Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ir AB „Kauno energija“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės T. B. 167,45 Eur skolą už šilumos energiją, teiktą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. į butą adresu (duomenys neskelbtini), 6,16 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur už duomenų gavimą iš registrų ir 36,30 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi atsakovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo pagrindu. Atsakovė už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., įsiskolino 167,45 Eur. Atsakovei mokesčiai turėjo būti skaičiuojami iki 2017 m. balandžio 21 d., todėl už 21 dieną susidarė 167,45 Eur skola. Tai matyti ir iš antro buto apyvartos žiniaraščio, kuriuo užfiksuota „iškelta“ skola. Ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. paskaičiavo 6,16 Eur delspinigius.

2.2. Šalys 2015 m. lapkričio 17 d. sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šiluminės energijos tiekimo objektui (butui) adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 9,6 kv. m. Sutarties 5.4 punkte numatyta jos įsigaliojimo data – 2015 m. lapkričio 1 d. Toks žymėjimas yra tik ieškovės apskaitoje ir taip žymima tuomet, kai objektas priklauso keliems savininkams, vienas iš jų pareikalauja objektą padalinti ir mokesčius skaičiuoti tik už jo buto dalį. Atsakovei buvo priteista buto dalis, dėl kurios sutarties sudarymo ji kreipėsi į ieškovę. Kol atsakovė buvo šilumos vartotoja, jai siunčiamose sąskaitose buvo nurodomas mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, kad iš ginčo patalpų buvo antstolės iškeldinta 2017 m. balandžio 21 d. Gavusi šį prašymą, ieškovė atsakovės skolą iškėlė į kitą mokėtojo kodą su raide „B“ – buvusį šilumos vartotoją. Toks kodas suteikiamas ieškovės buhalterinės apskaitos programoje, siekiant atskirti buvusio ir esamo ieškovės šiluminės energijos pirkėjo skolą. Dvi skirtingos sąskaitos atsakovei išsiųstos todėl, kad jos yra su dviem skirtingais mokėtojo kodais: vienoje mokėtojo kodas nurodytas (duomenys neskelbtini) ir mokėtina suma yra 0 Eur todėl, kad atsakovei nutraukus sutartį skola buvo perkelta į kitą mokėtojo kodą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovei apmokėti pateikta sąskaita su nauju mokėtoju kodu, kurioje nurodyta mokėtina suma – 167,45 Eur.

2.3. Pastato patalpų savininkams šilumos energijos kiekis yra paskirstomas pagal patalpų plotą, nesvarbu, ar konkrečioje patalpoje yra radiatoriai ir koks jų galingumas. Pagal namo įvadinį skaitiklį nustatomas visam namui pristatytas šilumos energijos kiekis, jis išdalinamas butų ir kitų patalpų savininkams pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Patalpos 1-7 priskirtos A. K. priklausančiam butui, tačiau jomis skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi atsakovė, dėl jų šildymo atsakovė buvo sudariusi sutartį su ieškove.

3. Atsakovė T. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. VĮ Registrų centre objektas (duomenys neskelbtini), neegzistuoja, todėl ieškovė negalėjo į jį tiekti šilumos energijos. Objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui. Ieškovė turi pateikti duomenis, ar nurodytame objekte yra radiatoriai, koks jų dydis. Ieškovės pateiktuose žiniaraščiuose nurodytos skirtingos sumos, skirtingi mokėtojo kodai ir skirtingi buto plotai. Atsakovei niekada nuosavybės teise nepriklausė turtas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nebuvo šio turto bendraturtė. Ieškovė nepateikė duomenų apie inžinierinių tinklų šioje patalpoje buvimą. Ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytos skirtingos mokėtinos sumos.

3.2. Atsakovė yra neskolinga ieškovei, jai tai patvirtino ieškovės darbuotojai. 2018 m. sausio mėnesį gavusi antrą sąskaitą atsakovė buvo įsitikinusi, kad jai mokėti nereikia. Mokėtojo kodas atsakovei buvo suteiktas sudarant sutartį, ir ieškovė neturėjo teisės jo vienašališkai keisti, šitaip klaidinti vartotoją. Esant dviem skirtingoms sąskaitoms už tą patį objektą, ieškovės reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Ieškovės siųstose sąskaitose ir teismui pateiktuose žiniaraščiuose neatitinka mokėtinos sumos: vienur suma nurodyta 173,61 Eur, kitur 167,45 Eur, dar kitur 205,78 Eur.

