- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-473-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05280-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- D. V., Z. M., T. A. K., G. S. K., A. J., E. J., A. S., K. K., V. M., R. M.
- Trečiasis asmuo
- daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, M. S., S. S., E. K., V. M., R. M., K. S., R. S., T. P., R. P., D. M., I. M., Z. M., A. J., E. J., A. S., D. V., G. S.-K., T. A. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.42.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K., atsakovų D. V. ir Z. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1871-375/2020 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams T. A. K., G. S. K., A. J., E. J., A. S., D. V., Z. M. dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, M. S., S. S., E. K., V. M., R. M., K. S., R. S., T. P., R. P., D. M., I. M., pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams T. A. K., G. S.-K. ir D. V. dėl nuosavybės teisės gynimo ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pašalinimo, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Z. M., A. J., E. J., A. S., N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, M. S., S. S., E. K., V. M., R. M., K. S., R. S., T. P., R. P., D. M., I. M., išvadą duodanti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos priežiūros skyrius, pagal atsakovės (pagal ieškinį) D. V. priešieškinį atsakovams K. K. (ieškovui pagal ieškinį), V. M. ir R. M. (tretiesiems asmenims pagal ieškinį) dėl patalpų pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) pripažinimo buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu ir leidimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), A. S., D. V., G. S.-K., T. A. K., N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, Z. M., A. J., E. J., M. S., S. S., E. K., K. S., R. S., T. P., R. P., D. M., I. M., ir pagal atsakovės (pagal ieškinį) Z. M. priešieškinį atsakovams (ieškovui pagal ieškinį) K. K., V. M. ir R. M. (tretieji asmenys pagal ieškinį) dėl leidimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčių sutikimo ir nuosavybės dalių pripažinimo, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), A. S., D. V., G. S.-K., T. A. K., N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, A. J., E. J., M. S., S. S., E. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. K. 2017 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. A. K., G. S.-K., A. J., E. J., A. S., D. V., Z. M. dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, M. S., S. S., E. K., V. M., R. M., K. S., R. S., T. P., R. P., D. M., I. M., kuriame prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti 18,46 kv. m. pastogės patalpos (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis 2015 m. lapkričio 16 d. atliktus matininkės V. J. bei nuosavybės dalis pagal 2015 m. lapkričio 16 d. pastogės dalių paskaičiavimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti 18,46 kv. m. pastogės patalpos (duomenys neskelbtini) ir bendraturčių nuosavybės dalis pagal 2015 m. lapkričio 16 d. pastogės dalių paskaičiavimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), paruoštą matininkės V. J., taip pat pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti 23,57 kv. m. koridoriaus patalpos (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis 2015 m. lapkričio 16 d. atliktus matininkės V. J. ir nuosavybės dalis pagal 2015 m. lapkričio 16 d. patalpos (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti 23,57 kv. m. koridoriaus patalpos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis 2015 m. lapkričio 16 d. atliktus V. J. ir nuosavybės dalis pagal 2015 m. lapkričio 11 d. patalpos (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), paruoštą matininkės V. J.. Ieškovas K. K. 2017 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. A. K., G. S.-K. ir D. V. dėl nuosavybės teisės gynimo ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pašalinimo, tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Z. M., A. J., E. J., A. S., N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ritama“, M. S., S. S., E. K., V. M., R. M., K. S., R. S., T. P., R. P., D. M., I. M., išvadą duodanti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos priežiūros skyrius, kurį 2017 m. birželio 12 d. ir 2018 m. sausio 24 d. patikslino ir prašė teismo įpareigoti atsakovus leisti ieškovui netrukdomai patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpes, kurių bendras plotas 30,68 kv. m., esančios pastate (duomenys neskelbtini)– t. y. įeiti, nešti daiktus ar kitaip naudotis nurodyta bendro naudojimo patalpa bei įpareigoti atsakovus G. S.-K. ir T. A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti perdangą tarp buto (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini) kv. m., ir virš jos esančios palėpės, o atsakovę D. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje įrengtą 1,91 kv. m. ploto sanitarinį mazgą ir 2,28 kv. m. sandėlio patalpą, demontuojant sieną ir išardant sanitarinio mazgo inžinierinius įrenginius ir tinklus. Nurodė, kad jis, atsakovai ir tretieji asmenys yra pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 18,46 kv. m. pastogės patalpa (duomenys neskelbtini) priklauso visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčių dalys VĮ „Registrų centras“ neįregistruotos. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ tikslu atlikti pastato kadastrinius matavimus (juos atliko matininkė V. J.) ir užsakė pastogės patalpų dalių paskaičiavimo projektą (2015 m. lapkričio 16 d. pastogės dalių paskaičiavimo projektas parengtas matininkės V. J.). Pagal jį kiekvienam bendraturčiui proporcingai jo turimai daliai yra paskaičiuota patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti neįrengtos pastogės kadastro duomenis ir daiktines teises į ją. Tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi jis buvo pasirašytas ne visų bendraturčių, kurie buvo informuoti apie atliktus pastogės patalpų įteisinimo darbus, sutikimas buvo visiems pateiktas, bet ne visi jį pasirašė. 23,57 kv. m. koridoriaus patalpa (duomenys neskelbtini) taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams. Bendraturčių dalys VĮ „Registrų centras“ neįregistruotos. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ tikslu atlikti koridoriaus patalpos kadastrinius matavimus (juos atliko matininkė V. J.) ir užsakė bendro naudojimo koridoriaus (duomenys neskelbtini) patalpos dalių paskaičiavimo projektą (2015 m. lapkričio 11 d. patalpos (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektas parengtas matininkės V. J.). Pagal jį kiekvienam bendraturčiui proporcingai jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskaičiuota patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti duomenis, tačiau prašymas buvo atmestas nurodant, kad reikalingas visų bendraturčių sutikimas. Bendraturtė D. V. nuosavybės dalis į patalpą (duomenys neskelbtini) yra įregistravusi. Bendraturčiai buvo informuoti apie atliktus patalpos (duomenys neskelbtini) įteisinimo darbus, jiems buvo pateiktas sutikimo tekstas, tačiau ne visi sutiko pasirašyti. Dėl bendraturčių atsisakymo įregistruoti kadastrinius matavimus ir daiktines teises ieškovas patyrė išlaidų – mokėjo už kadastrinius matavimus, bet negali naudotis jam priklausančia turto dalimi. Nemotyvuotas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ieškovui pripažintina teisė be atsakovų sutikimo įregistruoti pastogės patalpas ir koridoriaus patalpas. Atsakovai nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą įregistruoti kadastrinių matavimų duomenis ir neįrodė, kad tai kaip nors pažeistų jų teises. Pasiakydamas dėl ieškinio reikalavimų dėl nuosavybės teisės gynimo ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pašalinimo ieškovas nurodė, kad atliekant jo užsakytus koridoriaus (duomenys neskelbtini) ir neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams G. S. – K. ir T. A. K., yra neteisėtai padidintas pastogės sąskaita, o butas (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei D. V., taip pat yra neteisėtai padidintas pastogės sąskaita, joje įrengiant sanitarinį mazgą ir sandėlio patalpą. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas, kaip bendro naudojimo patalpų bendraturtis, negali tomis patalpomis naudotis, nes durys užrakintos, dalyje palėpės išardyta perdanga tarp palėpės ir (duomenys neskelbtini) buto, o (duomenys neskelbtini) bute įrengtas sanitarinis mazgas ir sandėlio patalpa. 2017 m. sausio 31 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus su prašymu panaikinti visas kliūtis jam patekti į palėpės patalpas ir ja naudotis, tačiau atsakymo negavo. Atsakovai jokio statybos leidimo nurodytiems darbams neturi, todėl laikė, jog tai yra savavališkos statybos. Nurodė, kad atsakovai trukdo naudotis bendro naudojimo patalpomis. Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, užtenka tik nurodyti faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Z. M. 2017 m. balandžio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo K. K. ieškinį dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai dar 2009 m. yra įsteigę bendriją, kuri ir sprendžia visus su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus. Ieškovas yra bendrijos valdybos narys, todėl privalo laikytis įstatymų. Jis privalėjo pirmiausia kreiptis į bendriją dėl ginčo patalpų ir jų įregistravimo. Ieškovas neįvertino aplinkybės, kad pateikiami duomenys yra klaidingi ir yra būtinas jų taisymas. Eksplikacijoje pateikiami duomenys apie neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini), tačiau ją sudaro dvi neįrengtos patalpos pastogės plane pažymėtos simboliais (duomenys neskelbtini). Patalpos (duomenys neskelbtini) bendras plotas sudaro 11,04 kv. m., o patalpos (duomenys neskelbtini) – 7,42 kv. m. Eksplikacija bei parengtu pastogės dalių apskaičiavimo projektu matininkė V. J. dalina neegzistuojančią patalpą 26-2. Tokios patalpos nėra, o šiai patalpai priskirti 7,42 kv. m. persidengia su Z. M. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini). Tai, kad patalpos persidengia matosi iš matininkės O. R. parengto pastogės patalpos plano. Z. M. 1993 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) butą, kurio plotas 55,41 kv. m. Iš matininkės O. R. parengtos nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos ir joje esančios vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog faktiškai Z. M. priklausančio buto bendrą plotą sudaro 55,95 kv. m., t. y. faktiškai naudojamas plotas nuo išpirktojo skiriasi labai neženkliai, tik 0,55 kv. m. Z. M. 1993 m. įsigijusi butą jokių rekonstrukcijų ar pakeitimų neatliko. Nurodė, kad jai nėra žinoma, kaip matininkė V. J. galėjo parengti projektą, kuriame nurodyti klaidingi duomenys. Klaidingų duomenų įregistravimas sukels šalims neigiamas teisines pasekmes, nes šalys negalės naudotis ir disponuoti turtu, kuris realiai neegzistuoja. Patalpai (duomenys neskelbtini) pagal matininkės V. J. parengtą patalpos (buto) vidaus plotų eksplikaciją nėra suteiktas atskiras unikalus numeris. Ieškovas klaidina teismą, nes suformuluodamas reikalavimą dėl patalpos (duomenys neskelbtini) įregistravimo jos plotą nurodo su patalpa (duomenys neskelbtini), t. y. 18,46 kv. m., o ne 11,04 kv. m. Tenkinus tokį ieškovo reikalavimą būtų pažeistos ne tik Z. M., bet ir visų bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Ieškovas, rengdamas projektus ir eksplikacijas, jų su bendraturčiais nederino bei neužtikrino jų dalyvavimo atliekant matavimus. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane a-1 (1/4 dalis nuo 11,33 kv. m.). Turtą ieškovas įgijo paveldėjimo būdu. Teismui ieškovas pateikė nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, kurioje matininkė V. J. patalpos (buto) eksplikacijoje ieškovui priskyrė 15/1000 patalpos (duomenys neskelbtini) (0,35 kv. m.), kuri jam nuosavybės teise nepriklauso. Jis siekia įgyti daugiau, nei yra paveldėjęs. Bendro naudojimo koridorius (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl pakartotinas šios patalpos įregistravimas yra netikslingas. Nurodė, kad iš patalpos (duomenys neskelbtini) paskaičiavimo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog projektas parengtas pažeidžiant bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes patalpos (duomenys neskelbtini) dalys nustatytos nuo 23,57 kv. m., nors laisvas plotas sudaro tik 17,68 kv. m., kadangi ¼ (5,89 kv. m.) ploto priklauso D. V.. Nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės dalis ji yra įgijusi pirkimo-pardavimo sutartimi, matininkė turėjo rengti (duomenys neskelbtini) patalpos projektą apskaičiuodama dalis nuo 17,68 kv. m. ir atsižvelgdama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
3. Atsakovė A. S. 2017 m. balandžio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo K. K. ieškinį dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pirmiausia turėjo kreiptis į bendriją, juolab, kad ir pats yra bendrijos valdybos narys. Pagal bendrijos įstatus bendrijos valdyba išnagrinėja pareiškimus ir tik nesutinkant su atsakymu ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. 2016 m. sausio 26 d. įvyko bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl pastogės patalpos neprivatizuotų plotų paskirstymo. Į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl neprivatizuotų plotų paskirstymo pagal ieškovo įgalioto asmens L. K. pateiktą raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Penktu klausimu spręstas D. V. prašymas dėl pastogės laisvų bendrų plotų, kadangi į neprivatizuotą patalpą pastogėje nėra kito priėjimo, tik per butą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. V.. D. V. teigė, kad L. K. pateikti kadastriniai matavimai netikslūs, todėl ji duomenų sutikslinimui užsakė naujus. Su tuo sutiko visi susirinkime dalyvavę nariai. Atsakovė todėl ir nedavė sutikimo, kadangi buvo laukiama sutikslintų matavimų. Susipažinus su D. V. pateiktu planu, kuris atitinka faktinį pastogės plotą (matininkė O. R.) ir jį palyginus su ieškovo pateiktu planu (matininkė V. J.) akivaizdu, jog patalpų išdėstymas ir jų kvadratūra skiriasi. Ieškovas nurodo, kad pastogės patalpą (duomenys neskelbtini) sudaro 18,46 kv. m., tačiau pagal patalpos (buto) eksplikaciją, sudarytą V. J., matyti, kad pastogės (duomenys neskelbtini) plotą sudaro tik 11,04 kv. m. Tikėtina, kad į pastogės (duomenys neskelbtini) kvadratūrą įskaičiuota ir greta esanti patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 7,42 kv. m. Klaidingai nurodžius pastogės patalpų bendrą plotą klaidingai pateikiama sudaryta pastogės dalių apskaičiavimo tvarka. Apie planuojamą koridoriaus patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimą viešajame registre atsakovei nebuvo tinkamai pranešta, neleista susipažinti su projektiniais sprendiniais. Koridoriaus (duomenys neskelbtini) patalpa rūpinasi bendrija, todėl suteikti leidimą įregistruoti koridoriaus patalpą (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės dalis į ją yra bendrijos prerogatyva.
