Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-846/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. R., L. R. ir E. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Goldengrass“) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (2012 m. birželio 30 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) įtvirtintą teisinį reguliavimą (2 str. 11 p.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (2012 m. kovo 27 d. redakcija) (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 22 straipsnio 2 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas (1, 2.4 p.), pažymėjo, kad pirmiausiai turi būti nagrinėjami prašymai pateikti iki 2012 m. kovo 31 d., vėliau – prašymai, gauti po 2012 m. kovo 31 d. Kita vertus, pastebėta, jog asmenims laikinai naudotis gali būti suteikiama žemė, kuri yra laisva, neperduota naudotis ir neišnuomota.

Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas pagal pareiškėjų S. R., E. K., R. P., G. Š., L. R., V. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui (administracinė byla Nr. I-373-583/2008 (dabartinis Nr. I-2-583/2013). Pirminiu 2008 m. vasario 25 d. skundu pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus neveikimo – paaiškėjus apgaulės ir laisvų valstybinės žemės sklypų plano klastojimo faktui bei pareiškėjams pateikus pretenzijas ir paprašius Šilutės žemėtvarkos skyrių iš naujo atlikti projektavimo darbus, nepažeidžiant pareiškėjų pirmumo teisės rinktis laisvus valstybinės žemės plotus, Šilutės žemėtvarkos skyriui nepriimant sprendimo įpareigoti projekto autorių tikslinti projektą. Su tuo buvo susiję ir pareiškėjų administracinėje byloje pateikti reikalavimai: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-R-15-139, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 19 d. sprendimą 2.1-55-(1.14), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 14 d. protokolu Nr. 9 įformintus nutarimus dėl S. R., E. K., R. P., G. Š., L. R., V. Ž. pretenzijų atmetimo, nutarimą suderinti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, nutarimą teikti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą ir parengtus sprendimus tvirtinti Klaipėdos apskrities viršininkui, įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iš naujo rengti Rusnės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projektą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi nusprendė netaikyti pareiškėjų prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 14 d. protokolu Nr. 9 įformintų nutarimų dėl Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto suderinimo ir tvirtinimo galiojimo nestabdyti. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjama administracinė byla 2008 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo sustabdyta (I t., b. l. 212-213), o 2013 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atnaujinta (II t., b. l. 77-78).

