- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-1007-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10604-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- Butų savininkų bendrijos „Vilnius“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G.,
dalyvaujant apeliantės (atsakovės) atstovei advokatei R. M., ieškovės atstovei advokatei S. S.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18662-920/2014/2015 pagal ieškovės Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Butų savininkų bendrija „Vilnius“ ieškinyje (b. l. 54 – 57) prašė priteisti iš atsakovės M. M. 952,55 Lt dydžio įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Dublike ( b. l. 80 – 83) ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Name, yra įkurta namą administruojanti Butų savininkų bendrija „Vilnius“, kuri rūpinasi šio daugiabučio namo eksploatacija bei priežiūra. Atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškove, dėl ko susidarė 952,55 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. 1 d. iki 2014 m. gegužės mėn. 1 d., kuris priteistinas iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ( b. l. 67 – 70), tripliku su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis už 2011 m. birželio mėn.–2014 m. kovo mėn. atsakovė nėra sumokėjusi 537,84 Lt kaupiamųjų lėšų. Pažymėjo, kad nemokėti bendrijai kaupiamųjų lėšų atsakovė pradėjo nuo 2012 m. liepos mėn. ir iki 2014 m. balandžio 1 d. yra nesumokėjusi 199,92 Lt (9,52 x 21 mėn.), o nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, turėjo sumokėti 38,08 Lt. Kas mėnesį nemokėdama po 9,52 Lt, nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio ir nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio yra įsiskolinusi 238 Lt (9,52 Lt x 25 mėn.), todėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu, 199,92 Lt skolą ir 38,08 Lt nesumokėtus už 2014 m. balandžio - liepos mėnesius sumokėjo, o 2014 m. spalio 3 d. – sumokėjo 211, 61 Lt skolos dalį skirtą bendrijos buhalterės atlyginimams už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės M. M. ieškovei Butų savininkų bendrijai „Vilnius“ 502,94 Lt (145,66 Eur) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos 502,94 Lt/145,66 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt/20,85 Eur žyminį mokestį ir 1000 Lt /289,62 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisė iš atsakovės M. M. valstybei 11,62 Lt /3,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad ieškovė teikė daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas (CK 4.82 str. 3 d.). Atsakovės paskaičiavimu skolinis įsipareigojimas ieškovei sudaro 238 Lt sumą, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes atsakovė teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad atsakovė po ieškinio priėmimo teisme dienos, daliniais mokėjimais padengė ieškovei susidariusį įsiskolinimą 449,61 Lt suma. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovei apie bendrijai mokėtinas sumas buvo žinoma, o 2014-04-16 BSB „Vilniaus“ veiklos revizijos aktas patvirtino, kad bendrijoje dokumentai tvarkomi sąžiningai, bendrijos pirmininkė ir buhalterės veikloje pažeidimų nenustatyta (b.l. 23-25). Taip pat teismas pažymėjo, kad 2012-11-27 Kauno apskrities VPK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bendrijos pirmininkei N. K. nenustačius veikos, turinčios nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 112-113).
Esant nustatytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems rašytiniams įrodymas, atsakovei iš dalies sutikus su ieškiniu, teismas darė išvadą, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai ir laiku neįvykdė, todėl ieškinį tenkino visiškai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė skolą, kuri mažintina, atsakovės po ieškinio priėmimo sumokėtų įmokų suma, ir iš atsakovės ieškovei priteisė 502,94 Lt likusį įsiskolinimą (CK 4.82 str. 3 d.). Nurodė, kad piniginę prievolę įvykdyti praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).
Ieškinį tenkinus visiškai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 93 str. 1 d., b.l. 5, 116-119).
Valstybei iš atsakovės priteisė 11,62 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde ( b. l. 131 – 136) prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti žodinio proceso tvarka nuo pasirengimo nagrinėjimui stadijos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti 2015 m. sausio 23 d. A. O. M. paaiškinimą. Nurodo, kad teismui nesurengus žodinio bylos nagrinėjimo, kilo būtinybė prie bylos prijungti papildomus dokumentus, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.
Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
Atsiliepimas
1. Teismas priėmė sprendimą, nenagrinėdamas, neanalizuodamas, nevertindamas ir motyvuotai nepagrįsdamas atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike pareikštų prieštaravimų ir reikalavimų. Teismas pagrindė skundžiamą sprendimą vien tik teiginiais.
2. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 2 ir 3 skirsniuose nustatyta, kad, be raštiško buto savininko sutikimo, per mėnesį į kaupiamąjį fondą mokamas mokestis negali būti didesnis nei 0,70 Lt už kvadratinį metrą, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti vienkartinę 214,16 Lt įmoką į kaupiamąjį fondą yra aiškiai nepagrįstas. Revizijos akto už 2012 metus atsakovė iki šiol nėra gavusi, todėl bendro pinigų likučio 2012 m. sausio 1 d., nežino ir negali įvertinti reikalavimo į kaupiamąjį fondą sumokėti papildomą 214,16 Lt įmoką, teisingumo. Ieškovei iki šiol nepateikus patikimų įrodymų, kurie įrodytų, kad kaupiamojo fondo lėšų atliktiems darbams apmokėti nepakako ir neįrodžius, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiko bendrąsias atsakovės, kaip buto savininkės teises ir teisėtus interesus, teismas privalėjo ieškinį atmest. Teismui to nepadarius, 214,16 Lt kaupiamųjų lėšų priteisimo iš atsakovės dalyje, skundžiamas sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir neteisingas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir turi būti panaikintas, bendrijos ieškinį šioje dalyje, jį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
3. 2011 m. balandžio 28 d. vykusiame susirinkime, buhalterei nutarta buvo mokėti po 300 Lt per mėnesį, bet protokole įrašyta buvo 330 Lt atlyginimo suma. Atsakovė ėmė reikalauti pateikti bendrijos veiksmus, padidinant mokamą atlyginimą buhalterei bei 30,98 procentų SODRAI mokėjimus pateisinančius dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Laikydama tokius bendrijos veiksmus neteisėtais, atsakovė nustojo mokėti lėšas bendrijos pirmininkės, buhalterės ir valytojos atlyginimams. 2014 metais teismo dėka gavusi dalį reikalautų dokumentų, atsakovė, jų pagrindu, 2014 m. spalio 3 d. 211,61 Lt buhalterės ir valytojos atlyginimui sumokėjo. Pinigų pirmininkės atlyginimui nemoka, nes ji, neteisėtai bendrijos lėšomis kas mėnesį po 30,98 procentus mokėjo SODRAI. Pateikus atsakovei duomenis, įrodančius, kad atsakovė privalo sumokėti 205,20 Lt (416,81 - 211,61 = 205,20), sumokėtų nurodytą sumą geranoriškai.
4. Teismo sprendime sutrumpinti motyvai galėjo būti surašyti tik atlyginto ieškinio dalyje, o ieškinio nepripažinimo dalyje, sprendimas surašytas turi būti įvertinus visus šalių teismui pateiktus įrodymus ir konstatuojant, kuriuose, šalių pateiktuose dokumentuose ( ieškinyje, atsikirtime, dublike ir triptike) pagrindais turinčios reikšmės bylai aplinkybės yra nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas išnagrinėtoje byloje, kokio dydžio bei kodėl ieškinys tenkinamas ir kt. Skundžiamas sprendimas, kuriuo priteista 502,94 Lt nekonkretizuotas. Neaišku, kokie faktiniai duomenys patvirtina būtent tokio dydžio ieškinio pagrįstumą, kokių konkrečių mokesčių nemokėjimas ir kas pateisina būtent tokio dydžio skolos buvimą. Skundžiamu sprendimu teismas iš viso nesprendė atsakovės savarankiškų reikalavimų dėl teismo išlaidų priteisimo atsakovei, o kaupiamųjų lėšų nemokėjimo ir nemokėjimo lėšų atlyginimams dalyje, apsiribojo vien tik deklaratyviu 502,94 Lt skolos konstatavimu. Tai duoda pagrindą konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimą CPK 327 str. 2 d. pagrindu.
5. Teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė 72 Lt (20,85 eurus) žyminio mokesčio ieškovei. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. 2,4,5 punktų pagrindu butų savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų su bendrijos veikla susijusių reikalavimų, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Būtent todėl, kreipdamasi į teismą ir pareiškimu, ir ieškiniu, nuo jų apmokėjimo žymimu mokesčiu, atleista buvo ir CPK 83 str. 1 d. 14 p. pagrindu. Bendrijos be pagrindo sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis skundžiamu sprendimu turėjo būti jai sugrąžintas, o ne priteistas Bendrijai iš atsakovės, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 str. 1 d. pagrindu.