4. Atsakovė D. V. 2017 m. balandžio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo K. K. ieškinį dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pirmiausia turėjo kreiptis į bendriją. Pasisakydama dėl negyvenamos patalpos – pastogės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš matininkės V. J. patalpos (buto) eksplikacijos bei pastogės dalių apskaičiavimo projekto matyti, kad pateikti klaidingi duomenys, kurių ištaisymas būtinas. Pagal patalpos (duomenys neskelbtini) eksplikaciją pažymėtos dvi patalpos, t. y. dvi neįrengtos pastogės, plane pažymėtos simboliais (duomenys neskelbtini), tačiau joms suteiktas vienas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal matininkės V. J. parengtą patalpos (buto) vidaus plotų eksplikaciją patalpai (duomenys neskelbtini) nėra suteiktas atskiras unikalus numeris, todėl ši patalpa negali būti įregistruojama. Patalpos(duomenys neskelbtini) plotas sudaro 11,04 kv. m., o ne 18,46 kv. m. Faktiškai plane pažymėtos patalpos (duomenys neskelbtini) nėra. Atsakovei nėra žinoma kaip matininkė V. J. atliko patalpos (duomenys neskelbtini) matavimus, kadangi nėra ne tik patekimo į šią patalpą, bet ir jos pačios, kaip turtinio vieneto, todėl ji ir negali būti dalijama. Nesant patalpos (duomenys neskelbtini), nėra galimybės 7,42 kv. m. dalinti bendraturčiams. Nurodė, jog jai yra žinoma, kad pagal matininkės V. J. parengtus dokumentus patalpa (duomenys neskelbtini) persidengia su Z. M. priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) dalimi. Savininkų dalys paskaičiuotos nuo 18,46 kv. m., nors patalpos (duomenys neskelbtini) plotas yra tik 11,04 kv. m. Savininkų dalys turi būti paskaičiuotos tik nuo laisvų plotų t. y. nuo 11,04 kv. m. Nesutikimą įregistruoti koridoriaus (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų grindė tuo, kad ši patalpa registre jau yra įregistruota ir D. V. priklauso ¼ dalis nuo 23,57 kv. m. Pakartotinis patalpų registravimas nėra būtinas. Nurodė, kad matininkės V. J. parengta dalių apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes ja kvestionuojama D. V. teisė į dalį laisvų koridoriaus patalpų. Tai, kad ji pirkimo-pardavimo sutartimi yra įgijusi dalį (duomenys neskelbtini) patalpos, nesudaro pagrindo ieškovui ginčyti jos teisės į patalpos (duomenys neskelbtini) dalį. Nepriskyrus (duomenys neskelbtini) patalpos ploto likusiems bendraturčiams, tame tarpe ir ieškovui, ieškovui atiteks didesnė patalpų ploto dalis. Matininkė V. J. dalių apskaičiavimo projekte skaičiuoja nuo bendro 23,57 kv. m. ploto, nors ¼ (5,89 kv. m.) patalpos priklauso D. V.. Matininkė turėjo projektą rengti nuo 17,68 kv. m. bei dalį patalpų priskirti D. V. nepriklausomai nuo to, kad ji turi dalį nuosavybės.
5. A. G. S. K. 2017 m. gegužės 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo K. K. ieškinį dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pirmiausia turėjo kreiptis į bendriją. Ieškovas savo iniciatyva užsakydamas pastogės dalių apskaičiavimo projektą bei teikdamas prašymus VĮ „Registrų centras“ juos įregistruoti be bendraturčių sutikimo pažeidė bendrijos įstatus. Įstatuose nėra išskirti konkretūs klausimai, susiję su asmeninėmis narių teisėmis ir pareigomis, kurie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. 2016 m. sausio 26 d. įvyko bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai ir dėl pastogės patalpos neprivatizuotų plotų paskirstymo. Buvo nutarta, kad reikia sutikslinti matavimus. Sulyginus D. V. pateiktą planą (matininkė O. R.) su ieškovo pateiktu planu (matininkė V. J.), matyti, kad patalpų išdėstymas ir kvadratūra skiriasi. Ieškovas nurodo, kad pastogės patalpą (duomenys neskelbtini) sudaro 18,46 kv. m., tačiau faktiškai yra tik 11,04 kv. m. Tikėtina, kad į pastogės kvadratūrą įskaičiuota ir greta esanti patalpa (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 7,42 kv. m. Klaidingai nurodžius pastogės bendrą plotą klaidingai apskaičiuojamos ir dalys. Atsakovei nebuvo pranešta apie koridoriaus (duomenys neskelbtini) patalpas ir nuosavybės teisių į jas įregistravimą, nebuvo leista susipažinti ir su projektiniais sprendiniais. Bendrojo naudojimo patalpų objektais rūpinasi bendrija, todėl suteikti ieškovui leidimą įregistruoti koridoriaus patalpą yra bendrijos prerogatyva. Įgyvendinus ieškovo reikalavimus jos teisių pažeidimai būtų esminiai.
6. Atsakovė E. J. ir A. J. 2017 m. gegužės 24 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo K. K. ieškinį dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpų dalis, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos, kadangi jis pirmiausia privalėjo kreiptis į bendriją. Ieškovas nei su bendrija, nei su bendraturčiais nederino nei matininko kandidatūros, nei atliktų darbų kainos, todėl išlaidos už kadastrinius matavimus yra susidariusios dėl asmeninių ieškovo interesų tenkinimo. Laikė, kad bendraturčiai neturi pareigos jų atlyginti. Ieškovo ieškinyje nurodytos patalpos ir patalpų plotai neatitinka dokumentuose nurodytų plotų. Matininkės V. J. dokumentuose yra pateikiami klaidingi duomenys. Eksplikacijoje yra pažymėtos dvi patalpos (duomenys neskelbtini), tačiau vienu unikaliu numeriu. Patalpai (duomenys neskelbtini) nėra suteiktas atskiras unikalus numeris, todėl ji negali būti įregistruota. Plane pažymėtos patalpos (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 11,04 kv. m., o ne 18,46 kv. m. Bendras patalpų (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 18,46 kv. m. Tačiau patalpos (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra. Neaišku kaip matininkė atliko matavimus, nes nėra ne tik patekimo į jas, bet ir jos pačios, kaip turtinio vieneto. Nesant patalpos (duomenys neskelbtini) nėra ir galimybės dalinti 7,42 kv. m. Savininkų dalys apskaičiuotos nuo 18,46 kv. m., nors laisvas plotas sudaro tik 11,04 kv. m. Patalpa (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruota, todėl pakartotinis įregistravimas nėra galimas. Be to, šios patalpos ¼ dalis priklauso D. V.. Apskaičiavimo tvarkoje jai nepriskiriama jokia dalintino ploto dalis. Tokiu būdu visiems bendraturčiams, tame tarpe ir ieškovui, atiteks didesnė dalis ploto, tačiau matavimai turi būti atlikti teisingai ir tiksliai, nepriklausomai nuo to, kad bendraturčių dalys ir sumažės.
