antro buto apyvartos žiniaraščio, kuriuo užfiksuota „iškelta“ skola.
4. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad šalys 2015 m. lapkričio 17 d. sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis) dėl šiluminės energijos tiekimo objektui (butui) adresu (duomenys neskelbtini),, kurio bendras plotas - 9,6 kv. m. Sutarties 5.4 punkte numatyta jos įsigaliojimo data – 2015 m. lapkričio 1 d. Atsakovė sudarydama sutartį žinojo, kad jos valdomai buto daliai suteiktas toks numeris. Toks žymėjimas yra tik ieškovės apskaitoje ir taip žymima tuomet, kai objektas priklauso keliems savininkams, ir vienas iš jų pareikalauja objektą padalinti ir mokesčius skaičiuoti tik už jo buto dalį. Ieškovės duomenimis, tuo metu vyko kažkokie teisminiai ginčai, ir atsakovei buvo priteista būtent tokia buto dalis, dėl kurios sutarties sudarymo atsakovė kreipėsi į ieškovę. Kol atsakovė buvo šilumos vartotoja, jai siunčiamose sąskaitose buvo nurodomas mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), bet atsakovė sąskaitų neapmokėdavo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo ir nurodė, kad iš ginčo patalpų buvo antstolės iškeldinta 2017 m. balandžio 21 d. Gavusi šį prašymą, ieškovė atsakovės skolą iškėlė į kitą mokėtojo kodą su raide „B“, tai reiškia buvusį šilumos vartotoją. Mokėtojo kodo su raide „B“ suteikimas ieškovės lokaliniuose teisės aktuose nereglamentuotas. Toks kodas suteikiamas ieškovės buhalterinės apskaitos programoje, siekiant atskirti buvusio ir esamo ieškovės šiluminės energijos pirkėjo skolą.
6. Atsakovei 2018 m. vasario 21 d. registruotu paštu ir paslaugų teikimo adresu, ir atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, išsiųstas įspėjimas dėl skolos sumokėjimo. Prie įspėjimo pridėta sąskaita apmokėjimui KER2 Nr. 180100118969, jame nurodytas mokėtojo kodas B27710932. Atsakovė neatliko jokių mokėjimų pagal sutartį. Dvi skirtingos sąskaitos atsakovei išsiųstos todėl, kad jos yra su dviem skirtingais mokėtojo kodais: vienoje mokėtojo kodas nurodytas 27710932 ir mokėtina suma yra 0 Eur todėl, kad atsakovei nutraukus sutartį skola buvo perkelta į kitą mokėtojo kodą (B27710932). Atitinkamai atsakovei apmokėjimui pateikta sąskaita su nauju mokėtoju kodu, kurioje nurodyta mokėtina suma – 167,45 Eur.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas nurodo, kad pastato patalpų savininkams šilumos energijos kiekis yra paskirstomas pagal patalpų plotą ir visiškai nesvarbu, ar konkrečioje patalpoje yra radiatoriai ir koks jų galingumas. Yra namo įvadinis skaitiklis ir pagal jį nustatomas visam namui pristatytas šilumos energijos kiekis ir jis išdalinamas butų ir kitų patalpų savininkams pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.
8. Patalpos 1-7 priskirtos A. K. priklausančiam butui, tačiau jomis skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi atsakovė, dėl šių patalpų šildymo atsakovė buvo sudariusi sutartį su ieškove.
II. Atsakovės argumentai
9. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad VĮ Registrų centre toks objektas kaip (duomenys neskelbtini), neegzistuoja, todėl ieškovė negalėjo į jį tiekti šilumos energijos, ir neaišku kokiais inžineriniais tinklais tiekė. Ieškovės pateiktame VĮ Registrų centro išraše nurodytas objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui. Ieškovė turi pateikti duomenis, ar nurodytame objekte yra radiatoriai, koks jų dydis, nuo to priklauso skaičiuojamos skolos pagrįstumas. Ieškovės pateiktuose žiniaraščiuose nurodytos skirtingos sumos, skirtingi mokėtojo kodai ir skirtingi buto plotai.