Teismas pastebėjo, jog per šį laikotarpį buvo toliau atliekami žemės projektavimo darbai. 2012 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtintu Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.30)-1363 buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, kurie buvo suprojektuoti UAB „Goldengrass“ (Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9), dėl vykstančių teisminių ginčų būtų tvirtinamos tik ribos ir plotai, nenurodant konkretaus sklypų naudotojo. 2012 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-877 „Dėl Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, suformavus ginčo sklypus, tačiau ginčo žemės sklypai (sklypai Nr. 204-1–204-9) nebuvo patvirtinti kuriam nors atitinkamam subjektui (b. l. 82-89). Remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymėjo, jog būtent UAB „Goldengrass“ ginčo žemės sklypai nebuvo patvirtinti, dėl jų nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Priešingai, ginčo žemės sklypų ribos ir plotai buvo patvirtinti nenurodant jų konkretaus naudotojo (b. l. 79-89), todėl manyta, jog atsakovas turėjo teisę suteikti juos laikinai naudotis, laikantis teisės aktų numatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, remdamasi pareiškėjų pateiktų prašymų nagrinėjimo metu ginčo teisinius santykius reglamentavusių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) (II t., b. l. 37-42) nuostatomis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2011 m. birželio 9 d. ir 2011 m. birželio 10 d. (b. l. 19, 25) pateiktų atsakymų pareiškėjams matyti, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjų S. R. ir L. R. prašymų iš esmės ir neišdėstė savo pozicijos dėl leidimų laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais išdavimo, t. y atsakovas nei atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus, nei juos tenkino. Priešingai, pateiktų atsakymų turinys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius pareiškėjų S. R. ir L. R. prašymų nutarė nesvarstyti ir nenagrinėti iki to laiko, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-373-583/2008. Atitinkamai, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad pareiškėjų pateiktų prašymų nagrinėjimas buvo baigtas, priešingai, jis buvo atidėtas iki Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus nurodyto laiko ir atitinkamai teigtina, jog atsakovas turėjo pareigą pareiškėjų pateiktus prašymus vėliau išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, išnykus aplinkybėms, dėl kurių pateikti prašymai negalėjo būti išnagrinėti.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks pat vertinimas taikytinas ir pareiškėjos E. K. pateiktam prašymui suteikti teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Šiuo aspektu pažymėta, jog į pareiškėjos E. K. prašymą (b. l. 26) leisti laikinai naudotis laisva valstybine žeme iš viso nebuvo pateiktas atsakymas. Tačiau pagal Taisyklių 44 punktą pareiškėja šio atsakovo neveikimo neskundė nustatytu laiku ir administracinėje byloje nepateikė su tuo susijusio reikalavimo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas toliau analizavo galimą E. K. teisių pažeidimą ir byloje ginčijamus įsakymus, kiek tai susiję su jos prašytais suteikti laikinai naudotis žemės sklypais Nr. 204-3, 204-4, panaikino.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie ginčo žemės sklypų suteikimą laikinai naudotis 2012 m. nebuvo viešai skelbiama (II t., b. l. 32-33), taip pažeidžiant pareiškėjų teisėtus interesus, nesilaikant teisės aktų numatytų reikalavimų (Aprašo 5 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo veiksmus, pažymėjo, jog prašymų suteikti valstybinę žemę laikinai naudotis nagrinėjimo tvarka buvo įvirtinta teisės aktuose, todėl jų tinkamai laikytis turėjo ir institucijos, atsakingos už žemės suteikimą laikinai naudotis, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas teisės aktų vykdymas, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.), teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimas. Šiuo atveju pareiškėjai, pateikę prašymus dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis ir jiems esant nurodyta, kad dėl ginčų žemės sklypų jokie veiksmai nebus atliekami, taip pat galėjo tikėtis, kad atsakovas laikysis savo išreikštos pozicijos. Pasikeitus situacijai dėl galimumo nagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus, atsakovas privalėjo išspręsti pateiktus prašymus ir dėl jų suformuoti savo poziciją. Šiuo atveju, atsakovas pažeidė šią savo pareigą, jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir juose numatytų procedūrų dėl prašymų suteikti valstybinę žemę laikinai naudoti nagrinėjimo eiliškumo, skelbimo apie suteikiamus laikinai naudotis valstybinės žemės sklypus.

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su atsakovo administracinėje byloje pareikšta pozicija, kad skundžiamus įsakymus, kuriais UAB „Goldengrass“ leista naudotis valstybinės žemės sklypais, jis pagrįstai priėmė, remdamasis Aprašo 2 punktu. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš Aprašo 2 punkto nuostatos matyti, kad asmenų, kuriems gali būti suteikiami tokie žemės sklypai, kategorija yra apibrėžta ir nurodyta nuostata yra taikoma tik tuo atveju, jeigu atitinkamas žemės sklypas asmens bus įgyjamas nuosavybėn. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog UAB „Goldengrass“ (tuo metu buvęs pavadinimas – UAB „GGF”) 2007 m. spalio 30 d. nustatyta tvarka ginčo žemės sklypus rinkosi nuomai, o ne įgijimui nuosavybėn pagal Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus (b. l. 92).

Šiuo atveju pažymėta, jog, nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų, esant Aprašo 11.6 punkte, skundžiamų įsakymų 2.4 punkte numatytoms sąlygoms, UAB „Goldengrass“ terminas naudotis ginčo valstybine žeme galėtų būti pratęstas (pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad 2013 metais ginčo žemės sklypus ir toliau naudoja UAB „Goldengrass“), be to, ši aplinkybė gali būti reikšminga, jeigu būtų kreiptasi dėl patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Goldengrass“ 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-846/2013 (II t., b. l. 67-70).

