Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-04-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-9402-986/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
e2YT-9402-986/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04384-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9402-986/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04384-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.3.2; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 27 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. skundą dėl antstolės Raimondos Pauzienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje S. G. (S. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. G. 2022 m. kovo 17 d. antstolei Raimondai Pauzienei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. kovo 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-183-7274 kartu panaikinant ir kitus galimai esančius patvarkymus, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujama vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės G. G., kartu panaikinant ir antstolės visus atliktus vykdymo išlaidų paskaičiavimus, kuriais taipogi vykdymo išlaidos skaičiuojamos skolininkei. Nurodė, kad 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinės teismo Kauno rūmai civilinėje byloje Nr. e2-1106-962/2022 priėmė nutartį (toliau – ir Nutartis), kuria nustatė laikiną, iki teismo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikomą, S. G. bendravimo su nepilnametėms dukroms G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką. Pareiškėja antstolės Raimondos Pauzienės buvo informuota, kad S. G. pateikė Nutartį priverstiniam vykdymui. Antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0183/22/00112. 2022 m. kovo 7 d. skolininkė gavo antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-183-7274, kuriuo buvo informuota, kad antstolė reikalauja skolininkės darbovietę (duomenys neskelbtini) iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti vykdomojoje byloje susikaupusias vykdymo išlaidas, kurios vadovaujantis 2022 m. kovo 7 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimu sudaro iš viso 445,58 Eur. Su antstolės reikalavimu išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininkės kategoriškai nesutinka. Antstolė dar net nebaigus vykdomosios bylos skaičiuoja skolininkei vykdymo išlaidas, o paskutiniais veiksmais dar ir inicijavo priverstinį vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės procesą, nors eilinį kartą tokie antstolės veiksmai yra neteisėti, grubiai pažeidžiantys ne tik įstatymo imperatyvias nuostatas, kasacinio teismo suformuotą praktiką. Nagrinėjamu atveju, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priimta ir vykdoma išieškotojo S. G. iniciatyva. Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-1106-962/2022 yra vis dar nagrinėjama, jokio galutinio sprendimo byloje teismas nėra priėmęs, kilusio ginčo laimėtojas nėra aiškus, dėl ko šioje vykdomosios bylos stadijoje antstolė neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo reikalauti iš skolininkės atlyginti vykdomojoje byloje susikaupusias vykdymo išlaidas, nes net nėra aišku, ar šias išlaidas ateityje turės atlyginti skolininkė ar išieškotojas.

