- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- I-5024-243/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00823-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. skundu prašo priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK), už kalinimo sąlygų pažeidimą areštinėje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Teigia, jog areštinėje nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas, areštinės gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Nurodo, jog areštinėje turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą ir ne visada išvesdavo pasivaikščioti. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemelis buvo nešvarus, areštinės konstrukcijose buvo asbesto. Neturtinę žalą kildina ir iš to, kad areštinėje neveikė ventiliacija, neatsidarė langai, pro juos nepateko natūralus apšvietimas ir oras iš lauko, dėl to buvo drėgna ir tamsu, kamerose buvo per silpnas dirbtinis apšvietimas, dėl kurio nebuvo galima skaityti ir rašyti. Kamerose buvo netinkama temperatūra, t. y. žiemą per šalta, o vasarą per karštą, nebuvo leidžiama turėti ventiliatorių, kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos. Nurodo, jog areštinėje nebuvo užtikrinamas sveikatos priežiūros specialisto, gydytojo priežiūra, nesuteikta pirmoji medicininė pagalba, neužtikrintas privatumas bendraujant su gydytoju.
Neturtinę žalą kildina ir iš to, jog: tinkamai neaprūpindavo patalyne – duodavo nešvarią patalynę, neduodavo užvalkalo užklotui; neduodavo rankšluosčių, higienos priemonių, tualetinio popieriaus; čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rūdydavo, pūdavo; neplaudavo apatinio trikotažo ir rūbų – tekdavo plautis pačiam, tačiau nebuvo sąlygų džiovinti; kameros buvo nešvarios, nesutvarkytos, sienos aprašinėtos necenzūriniais žodžiais, apipieštos pornografiniais piešiniais; sanitariniai mazgai nehigieniški, seni, aprūdiję, iš sanitarinių mazgų skylių grindyse sklido metano dujos, nemalonūs kvapai, nebuvo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, jie neatitverti nuo gyvenamosios patalpos ir nuo budinčių pareigūnų, kurie žiūrėdavo pro kameros duryse įrengtas skylutes; kamerose nebuvo įrengtos kėdės ar suolai kur būtų galima atsisėsti; nebuvo galimybės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, o kartais ir vieną kartą, pavyzdžiui, grįžus po etapavimo, dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens; kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo atliekama deratizacija, dezinfekcija, jos buvo atliekamos nesavalaikiai arba tik po daugkartinių prašymų, atlikta deratizacija, dezinfekcija būdavo neefektyvi ir iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, laikomi asmenys buvo vedami atgal į kamerą. Nurodo, kad dėl šių aplinkybių įsiveisdavo kūno parazitai, kūnas ne kartą buvo sukandžiotas blakių, nebuvo kur atsisėsti – buvo galima tik gulėti lovose, buvo priverstas kvėpuoti nuodais skirtais parazitams. Teigia, jog areštinėje nebuvo užtikrintas kaloringas ir skanus maistas, porcijos buvo mažos, o jo energetinė vertė mažesnė negu rekomenduojama vertė, atsižvelgus į pareiškėjo ūgį, fizinį aktyvumą. Be to, maistas buvo tiekiamas atšalęs. Nurodė, jog yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje Nr. 2 nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 20 d., kurios plotas 13,12 kv. m., nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m., nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 5 su vienu asmeniu. Teigia, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. skirtingais laikotarpiais iš viso 9 paras. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais iškvietimo signalizacijos mygtukai yra įrengiami tik kamerose. kuriose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Atsakovės atstovo teigimu, asbesto areštinės konstrukcijoje nėra. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Teigia, kad iš Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo matyti, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. pareikalavo persirišti ranką ties alkūne, nes buvo trys įbrėžimai ir jam buvo suteikta medicininė pagalba, t. y. sutvarstyta su bintu bei medicininiu tepalu. Nurodo, jog areštinėje yra įrengtas atskiras medicinos kabinetas, kuriame apžiūros atliekamos privačiai ir asmeniškai, apžiūrima po vieną asmenį ir kad iš areštuoto asmens kortelės matyti, jog pareiškėjas jokių kitų sveikatos nusiskundimų neturėjo. Teigia, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinamo privatumo, atliekant medicininę apžiūrą. Nurodo, jog areštinėje yra įrengtas atskiras medicinos kabinetas, kuriame apžiūros atliekamos privačiai ir asmeniškai. Pažymi, jog pareiškėjas skundui aktualiu laikotarpiu nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo. Nurodo, jog areštinės gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu, t. y. per langus ar orlaides, o dirbtiniam apšvietimui padidinti būtina papildomai įrengti šviestuvus, pakeisti visą areštinės instaliaciją, tačiau tam netikslinga skirti lėšas, nes numatoma visos areštinės rekonstrukcija. Teigia, kad pareiškėjas daugeliu atveju, kai jam buvo siūloma pasivaikščioti kiemelyje, atsisakydavo.
Nurodo, jog tiek oro temperatūra tiek oro santykinė drėgmė atitinka reikalavimus ir kad areštinėje 2013 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, areštinės patalpose ozonavimas (pelėsio naikinimas), deratizacija ir dezinfekcija atliekami kiekvieną mėnesį. Teigia, kad skalbimo paslaugas teikia įmonės pagal sutartis ir pažymi, kad patalynė yra keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo miega lovoje, kurioje patalynė yra išplauta ir dezinfekuota. Nurodo, kad visose kamerose įrengtas 100x142 cm ploto sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Teigia, kad areštinės kameras turi valytis patys laikomi asmenys ir kad tam yra skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nurodo, jog areštinėje laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartą per savaitę, o naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną ar esant dideliam skaičiui areštantų ar šiems atvykus vakare (po 22 val.) – ne vėliau kaip kitą dieną sudaroma galimybė pasinaudoti dušu. Paaiškina, kad areštinėje laikomų asmenų maitinimą atlieka įmonė pagal sutartį, jiems tiekiamas vienodas ir subalansuotas maistas, kuris atitinka maisto higienos normas, jie yra maitinami 3 kartus per dieną, o nepilnamečiai 4 kartus per dieną. Nurodo, kad dėl maisto kokybės iš pareiškėjo skundų negauta.
Teigia, jog pareiškėjas skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius ir nepateikia faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog jis buvo laikomas žiauriomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir kad dėl to būtų pablogėjusi jo sveikata, todėl skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo padarymo pareiškėjui S. B. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247, reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) (toliau – suėmimas) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 58 punktas nustato, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areštinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm).
Iš Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 85-S-5499(8.1.40) „Dėl informacijos“ matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m. (asmenų skaičius kameroje 1, atmetus 1,42 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 11,70 kv. m.), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m. (asmenų skaičius kameroje 1, atmetus 1,42 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 10,44 kv. m.), o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 5 buvo laikomas su kitu asmeniu (vienam asmeniui teko 5,22 kv. m.). Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, kad kameros plotas pareiškėjui nebuvo mažesnis nei 5 kv. m., t. y. nebuvo pažeistas Taisyklių 58 punktas.
Pareiškėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra netinkamas higienos požiūriu ir atima iš sulaikytojo privatumą naudojantis tualetu, nes jis yra matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą ar akutę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017ir kt.). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Nustatytos aplinkybės įrodo, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nėra įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais galėjo būti pažeista.
Pareiškėjui teigiant, jog kamerose nebuvo iškvietimų mygtukų, nurodytina, jog pagal Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 3.3 punktą, nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės, todėl iškvietimo-signalizacijos (aliarmo) mygtukų įrengimas kamerose, kuriose nėra yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, teisės aktai nenustatytas. Pareiškėjo argumentas šiuo aspektu pripažintinas nepagrįstu.