7. Atsakovai G. S. – K. ir T. A. K. bei D. V. 2018 m. vasario 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo K. K. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pašalinimo, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 – 2009 m. atliktas paprastasis remontas pagal architekto parengtą projektą. 1999 m. spalio 28 d. pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), K. K. ministerijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje. Ieškovas savo teises gina negatoriniu ieškiniu, kuris reiškiamas tik tais atvejais, kai byloje nėra jokio ginčo dėl atsakovo valdymo teisėtumo, bet yra prašoma pašalinti pažeidimus, susijusius su daikto savininko teisėmis naudotis ir disponuoti turtu. Ieškovas neturi teisės reikšti negatorinio ieškinio. Jis nepateikė duomenų vienai iš sąlygų reikšti negatorinį ieškinį – kad yra palėpės savininkas, kuria, jo teigimu, jis negali naudotis. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad ieškovas nuosavybės teisės į palėpės dalį neturi ir nėra įregistravęs įstatymo nustatyta tvarka. Teisės pažeidimas turi būti susijęs su savininko teisės naudotis ir disponuoti turtu praradimu arba jo neteisėtu valdymu. Nesant nuosavybės teisės nėra pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo. Ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nes spręsti dėl bendro naudojimo patalpų ir jų naudojimo tvarkos yra bendrijos prerogatyva. Ieškovas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus į bendriją ar į kitus bendraturčius nesikreipė, nors pats yra bendrijos valdybos narys. Ieškovas nenurodė į kokiu indeksu pažymėtą patalpą, kuri jam priklauso nuosavybės teise, jis negali patekti. Pagal STR 2.02.01:2004 nuostatas palėpė nėra pripažįstama daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, todėl nėra visų butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas. Nuosavybę į nekilnojamąjį daiktą galima įgyti tik esant teisinei nekilnojamojo turto registracijai nekilnojamojo turto registre. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atskira palėpės patalpa nėra įregistruota. Po atsakovų bute 2008 - 2009 m. atlikto paprastojo remonto 2009 m. birželio 29 d. UAB „Geometra“ parengė kadastrinių duomenų bylą, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovo reikalavimas dėl savavalinės statybos pašalinimo yra nepagrįstas. Į atsakovų butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį namo (duomenys neskelbtini) aukšte, patenkama pro kieme esančią laiptinę, o ieškovui priklausantys butai yra kitoje laiptinėje ir į butus jis patenka pro laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini). Virš atsakovams priklausančio buto palėpės patalpos ar mansardos nėra. 2017 m. birželio 5 d. DNSB „(duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtintas namo bendrojo naudojimo objektų aprašas. Jame nurodyta, jog laiptine į kiemą ar bendro naudojimo patalpomis turi teisę naudotis (duomenys neskelbtini) aukštas – kitos paskirties patalpos (savininkai G. S. – K. ir T. A. K., (duomenys neskelbtini) aukštas – maitinimo (savininkas UAB „Ritama“) ir (duomenys neskelbtini) aukštas – butas Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai G. S. – K. ir T. A. K.). Pagal aprašą ieškovas turi teisę naudotis laiptine į (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis. Ieškovas, būdamas kitos laiptinės gyventojas, neturi teisės naudotis kitai laiptinei priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis, net jei tokios ir būtų. Ieškovas kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu ištirti neteisėtos statybos faktą – buto padidinimą bendraturčiams priklausančios pastogės sąskaita ir gavo atsakymą, jog patikrinus nustatyta, jog butas sujungtas su palėpe nuėmus dalį lubų apdailos (atidengus balkius), pakeisti pavieniai balkiai. Faktas, kad pertvarkytos laikančiosios konstrukcijos ar atlikti savavališkos statybos darbai, nebuvo nustatytas. Atsakovė D. V. nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 1997 m. jau su egzistuojančiomis patalpomis. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1947 m., o privatizavimo metu atliekami nebuvo. Ieškovas nesikreipė nei į atsakovę, nei į bendriją dėl tariamai savavalinės statybos padarinių pašalinimo. Juolab, bendrija jau yra išsprendusi klausimą dėl neinventorizuotų patalpų. 2016 m. sausio 16 d. įvyko bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama ir dėl pastogės patalpos neprivatizuotų ir neinventorizuotų plotų paskirstymo pagal ieškovo įgalioto asmens L. K. pateiktą pastogės dalių apskaičiavimo projektą bei atsakovės D. V. prašymas dėl pastogės laisvų bendrų plotų, kadangi į neprivatizuotą patalpą pastogėje nėra kito priėjimo, kaip tik per jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė tik iš ieškovo ir V. M. bei R. M. negavo sutikimo dėl nekilnojamojo turto ir registro dokumentų bylos įregistravimo pagal matininkės O. R. parengtą bylą, todėl ir negali šių patalpų įregistruoti. Iš matininkės O. R. parengtos bylos matyti, kad patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) yra skirtos naudoti individualiai, jos buvo įrengtos buvusio savininko V. P. ir nepertraukiamai naudojamos daugiau kaip 20 metų ir dėl to niekas nereiškė pretenzijų. 2016 m. sausio 16 d. bendrijos nariai susirinkime nusprendė, jog dėl neprivatizuotų ir laisvų plotų bus sprendžiama gavus sutikslintus matavimus. Šis sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis. 2017 m. bendrija užsakė naujus kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkė R. M.. Dėl jų įregistravimo sutiko visi, išskyrus ieškovą. Ieškovas prašo priimti du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus: leisti jam patekti į palėpės patalpas ir jas panaikinti kaip savavalinę statybą. Jei teismas tenkins reikalavimą dėl savavalinės statybos, tai kaip užtikrins ieškovo patekimą į neegzistuojančias patalpas. Tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad patalpos yra visų bendraturčių, tuomet savavalinės statybos prievolė tenka ne tik atsakovei D. V., bet ir visiems namo bendraturčiams.
8. Atsakovė D. V. 2018 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui priešieškinį atsakovams K. K. (ieškovui pagal ieškinį), V. M. ir R. M. (tretiesiems asmenims pagal ieškinį), kuriame prašė teismo patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniais bei leisti D. V. įregistruoti (duomenys neskelbtini), buto, pažymėto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą pagal matininkės O. R. parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčių sutikimo, priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) (1/4 dalis nuo 23,57 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1/11 nuo 43,85 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1/11 nuo 5,67 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini). Ji nuosavybę įgijo 1997 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. 2016 m. sausio 16 d. įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl pastogės patalpos neprivatizuotų ir neinventorizuotų plotų paskirstymo. Buvo spręstas ir jos prašymas dėl pastogės laisvų plotų prijungimo prie jai priklausančio buto, kadangi į patalpą pastogėje nėra kito priėjimo tik per jos butą. Nurodė, kad sutikimų ji negavo tik iš ieškovo K. K., V. M. ir R. M.. Iš matininkės O. R. parengtos bylos matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini) (tualetas) ir (duomenys neskelbtini) (sandėlis) yra D. V. buto priklausinys, nes jos skirtos naudoti individualiai. Jos nepertraukiamai naudojamos jau daugiau 20 metų. Šios patalpos funkciškai susijusios su D. V. priklausančiu butu ir negali būti įregistruotos kaip atskiri objektai.
Atsiliepimas
9. Ieškovas K. K. 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės D. V. priešieškinį, kuriame prašė teismo atsakovės D. V. priešieškinį atmesti. Nurodė, kad D. V. neteisėtai pastogės sąskaita padidino butą Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpose įrengdama sanitarinį mazgą ir sandėlio patalpą. Ji dar 20018 m. birželio 5 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama pakeisti buto kadastro ir registro duomenis. 2018 m. birželio 12 d. VĮ „Registrų centras“ jos prašymą atmetė. D. V. sprendimo neskundė. Byloje nėra visų bendraturčių sutikimo dėl paprastojo remonto darbų vykdymo bendro naudojimo patalpose ir jų prijungimo prie atsakovės nuosavybės, t. y. dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių atsiradimą į praplėstas buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini), todėl šios patalpos negali būti pripažintos priklausiniais ir įregistruotos.
10. Atsakovė Z. M. 2019 m. vasario 26 d. pateikė teismui priešieškinį atsakovams (ieškovui pagal ieškinį) K. K., V. M. ir R. M. (tretieji asmenys pagal ieškinį), kuriame prašė teismo leisti jai įregistruoti nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą pagal matininkės R. M. parengtą projektą be bendraturčių sutikimo bei pripažinti, jog Z. M. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) 9,23 kv. m., (duomenys neskelbtini) 13,20 kv. m., (duomenys neskelbtini) 15,57 kv. m., (duomenys neskelbtini) 17,16 kv. m., kurių bendras plotas – 55,16 kv. m. Nurodė, kad 1993 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ji įgijo teisę į (duomenys neskelbtini) butą 55,41 kv. m. 1993 m. kovo 5 d., kuomet buvo sudaromas buto techninis pasas, patalpų inventorizacija nebuvo atliekama ir matavimai nebuvo atliekami, o buto matavimo duomenys perkelti iš 1947 m. liepos 30 d. atliktų kadastrinių matavimų. Nuo pat patalpų įsigijimo atsakovė buvo dariusi tik patalpų paprastąjį remontą, tačiau butui priklausančių sienų ar pertvarų nėra stumdžiusi. Nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo atsakovė faktiškai naudojasi buto patalpomis tokios kvadratūros ir išplanavimo, kokie užfiksuoti 2018 m. birželio 14 d. matininkės R. M. atliktoje (duomenys neskelbtini) buto nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Matininkei atlikus matavimus buvo nustatyta, jog atsakovė Z. M. naudojasi butu, kurio plotas po atliktų matavimų sudaro 55,16 kv. m., t. y. naudojasi ir valdo 0,25 kv. m. mažesniu plotu nei įsigijo. Atlikus 1993 m. kovo 5 d. ir 2018 m. birželio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylų lyginamąją analizę pastebėta, jog patalpos (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo nuo 10,27 kv. m. iki 9,23 kv. m (skirtumas 1,04 kv. m.). Patalpos (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo nuo 17,94 kv. m. iki 15,57 kv. m. (skirtumas 2,37 kv. m.). Patalpos (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo nuo 18,39 kv. m. iki 17,16 kv. m (skirtumas 1,23 kv. m.). Patalpos (duomenys neskelbtini) plotas padidėjo nuo 8,81 kv. m. iki 13,20 kv. m. (skirtumas 4,39 kv. m.). Bendrijos narių susirinkimo metu buvo ne kartą sprendžiamas atsakovės buto klausimas dėl bendraturčių sutikimo įregistruoti patikslintus matavimus, tačiau įregistruoti matininkės R. M. parengtą bylą nesutinka ieškovas, V. M. ir R. M.. Iki nuosavybės teisės įgijimo daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), nebuvo inventorizuotas, o kadastro duomenys perkelti iš 1947 m. atliktų matavimų. Z. M. pasirašant turto pirkimo – pardavimo sutartį buvo remiamasi 1947 m. kadastriniais matavimais. Z. M. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pakitusių kadastrinių duomenų įregistravimo, tačiau įregistruoti juos buvo atsisakyta, nurodant, kad pertvara tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pasislinkusi, todėl šis pokytis vertintinas kaip kapitalinis remontas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas K. K.2019 m. kovo 22 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės Z. M. priešieškinį, kuriame pašė teismo atsakovės Z. M. priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neskundė VĮ „Registrų centras“ sprendimo atsisakyti įregistruoti kadastrinių duomenų pakeitimus. Faktiškai ginčas yra tarp atsakovės ir VĮ „Registrų centras“, nes tiesiogines nepageidaujamas pasekmes atsakovei sukėlė VĮ „Registrų centras“ sprendimas, o ieškovo sutikimas ar nesutikimas vis tiek nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių, nes kadastrinių matavimų neįregistravimo priežastis ne ieškovo nesutikimas, o atlikti statybos darbai, kurie priskirtini kapitaliniam remontui. Matininkės R. M. atlikti kadastriniai matavimai prieštarauja V. J. matavimams ir yra aiškiai klaidingi. Pagal R. M. parengtą pastogės patalpų planą patalpų (duomenys neskelbtini) išorinės sienos ilgis yra 6 metrai, o pačių patalpų vidinės sienos ilgis 7,49 m. Z. M. savo buto plotą padidino bendro naudojimo patalpos – palėpės sąskaita. Z. M., prašydama pripažinti, kad faktiškai ji įsigijo kitokį butą (kitoks bendras plotas, kitokie patalpų plotai), neginčija pirkimo – pardavimo sutarties. Palėpės ir kitos patalpos, kol jos nėra identifikuotos ir nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalų savininkams, yra bendro naudojimo patalpos ir laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, kuris valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Patenkinus atsakovės priešieškinį būtų sumažinta ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palėpę, kas pažeistų jo teises.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo K. K. ieškinį bei atsakovių Z. M. ir D. V. priešieškinius atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams A. S. 310 Eur, G. S. K. ir T. A. K. 970 Eur, A. J. ir E. J. 500 Eur atstovavimo išlaidas, priteisė iš ieškovo 148 Eur ir iš atsakovių D. V. ir Z. M. po 27 Eur pašto išlaidų valstybei.