Antstolė Raimonda Pauzienė, atsisakydama tenkinti skundą ir persiųsdama jį Kauno apylinkės teismui nurodė, kad ji vykdo vykdomąjį dokumentą – 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1106-962/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0183/22/00112. Pažymėjo, kad visi procesiniai dokumentai per antstolių informacinę sistemą siunčiami skolininkei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei jos atstovei advokatei R. L. nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkė skunde patvirtina, kad ji gauna antstolės siunčiamus dokumentus, patvirtina, kad jai yra žinoma apie bendrą vykdymo išlaidų sumą: 445,58 Eur, apie tai, kad vykdymo išlaidų išieškojimas yra nukreiptas į skolininkės gaunamas darbines pajamas. Skolininkės skunde nurodytas teiginys, kad antstolė, pilnai neįvykdžiusi vykdomojo dokumento, pradėjo skaičiuoti vykdomojoje byloje vykdymo išlaidas už kiekvieną atliktą antstolės veiksmą, neturi teisinio pagrindo, nes antstolis vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir ne pilnai įvykdęs vykdomąjį dokumentą, o vykdymo procese, atliekant vykdymo veiksmus. Skolininkui geranoriškai nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis jų išieškojimą nukreipia į skolininko gaunamas pajamas. Skolininkės skunde cituojama kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-321-313/2017 nėra analogiška antstolės vykdomai bylai, todėl negali būti taikoma kaip teisę aiškinanti nutartis. Pažymėtina, kad skolininkės nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl piniginio pobūdžio kategorijos byloje susidariusių vykdymo išlaidų, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ieškinio užtikrinimui, kuomet nėra garantijos, kad skola bus priteista. Atitinkamai ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau –­ ir SVI) 146 straipsnis reglamentuoja būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimą, kai yra pateikiamas vykdomasis dokumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio užtikrinimui. Tuo tarpu antstolė vykdo nepiniginio pobūdžio kategorijos vykdomąją bylą, kuri yra tęstinio pobūdžio, siekiant apsaugoti vaikų ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų interesus, kad nebūtų prarastas tarpusavio ryšys. Šio pobūdžio vykdomasis dokumentas yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI skyriuje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės Raimondos Pauzienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0183/22/00112, kurioje 2022 m. sausio 19 d. antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-962/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje teismas nustatė laikiną, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikomą, S. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, t. y. 1) Atsakovas S. G. bendrauja su dukromis G. G. ir E. G. 2022 m. sausio 6 d., dalyvaujant ieškovei G. G., socialiniam darbuotojui, nepilnamečių vaikų tėvų ir socialinio darbuotojo suderintu laiku, ne trumpiau kaip dvi valandas; 2) vėlesni atsakovo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. susitikimai vyksta 2022 m. sausio 13 d., 20 d., 27 d. (ketvirtadieniais), 18–20 val., dalyvaujant ieškovei G. G., neutralioje šalių suderintoje vietoje; 3) pradedant nuo 2022 m. vasario 3 d. (ketvirtadienio), atsakovas S. G. kiekvieną mėnesio ketvirtadienį bendrauja su dukromis G. G. ir E. G., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20:00 val. 4) vaikams negalint bendrauti su tėvu S. G. dėl vaikų ligos, užimtumo arba dėl ieškovės kaltės, ieškovė G. G. privalo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną informuoti apie tai atsakovą. Tokiu atveju bendravimo laikas yra perkeliamas į kitą artimiausią šalių suderintą dieną 5) tėvo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas. Pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui S. G. pasikeitusį telefono numerį.

Pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti 2022 m. kovo 7 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-183-7274; 2) kartu panaikinti ir kitus galimai esančius patvarkymus, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujama vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės G. G., kartu panaikinant ir antstolės visus atliktus vykdymo išlaidų paskaičiavimus, kuriais taipogi vykdymo išlaidos skaičiuojamos skolininkei.

Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų, atsiradusių antstolei vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstymo ir išieškojimo.

Dėl 2022 m. kovo 7 d. antstolės patvarkymo Nr. S-22-183-7274

2022 m. kovo 7 d. antstolė Raimonda Pauzienė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-183-7274, kuriuo reikalauja skolininkės darbovietę (duomenys neskelbtini) iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti vykdomoje byloje susikaupusias vykdymo išlaidas, kurios, vadovaujantis 2022 m. kovo 7 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-22-183-7270, sudaro 445,58 Eur.

Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Šių išlaidų sąrašas pateikiamas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, pagal nurodytą straipsnį inter alia (be kita ko) priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 su vėlesniais pakeitimais patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal CPK 610 straipsnį išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje Nr. e3K-3-321-313/2017 yra išaiškinęs, kad pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vykdymo išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš jų neinicijavusios šalies antstolis turi teisę išieškoti laikydamasis teisės normų reikalavimų tuomet, kai, įsiteisėjus teismo sprendimui, yra aišku, kad būtent šiai šaliai tenka pareiga tokias išlaidas padengti.

Antstolė 2022 m. kovo 23 d. priimtame patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą teigia, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl piniginio pobūdžio kategorijos byloje susidariusių vykdymo išlaidų, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ieškinio užtikrinimui. Taip pat nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 146 punktas reglamentuoja būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimą, tik kai yra pateikiamas vykdomasis dokumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio užtikrinimui.