6. Bylinėtis su Bendrija atsakovė buvo išprovokuota Bendrijos vadovybės neteisėtais veiksmais, netinkamu elgesiu su atsakove. Viso to pasekoje atsakovė buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas samdant advokatą atsiliepimo į ieškinį, tripliko, apeliacinio skundo surašymui, nes pati, neturėdama tam specialių žinių ir nežinodama reikalaujamų dokumentų surašymui keliamų reikalavimų, pati jų surašyti nemoka. Tokių atsakovės išdėstytų faktų teismas iš viso nesvarstė, nevertino ir dėl teismo išlaidų nepriteisimo ieškovei, nepasisakė. Atsakovės nuomone, priteisimas iš atsakovės ieškovei visų jos reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų, neabejotinai neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės kriterijų, todėl, šioje dalyje, ieškovės ieškinys pilnai tenkinamas, nepagristai. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovė yra kalta dėl teismo išlaidų atsakovei atsiradimo ir todėl iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti ženkliai sumažintos arba iš viso nepriteistos.
7. Teismas, nurodė, kad iš ieškovo priimtas ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau faktiškai, bendrųjų ginčo teisenos taisyklių reikalavimų nesilaikė. CPK 225 str. 7 d. pagrindu gavęs atsakovės 2014 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepimą į Bendrijos ieškinį ir privelėdamas arba nustatyti parengiamojo posėdžio vietą datą, arba nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba priimti CPK 232 str. nurodytą nutartį, faktiškai motyvuoto nutarimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, nepriėmė, bet dubliko surašymui atsakovės atsiliepimą nusiuntė ieškovui, o po to, jo surašytą dubliką tripliko surašymui atsiuntė atsakovei.
8. Atsakovė nebuvo informuota apie tai, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Be to, atsakovės ir ieškovo surašytuose paruošiamuosiuose dokumentuose (dublike ir triplike) prašymo nagrinėti bylą rašytinio proceso būdu, nebuvo.
9. Pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, CPK 227 str. 4 d. pagrindu atsakovės pareikšti prašymai iš Bendrijos išreikalauti atsiliepime ir triplike nurodytus dokumentus, kuriuos atsakovė laiko sprendimo priėmimui galėjusiais turėti lemiamą reikšmę, liko visai nesvarstyti ir nevertinti. Sprendimo priėmimas rašytinio proceso tvarka, neišreikalavus iš Bendrijos pirmininkės atsakovės prašytų išreikalauti dokumentų ir jų bei kartu su ieškiniu Bendrijos pateiktų dokumentų teisingumo bei teisėtumo nepatikrinimas ir neįvertinimas motyvuotai pagrįstu sprendimu, rodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas yra grubiai pažeidus procesinės teisės normas, numatytas CPK 153 str. 3 d., 177 str. 1, 3 d., 183 str., 185 str., 199 str. 4 d., 225 str. 7 d., 227 str., 232 str., 235 str., 265 str. bei LR Konstitucijos ir EŽTT Konvencijos reikalavimus. Skundžiamą sprendimą nepagrįstai priėmus rašytinio proceso tvarka, apie nutarimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka atsakovei nepranešus, priimtame sprendime neišanalizavus ir įstatymo nustatyta tvarka neįvertinus atsakovės atsiliepime ir triplike išdėstytų faktų, ieškinio išnagrinėjimu rašytinio proceso tvarka nepagrįstai susiaurinus atsakovės teises, yra šiurkščiai pažeista atsakovės teisė į teisingą procesą, todėl atsakovės atžvilgiu priimtas neobjektyvus ir šališkas sprendimas taip pat turi būti panaikintas CPK 329 str. 2 d. 4 p. bei 330 str. pagrindais.