3.3. Patalpa 1-7 (9,60 kv. m ploto), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. K., atsakovė ja laikinai naudojosi, tačiau šiluminė energija į šią patalpą nebuvo tiekiama. Atsakovė nei karto jokios sąskaitos neapmokėjo. Gavusi 2017 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą, atsakovė nuėjo pas ieškovę, paaiškinus aplinkybes ir išsiaiškinus, ieškovė skolą anuliavo: 2018 m. sausio 31 d. naujoje sąskaitoje Nr. 180100062788 skola jau buvo anuliuota. Ieškovė po atsakovės skolos anuliavimo pradėjo rašyti naujas sąskaitas, prie mokėtojo kodą įrašiusi ženkliuką „B“, pradėjo šias sąskaitas siųsti adresu, kurių jokiame viešame registre nėra „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, atsakovei buvo skaičiuojama už 9,60 kv. m plotą, kuris priklausė butui (duomenys neskelbtini), ir šiuo dydžiu buvo sumažintos sąskaitos pačiam A. K. objektui (duomenys neskelbtini). Tačiau A. K. buvo skaičiuojamas už 42,76 kv. m plotą, nors jo buto bendras plotas 69,97 kv. m, t. y. net išminusavus ginčo patalpos plotą, A. K. buvo skaičiuojama dar už mažesnį plotą. Šiluma ginčo patalpai nebuvo teikiama, kaip nebuvo teikiama ir daliai A. K. buto, todėl ieškovė ir negalėjo skaičiuoti mokesčio šilumą.

5. Atsakovė T. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismui nepanaikinus 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, prašo pakeisti jį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – iš atsakovės priteistą žyminį mokestį sumažinant nuo 15 Eur iki 5 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. mano, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl ko netinkamai įvertinęs įrodymus, priėmė neteisingą sprendimą. Tenkinęs ieškovės ieškinį, teismas sprendimo motyvuose padarė išvadas, kurios nėra pagrįstos objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Ieškovė nevykdė pareigos teisingai, sąžiningai ir tiksliai apskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas, pateikti skaičiavimai kelia pagrįstas abejones, todėl teismas jas turėjo vertinti kritiškai.

5.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių mokėtojo kodo pakeitimą, t. y. nepateikė tvarkos, kuria remiantis prie buvusio mokėtojo kodo pridedama raidė „B“ bei duomenų, kad atsakovė apie mokėtojo kodo pakeitimą buvo informuota. Ieškovė patvirtino, kad tokia tvarka ieškovės lokaliniuose teisės aktuose nereglamentuota.

5.3. Ieškovės teiginiai, kad mokėtojo kodas su raide „B“, suteikiamas ieškovės buhalterinės apskaitos programoje, siekiant atskirti buvusio ir esamo ieškovės šilumos energijos pirkėjo skolą, yra melagingas. Analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-3623-1088/2019, nagrinėtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, teikdama buto apyvartos žiniaraščius, ieškovė tokios informacijos nenurodė, buvusiam mokėtojui „B“ raidė prie mokėtojo kodo neatsirado, nors mokėtojas turtą perleido 2016 m. gegužės 30 d. Pažymėtina, kad minimos civilinės bylos eigoje ieškovė buto apyvartos žiniaraščius tikslino, tačiau net ir po to mokėtojo kodas liko nepakitęs, t. y. „B“ raidė nebuvo pridėta. Teismas dėl šio pateikto rašytinio įrodymo, prieštaraujančio ieškovės teiginiams nepasisakė ir jo nevertino atsakovės naudai.

5.4. Ieškovė nenurodė ir nepaaiškino, kodėl atsakovei išdavus sąskaitą KER2 Nr. 180100062788, pagal kurią ji ieškovei yra neskolinga, jai nebuvo pateikta informacija apie skolos perkėlimą kitu mokėtojo kodu.