13. Teismas nurodė, kad bylos šalys ir tretieji asmenys yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, valdantys nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Tais atvejais, kai tokio susitarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokios ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentą, kad ieškovas ieškiniu keliamų reikalavimų visų pirma nesprendė su bendrija, todėl jo ieškinių reikalavimai turi būti atmesti, atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas, todėl ji negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys to turto bendraturčiai. Nustatė, kad ieškovas užsakė bendro naudojimo patalpų – koridoriaus, pažymėto (duomenys neskelbtini) ir palėpės, pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus bei dalių paskaičiavimo projektus, siekdamas įregistruoti VĮ „Registrų centras“, tačiau jo prašymai buvo atmesti nurodant, kad tam reikia visų bendraturčių sutikimo. Kadangi dalis bendraturčių sutikimo nedavė, todėl ieškovas ir prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti kadastrinius duomenis ir nuosavybės dalis pagal matininkės V. J. paruoštus matavimus ir dalių paskaičiavimo projektą bei pripažinti jam teisę be atsakovų sutikimo tai atlikti. Teismas nurodė, kad pati ieškovo iniciatyva iš esmės vertintina kaip teigiama ir nepažeidžianti namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, kadangi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), archyvinė byla suformuota labai seniai - 1947 m. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, todėl per šį laikotarpį įvykus tam tikriems juridiniams faktams akivaizdu, kad siekis sutvarkyti dokumentus yra pozityvus. Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip bendraturtis, savo teises gali įgyvendinti tik laikydamasis teisės normų nustatytų taisyklių, todėl vertino, kad ieškovo reikalavimų pagrindimas dėl patalpos (duomenys neskelbtini) yra procedūriškai ir techniškai nepriimtinas. Teismas nustatė, kad reikalavimus ieškovas grindžia matininkės V. J. atliktais matavimais ir dalių skaičiavimo projektu. 2020 m. spalio d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta matininkė V. J. nurodė, jog ji išmatavo tai ką rado, tačiau darbus atliko vadovaudamasi archyvine byla. Pagal archyvinę bylą bei matininkės parengtus dokumentus patalpa (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 18,46 kv. m. ploto, nors faktiškai šiuo metu patalpa yra tik 11,04 kv. m. ploto, nes šiai patalpai priskirti 7,42 kv. m. ir kuriuos matininkė V. J. nurodo kaip patalpą (duomenys neskelbtini), kurios kaip tokios nėra įregistruota, yra atsidūrę atsakovei Z. M. priklausančio buto ribose. Į ją nėra ne tik patekimo, bet natūroje ji kaip tokia neegzistuoja. Tuo teismas įsitikino 2018 m. rugpjūčio 31 d. vietos apžiūros metu, ši reali situacija yra užfiksuota ir matininkės O. R. sudarytoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame pastogės patalpos plane. Todėl teismas sprendė, kad faktiškai esant tik patalpai (duomenys neskelbtini), kurios faktinis plotas yra ne 18,46 kv. m., o tik 11,04 kv. m., atsakovai visiškai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą įregistruoti patalpos (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis ir nuosavybės dalis. Teismas nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas patalpai suteiktas unikalus numeris nekinta per visą statinio buvimo laiką, todėl matininkės V. J. eksplikacijoje rodoma patalpa (duomenys neskelbtini) neturi ir negali turėti unikalaus numerio, nes ji nėra naujai suformuota. Teismas nurodė, kad archyvinės bylos duomenys leidžia manyti, jog anksčiau šioje vietoje buvo viena 18,46 kv. m. patalpa (duomenys neskelbtini), tačiau dabar ji yra tik 11,04 kv. m., nes likę 7,42 kv. m. įeina į greta esančios atsakovei Z. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) kvadratūrą. Teismas nurodė, kad vietos apžiūros metu buvo betarpiškai įsitikinta pasikeitimais, nes 7,42 kv. m. atskirti nuo patalpos (duomenys neskelbtini) siena, o tokios kaip patalpos (duomenys neskelbtini) iš viso nėra. Todėl teismas vertino, kad duomenys, kuriuos ieškovas nori įregistruoti, yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nes akivaizdžiai skiriasi tiek patalpos (duomenys neskelbtini) išdėstymas, tiek plotas matininkės V. J. paruoštuose dokumentuose ir realybėje. Teismas nurodė, jog ginčas dėl patalpos (duomenys neskelbtini) susijęs su atsakovės Z. M. priešieškiniu, nes būtent į jos buto plotą patenka kvadratiniai metrai, kurie pagal archyvinės bylos duomenis turtėtų priklausyti patalpai (duomenys neskelbtini) ir kurios plotas turėtų būti 18,46 kv. m., bet realiai yra tik 11,04 kv. m., todėl nagrinėtinas kompleksiškai su ieškovo reikalavimu. Teismas nustatė, kad siekdama įteisinti faktiškai susiklosčiusią situaciją atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, jog pagal 1993 m. spalio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji faktiškai įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro patalpos (duomenys neskelbtini) 9,23 kv. m. ( o ne 10,27 kv. m.), (duomenys neskelbtini) 13,20 kv. m. (o ne 8,81 kv. m.), (duomenys neskelbtini) 15,27 kv. m. (o ne 18,39 kv. m.), (duomenys neskelbtini) 17,16 kv. m. (o ne 18,39 kv. m.) bei leisti jai be bendraturčių sutikimo įregistruoti buto kadastro ir registro dokumentų bylą pagal matininkės R. M. parengtą projektą, kuriame tokie patalpų plotai ir atžymėti. Iš posėdžio metu apklaustos liudininkės matininkės R. M. parodymų teismas nustatė, kad ji kokius plotus rado, tokius ir parodė, tačiau jie skiriasi tiek nuo pirkimo - pardavimo sutartyje, tiek archyvinėje byloje užfiksuotų duomenų. Atsakovė neginčija pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje, jos nuomone, įsigytos buto patalpos neatitinka realiai situacijai. Atsakovė teigė, kad nusipirkusi butą ji jokių kapitalinio remonto darbų neatliko ir sienos tarp patalpų (duomenys neskelbtini) neperstūmė. Tačiau teismas nustatė, kad sutartyje patalpos (duomenys neskelbtini) plotas yra ne 13,20 kv. m., o tik 8,81 kv. m. Skiriasi ir kitų patalpų plotai, tačiau atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti sandorį iš dalies negaliojančiu ir pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą reikšdama reikalavimą pripažinti, kad ji įsigijo kitokios kvadratūros butą, nei nurodyta sutartyje. Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ekspertizę tikslu nustatyti kokia yra tikėtina pertvaros tarp atsakovės buto ir patalpos (duomenys neskelbtini) pastatymo data, nes vertino šį prašymą kaip netikslingą, perteklinį, tik padidinantį bylinėjimosi išlaidas, kadangi sutartimi civilinių teisinių santykių subjektai išreiškia savo laisvą valią, t. y. susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Teismas nustatė, kad atsakovė jau bandė įregistruoti kitokius kadastrinius duomenis, nei yra nurodyta sutartyje, tačiau VĮ „Registrų centras“ 2016 m. vasario 18 d. sprendimu atsisakė tai padaryti, nes atsakovės kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti pakitimai (sienos perkėlimas) atitinka kapitalinio remonto statybos rūšį, o pateiktoje deklaracijoje ir kadastro duomenų byloje nurodyta statybų rūšis – paprastasis remontas. Institucija savo sprendime konstatavo, jog pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, todėl įregistruoti buvo atsisakyta. Šio sprendimo atsakovė neskundė. Dėl atsakovės buto patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) padidinimo yra pasisakyta ir 2018 m. sausio 31 d. VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime. Teismas nurodė, jog negali ignoruoti kompetentingos institucijos sprendime nustatytų aplinkybių, todėl vertino, jog K. K. nesutikimas leisti įregistruoti atsakovės kadastrinius duomenis apskritai neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsisakyta buvo ne dėl to, kad nėra visų namo bendraturčių sutikimo, o dėl nepateiktų duomenų apie teisėtą sienos perkėlimą, kurį VĮ „Registrų centras“ įvardijo kaip atliktus kapitalinio remonto darbus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės Z. M. priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
14. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo dėl bendro koridoriaus patalpos (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad ieškovo siekiamas įregistruoti matininkės V. J. atliktas patalpos (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektas vertintinas kaip ydingas ir pažeidžiantis teisės doktrinoje visuotinai pripažintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Bendras ginčo patalpos plotas yra 23,57 kv. m. Tačiau iš šio ploto ¼ dalis arba 5,89 kv. m. asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei D. V.. Šie duomenys yra įregistruoti ir projekte matininkė apie tai pažymėjo. Tačiau nežiūrint į tai dalys yra skaičiuojamos ne nuo likusio 17,68 kv. m. ploto, o nuo viso bendro 23,57 kv. m. ploto, į kurį įeina ir D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis. Dėl to teismas sprendė, kad tai akivaizdus D. V., kaip turto savininkės, teisių pažeidimas, o todėl tokie kadastriniai matavimai ir toks bendraturčių dalių paskaičiavimo projektas negali būti įregistruoti, o atsakovų nesutikimas su šiuo ieškovo ieškinio reikalavimu vertintinas kaip motyvuotas ir pagrįstas.
15. Teismas atmestinais laikė ir ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovams G. S. K., T. A. K. bei D. V.. Nurodė, kad šių reikalavimų, skirtingai nei atsakovai, teismas nevertina kaip prieštaringų, kadangi jais prašoma leisti jam patekti į bendro naudojimo patalpas, pašalinant kliūtis, neleidžiančias jam tai daryti, t. y. jomis naudotis jis negali dėl, jo nuomone, atliktų savavalinės statybos darbų, kuriuos prašo pašalinti. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovai atliko savavališkos statybos darbus, nes neturėjo statybos leidimo. Teismas nustatė, kad butui buvo būtinas remontas. 2008 m. spalio 15 d. ir 2007 m. lapkričio 4 d. AC „C. S.“ paskyrose yra nurodyta, kad bute trūko vamzdis, bute daromas remontas ir vykdant darbus krito medinė perdanga. 2010 m. lapkričio 16 d. buvo parengtas antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pažymėta, kad bute vyksta remonto darbai, bute tik pakeisti langai ir buto durys, o bute nėra radiatorių, patalpos nešildomos, nėra vandentiekio, buto grindys supuvę, gyventi jame nėra galimybės. Nurodė, jog tuometinę buto būklę įtikinamai iliustruoja antstolės fotonuotraukos, pateiktos prie protokolo. Ieškovas dar iki ieškinio pateikimo 2015 m. buvo kreipęsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtų statybų atsakovams priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skundo pagrindu atlikusi patikrinimą ši institucija jokių neteisėtų remonto darbų nenustatė. Iš 2017 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jo priedų – fotonuotraukų, teismas nustatė, jog buto lubų aukštingumas yra skirtingas, patalpose nėra palėpės, yra tik stogo konstrukcijos atidanga. Tuo teismas įsitikino ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. vietos apžiūros metu – bute nuimta dalis lubų, pakeisti pavieniai balkiai. Remonto darbai buvo atliekami pagal architekto K. S. studijos parengtą projektą. UAB „Geometra“ parengta atsakovų buto kadastrinių matavimų duomenų byla yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Kaip nurodė 2018 m. vasario mėnesio išvadoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, t. y. viešojo administravimo subjektas, kuriam priskirtos kontrolės funkcijos, butas sujungtas su palėpe nuėmus dalį apdailos, (atidengus balkius), pavienius balkius pakeitus. Teismas sprendė, kad atsakovai jokių teisės normų reikalavimų nepažeidė, todėl ieškovo argumentus dėl atliktos savavalinės statybos atmetė kaip neįrodytus.
16. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas netrukdomai patekti į atsakovų laiptinę ir naudotis bendrojo naudojimo patalpomis pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą, pažeidžia ir riboja jų teises, neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo, patogumo ir efektyvumo kriterijų bei užprogramuoja naujus bendraturčių konfliktus. Teismas nurodė, kad vietos apžiūros metu nustatė, jog į atsakovams priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama pro kieme esančią laiptinę, o ieškovui nuosavybės teise priklausantys butai yra kitoje laiptinėje ir į savo asmeninės nuosavybės teise turimus butus jis patenka pro laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 5 d. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių ir visų savininkų bendrijos susirinkime buvo patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašas. Apraše nurodyta, kad laiptine į kiemą su bendrojo naudojimo patalpomis turi teisę naudotis 1 aukštas - kitos paskirties patalpos (savininkai G. S. K. ir T. A. K., (duomenys neskelbtini) aukštas - maitinimo (savininkas UAB „Ritama“) ir (duomenys neskelbtini) aukštas – butas Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai G. S. K., T. A. K.). Nurodė, kad pagal minėtą aprašą ieškovas turi teisę naudotis laiptine į (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis. Ieškovas, bendrijos susirinkime priimto sprendimo dėl bendrojo naudojimo objekto aprašo pagrindu, būdamas laiptinės, į kurią patenkama iš (duomenys neskelbtini), gyventojas, neturi teisės naudotis kitai laiptinei priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis.
17. Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovei D. V. ir jos priešieškinio reikalavimo ieškovui teismas nustatė, kad atsakovė prašo pripažinti patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniais ir be atsakovų sutikimo leisti jai įregistruoti matininkės O. R. parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, o ieškovas reiškia reikalavimą netrukdyti jam patekti į šias patalpas ir įpareigoti atsakovę pašalinti savavalinės statybos padarinius. Ginčo patalpoje (duomenys neskelbtini) (1,91 kv. m.) yra įrengtas tualetas, o patalpoje (duomenys neskelbtini) (2,28 kv. m.) – sandėlis. Atsakovė D. V. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke tapo 1997 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ji teigia, kad ginčo patalpos jau buvo įrengtos sandorio sudarymo metu buvusio savininko V. P., tačiau akivaizdu, kad jos nebuvo įgytos privatinės nuosavybės teise perkant gyvenamąsias patalpas, t. y. atsakovė nusipirko butą be jokių priklausinių. Ji vienintelė iš namo bendraturčių šiomis patalpomis naudojasi. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ginčo patalpomis (tualetu ir sandėliu) daugiau kaip 20 metų savo poreikių tenkinimui naudojasi tik D. V.. Patalpos yra įrengtos šalia atsakovės buto esančioje palėpėje ir pagal funkcinę paskirtį jas galima laikyti individualaus naudojimo patalpomis. Tačiau teismas vertino, jog atsakovė neįrodė, kad ji įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į šias patalpas, taip pat nenurodė jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriam esant susiklostė teisėtas nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys būdingas priklausiniui. Savo reikalavimą ji grindė tik tuo, kad ginčo patalpos yra individualaus naudojimo ir dėl jų iki šiol niekas nereiškė pretenzijų bei tuo, kad matininkė O. R., parengusi nekilnojamojo turto kadastro ir registrų dokumentų bylą joje pažymėjo indeksais (duomenys neskelbtini) (tualetas) bei (duomenys neskelbtini) (sandėlis) palėpės patalpas priskirdama jas atsakovės butui. Teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo pagrįsti kokiu teisėtu pagrindu jai atsirado daiktinės teisės į jas ir ar patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. 2018 m. birželio 5 d. atsakovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenis, tačiau 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ši institucija atsakovės prašymą atmetė argumentuodama tuo, jog atsakovė nepateikė visų namo butų savininkų sutikimo dėl paprastojo remonto darbų vykdymo bendrojo naudojimo patalpose bei dėl bendro naudojimo patalpų prijungimo prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, t. y. dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių atsiradimą į praplėstas buto patalpas, o prie deklaracijos nebuvo pateikta duomenų apie paprastojo remonto projektą. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis. Teismas nurodė, jog vietos apžiūros metu įsitikino, kad patekti į ginčo patalpas galima tik per atsakovės gyvenamąsias patalpas. Atsakovė D. V. nesutikimą su ieškovo reikalavimu grindė ir aplinkybe, jog 2016 m. sausio 26 d. bendrijos susirinkimo darbotvarkės 5 punktu buvo spręstas jos prašymas dėl pastogės laisvų plotų, nes į jas nėra kito priėjimo tik per jos butą. Tačiau iš pateikto susirinkimo protokolo nėra nustatyta, kad jos prašymas buvo patenkintas. Nurodė, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų. Todėl teismas konstatavo, kad šiose bendrojo naudojimo ginčo patalpose paprastojo remonto darbams atlikti bei įrengtas patalpas prisijungti prie savo buto reikalingas paprastojo remonto projektas, sutikimas tų darbų atlikimui bei visų gyvenamojo namo bendraturčių išreikšta valia dėl bendrojo naudojimo patalpų priskyrimo atsakovės butui, šių įrodymų nesant sprendė, kad atsakovės priešieškinis atmestinas pasirinkus netinkamą savo teisių gynybos būdą, o iš neteisės jokių teisių atsirasti negali. Be to teismas nurodė, kad nors atsakovės D. V. priešieškinio reikalavimas atmestinas, tačiau negali būti tenkintinas ieškovo reikalavimas jos atžvilgiu. Ginčo patalpose, kuriomis naudotis pageidauja ieškovas, yra įrengtas tualetas ir sandėliukas. Jos yra labai mažos – atitinkamai (duomenys neskelbtini) yra 1,91 kv. m., (duomenys neskelbtini) yra 2,28 kv. m., todėl jų panaudojimo galimybių kitiems bendraturčiams, išskyrus atsakovę, praktiškai nėra. Teismas nurodė, kad ieškovas suabsoliutina savo, kaip namo bendraturčio teisę ir ja piktnaudžiauja, nes jo pareikšto reikalavimo patenkinimo atveju būtų akivaizdžiai pažeistos atsakovės D. V. konstitucinės teisės, o ieškinio reikalavimo patenkinimas reikštų, kad ieškovas galėtų bet kada patekti į ginčo patalpas. Teismas nurodė, jog jis, būdamas namo bendraturčiu, formaliai gali reikalauti savo teisių į bendro naudojimo patalpas, tačiau palėpės patalpos, esančios prie D. V. buto, skirtos jos individualių poreikių tenkinimui, o dėl mažos kvadratūros net nelabai įsivaizduojamas jų naudojimas visų namo bendraturčių poreikiams. Ir nors atsakovė nepateikė įrengimo ir naudojimosi šiomis patalpų teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, tačiau dėl formalumo negalima aukoti teisingumo ir konstitucinių žmogaus teisių pažeidimų.
III. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovas K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį pilnai patenkinti, priteisti iš atsakovų žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškinys, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.
1.2. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog 18,46 kv. m. pastogės patalpa, (duomenys neskelbtini) ir 23,57 kv. m. koridoriaus patalpa (duomenys neskelbtini), priklauso visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas sprendimo 80 punkte išdėstė motyvus, kurių pagrindu atmetė reikalavimą dėl patalpos (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad duomenys, kuriuos ieškovas nori įregistruoti, yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nes akivaizdžiai skiriasi tiek patalpos (duomenys neskelbtini) išdėstymas, tiek plotas matininkės V. J. paruoštuose dokumentuose ir realybėje. Su tokiais teismo argumentais apeliantas nesutinka, kadangi teismas nebuvo nuoseklus. Pagrindinis argumentus, kuriuo remdamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimą buvo tas, kad pagal archyvinę bylą bei matininkės parengtus dokumentus patalpa (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 18,46 kv. m. ploto, nors faktiškai šiuo metu patalpa yra tik 11,04 kv. m. ploto, nes šiai patalpai priskirti 7,42 kv. m. ir kuriuos matininkė V. J. nurodo kaip patalpą (duomenys neskelbtini), kurios kaip tokios nėra įregistruota, yra atsidūrę atsakovei Z. M. priklausančio buto ribose. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos matininkės - V. J. atlikusi matavimus ieškovo prašymu, bei R. M. ir O. R. atlikusios matavimus atsakovų prašymu. Kaip nurodė liudytojos, skirtumai, kuriuos užfiksavo matininkės atsirado dėl to, kad matininkė V. J. matavimus atliko remdamasi registro duomenimis, o R. M. ir O. R. fiksuodamos faktinius patalpų pasikeitimus neatsižvelgdamos į statybos darbus, kurių metu pasikeitė patalpų plotai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis principu ex injuria jus non oritur (lot. iš neteisės negali kilti teisė) ir taikyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, kuris numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
1.3. Ieškovo reikalavimas dėl koridoriaus (duomenys neskelbtini) turėjo būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, suklydo, kadangi priešingai nei nurodyta sprendimo 87 punkte, matininkės V. J. 2015 m. lapkričio 11 d. parengtame patalpos (duomenys neskelbtini) dalių apskaičiavimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini), dalys yra skaičiuojamos įvertinus, jog D. V. savo teisę naudotis bendru koridoriumi yra realizavusi išpirkdama ¼ dalį (5,89 kv. m.). Nežiūrint šios aplinkybės, patalpos (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 23,57 kv. m. nuo kurios ir turi būti skaičiuojamos dalys kitiems bendraturčiams, nes D. V. vardu įregistruota patalpa įeina į bendro naudojimo patalpos plotą. Tai, kad teismo argumentai yra klaidingi patvirtina ir minėtame projekte esanti bendro naudojimo koridoriaus (duomenys neskelbtini) dalių apskaičiavimo tvarka, kur grafoje „Tenkanti dalis m² nuo 23,57 m²“ yra nurodyta, jog D. V. dalis yra 5,89. Sudėjus visiems bendraturčiams tenkančias dalis, tame tarpe ir D. V. (5,89), gaunama 23,57 kv. m., t. y. bendrą koridoriaus 7-1 plotą. Toks skaičiavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovai nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą įregistruoti kadastrinių matavimų duomenis ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl atmeta ieškovo ieškinio reikalavimą D. V. atžvilgiu, nors atmesdamas jos priešieškinį iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kuriais ieškovas prašė ieškinį patenkinti, t. y. atsakovė D. V. neįrodė kokiu teisėtu pagrindu atsakovei atsirado daiktinės teisės į jas ir, kad patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus bei, kad ji turėjo bendraturčių sutikimą tų darbų atlikimui bei, kad buvo visų gyvenamojo namo bendraturčių išreikšta valia dėl bendrojo naudojimo patalpų priskyrimo atsakovės butui.
1.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 100 punkte nurodyti argumentai nepagrįsti, nes pažeidžia principą iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) ir neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Teismas neįvertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (archyvinė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla) patvirtina, kad name yra bendro naudojimo patalpa-palėpė, kuri nurodyta kaip „salka“. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovas kaip bendro naudojimo patalpų bendraturtis, negali naudotis bendro naudojimo patalpa – palėpe, nes durys yra užrakintos, o dalyje palėpės išardyta perdanga tarp palėpės ir (duomenys neskelbtini) buto, bei atsakovės D. V. įrengtas sanitarinis mazgas ir sandėlio patalpa. Pašalinus šiuos savavališkos statybos padarinius, ieškovui nebūtų kliūčių naudotis bendro naudojimo patalpa – palėpe.