10. Triplike atsakovė papildomai nurodo, kad jai niekada nuosavybės teise nepriklausė turtas, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovė niekada nebuvo šio turto bendraturtė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie inžinierinių tinklų šioje patalpoje buvimą. Abejonių kelia ir ieškovės pateiktos sąskaitos, nes jose nurodytos skirtingos mokėtinos sumos.
11. Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose papildomai nurodė, kad atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad yra neskolinga ieškovei. Gavusi sąskaitą už 2017 m. gruodžio mėnesį, atsakovė nuvyko į AB „Kauno energiją“ aiškintis, ten jai pasakė, kad įvyko klaida, ji yra nieko neskolinga, kad skola bus anuliuota. Todėl 2018 m. sausio mėnesį gavusi antrą sąskaitą, kurioje nurodyta, kad ji yra neskolinga, atsakovė buvo įsitikinusi, kad jai mokėti nereikia. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų išaiškinusi atsakovei, kaip ji turėtų vertinti dvi skirtingas sąskaitas, kad jos skola yra kažkur perkelta, ir jai suteiktas kitas mokėtojo kodas. Mokėtojo kodas atsakovei buvo suteiktas sudarant sutartį, ir ieškovė neturėjo teisės jo vienašališkai keisti, šitaip klaidinti vartotoją. Ieškovė yra paslaugas teikiantis juridinis asmuo, ir jo pateikti dokumentai neturėtų kelti jokių abejonių. Esant dviems skirtingoms sąskaitoms už tą patį objektą, ieškovės reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Be to, ieškovės siųstose sąskaitose ir teismui pateiktuose žiniaraščiuose neatitinka mokėtinos sumos: vienur suma nurodyta 173,61 Eur, kitur 167,45 Eur, dar kitur 205,78 Eur.
12. Patalpa 1-7 (9,60 kv. m ploto), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. K., atsakovė ja laikinai naudojosi, tačiau šiluminė energija į šią patalpą nebuvo tiekiama. Aplinkybes, kad šildymas nebuvo tiekiamas, rodo atsakovės veiksmai – ji nei karto jokios sąskaitos neapmokėjo. Gavusi 2017 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą, atsakovė nuėjo pas ieškovę, paaiškinus aplinkybes ir išsiaiškinus, ieškovė skolą anuliavo: 2018 m. sausio 31 d. naujoje sąskaitoje Nr. 180100062788 skola jau buvo anuliuota. Nors šioje sąskaitoje nenurodyta mokėtojo pavardė, tačiau nurodytas atsakovės adresas ((duomenys neskelbtini),). Po šitos sąskaitos atsakovė niekada nebuvo gavusi jokių raginimų sumokėti skolą, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Be to, ieškovė po atsakovės skolos anuliavimo pradėjo rašyti naujas sąskaitas, prie mokėtojo kodą įrašiusi ženkliuką „B“, tačiau jo atsiradimo negalėjo nei paaiškinti, nei pagrįsti vidaus norminiais aktais, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad tai „buvęs vartotojas“. Ieškovė pradėjo šias sąskaitas siųsti adresu, kurių jokiame viešame registre nėra (duomenys neskelbtini), Ieškovės teigimu, atsakovei buvo skaičiuojama už 9,60 kv. m plotą, kuris priklausė butui (duomenys neskelbtini), ir šiuo dydžiu buvo sumažintos sąskaitos pačiam A. K. objektui (duomenys neskelbtini).Tačiau iš paties ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, kad A. K. buvo skaičiuojamas už 42,76 kv. m plotą, nors jo buto bendras plotas 69,97 kv. m, t. y. net išminusavus ginčo patalpos plotą, A. K. buvo skaičiuojama dar už mažesnį plotą. Atsakovei tvirtinant, kad šiluma ginčo patalpai nebuvo teikiama, kaip nebuvo teikiama ir daliai A. K. buto, todėl ieškovė ir negalėjo skaičiuoti mokesčio šilumą. Tik todėl ieškovė skolą panaikino, tačiau vėliau dėl atsakovei nežinomų priežasčių vėl išrašė naują sąskaitą ir pradėjo siųsti neegzistuojančiu objekto adresu.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už šiluminę energiją.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – NTR) 2019 m. rugsėjo 3 d. išrašo matyti, kad registre Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esantis adresu (duomenys neskelbtini),, kurio bendras plotas – 69,97 kv. m, gyvenamasis plotas – 52,38 kv. m, asmeninės nuosavybės teise nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. priklauso A. K.. Iš NTR duomenų matyti, kad šiam butui priskirtos patalpos, pažymėtos 1-1 (5,95 kv. m), 1-2 (9,88 kv. m), 1-3 (11,22 kv. m), 1-4 (3,43 kv. m), 1-6 (10,88 kv. m), 1-7 (9,60 kv. m), 1-8 (8,21 kv.m), 1-9 (10,80 kv.m ) su bendro naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 8,23 kv. m). Šio buto šildymo būdas nurodytas „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.