Šalies argumentai
Apeliantė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovės Butų savininkų bendrija „Vilnius“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 142 – 146) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą bei skirti atsakovei 500 Eur dydžio baudą iš kurios pusę (250 Eur) priteisti ieškovei. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl 214,16 Lt sumos sumokėjimo buvo priimtas sprendimas butų savininkų bendrijos „Vilnius“ visuotiniame narių susirinkime 2011-04-28, kuriame buvo nutarta rinkti iš kiekvieno buto po 4,50 Lt/m² namo bendrų sienų remontui. Šiame susirinkime atsakovė dalyvavo. Tai, kad atsakovė nepasirašė ant sąmatos nepatvirtina fakto, jog atsakovei nebuvo žinoma apie priimtą bendrijos narių sprendimą. Šiuo metu nustatytą mokestį yra sumokėję visi namo gyventojai išskyrus atsakovę. Atsakovė duomenų apie tai, kad kreipėsi dėl paskaičiavimų su įrodymais apie kaupiamųjų lėšų sukaupimą gavimą bei apie tai, kad negavo šių duomenų nepateikė. Atsakovė nemoka skolos piktybiškai ir bando ieškoti formalių pagrindų skolos mokėjimui išvengti.
2. Atsakovė būdama bendrijos revizore atliko reviziją ir aktuose konstatavo, kad visos išlaidos įformintos teisingai. Su organizacijomis „SoDra“ ir „Santermita“ atsiskaitoma laiku. Visos išlaidos įformintos teisingai. Akivaizdu, kad atsakovė surašydama aktus negalėjo nematyti protokolo, kuriame nustatyti algų dydžiai. Jeigu ir nematė šio dokumento, tai ji konstatuodama kad su „SoDra“ ir „Santermita“ atsiskaityta laiku bei kad visos išlaidos įformintos teisingai negalėjo nematyti kokio dydžio algos mokamos, nes būtent nuo algos dydžio ir priklauso įmokų dydis „SoDra“. Be to, atsakovė kaip bendrijos revizorė tikrino bendrijos čekių knygeles ir bankines operacijas, kuriose matosi išmokėtų atlyginimų dydis. Atsakovė 2009-02-24 ir 2011-04-28 protokolus yra gavusi 2012 metais, tačiau jų neginčijo iki šiol. Taigi jau yra praėjęs 3 mėnesių senaties terminas minėtiems dokumentams ginčyti, todėl atsakovei jie yra privalomi vykdyti.
3. Nors atsakovė dėl neva savo teisių pažeidimo jau yra kreipusis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūros ir kontrolės komisiją bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalinę policiją, tačiau šios institucijos jokių pažeidimų nerado.
Šalies argumentai
4. Apeliantė prašydama iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų melagingai ir nepagrįstai teigia, kad bylinėtis buvo išprovokuota bendrijos vadovybės neteisėtais veiksmais. Apeliantė apie ginčijamus dokumentus žinojo. Ji neįrodė, kad kreipėsi dėl duomenų pateikimo, o bendrija atsisakė šiuos duomenis pateikti. Apeliantė dalį dokumentų jau yra gavusi Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nepažeidė civilinio proceso nuostatų bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka. Apeliantė nenurodė kaip nesant jos nurodytų pažeidimų būtų pakitęs teismo sprendimas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė prieštarauja dėl apeliantės prašymo prijungti A. O. M. paaiškinimą. Paaiškinimas buvo surašytas 2011-04-28 buvusius faktus, todėl nėra visiškai aišku, ir atsakovė nenurodė, kodėl jo nepateikė kartu su atsiliepimu ar tripliku. Apeliantė bando teismui sudaryti regimybę apie jos neva procesinių teisių suvaržymą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tuo tik vilkindama skolos grąžinimą.
7. Atsakovės elgesys yra netinkamas, ji piktnaudžiauja savo teisėmis, ginčija akivaizdžius dalykus, įrodinėjimo naštą apie dokumentų negavimą nepagrįstai bando perkelti ieškovei, į bylą dokumentus teikia pavėluodama. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo atsakovei skirti 500 Eur dydžio baudą ir pusę jos 250 Eur priteisti ieškovei. Baudos skyrimas šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo principus ir papildomai būtų vertinama kaip prevencinė priemonė prieš nepagrįstą ir formalų bylinėjimąsi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės prievolės bendrijai mokėti privalomus mokesčius.
Apeliantės nuomone, skola ieškovei iš jos priteista nepagrįstai. Apeliantė teigia, kad su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaitė ir atsiskaito, o priteista 502,94 Lt suma (214, 16 Lt vienkartinė kaupiamųjų lėšų suma ir kita dalis 288 Lt darbuotojų atlyginimams bei Sodrai) nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo bei jos atstovė apeliacinės instancijos 2014 08 24 teismo posėdyje argumentavo tuo, kad ieškovė neįrodė, jog kaupiamųjų lėšų bendrija neturėjo ar jų nepakako priimant bendrijos susirinkimo nutarimą 2011-04-28 Nr.9 dėl sienų hermetizavimo, teigia, kad be pagrindo buhalterei paskaičiuotas 330 Lt atlyginimas, kai buvo nuspręsta mokėti 300 Lt/mėn.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 18). Šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus valdo ieškovė – Butų savininkų bendrija „Vilnius“.