5.5. Teismas visiškai nevertino ir netyrė aplinkybės, kad ieškovė, išrašiusi tam pačiam vartotojui dvi skirtingas sąskaitas už tą patį laikotarpį, t. y. už 2018 m. sausio mėnesį, ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 31 d., tik vieną jų, o būtent sąskaitą Nr. KER2 180100062788 įteikė atsakovei, o kitą (KER2 Nr. 180100118969) neva tai siuntė paštu realiai neegzistuojančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei sąskaitos niekada iki tol nebuvo siunčiamos. 2018 m. vasario 21 d. rašte Nr. 20-480, kurį ieškovė pateikė kaip išsiųstą atsakovei, net nėra užsimenama, kad yra pakeistas jos mokėtojo kodas, dėl ko jos skola yra administruojama pagal pakeistą mokėtojo kodą.

5.6. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl prieštaravimų ieškovės sąskaitose. Atsakovės turimoje sąskaitoje Nr. KER2 180100062788, išrašytoje už 2018 m. sausio mėnesį, nurodoma, kad skolos likutis mėnesio pradžioje yra 205,78 Eur, tuo tarpu ieškovės pateiktoje sąskaitoje Nr. KER2 180100118969, išrašytoje už analogišką laikotarpį, skolos likutis nurodomas 173,61 Eur, tuo tarpu priteisti prašoma dar mažiau – 167,45 Eur.

5.7. Ieškovas dublike nurodė, kad 168,85 Eur skolos likutis atsakovei buvo priskaičiuotas už visą mėnesį, tačiau perskaičiavus už laikotarpį iki 2017 m. balandžio 21 d., ši suma sumažėjo iki 167,45 Eur. Iš pateikto buto apyvartos žiniaraščio (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2017 m. balandžio 1 d. skolos likutis yra 168,85 Eur, t. y. skola 2017 m. balandžio 1 d. sudarė 168,85 Eur, o dar paskaičiavus parduotą šilumos energiją už balandžio mėnesio 21 dieną, ši skolą turėtų tik padidėti, o ne sumažėti. Byloje esantis dar vienas buto apyvartos žiniaraštis (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) nepašalina abejonių dėl priskaičiuotos sumos, kadangi jis pradėtas 2018 m. sausio 1 d. ir jame skolos likutis tai dienai yra 167,45 Eur.

5.8. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovei išduota sąskaita Nr. KER2 180100062788 nėra panaikinta, ieškovė jos neginčija, kas leidžia teigti, kad ieškovė atsakovei aiškiai pareiškė, kad ji, kaip paslaugos gavėja, jai yra neskolinga.

5.9. Ieškovė atsakovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, kadangi jai tiesiogiai pripažinusi skolos nebuvimą, atsakovei už akių, neinformavusi, to sutartyje neaptarusi, skolą, kurios dydis nuolat kito, perkėlė atsakovei tik jau kitu mokėtojo kodu, kurio keitimas nėra apibrėžtas jokiuose vidiniuose teisės aktuose ir apie kurio pakeitimą atsakovė nebuvo informuota. Kiti ieškovės veiksmai – skirtingų sąskaitų tuo pačiu metu išrašymas, tačiau tik vienos jų atsakovei įtikimas, o kitos išsiuntimas neegzistuojančiu adresu – patvirtina ieškovės neskaidrų ir nesąžiningą elgesį, kuris negali būti ginamas, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį.

5.10. Mano, kad teismas ne tik neteisingai išsprendė ieškinį, tačiau neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip matyti iš bylos, ieškovė byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris pagal ieškinio sumą yra aiškiai per didelis (173,61 Eur x 0,03% x 0,75% = 391 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis mokėtinas žyminis mokestis 5,00 Eur). Tai, kad ieškovė byloje sumokėjo aiškiai per didelį žyminį mokestį, nesudaro pagrindo teismui visą ieškovės žyminį mokestį priteisti iš atsakovės. Tokiu atveju, teismas privalėjo iš atsakovės priteisti tik 5 Eur žyminį mokestį, o 10 Eur permoką nutartimi grąžinti ieškovei.