15. Atsakovė T. B. 2015 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu sudaryti su ja šilumos tiekimo sutartį patalpai 1-7 (9,60 kv.m.), kuria ji naudojasi ir dėl kurios vyksta teisminiai ginčai. Šio prašymo pagrindu šalys 2015 m. lapkričio 17 d. sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 27710932 dėl šiluminės energijos tiekimo objektui (butui) adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 9,6 kv. m. Sutarties 5.4 punkte numatyta jos įsigaliojimo data – 2015 m. lapkričio 1 d. Sutarties 1.3.6 punkte nurodyta, kad minėta patalpa yra šildoma. Teismui išreikalavus gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpa, nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą, atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovės naudojosi patalpa, pažymėta indeksu 1-7 (9,60 kv. m), ir ji priklauso A. K. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
16. Teismo reikalavimu ieškovė pateikė skolos susidarymo laikotarpiu A. K. teiktas sąskaitas už jam priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumos energiją. Iš jų matyti, kad buto savininkui parduodamas šilumos energijos kiekis buvo apskaičiuotas plotui 60,37 kv. m, t. y. iš bendro jo buto ploto 69,97 kv. m atėmus atsakovės T. B. naudojamos patalpos 1-7 plotą (9,6 kv. m.) (69,97–9,6=60,37). Ieškovo pateiktose sąskaitose atsakovei už visą skolos susidarymo laikotarpį buto bendras (naudingas) plotas nurodytas 9,60 kv. m. Pateikti įrodymai patvirtina, kad A. K. ir atsakovei T. B. buvo išrašytos sąskaitos už skirtingas patalpas. Atsakovės T. B. naudotų patalpų plotas nebuvo priskirtas A. K. buto plotui, už kurio šildymą skaičiuojamas mokestis.
17. Byloje pateiktame buto apyvartos žiniaraštyje objektui (duomenys neskelbtini) (mokėtojo kodas 27710932), buto plotas nurodytas 9,60 kv. m, už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. už šildymą ir vandens pašildymą priskaičiuota 161,60 Eur, grafoje „koreguota“ nurodyta 7,25 Eur suma, likutis pabaigai – 168,85 Eur. Šiame žiniaraštyje ranka įrašyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. priskaičiuota 167,45 Eur. Tam pačiam objektui, (duomenys neskelbtini), buto plotas – 9,60 kv. m, pateiktas kitas buto apyvartos žiniaraštis (mokėtojo kodas B27710932) vėlesniam laikotarpiui, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; jame nurodyta, kad likutis 2018 m. sausio 1 d. yra 0 Eur, tačiau tą pačią dieną grafoje „koreguota“ yra nurodyta 167,45 Eur suma, kuri ir išlieka per visą nurodytą laikotarpį kaip skolos likutis. Atsakovė pripažino, kad per visą šį laikotarpį nėra atlikusi nei vieno mokėjimo ieškovei AB „Kauno energijai“.
18. Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo ir nurodė, kad iš ginčo patalpų buvo antstolės iškeldinta 2017 m. balandžio 21 d. Gavusi šį prašymą, ieškovė atsakovės skolą iškėlė į kitą mokėtojo kodą su raide „B“, kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovės atstovas, tai reiškia buvusį šilumos vartotoją.
19. Atsakovei 2018 m. vasario 21 d. paslaugų teikimo adresu ((duomenys neskelbtini),) ir atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini),) buvo išsiųstas įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodyta, kad atsakovės skola yra 173,61 Eur. Prie įspėjimo pridėta sąskaita apmokėjimui KER2 Nr. 180100118969, jame nurodytas mokėtojo kodas B27710932.
20. Pagrindine priežastimi, dėl kurios nesutinka su ieškiniu, atsakovė nurodo aplinkybę, kad į jos naudojamas patalpas šilumos energija nebuvo teikiama, todėl ji neturėjo pareigos mokėti nesuteiktą paslaugą. Atsakovės teigimu, tą pripažino ir ieškovė, 2018 m. sausio 31 d. sąskaitoje Nr. 180100062788 nurodžiusi, kad mokėtina suma yra „0 Eur“. Šie atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
21. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą -pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
22. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis).
23. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis).
24. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
25. Nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpiu daugiabučiame gyvenamajame name visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos / karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakovę) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017-08-01 ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). Atsakovė neginčijo šio metodo taikymo teisėtumo ir skaičiavimo pagal jį pagrįstumo ir/ar teisingumo.
26. Atsakovės argumentus, kad patalpos, kuriomis ji naudojosi skolos susidarymo laikotarpiu, buvo nešildomos, todėl ji neprivalėjo už tiekiamą šilumos energiją mokėti, paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo būdas yra „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Nustatyta, kad patalpa 1-7, kuria naudojosi atsakovė, priklauso minėtam butui. Atsakovė, pateikdama ieškovei prašymą sudaryti su ja šilumos pirkimo-pardavimo sutartį dėl minėtos patalpos šildymo, taip pat pripažino, kad patalpa yra šildoma. Tokia aplinkybė nurodyta ir šalių 2015 m. lapkričio 17 d. sudarytoje šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 27710932. Taigi, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei už patiektą šilumos energiją sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovė pripažino, kad per visą skolos susidarymo laikotarpį nėra nei karto mokėjusi už šilumos energiją. Aplinkybė, kad sąskaitos išrašytos skirtingais mokėtojo kodais (27710932 ir B27710932), nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už gautas paslaugas. Atsakovei pateiktose sąskaitose nesutampa mokėtinos sumos, nes pradžioje skola buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., tačiau gavus atsakovės prašymą nutraukti sutartį dėl to, kad ji iš buto buvo iškeldinta 2017 m. balandžio 21 d., sąskaita buvo pakoreguota ir skola perskaičiuota iki šios datos, ir skolos dydis nurodytas 167,45 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nurodytą skolą yra sumokėjusi ieškovei, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už suteiktą šilumos energiją, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 167,45 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., tenkinamas.
27. Atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ji privalo sumokėti ir delspinigius, kurių dydis ir skaičiavimo tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (redakcija 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161), kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (redakcija 1996-08-13 įstatymu Nr. I-1493, naujausi pakeitimai 2013-10-10 įstatymu Nr. XII-550) nuostatų įgyvendinimą. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, asmenims, nesumokėjusiems už buto komunalines paslaugas, taip pat ir už šiluminę energiją, skaičiuojama po 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Remiantis išdėstytu, iš atsakovės ieškovei priteisiama 6,16 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
28. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsniu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove, todėl iš jos priteisiama 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (173,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
29. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiama ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenų gavimą iš registrų ir 36,30 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 167,45 Eur (šimtą šešiasdešimt septynis Eur 45 ct) skolos, 6,16 Eur (šešis Eur 16 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško ir 53,01 Eur (penkiasdešimt tris Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.