Teismas sprendžia, jog antstolės argumentai dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 146 punkto taikymo yra nepagrįsti. Nors sutiktina su antstolės pozicija, jog minėtos kasacinio teismo bylos aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, tačiau kasacinio teismo pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, juolab, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 146 punktas aiškiai numato kas apmoka vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punktas numato bendrą taisyklę, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra numatyta išimtis, kad patirtos vykdymo išlaidos vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti apmokėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos 146 punkte nustatyta tvarka, t. y. jas turi apmokėti šalis, prašiusi jas taikyti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos vykdomoji byla Nr. 0183/22/00112 pradėta išieškotojo S. G. iniciatyva, jis pateikė antstolei vykdyti 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1106-962/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas (nustatyta iš susirašinėjimo su antstole). Antstolė 2022 m. kovo 7 d. priėmusi patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-183-7274, pareikalavo skolininkės darbovietę iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti vykdomoje byloje susikaupusias vykdymo išlaidas. Tačiau šiuo atveju esant aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui pareiga apmokėti visas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusias vykdymo išlaidas tenka būtent išieškotojui, o ne skolininkui. Darytina išvada, kad antstolė turėjo reikalauti, kad vykdymo proceso metu susidariusias vykdymo išlaidas atlygintų išieškotojas, kuris atlyginęs antstolės nurodytas vykdymo išlaidas, turi teisę CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu reikalauti sumokėtų vykdymo išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje byloje, kurioje ir buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skunde nurodytas 2022 m. kovo 7 d. antstolės Raimondos Pauzienės patvarkymas Nr. S-22-183-7274, kuriuo antstolė reikalauja skolininkės darbovietę iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti vykdomojoje byloje susikaupusias vykdymo išlaidas, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti kitus galimai esančius patvarkymus, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujama vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės G. G., ir patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo skolininkei.

Pirma, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia bylos šalims (antstoliui, išieškotojui, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams) susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą. Trečia, konkretus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar skundas paduotas nepažeidžiant CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo padavimo tvarkos ir CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Iš išdėstyto seka, kad suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų aišku, kokį konkrečiai antstolio procesinį veiksmą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, skundžia pareiškėjas, pareiga tenka pačiam pareiškėjui, o tokio skundo dalykas (reikalavimas) privalo būti suformuluotas aiškiai, nurodytas konkretus jo pagrindas (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 2S-1092-555/2020).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja suformulavo abstraktų (nekonkretų) prašymą, kuriuo prašo panaikinti galimai vykdomojoje byloje esančius patvarkymus. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nėra žinoma, kiek tiksliai antstolė šiai dienai yra parengusi raštų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų, taip pat nėra žinoma, kiek antstolė yra parengusi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, nes skolininkė praktiškai kiekvieną dieną iš antstolės gauna vis naujus raštus.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos nežinojimo apie antstolės vykdymo išlaidų paskaičiavimus ir nežinojimo kiek antstolė parengusi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, yra visiškai nepagrįstos. Pati pareiškėja skunde nurodo, jog minėtus antstolės dokumentus ji gauna. CPK 643 straipsnio 2 punktas numato skolininko teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja ar jos atstovė (pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį) negalėtų pasinaudoti suteikta teise susipažinti su vykdomąja byla, arba antstolė nebūtų leidusi to padaryti. Be to, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pirmiausia pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kadangi nesuformuluotas aiškus skundo dalykas ir pagrindas šioje dalyje, dėl ko todėl teismas neturi galimybės patikrinti, ar nepraleisti CPK 512 straipsnyje įtvirtinti terminai. Be to teismo vertinimu, nesuformulavus aiškus skundo dalyko ir pagrindo šioje dalyje, negalima spręsti, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi privaloma išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėją atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, kuriai turėjo būti žinomos aukščiau teismo nurodytos aplinkybės. Teismas privalo bylą spręsti pagal pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti skundo dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių bylos šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje galimai nėra).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti kitus galimai vykdomojoje byloje esančius patvarkymus, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujama vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės G. G., ir patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo skolininkei, paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11, 12 punktai).

Teismas pareiškėjai išaiškina, kad tinkamai suformulavus skundo dalyką ir pagrindą, ji gali pakartotinai kreiptis į teismą (per antstolį) dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo dalyje, kurioje teismas paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2022 m. kovo 7 d. antstolės Raimondos Pauzienės patvarkymą Nr. S-22-183-7274, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/00112.

Likusioje dalyje skundą palikti nenagrinėtą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas