Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. D., A. D., R. M., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas bei (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas, taip pat teismo prie bylos prijungti Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką su A. N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos – M.), kuri mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje jie pragyveno iki R. D. mirties.

Remiantis (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo išrašu, (duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašo išrašu bei ištuokos liudijimu, Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. raštu nustatyta, kad A. N. D. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1995 m. rugsėjo 14 d. yra įregistruota A. N. D. nuosavybės teisė į statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1975 m.), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1986 m.), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1975 m.), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1980 m.), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1975 m.), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1975 m.), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio statybos pabaigos metai – 1975 m.), – esančius (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1975 m. rugsėjo 30 d. Statinio priėmimo naudoti aktas bei 1995 m. rugpjūčio 21 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 21.

Į bylą pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo įregistruota A. N. D. nuosavybės teisė į minėtus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), fiksuota: 1995 m. rugpjūčio 21 d. Šakių rajono Plokščių seniūnijos pažymoje Nr. 21 nurodyta, kad A. N. D. vardu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota namų valda: gyvenamasis namas, penki ūkio pastatai su kiemo įregimais; 1975 m. rugsėjo 30 d. Statinio priėmimo naudoti akte fiksuota, kad valstybinė komisija nutaria priimti A. N. M. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijai, nesant esminių nukrypimų nuo projekto.

Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad minėtus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pasistatė R. D. ir A. N. D., gyvendami santuokoje. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys šią aplinkybę patvirtina: kaip minėta, nustatyta, kad R. D. ir A. N. D. santuokoje pragyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), duomenys apie statinių statybos pabaigimo metus (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše fiksuota, kad gyvenamasis namas ir dauguma kitų statinių pastatyti 1975 m., o du statiniai baigti statyti vėliau – 1980 m. ir 1986 m.), gyvenamojo namo priėmimo eksploatacijai data – 1975 m. rugsėjo 30 d., leidžia teigi, kad minėti statiniai buvo pastatyti R. D. ir A. N. D. santuokos metu. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad, nepaisant to, jog minėtų statinių teisinė registracija buvo atlikta tik 1995 m. rugsėjo 14 d., A. N. D. esant santuokoje su A. D., minėti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė R. D. ir A. N. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, po R. D. mirties liko paveldėtino turto.

Kadangi A. N. D. buvo R. D. sutuoktinė, ji turėjo teisę paveldėti šio turtą kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)) (duomenų, kad R. D. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti sutuoktinio turtą, A. N. D. turėjo per 6 mėnesius nuo sutuoktinio mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1-4 dalys). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais (kuriems nuginčyti į bylą jokių duomenų nepateikta), niekas iš įpėdinių į notarą dėl R. D. palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pareiškėja įrodinėja, kad A. N. D. savo sutuoktinio R. D. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad po sutuoktinio R. D. mirties A. N. D. liko ir toliau gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties, po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei jos sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos, buities daiktai, A. N. D. visu R. D. priklausiusiu turtu naudojosi. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad A. N. D. savo sutuoktinio R. D. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 6 mėnesiams nuo jo mirties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitokiu būdu gauti įrodymų, kad A. N. D. priėmė savo sutuoktinio R. D. palikimą, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės. Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2024 m. spalio 3 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. išduoti liudijimai bei Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. N. D. palikimą yra priėmę įstatyminiai pėdiniai – jos vaikai, jų tarpe ir pareiškėja A. S.. Todėl palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajai A. N. D., kurios palikimą yra priėmusi, priklausiusį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjos reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N. D., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 25,76 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,76 Eur (dvidešimt penkis eurus septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Artea bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2YT-7683-1021/2025, pareiškėjos asmens kodą).

Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjos atstovui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.