Pareiškėjui teigiant, jog areštinės kamerose nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, nurodytina, jog pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas, o 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (Higienos normos HN 134:2015 18 punktas); laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas); laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais (Higienos normos HN 134:2015 40 punktas). Higienos normos HN 134:2015 42 punkte taip pat nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 punktas).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 nurodyta, kad 2017 m. vasario 2-13 d. atliktas patikrinimas, kuriuo tikslas – išsiaiškinti žmogaus teisių padėtį, be kitų, ir Tauragės apskrities VPK areštinėse ir laikino sulaikymo patalpose (1 t., b. l. 69-77). Šios ataskaitos išvadose dėl Tauragės apskrities VPK nurodyta, kad: neužtikrinamas privatumas laikomiems asmenims naudojantis sanitariniu mazgu; sudaromos prielaidos pažeisti asmenų privatumą, kuomet jie sveikatos priežiūros specialistų yra apžiūrimi kamerose (stebint ir kitiems ten esantiems sulaikytiesiems) arba koridoriuje šalia laikino sulaikymo patalpų; asmenys nebuvo apžiūrėti sveikatos priežiūros specialisto per 24 val.; specialiame žurnale nenurodyti apžiūros laikas ir išoriniai kūno sužalojimai, jeigu jų buvo; neatliekamas niežais arba utelėmis užsikrėtusių asmenų sanavimas; sanuotiems asmenims skirta apranga buvo nešvari, iš labdaros gaunami drabužiai nėra skalbiami ar kitaip dezinfekuojami prieš perduodant juos sanuotiems asmenims; laikino sulaikymo patalpos, iš jų išleidus niežais arba utelėmis užsikrėtusį asmenį, nėra dezinfekuojamos; areštinėje laikomiems asmenims nesudarytos tinkamos sąlygos išsidžiovinti išskalbtus skalbinius (drabužius); maitinimo paslaugas teikiančios įmonės paruoštas maistas, kuris patiekiamas areštinėje laikomiems asmenims, nėra tikrinamas; areštinės pasivaikščiojimo kiemelyje neužtikrinama švara; areštinės darbo sąlygos turi neigiamą poveikį ir pareigūnų, dirbančių šiose patalpose, darbo sąlygoms bei kokybei; elektroniniame registre nėra slaugytojo įrašų; areštinės kamerose esantys sanitarinių mazgų, praustuvių įrenginiai, taip pat elektros instaliacija (kištukiniai lizdai ir jungikliai) techniškai netvarkingi; kamerų patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų vėdinimo ir apšvietimo reikalavimų; areštinės kameros sanitariniuose mazguose nėra užtikrinama švara; ant kamerų sienų ir lubų matomas pelėsių grybelis; nėra užtikrinamas teisės aktuose numatytas inventorius (kabliukai drabužiams); kamerose trūksta muilo ir tualetinio popieriaus; sulaikytiems asmenims išduodami ne po du, bet po vieną rankšluostį, vieną paklodę; taip pat išduodamas prastos būklės minkštasis inventorius (dėmėtos, nešvarios, nemalonaus kvapo antklodės ir pagalvės).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2018 m. vasario 7 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20/3D-370 nurodyta, jog siekiant išsiaiškinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 Tauragės apskrities VPK teiktų rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus, buvo patikrinta su Seimo kontrolieriaus teiktų rekomendacijų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės (1 t., b. l. 178-180). Nustatyta, jog iš 15 teiktų rekomendacijų 7 yra įgyvendintos, 5 neįgyvendintos, o 3 rekomendacijų (dėl galimybės areštinėse laikomiems asmenims išsidžiovinti skalbinius, areštinių kamerų ploto ir apšvietimo reikalavimų užtikrinimo, tinkamų sanitarinių mazgų įrengimo bei elektros instaliacijos atnaujinimo) įgyvendinimas atidėtas iki areštinės planuojamų statybų pabaigos – 2020 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, jog Tauragės apskrities VPK neįgyvendino šių Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 nurodytų rekomendacijų: 1) areštinės sulaikymo patalpose nėra užtikrinamas laikomų asmenų privatumas (stebint patalpas), nėra įrengtos durelės sanitariniuose mazguose; 2) areštinė neturėjo laikino sulaikymo patalpų dezinfikavimo žurnalo, taip pat negalėjo pateikti dokumentų, kuriuose būtų informacijos apie patalpų dezinfikavimą, kai išleidžiami prieš tai jose laikyti sergantys niežais arba utėlėmis užsikrėtę asmenys; 3) nėra švaru areštinėje patalpose: kamerose, sandėlyje, pasivaikščiojimo kiemelyje; nuo 2017 m. spalio mėnesio nėra pildomas valymo darbų registravimo žurnalas; 4) nėra panaikintas ant kameros Nr. 8 sienų ir lubų esantis pelėsių grybelis. Pakartotinio patikrinimo metu taip pat nustatyta areštinėje nesant bendruomenės slaugytojo (sveikatos priežiūros specialisto), nėra tinkamai užtikrinamos areštantų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas areštinėje.