Lietuvos Respublik?s daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012-04-12 Nr. XI-1967 redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t.t. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą žiniaraštį 2011-06-01 dienai už butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi 206, 82 Lt t skola bei 41, 04 Lt eksploatacinės išlaidos, nuo 2011-06-01 iki 2014-04-01 skola bendrijai išaugo iki 952, 55 Lt ((b. l. 6-7, 26-34). Ieškovės priskaičiuoti mokesčiai atsakovei yra pagrįsti, priskirtini įstatymo numatytoms būtinoms, su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, išlaikymu susijusioms išlaidoms. Ieškovės apskaičiuota atsakovei mokėti 214,16 Lt įmoka į kaupiamąsias lėšas 2011-06-01 dienai, remiantis Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ 2011-04-28 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 9 nutarimu, kuriuo nuspręsta atlikti namo šoninių sienų remonto darbus ir už juos apmokėti iš gyventojų surenkant papildomai po 4, 5 Lt už 1 kv. m. buto ploto nuo 2011-05-01 (b. l. 10-11, 26). Šio 2011-04-28 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo įstatymų nustatyta tvarka atsakovė neskundė. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji negali įvertinti reikalavimo į kaupiamąjį fondą sumokėti papildomą 214,16 Lt įmoką teisingumo. Be to apeliantė savo 2014-06-25 teiktuose prieštaravimuose nurodė, kad šios padidintos kaupiamosios lėšos buvo sumokėtos už 2011-07-05 pirmininkės apmokėtą padidintos vertės sąmatą, neginčija aplinkybės, kad sąmatą dėl šių lėšų panaudojimo bei revizijos aktą dėl 2011 m. bendrijos lėšų panaudojimo gavo. Iš byloje esančių duomenų: 2011 m. spalio 2 d. bendrijos narių neeilinio visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 13 turinio, darbų sąmatos, namo gyventojų pareiškimo (b.l.75-76, 89, 91-93) matyti, kad už namo sienų ir siūlių hermetizavimo darbus V. R. IĮ bendrija sumokėjo 12 528 Lt, darbai atlikti tinkamai, 2011-04-28 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta iš namo gyventojų surinkti lėšas namo sienų hermetizavimui – 12 528 Lt arba po 4, 50 Lt už 1 kv. m. , galiojantis.
Pagal CK 4. 83 straipsnio 4 dalį Buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad buvo būtina atlikti sąmatoje nurodytus namo sienų hermetizavimo ir kitus remonto darbus. Atsakovė, būdama daugiabučio namo buto savininke ir bendrijos nare (iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, neginčijo nei 2011-04-28 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo dėl lėšų namo remontui po 4, 50 Lt už 1 kv. m. surinkimo ( t.y. apskaičiuoto atsakovei 214, 16 Lt vienkartinio mokesčio), nei atliktų darbų apimties, dydžio pagrįstumo, todėl nesant jokių faktinių duomenų apie šio mokesčio nepagrįstumą, apeliantė turi pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo remontu (CK 4.82 str. 2 d. ir 3 d.)