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 17SD-(14.17.32)-3288 paneigiama aplinkybė, kad S. R. ir L. R. prašymus laikinai naudoti žemės sklypus pateikė anksčiau už UAB „Goldengrass“, kadangi būtent UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašymu Nr. 8 (registruotas Šilutės skyriuje 2011 m. kovo 7 d. Nr. 17JP-118) kreipėsi į Šilutės skyrių, prašydama išnuomoti (t. y. leisti laikinai naudotis) 109 ha žemės Rusnės k. v. 2011 m. laikotarpiui, arba kol bus parengtas tuo metu rengiamas Rusnės k. v. žemėtvarkos projektas. Atsakydamas, Šilutės skyrius 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 17SD-631 nurodė, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos parengtomis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijomis prie prašymo reikėtų pateikti papildomus dokumentus. Taip pat nurodoma, kad leidimų laikinai naudotis žeme Rusnės k. v. išdavimo klausimas bus sprendžiamas įvertinus teisinę situaciją, susidariusią kilus teisminiams ginčams dėl rengiamo Rusnės k. v. žemėtvarkos projekto. UAB „Goldengrass“ savo prašymą papildė ir papildomus dokumentus pateikė 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 16 (Šilutės skyriuje registruota 2011 m. balandžio 15 d.).

UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašyme yra visa esminė Rekomendacijose, t. y. jų 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3 punktuose, nurodyta informacija, kurią turi pateikti juridiniai asmenys. Taip pat pateikta informacija apie ankstesnį naudojimąsi šiuo žemės plotu ir mokesčių už žemės nuomą mokėjimą. Ne visų Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų pateikti dokumentų pridėjimas prie prašymo negali paneigti fakto, jog UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašymas yra aiškus prašymas laikinai suteikti naudotis konkretų žemės plotą Rusnės k. v., kurį naudojo ir dirbo nuo 2003 m. Būtent šiame žemės plote, rengiant žemėtvarkos projektą, ir buvo UAB „Goldengrass“ pasirinkimu suprojektuoti žemės sklypai nuo Nr. 204-1 iki Nr. 204-9. Taigi, UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašymas, kuris yra ankstesnis už S. R. ir L. R. 2011 m. balandžio 12 d. prašymus ir turi pirmumo teisę prieš šių asmenų prašymus, taip pat liko neapsvarstytas, jo nagrinėjimo administracinė procedūra nebuvo užbaigta.

UAB „Goldengrass“ ir anksčiau teikė ne vieną prašymą dėl leidimų laikinai naudotis ginčo žeme (pratęsti anksčiau sudarytas šios žemės nuomos sutartis): 2005 m. gruodžio 5 d. prašymas Nr. 157, 2007 m. sausio 15 d. prašymas, 2008 m. balandžio 29 d. prašymas Nr. 27. Šie prašymai taip pat nebuvo išnagrinėti, jų nagrinėjimo administracinė procedūra nebuvo užbaigta. Sprendžiant laikinų leidimų išsinuomoti žemės sklypus išdavimo klausimą, jie taip pat turėjo būti nagrinėjami, o į jų padavimo datą atsižvelgta, sprendžiant dėl pirmumo teisės išsinuomoti žemę.

Mano, kad ABTĮ 156 straipsnyje numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleidęs, nes papildomus dokumentus, kurie yra pagrindas proceso atnaujinimui, iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo 2014 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 17SD-(14.17.32)-3288. Tačiau kadangi 2011 m. kovo 3 d. yra pačios UAB „Goldengrass“ teiktas prašymas, kurį buvo pamiršę, teismui pripažinus kad ABTĮ 156 straipsnyje numatytas terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 156 str. 2 d.).

UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašymo pateikimas buvo esminė aplinkybė teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Pripažinus, jog UAB „Goldengrass“ prašymas dėl laikinų leidimų naudotis žeme suteikimo buvo ankstesnis už kitų pretendentų ir bendrovė turėjo pirmumo teisę prieš kitus asmenis, naikinti leidimus nebūtų jokio pagrindo, net jei kitų pretendentų vėlesnių prašymų nagrinėjimo administracinė procedūra ir nebuvo užbaigta. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, būdama atsakovu šioje byloje, privalėjo remtis visais turimais bylai reikšmingais dokumentais, tačiau to nepadarė. UAB „Goldengrass“, būdama trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, sąžiningai tikėjo, kad institucija, gindama savo sprendimus, yra tinkamai atstovaujama ir pateikė visus turimus dokumentus. Taip pat ir teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, turėjo būti aktyvus ir ištirti visas aplinkybes, nuo kurių priklauso ginčijamų administracinių aktų teisėtumas. Praėjus keleriems metams po prašymų dėl ginčo žemės nuomos pateikimo, ne visi jų nuorašai bendrovėje buvo išsaugoti, todėl pats trečiasis suinteresuotas asmuo byloje negalėjo jais pasinaudoti.

UAB „Goldengrass“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė – 2011 m. kovo 3 d. prašymas Nr. 8, neatitinka visų būtinųjų sąlygų, kad būtų galima pripažinti šią aplinkybę naujai paaiškėjusia, nes apie šią aplinkybę įmonei buvo ir turėjo būti žinoma, kadangi prašymą teikė pati įmonė, įmonės atstovas patvirtino, kad jis pamiršo tą aplinkybę. Be to, nurodytoji aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės. Šiuo atveju matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens minimas 2011 m. kovo 3 d. prašymas buvo ne dėl laikino žemės naudojimo, o dėl nuomos, kuriuo buvo prašoma žemę išnuomoti. Žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 3 d. prašymo netenkino, t. y. 2011 m. balandžio 8 d. atsakymu Nr. 17SD-631 atsisakė išnuomoti žemę ir paaiškino, kad 2011 m. bus suteikiami leidimai laikinam žemės naudojimui ir kad įmonė turi teisę iki 2011 m. balandžio 15 d. pateikti prašymą su lydimais dokumentais dėl leidimo laikinai naudoti laisvą valstybinę žemę išdavimo. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo esmę nagrinėjami tik neišnagrinėti prašymai, todėl akivaizdu, kad išnagrinėto UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašymo egzistavimo aplinkybė byloje jokios esmės nekeičia.

Nors trečiasis suinteresuotas asmuo rezoliucinėje prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyje ir remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais, tačiau nepateikia pačiame prašyme jokios argumentuotos motyvacijos dėl šių proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo.

UAB „Goldengrass“ nurodo, kad apie savo teiktą 2011 m. kovo 3 d. prašymą žemėtvarkos skyriui sužinojo neva tik gavęs iš žemėtvarkos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 17SD-(14.17.32)-3288. Tokiu būdu trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas objektyviai nesąžiningai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nes Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pareiškė 2014 m. kovo 27 d. skundą dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr. I-851-342/2014), kuriame nurodė, kad 2011 m. kovo 3 d. prašymą Nr. 8 įmonė UAB „Goldengrass“ rado pati, tvarkydama savo dokumentų archyvą. Taigi, įmonės atstovas apie dokumentą žinojo iki žemėtvarkos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 17SD-(l4.17.32)-3288. Kadangi akivaizdūs įrodymai įrodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Goldengrass“ ir jo atstovas V. B. tyčia meluoja ir klaidina teismą, todėl yra skirtina bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Žemės nuoma – tai daiktinė teisė, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų. Žemės nuomos santykiai – tai dvišaliai santykiai, atsirandantys sudarius dvišalę sutartį. Tuo tarpu žemės ūkio paskirties žemės laikinas naudojimas – tai nėra daiktinė teisė, ji neseka paskui daiktą. Laikinas naudojimas atsiranda iš vienašalio Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimo suteikti žemę laikinam naudojimui. Laikiną žemės naudojimą šiuo metu reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, o iki tol buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-32 „Dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo bei tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2011 metais parengiamųjų darbų“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parengtomis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijomis. Atsižvelgdamas į šiuos dviejų skirtingų institutų, t. y. žemės nuomos ir žemės ūkio paskirties žemės laikino naudojimo, skirtumus Šilutės skyrius niekaip negalėjo UAB „Goldengrass“ 2011 m. kovo 3 d. prašymo Nr. 8 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ laikyti kaip prašymo suteikti žemę laikinam naudojimui. Visi kiti UAB „Goldengrass“ nurodyti ankstesni nei 2011 m. prašymai buvo dėl valstybinės žemės nuomos, bet ne dėl laikino naudojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Brumarescu prieš Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą, priimtą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą byloje Sypchenko prieš Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą, priimtą byloje Volkov prieš Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-48/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-139/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-818/2013).

Taigi, proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2013 m. spalio 18 d. sprendimą, administracinė byla Nr. A858-846/2013 buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis imperatyviai taip pat numato įpareigojimą administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo patikrinti šių nurodytų aplinkybių buvimą, t. y. ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Kiek tai susiję su terminu kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo atitinkamoje administracinėje byloje pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Goldengrass“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-846/2013 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (ABTĮ 153 str. 2 d. 3 p.) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė 2014 m. gegužės 12 d. (pagal pašto spaudą ant voko). Prašyme nurodo, kad apie naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes sužinojo tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 17SD-(14.17.32)-3288, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikta jo 2011 m. kovo 3 d. rašto Nr. 8 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ kopija. Teigia, jog apie šio rašto egzistavimą bendrovė, nors jį ir teikė pati, buvo pamiršusi.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog iš ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. kovo 3 d. raštas Nr. 8 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ yra paties trečiojo suinteresuoto asmens teiktas Nacionalinei žemės tarnybai, o 2014 m. gegužės 8 d. kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šio rašto kopijos pateikimo, savo 2014 m. gegužės 8 d. prašyme trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė konkretų savo raštą, t. y. jo pavadinimą, vertintina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Goldengrass“ jau anksčiau, nei gavo 2014 m. gegužės 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus raštą Nr. 17SD-(14.17.32)-3288, turėjo žinoti apie jį, t. y. apie aplinkybes, su kuriomis jis sieja proceso administracinėje byloje atnaujinimo būtinybę. Tokia data laikoma 2011 m. kovo 3 d. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikdamas 2014 m. gegužės 12 d. (II t., b. l. 67-113), praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

Kita vertus, pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ABTĮ 156 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnyje įtvirtintų terminų atnaujinimui, jų pasibaigimo teisinių pasekmių vertinimui taikytinos bendros ABTĮ įtvirtintos procesinius terminus reglamentuojančios normos.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo asmenų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymų numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012).

Atitinkamai, ar ABTĮ nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas kiekvienu atveju sprendžia, vertindamas aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, galimą įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui atitinkamą laiką objektyviai kliudė kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Goldengrass“ aplinkybe, susijusia su termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu praleidimu, iš esmės nurodo savo pamiršimą apie 2011 m. kovo 3 d. UAB „Goldengrass“ Nacionalinei žemės tarnybai teiktą prašymą Nr. 8, jo nuorašo bendrovėje neišsaugojimą. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama trečiojo suinteresuoto asmens nurodomas termino praleidimo aplinkybes, visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje, sprendžiant dėl praleistų terminų atnaujinimo, be kita ko, yra vertinama, ar asmuo, prašantis atnaujinti atitinkamą praleistą terminą, buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Goldengrass“ nebuvo sąžininga, nagrinėjant administracinę bylą tiek Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, neteikė teismui, jos manymu, reikšmingų įrodymų, apie kuriuos turėjo žinoti, todėl prašydama atnaujinti procesą praėjus daugiau nei trims mėnesiams tiek nuo galutinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, tiek nuo 2011 m. kovo 3 d. rašto Nacionalinei žemės tarnybai pateikimo, netinkamai, nerūpestingai ir aplaidžiai įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastys yra nesvarbios, priklausiusios išimtinai nuo paties trečiojo suinteresuoto asmens valios. Atitinkamai, ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu pateikti.

Pabrėžtina, jog, nustačius, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas UAB „Goldengrass“ atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu paduotas praleidus prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jo teigimu, pagrindžiančių proceso atnaujinimo buvimą nurodytu pagrindu, neanalizuoja ir nevertina.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas, o atnaujinti procesą atsisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-846/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. R., L. R. ir E. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Goldengrass“) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.