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-194 „Dėl S. B. skundo prieš Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, ištyręs pareiškėjo nurodytus galimus areštinės pažeidimus neužtikrinant medicininės pagalbos ir kitus, nagrinėjamai bylai neaktualius pažeidimus, konstatavo, jog pasitvirtino S. B. skundo dalis dėl areštinės pareigūnų veiksmų neužtikrinant S. B. medicininės pagalbos (1 t., b. l. 37-49).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad UAB „Girupis” nuo 2017 m. vasario 25 d. koregavo valgiaraštį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-863 „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ pritaikant fizinio aktyvumo koeficientą 1,4 - atitinkantį labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis), kuris atitinka fizinio aktyvumo sąlygas Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje (1 t., b. l. 56-57). Nurodė, kad Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims dešimties dienų valgiaraštis yra sudarytas atsižvelgiant į rekomenduojamos paros energijos normas suaugusiems pagal amžiaus grupes, laikomų tardomų asmenų lytį, taikant maksimalų energinės vertės vidurkį, o individualūs valgiaraščiai nėra ruošiami ir kad įvertinus UAB „Girupis“ pateiktą valgiaraštį nustatyta, kad rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos nedirbantiems asmenims (vyrams ir moterims), laikomiems Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 510 I ir II skyriaus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje „Dėl S. B. skundo prieš Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“ nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl dietinio maitinimo pagrįstas. Rekomendavo, jog asmenims, atvykusiems į areštines, tarp jų į Tauragės apskrities VPK, būtų užtikrintas maitinimas pagal sveikatos priežiūros specialistų paskirtą dietos tipą (2 t., b. l. 24-28).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 2.7-102(16.3.187.7.06) „Dėl skundo“ nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 3 pažeisti Higienos normos 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnė nei reglamentuojama), 39 punkto (ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai (1 t., b. l. 65-66). Kitų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema bei oro judėjimo greitis atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reglamentuojamą dydį šaltuoju metų laiku. Nustatyta, kad Areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ir graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. (1.1.36-411)4-570 „Dėl asbesto galimo poveikio“ pareiškėjui nurodė, jog asbesto turintys statiniai, statinio konstrukcijos ir kiti gaminiai, kol jie yra neliečiami, didesnio pavojaus nekelia (1 t., b. l. 67). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) nurodyta, jog pašalinti 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkto (kameroje Nr. 3 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reglamentuojamą) ir 39 punkto (kameroje Nr. 3 nuo sienų, lubų pelėsiai pašalinti) pažeidimai. Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas nepašalintas – bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio reikalavimo (1 t., b. l. 117-120).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto (kameroje Nr. 5, Nr. 7 pelėsis ant sienų, lubų naikintas) reikalavimo (1 t., b. l. 125-126).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė Higienos normos HN 134:2015 20, 34, 35, 37, 39, 41, 42 punktų reikalavimų, o Higienos normos HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimai susiję su pastato rekonstrukcija nevertinti (1 t., b. l. 127-129).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs nurodytų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, konstatuoja, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu, apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, be to, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Vertinat asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nes tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Įvertinus tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išskiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).
Teismas sprendžia įvertinęs įrodymus, kad dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino. Byloje nėra duomenų, kad šie Tauragės apskrities VPK pažeidimai pareiškėjui sukėlė juntamą fizinį skausmą, nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovės atstovas tyčia ar sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikšminga, todėl įvertinus minėtų pažeidimų mastą ir trukmę (pareiškėjas pažeidžiant kalinimo sąlygas Tauragės apskrities VPK buvo laikomas 10 parų), pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 100,00 Eur. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, priteistinas 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
priteisti pareiškėjui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur ( vienas šimtas eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato,
atmesti pareiškėjo skundą kitoje dalyje.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.