Byloje pateikti duomenys patvirtina bei atsakovė ir jos atstovė neginčija aplinkybės, kad atsakovė ginčijamu laikotarpiu mokėjo mokesčius iš dalies, tačiau įsiskolinimo nepadengė.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė be pagrindo buhalterei skaičiavo atlyginimą po 330 Lt/mėn., nors susirinkime buvo nutarta mokėti po 300 Lt/mėn., dėl to atsakovė neprivalo mokėti bendrijai priskaičiuoto po 12, 67 Lt/mėn. mokesčio darbuotojų atlyginimams ir po 3, 92 Lt/mėn. mokesčio Sodrai. Apeliantės atstovė 2014 08 24 teismo posėdyje palaikė šiuos apeliantės argumentus, paaiškino, kad atsakovė mokėjo po 5 Lt /mėn. darbuotojų atlyginimams, dėl to ir susidarė apie 288 Lt skola. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant galiojančiam ir nepanaikintam bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2004 28 nutarimui (protokolas Nr. 9), kuriuo nutarta bendrijos buhalterei mokėti 330 Lt/mėn. atlyginimą, apeliantės argumentai, kad 2012-11-27 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotas liudytojos N. K. paaiškinimas, jog buvo nubalsuota bendrijos buhalterei mokėti po 300 Lt/mėn. atlyginimą, nėra lemiantys ir nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti ginčijamu laikotarpiu priskaičiuotą mokestį po 12, 67 Lt/mėn. darbuotojų atlyginimams bei po 3, 92 Lt/mėn. Sodrai. Pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad ieškovė šiuos mokesčius apskaičiavo neteisingai, atsakovė nepateikė, todėl abejoti ieškovės pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad apeliantė buvo kviečiama į 2013-06-12 d. bendrijos susirinkimą išsiaiškinti dėl skolos, jai išaiškinta teisė dalyvauti bendrijos susirinkimuose bei gauti informaciją, 2014 m. gegužės 7 d. jai išsiųsta pretenzija dėl 952, 55 Lt įsiskolinimo bei siūloma sumokėti skolą (b. l. 13-15, 16-17, 19-20). Atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog su ieškove aiškinosi skolos susidarymo aplinkybes, jog buvo atvykusi susipažinti su buhalteriniais dokumentais, kaip jai buvo pasiūliusi ieškovė, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė nepateikė ir nepateikia jokių duomenų apie susidariusią skolą.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė 72 Lt (20,85 eurus) žyminio mokesčio ieškovei, nes ieškovė remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. 2,4,5 punktų bei CPK 83 str. 1 d. 14 p. pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o bylinėtis su Bendrija atsakovė buvo išprovokuota Bendrijos vadovybės neteisėtais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko šiuos apeliacinio skundo argumentus bei argumentus, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeisti teisingumo, protingumo principai ar neatsižvelgta į ginčo šalių interesus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčo teisinius santykius kvalifikavo pagal CK 4.82 str. 3 d. (dėl atsakovės kaip buto savininkės pareigos mokėti mokesčius, kitas įmokas bei apmokėti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas), todėl bendrija kaip juridinis asmuo pagal ginčo pobūdį nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ginčas kilęs ne dėl reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, todėl netaikytinos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. bei CPK 83 str. 1 d. 14p.nuostatos.
Ieškinys pareikštas dėl 952, 55 Lt skolos priteisimo teisme priimtas 2014 m. rugpjūčio 1 d., atsakovė iš dalies pripažino ieškinį ir kartu su atsiliepimu į ieškinį bei tripliku pateikė 2014 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymą - dėl 238 Lt ir 2014 m. spalio 3 d. - dėl 211, 61 Lt skolos sumokėjimo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė po ieškinio priėmimo teisme dienos, daliniais mokėjimais padengė ieškovei susidariusį įsiskolinimą 449,61 Lt suma, todėl priteisė iš atsakovės likusią skolos dalį - 502, 94 Lt (952, 55 Lt-238 Lt-211,61 Lt) bei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tik po bylos iškėlimo teisme iš dalies atsiskaitė su ieškove, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovei jos prašymu priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovė 2015 08 24 teismo posėdyje pateikė prašymą bei 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančius dokumentus. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydis (2015 m. kovo 19 redakcija) 8. 19 p. už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą, atstovavimo teisme valandą numatytas koeficientas 0,1, taigi maksimalus užmokesčio dydis už 1 val. gali būti 69, 98 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K1 – 699,8 Eur). Atsižvelgiant į posėdžio trukmę (2 val.), bylos sudėtingumą bei apimtį konstatuotina, kad pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
1, 48 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), dėl to nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu, kurį ieškovės atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė ir prašė tenkinti. CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių prašoma skirti baudą atsakovei, nesudaro pagrindo tokio prašymo tenkinimui, nes atsakovė turi visas šalies procesines teises, numatytas CPK 42 str., todėl jos prieštaravimas, nesutikimas su ieškiniu ar procesinio sprendimo apskundimas apeliacine tvarka negali būti laikomas piktnaudžiavimu CPK 95 straipsnio nuostatų prasme (CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti Butų savininkų bendrijai (įmonės kodas – 135352560, buveinės adresas V. Krėvės per. 20-33 Kaune).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.