1.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybos teisėtumą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas, jog atsakovų G. S. K. ir T. A. K. atliktiems statybos darbams nebuvo privalomas statybos leidimas ir nutylėjo, kad šiems darbams buvo reikalingas visų bendraturčių sutikimas. Ieškovas ieškinį įrodinėjo, ne tik ta aplinkybe, kad atsakovų atliktiems statybos darbams buvo reikalingas statybos leidimas, bet ir, kad buvo reikalingas ir visų bendraturčių sutikimas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl statybos leidimo, tačiau visiškai nenurodė jokių motyvų dėl to, kad atsakovai statybos darbus bendro naudojimo patalpose atliko be bendraturčių sutikimo, nes palėpė kuri yra bendro naudojimo patalpa, kuri priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
1.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybos teisėtumą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas, jog atsakovų G. S. K. ir T. A. K. atliktiems statybos darbams nebuvo privalomas statybos leidimas ir nutylėjo, kad šiems darbams buvo reikalingas visų bendraturčių sutikimas. 2008 m. remonto projekte tarp nurodytų atliktinų darbų nėra numatyta perdangos virš (duomenys neskelbtini) buto išardymas. Paprastojo remonto projektas buvo suderintas 2008 m. liepos 3 d. Apeliantas neginčija, kad paprastojo remonto darbams nėra reikalingas statybos leidimas, tačiau, jeigu tokie darbai atliekami bendro naudojimo patalpose, reikalingas bendraturčių sutikimas. A. G. S. K. ir T. A. K. statybos darbai atlikti 2008-2009 m. Statybos darbų atlikimo metu galiojo STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, (redakcija iki 2009 m. gruodžio 31 d.) kurios VIII skirsnyje buvo nurodyta, kokie darbai laikytini statinio paprastuoju remontu. Balkių pakeitimas nėra priskirtinas prie paprastojo remonto darbų, nes balkiai yra laikančiosios konstrukcijos. Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusio reglamento 10.1 punktą (duomenys neskelbtini) bute atlikti darbai priskirtini kapitaliniam remontui, kuriam privalomas statybos leidimas. Atsakovai statybos leidimo neturėjo. Pirmosios instancijos teismas išdėstydamas sprendimo motyvus nurodė STR redakcijas, kurios galiojo ne statybos darbų atlikimo metu, t. y. 2008 -2009 metais, bet vėliau.
1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VTPSI prie Aplinkos ministerijos išvada dėl (duomenys neskelbtini) buto. Institucijos išvada vertintina kritiškai, nes specialisto išvadoje nurodoma, kad išvadoms taikomi teisės aktai nuo 2017 m. sausio 1 d., ką beje patvirtino teismo posėdyje apklaustas specialistas M. J., kuris nurodė, kad išvadoje remiamasi STR1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakcija galiojusia išvados surašymo metu. Išvadoje nurodyti reglamento punktai 12.1 ir 12.12 (kuriuos nurodo ir pirmosios instancijos teismas) statybos darbų metu negaliojo, nes jais reglamentas buvo papildytas tik 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-824, o išvadoje cituojama reglamento 12.2 punkto redakcija tik 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006, t. y. žymiai vėliau, nei buvo atlikti statybos darbai.
1.9. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovas 2017 m. birželio 5 d. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių ir visų savininkų bendrijos susirinkime patvirtinto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo pagrindu, būdamas laiptinės, į kurią patenkama iš (duomenys neskelbtini), gyventojas, neturi teisės naudotis kitai laiptinei priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis yra absoliučiai neteisėti ir nepagrįsti, kadangi prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pagal sprendime išdėstytus motyvus galima spręsti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių ir visų savininkų bendrijos susirinkimas gali apriboti bendraturčio teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis.
1.10. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai, kad atsakovai G. S. K., T. A. K. bei D. V. savo nuožiūra užėmė dalį bendro naudojimo patalpos, esančios bendrąja daline visų gyventojų nuosavybe, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nekelia nepatogumų kitiems bendraturčiams, netrukdo kitiems bendraturčiams naudotis savo teisėmis, yra nepagrįsti, nes neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Naudojimasis bendrąja daline nuosavybe ne pagal jos funkcinę paskirtį, o būtent, dalies šios nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui, be kitų bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti.
19. Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą ir ginčo dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, D. V. priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti apeliacinės instancijos teisme atsakovės D. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl atsakovės pareikštų reikalavimų yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant įstatymų nuostatas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė nesutinka su teismo argumentu, jog ji nepagrindė antrosios sąlygos, t. y. dėl daiktinės teisės atsiradimo pagrindo bei patalpų įrengimo, laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovė į bylą yra pateikusi eilę įrodymų, kurie patvirtina tiek teisinio, tiek ir faktinio pagrindo egzistavimą bei kad yra susiklostęs teisėtas nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui. Į bylą įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismui pateiktoje 2018 m. gegužės 24 d. patikslintoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) yra išardyta dalis pertvarinių sienų, pastogėje, įrengus pertvarines sienas, suformuotos dvi patalpos, faktas, kad būtų pertvarkytos statinio laikančios konstrukcijos, nenustatytas. Buto savininkė D. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 1997 m. lapkričio 27 d. butą įsigijo su jau suformuotomis patalpomis ir papildomų remonto ar statybos darbų neatlikinėjo. Bute ir palėpėje atliktiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas ir tokie statybos darbai nelaikomi savavališkais. Tai tik patvirtina, kad ginčo patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, kadangi pažeidimai nenustatyti. Skundžiamo sprendimo 54 punkte teismas nurodė analogišką informaciją, t. y. kad D. V. nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 1997 m. jau su egzistuojančiomis patalpomis. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1947 m., o privatizavimo metu atliekami nebuvo. Tai reiškia, kad atsakovė pastogėje įrengtas patalpas įgijo kartu su pagrindiniu daiktu dar 1997 m.
2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl patalpų pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) pripažinimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniais. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog namo bendraturčiai, išskyrus K. K., R. ir V. M., sutiko ne tik dėl atsakovės pakitusių kadastrinių duomenų įregistravimo, tačiau tuo pačiu pripažino, kad patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys. Dėl šių patalpų įregistravimo, kaip (duomenys neskelbtini) buto priklausinio, sutiko ir DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai, susirinkimo metu balsavę už 2019 m. naujai atliktuose viso gyvenamojo namo kadastriniuose matavimuose nurodomų kadastro ir registro duomenų visumos, tame tarpe ir neįregistruotos, atsakovės prašomos pripažinti priklausiniu patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), priskyrimo prie (duomenys neskelbtini) buto. Atsakovė nesutinka su teismo argumentu, jog ji nepateikė paprastojo remonto projekto, sutikimų tų darbų atlikimui bei visų gyvenamojo namo bendraturčių išreikštos valios dėl bendrojo naudojimo patalpų priskyrimo atsakovės butui. Priešingai, į bylą atsakovė pateikė 2017 m. birželio 5 d. DNSB (duomenys neskelbtini) narių ir visų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, kurio 4 punktu nutarta dėl bendraturčių sutikimo registruoti patikslintus butų plotų matavimus - 12 narių balsavo už, K. K. prieš, susilaikiusių nebuvo. Byloje pateikti ne tik paprastos rašytinės formos bendraturčių sutikimai, tačiau ir notarine tvarka patvirtinti sutikimai. Byloje yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018 m. birželio 12 d. sprendimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pateiktos 2016 m. vasario 1 d. kadastro duomenų bylos duomenimis 2000 metais bute atlikti paprastojo remonto darbai, kurių metu butas perplanuotas ir išplėstas prijungiant dalį neįrengtos ir neįregistruotos palėpės: praplėstas kambarys (duomenys neskelbtini) (14,90 kv. m.), prie buto priskirtos naujai įrengtos (duomenys neskelbtini) (1,91 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) (2,28 kv. m.) patalpos, buto bendras plotas po remonto darbų - 38,11 kv. m. Be to, yra parengtas ir patalpų paprastojo remonto projektas, kurį rengė architektas K. S., kuris grąžintas atsakovei priėmus jai nepalankų sprendimą. Todėl teismo argumentai, jog atsakovė nepateikė jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriam esant susiklostė teisėtas nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys būdingas priklausiniui, yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė dviprasmišką sprendimą, kuriuo neleido atsakovei įregistruoti nuosavybės teisės į priklausinius, į kuriuos gali patekti tik ji viena, kita vertus nurodo, jog gina atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą. Todėl susiklosto ydinga situacija, kai nuosavybės teisę į neįregistruotas patalpas - priklausinius, kurie yra skirti tik individualiam naudojimui, turi teisę įregistruoti tik atsakovė, tačiau to padaryti negali, nes nėra gauti trijų bendraturčių sutikimai, o teismas tokio leidimo neduoda.
Šalies argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. M. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą ir ginčo dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, Z. M. priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti apeliacinės instancijos teisme atsakovės Z. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovės pareikštų reikalavimų yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant įstatymų nuostatas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuosavybės dalių pripažinimo, kadangi neatskleidė bylos esmės. Iš pareikšto reikalavimo yra aišku, kad yra keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto - buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos, susijusios su įsigyjamų patalpų plotais, o tai reiškia, jog yra ginčijama sandorio dalis. Todėl, teismui tenkinus atsakovės pareikštą reikalavimą, pirkimo - pardavimo sutarties dalis būtų pripažinta negaliojančia. 1993 m. kovo 5 d. buvo sudaromas buto Nr. (duomenys neskelbtini) techninis pasas, kurį rengė ne atsakovė. 1993 m. spalio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. po 7 (septinių) mėnesių nuo techninio paso parengimo. Pirkimo - pardavimo sutartimi ji įsigijo 55,41 kv. m. ploto butą, kurį sudarė patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) (10,27 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (8,81 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (17,94 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (18,39 kv. m. ), tačiau faktiškai naudojasi 55,16 kv. m. ploto butu. Skirtumas, tarp faktiškai naudojamo ir įsigyto turto dalies yra itin mažas (0,25 kv. m.), tačiau dėl privatizavimo metu neatliktų kadastrinių matavimų ji negali įregistruoti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus. Faktiškai jokie turto remonto darbai neatlikti. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija, taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendžiant klausimus dėl pakitusių žemės sklypų ribų ir plotų. Nagrinėjamu atveju negali didėti (mažėti) įgyto nekilnojamojo turto - buto plotas, nes kitu atveju būtų pažeista Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės neliečiamumo nuostata.
3.3. Apeliantė iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti pakitusius kadastrinius duomenis, t. y. su ta dalimi, jog VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti pakitusius duomenims. Su likusia skundžiamo sprendimo dalimi atsakovė nesutinka. Priešieškinyje pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję, todėl netenkinus pirmojo priešieškinio reikalavimo negalėjo būti tenkintas ir antrasis. Nekilnojamojo turto registro paskirtis - išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie, išviešinti duomenys nelemia daikto likimo, atitinkamai ir priklausymo. 2018 m. rugpjūčio 31 d. vietos apžiūros metu teismas turėjo galimybę įsitikinti, jog siena, skirianti patalpą (duomenys neskelbtini), yra nelaikančioji siena, kadangi ji laiko tik savo pačios svorį, yra įrengta senoviniu būdu iš točkelių ir lentų. Todėl remtis VĮ „Registrų centro“ išvada, kuri grįsta tik vieno dokumento analize (1947 m. kadastro ir registro byla), o ne įrodymų visetu, nėra objektyvu. Tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti vidinės pertvaros, skiriančios (duomenys neskelbtini) įrengimo momentą, atsakovė prašė paskirti byloje ekspertizę, tačiau teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ekspertizę tikslu nustatyti kokia yra tikėtina pertvaros tarp atsakovės buto ir patalpos (duomenys neskelbtini) pastatymo data, nes vertino šį prašymą kaip netikslingą, perteklinį, tik padidinantį bylinėjimosi išlaidas. Nors, kita vertus, pripažino, jog prie bylos prijungta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) archyvinės byla suformuota labai seniai - 1947 m. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, todėl per šį laikotarpį įvykus tam tikriems juridiniams faktams akivaizdu, kad siekis sutvarkyti dokumentus yra pozityvus, tačiau faktiškai neįmanomas dėl privatizavimo metu neatliktų kadastrinių matavimų. Iš inspekcijos specialisto 2019 m. kovo 19 d. pateiktos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad inspekcija su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų nei inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje Avilys, nei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje Infostatyba, nėra gavusi. Taip pat duomenų, jog dėl ieškinyje nurodyto ginčo objekto būtų surašyti atitinkami administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai, inspekcija neturi. Tai suponuoja išvadą, kad nebuvo nustatyta kapitalinio remonto darbų, kas prieštarauja teismo padarytai išvadai, kuri grįsta išimtinai tik archyvine 1947 m. kadastro registro bylos ir naujų kadastrinių matavimų duomenimis, nevertinant kitų įrodymų viseto.
Atsiliepimas
21. Ieškovas K. K. atsiliepimu į atsakovių D. V. ir Z. M. apeliacinius skundą prašo šiuos skundus atmesti, priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti atsakovių Z. M. ir D. V. priešieškiniai, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu priešieškiniai buvo atmesti.
4.2. Atsakovė D. V. neteisėtai bendro naudojimo pastogės sąskaita padidino butą Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės patalpose įrengdama sanitarinį mazgą ir sandėlio patalpą. Šią aplinkybę patvirtina matininkės O. R. parengta nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla. Pagal byloje esančius įrodymus (duomenys neskelbtini) buto plotas tapo 38,11 kv. m., t.y. padidėjo 3,38 kv. m. Dalyje bendro naudojimo palėpės neteisėtai įrengtos patalpos buvo prijungtos prie apeliantės buto, o tik po to bandoma šį neteisėtų veiksmų rezultatą įteisinti gaunant bendraturčių sutikimus. Bute Nr. (duomenys neskelbtini), be savavališkai įsirengto tualeto, visuomet buvo patalpa – tualetas, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini). Apeliantės argumentai, jog minėtos patalpos yra jos buto priklausiniai, yra nepagrįsti. Tarp šalių teismai yra nagrinėję ne vieną panašų ginčą dėl bendro naudojimo patalpų priskyrimo kuriam nors vienam bendraturčiui ir visais atvejais pagrįstai reikalavimai buvo atmetami. Civilinėje byloje Nr. e2A-870-773/2017 apeliantė nuosekliai tvirtino, kad patalpos, kurios nebuvo inventorizuotos ir privatizavimo metu neįtrauktos į buto plotą kaip priklausinys, yra to namo būtų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Be to, Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1726-638/2018, konstatavo, kad neprivatizuotos koridoriaus ir tualeto bendro naudojimo patalpos yra visų butų savininkų bendroji nuosavybė, kuri įgyvendinama CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, tuo tarpu tarp bendraturčių kylant nesutarimams dėl bendrosios dainės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar reikalauto atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo vertinimu, civilinėse bylose Nr. e2A-870-773/2017 ir Nr. e2A-1726-638/2018 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant ir šią bylą. Tais pačiais pagrindais atmestini ir apeliantės argumentai dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos įregistravimo be bendraturčių sutikimo.
4.3. Atsakovės Z. M. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, kad Z. M. savo buto plotą neteisėtai padidino bendro naudojimo patalpos-palėpės sąskaita. 18,46 kv. m. pastogės patalpa, (duomenys neskelbtini), priklauso visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ji neginčijo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl šis reikalavimas atmestas pagrįstai, be to atsakovu dėl šio reikalavimo turėtų būti buto pardavėjas, o ne K. K.. Z. M. priešieškinyje nurodė, kad kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pakitusių kadastrinių duomenų įregistravimo, tačiau juos buvo atsisakyta įregistruoti. Atsisakymas įregistruoti pakitusius kadastrinius duomenis yra grindžiamas tuo, jog pertvara tarp patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) yra pasislinkusi, todėl šis pokytis vertintinas, kaip kapitalinis remontas. Faktiškai ginčas kilęs tarp Z. M. ir VĮ „Registrų centras“, nes tiesiogines nepageidaujamas pasekmes jai sukėlė būtent VĮ „Registrų centras“ sprendimas, o atsakovo K. K. sutikimas/nesutikimas vis tiek nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių, nes kadastrinių matavimų neįregistravimo priežastis ne atsakovų nesutikimas, o atlikti statybos darbai, kurie priskirtini kapitaliniam remontui, kuriam yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio apeliantė neturėjo. Byloje yra (duomenys neskelbtini) buto kadastrinių matavimų byla (1993 m. kovo 5 d. matavimai), kurioje yra tiek bendras planas, tiek patalpų eksplikacija su nurodyta patalpų sudarančių butą kvadratūra, kuri akivaizdžiai neatitinka matininkės R. M. matavimų. Matininkės R. M. atlikti kadastriniai matavimai prieštarauja matininkės V. J. matavimams ir yra aiškiai klaidingi.
22. Atsakovai Z. M., A. S., D. V., G. S. – K. ir T. A. K., atstovaujami pagal įgaliojimą Z. S., A. J., E. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo K. K. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus bei tinkamai pritaikė įstatymų nuostatas apelianto skundžiamoje sprendimo dalyje. Nurodo, kad apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, teigdamas, kad sprendime nėra išdėstyta jokių argumentų, kodėl atmestas ieškinio reikalavimas D. V. atžvilgiu. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybos teisėtumą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas, jog atsakovų G. S. – K. ir T. A. K. atliktiems statybos darbams nebuvo privalomas statybos leidimas, nutylėjo, kad šiems darbams buvo reikalingas visų bendraturčių sutikimas. Su tokiu ieškovo vertinimu atsakovai nesutinka, kadangi mano, jog pirmos instancijos teismas pagristai ir motyvuotai pasisakė dėl ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Nors ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, jog neva siekia naudotis tariamai egzistuojančiomis palėpės patalpomis, tačiau ieškinio reikalavime neįvardijo, kokios tai patalpos, nurodė bendrą palėpės patalpų plotą, t. y. 30,68 kv. m, tačiau tokio ploto patalpų nėra. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1,91 kv. m. ploto sanitarinis mazgas ir 2,28 kv. m. ploto sandėlio patalpa yra įrengta mansardoje, t. y. atskirame aukšte, o ne palėpės dalyje, kaip tą siekia įrodyti ieškovas. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jo reikalavime nurodyto ploto palėpė faktiškai egzistuoja. Plotas, virš atsakovams G. S. – K. ir T. A. K. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso stogo, kuris yra įrengtas daugiabučio (duomenys neskelbtini), atidangai, į kurią galima patekti tik per iš kiemo pusės įrengtą laiptinę. Patekimo į bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančią stogo atidangą iš kitos, t. y. Laisvės (duomenys neskelbtini) laiptinės, nėra, nes ši patalpa yra žemiau nei įrengta daugiabučio namo mansarda, kuri yra virš (duomenys neskelbtini) aukšto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas 30.68 kv. m. palėpės patalpos plotas. Vertinant, kad 30,68 kv. m. palėpės patalpa susideda iš 1,91 kv. m. ploto sanitarinio mazgo, 2,28 kv. m. sandėlio patalpos ir iš stogo atidangos (kurios plotas nėra išmatuotas), kyla klausimas, kaip ieškovo nurodytos palėpės plotas buvo apskaičiuotas, nes stogo atidangos plotas nėra identiškas (duomenys neskelbtini) patalpai (29.53 kv. m.), kuri nuosavybės teise priklauso G. S. – K. ir T. A. K.. Iš 1947 m. daugiabučio namo inventorizacinės bylos, sklypo situacijos plano ir UAB „Geometra“ parengtos kadastrinės bylos bei prie jos pridėtos statinio nuotraukos matyti, kad pastatą dengia dvi stogų laikančiosios konstrukcijos dvišlaitis (pastato dalis iš (duomenys neskelbtini) pusės) ir vienšlaitis (pastato vidinis kiemas). Ieškovo nurodomas palėpės patalpas skiria ne tik pastato nešančioji siena, tačiau ir stogą laikančiosios konstrukcijos, todėl patekimas į 1,91 kv. m. ploto sanitarinį mazgą ir 2.28 kv. m. sandėlio patalpą be stogo ir sienos laikančiųjų konstrukcijų pažeidimo yra objektyviai neįmanomas. Statant pastatą, tuščios erdvės tarp stogo ir mansardoje įrengtų butų pertvarų buvo paliktos siekiant pagerinti mansardinio aukšto butų termoizoliaciją/šiluminę varžą dėka papildomo oro sluoksnio, todėl šios erdvės buvo priskirtos tik mansardinio aukšto butų poreikiams tenkinti. Šių erdvių dėka, mansardinio aukšto butų savininkai galėjo tinkamai prižiūrėti savo buto išorines sienas, todėl minėtos erdvės buvo ir yra šių butų priklausinys, o ne visų pastato savininkų bendroji dalinė nuosavybė - bendrojo naudojimo patalpos.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendime pagrįstai nurodė, kad, kaip rodo bylos duomenys, o teismas betarpiškai įsitikino vietos apžiūros metu, iš tiesų patekti į ginčo patalpas galima tik per atsakovės gyvenamąsias patalpas, todėl esant patalpų funkciniam susisiejimui tik su vienu (duomenys neskelbtini) butu, šios patalpos nėra laikytinos bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas net neįrodinėjo ar egzistuoja palėpės patalpos 30,68 kv. m. funkcinis ryšys su jo ir kitomis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpomis ar butais. Tai, jog ieškovo nurodomos palėpės patalpos neturi funkcinio ryšio nei su ieškovui priklausančiomis nei su atsakovams priklausančiomis patalpomis, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 91 punkte nurodyti argumentai. Atsakovė mansardoje įrengtas patalpas įgijo kartu su pagrindiniu daiktu dar 1997 m. Ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendinio 54 punkte, kuriame nurodė, kad D. V. nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 1997 m. jau su egzistuojančiomis patalpomis. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1947 m., o privatizavimo metu atliekami nebuvo. Tai reiškia, kad nesant funkcinio ginčo patalpų ryšio su kitomis, nei tik su atsakovei D. V. priklausančiomis patalpomis, nesant duomenų apie tai, jog ginčo patalpos įrengtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas ir esant nustatytiems faktams, jog patalpos buvo įrengtos buvusio turo savininko bei perleistos su pagrindiniu daiktu, darytina išvada, jog teismas pagristai atmetė ieškovo reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl (duomenys neskelbtini) bute atlikto remonto atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 89 punkte pagrįstai nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog butui buvo būtinas remontas. 2008 m. spalio 15 d. ir 2007 m. lapkričio 4 d. AB „C. S.“ paskyrose - užduotyse yra nurodyta, kad bute trūko vamzdis, bute daromas remontas ir vykdant darbus krito medinė perdanga. 2010 m. lapkričio 16 d. buvo parengtas antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad bute vyksta remonto darbai, bute tik pakeisti langai ir buto durys, bute nėra radiatorių, patalpos nešildomos, nėra vandentiekio, buto grindys supuvę, gyventi jame nėra galimybės. Tuometinę buto būklę iliustruoja antstolės fotonuotraukos, pateiktos prie protokolo. Kadangi dėl trukusio vamzdžio krito medinė perdanga, todėl kilo būtinybė žiemos metu imtis visų įmanomų priemonių, kad namo aukštus skiriančios perdangos neįlūžtų, šiuo atveju remonto darbus buvo būtina atlikti siekiant išvengti galimos žalos. Dėl šios priežasties ieškovo teiginiai, jog teismas neįvertino fakto, jog G. S. – K. ir T. A. K. neturėjo visų bendraturčių sutikimo nėra esminis, nes buvo imtasi veiksmų, būtinų turto išsaugojimui. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagristai nurodo, jog įrengiant stogo atidangą buvo keičiami balkiai, todėl, anot ieškovo, buvo vykdomi statybos darbai, kuriems buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Su tokiu ieškovo vertinimu atsakovai nesutinka, nes krito medinė perdanga, tačiau ne laikančiosios konstrukcijos - sijos, kurių tik vieną teko sutvirtinti. Priešingai nei nurodo ieškovas, nei viena sija nebuvo keista, todėl statybą leidžiantis dokumentas nebuvo būtinas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir faktas, jog VĮ „Registrų centras“ įregistravo pakitusius (duomenys neskelbtini) buto kadastrinius duomenis dar 2009 metais bei jokių savavališkos statybos padarinių nenustatė. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, todėl ne teismas, o bylos šalys turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą, ko ieškovas neįrodė.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir patalpos (duomenys neskelbtini) dalis nepagrįstumo yra neteisingi. Su teismo priimtu sprendimu atsakovai, visiškai sutinka ir mano, kad teismas pagrįstai netenkino šių ieškovo reikalavimų, priėmė objektyvų ir įrodymais grįstą sprendimą. Ieškovas nurodo, kad jo pateikti (duomenys neskelbtini) patalpos matavimai yra gristi archyviniais 1947 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis. Tačiau archyvinėje 1947 m. kadastrinėje byloje (duomenys neskelbtini) patalpos išvis nėra. Todėl objektyviai vertinant kyla klausimas, kokie archyvinės bylos duomenys leido matininkei V. J. atlikti kadastrinius matavimus. Be to, nuo 1947 m. keitėsi ir tobulėjo matavimo prietaisai, todėl yra galimos patalpų plotų paklaidos tiek į mažėjančią, tiek į didėjančią pusę. Tačiau, kadastrinius matavimus atliekant tik juos perkeliant iš 1947 m. kadastrinės bylos ir neatliekant faktinio patalpų matavimo, nėra užtikrinamas objektyvus duomenų pateikimas, todėl matininkės V. J. matavimai, kuriuos siekė teismo sprendimu įregistruoti ieškovas, yra negalimi.
5.5. Dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti naujas kadastrinius duomenis ir patalpos (duomenys neskelbtini) dalis atsakovai visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 87 punkte nurodytais argumentais. Tokio patalpos ploto (t. y. 23,57 kv. m.), kurį nurodo ieškovas, mansardoje nėra, todėl ieškinio reikalavimo, tokio, koks jis yra pareikštas, nėra pagrindo tenkinti ir šiuo aspektu. Iš 2017 m. UAB „Geometra“ matininkės R. M. parengtos kadastrinės bylos matyti, kad archyvinėje byloje (duomenys neskelbtini) indeksu pažymėtą patalpą sudaro dvi patalpos, t. y. (duomenys neskelbtini) indeksu pažymėta patalpa (15,52 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) indeksu pažymėta patalpa (7,39 kv. m., t. y. bendrai šių patalpų plotą sudaro 22,91 kv. m. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 23,57 kv. m. (duomenys neskelbtini) koridoriaus patalpos negali būti tenkinimas, nes tokio ploto patalpos mansardoje nėra. Atsakovė D. V. ne kartą yra nurodžiusi, kad 5,89 kv. m. koridoriaus patalpos yra įgyta pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu, todėl dalintinos tik 17,02 kv. m. (22,91–5,89=17,02 kv. m.) koridoriaus patalpos visiems bendraturčiams. 17,02 kv. m. plotas yra visų namo bendraturčių nuosavybė, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tačiau ieškovas pareikštu ieškinio reikalavimu bei matininkės V. J. pateikta skaičiavimo metodika siekia eliminuoti atsakovės D. V. teisę į neprivatizuotus ir laisvus daugiabučio namo plotus, nors pats nurodo ieškinio reikalavimus grindžiantis proporcingumo principu, t. y. jog bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
5.6. Dėl ieškovo pateiktų išlaidas už atliktus kadastrinius matavimus patvirtinančių dokumentų E. J. ir A. J. nurodė, jog ieškovo patirtos išlaidos už kadastrinius matavimus yra susidariusios išimtinai dėl ieškovo asmeninių interesų tenkinimo, todėl nei jie, nei kiti bendraturčiai neturi pareigos jų atlyginti. Ieškovas nei su bendraturčiais, nei su bendrija nederino nei matininko kandidatūros, nei atliekamų darbų kainos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taigi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
25. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinių ir atsakovių priešieškinių reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
27. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.
28. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: pirma, dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas; antra, daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra ne materiali, o ideali, t. y. dalis subjektinėje teisėje, nes objektas yra vienas. Bet kuris iš bendraturčių savo dalimi, kaip individualia nuosavybe, gali disponuoti laisvai (t. y. perleisti ją kitam asmeniui), bet valdyti ir naudoti daiktą, kaip bendrąją nuosavybę, gali tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas.
30. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydamas teismo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti pastogės patalpos kadastrinius duomenis, atliktus matininkės, bei nuosavybės dalis pagal pastogės dalių paskaičiavimo projektą ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti pastogės patalpos ir bendraturčių nuosavybės dalis pagal pastogės dalių paskaičiavimo projektą, taip pat pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti koridoriaus patalpos kadastrinius duomenis, atliktus matininkės, ir nuosavybės dalis pagal patalpos dalių paskaičiavimo projektą, pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti koridoriaus patalpos kadastrinius duomenis atliktus matininkės ir nuosavybės dalis pagal patalpos dalių paskaičiavimo projektą, paruoštą matininkės, taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus leisti ieškovui netrukdomai patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpes bei įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai su ieškovo ieškinių reikalavimais nesutiko, prašė teismo juos atmesti, nurodė, kad ginčo name yra įsteigta bendrija, kuri ir sprendžia visus su ginčo nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus, o ieškovas, būdamas bendrijos valdybos nariu, privalėjo laikytis įstatymų ir pirmiausia kreiptis į bendriją dėl ginčo patalpų ir jų įregistravimo, kadangi ginčo patalpų duomenys yra klaidingi ir yra būtinas jų taisymas, klaidingų duomenų įregistravimas sukels šalims neigiamas teisines pasekmes, nes šalys negalės naudotis ir disponuoti turtu, kuris realiai neegzistuoja. Atsakovė D. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė teismo patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), pripažinti buto priklausiniais bei leisti jai įregistruoti buto nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą pagal jos užsakymu matininkės parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčių sutikimo. Nurodė, kad patalpos yra jos buto priklausinys, kadangi jos funkciškai susijusios su jai priklausančiu butu ir negali būti įregistruotos kaip atskiri objektai. Ieškovas su šiais atsakovės reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ji neteisėtai, neturėdama bendraturčių sutikimo, pastogės sąskaita pasididino savo butą, todėl šios patalpos negali būti pripažintos priklausiniais ir įregistruotos. Atsakovė Z. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė teismo leisti jai įregistruoti nekilnojamojo turto – buto nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą pagal jos užsakymu matininkės parengtą projektą be bendraturčių sutikimo bei pripažinti, jog ji pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, kurį sudaro patalpos, kurių bendras plotas – 55,16 kv. m. Ieškovas su šiais atsakovės reikalavimais nesutiko, nurodė, kad faktiškai ginčas yra tarp atsakovės ir VĮ „Registrų centras“, nes tiesiogines nepageidaujamas pasekmes atsakovei sukėlė VĮ „Registrų centras“ sprendimas, o ieškovo sutikimas ar nesutikimas vis tiek nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių, nes kadastrinių matavimų neįregistravimo priežastis ne ieškovo nesutikimas, o atlikti statybos darbai, kurie priskirtini kapitaliniam remontui, o matininkės atlikti kadastriniai matavimai yra aiškiai klaidingi, palėpės ir kitos patalpos, kol jos nėra identifikuotos ir nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalų savininkams, yra bendro naudojimo patalpos ir laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, kuris valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Patenkinus atsakovės priešieškinį būtų sumažinta ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palėpę, kas pažeistų jo teises. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ir abiejų atsakovių ieškinių reikalavimus atmetė. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovas K. K. ir atsakovės D. V. bei Z. M., kurie pateikė apeliacinius skundus ir nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas, jų vertinimu, atskirose dalyse yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai teismų praktikai.
32. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų pateiktų skundų argumentais nesutinka, vertina, kad apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, neatitikties byloje surinktiems įrodymams skunduose iš esmės grindžiami tuo, kad teismo išvados neatitinka apeliantų paaiškinimų, jų prašymu matininkų atliktų kadastrinių matavimų duomenų.
33. Apeliantė atsakovė Z. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos priešieškinio reikalavimą dėl nuosavybės dalių pripažinimo, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės. Iš jos pareikšto reikalavimo yra aišku, kad keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) – pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, susijusios su įsigyjamų patalpų plotais, o tai reiškia, jog yra ginčijama sandorio dalis. Todėl, teismui tenkinus atsakovės pareikštą reikalavimą, pirkimo–pardavimo sutarties dalis būtų pripažinta negaliojančia. 1993 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. 55,41 kv. m. ploto butą, kurį sudarė patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) (10,27 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (8,81 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (17,94 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (18,39 kv. m. ), tačiau faktiškai naudojasi 55,16 kv. m. ploto butu.
34. Teisėjų kolegija tokius šios apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Priešieškiniu atsakovė prašė leisti jai įregistruoti nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą pagal matininkės R. M. parengtą projektą be bendraturčių sutikimo bei pripažinti, jog Z. M. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) 9,23 kv. m., (duomenys neskelbtini) 13,20 kv. m., (duomenys neskelbtini) 15,57 kv. m., (duomenys neskelbtini) 17,16 kv. m., kurių bendras plotas – 55,16 kv. m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šios atsakovės pageidaujami įregistruoti buto duomenys neatitinka duomenims, nurodytiems buto pirkimo–pardavimo sutartyje, o atsakovė Z. M. nereiškė reikalavimo pripažinti buto įgijimo sandorį iš dalies negaliojančiu. Negalima sutikti su apeliante, kad ji priešieškiniu reiškė reikalavimą ir dėl pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, kadangi reikšdama priešieškinį atsakovais ji nurodė tik namo bendraturčius, kurie nesutinka su jos reikalavimu, ir nenurodė sandorio šalies – buto pardavėjo.
35. Pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės Z. M. priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad ši atsakovė 2016 metais jau kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl jos buto (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras 2016 m. vasario 18 d. sprendimu atsisakė tai padaryti, nes atsakovės kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti pakitimai (sienos perkėlimas) atitinka kapitalinio remonto statybos rūšį, o pateiktoje deklaracijoje ir kadastro duomenų byloje nurodyta statybų rūšis – paprastasis remontas, todėl ne bendraturčių nesutikimas su atsakovės pageidavimu įregistruoti naujus duomenis apie butą yra pakitusių kadastrinių duomenų neįregistravimo priežastis.
36. Nesutiktina, teisėjų kolegijos nuomone, ir su atsakovės D. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ši atsakovė nepagrindė daiktinės teisės į buto (duomenys neskelbtini), patalpas (duomenys neskelbtini) atsiradimo pagrindo bei patalpų įrengimo, laikantis teisės aktų reikalavimų.
37. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ši atsakovė naudojasi šiomis patalpomis, tačiau nepateikta įrodymų, kad jos buvo įrengtos teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Tokią išvadą teismas turėjo pagrindą daryti, kadangi, kaip nurodyta apskųstame sprendime, 2018 m. birželio 5 d. atsakovė D. V. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu pakeisti jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenis, tačiau 2018 m. birželio 12 d. sprendimu VĮ Registrų centras tokį prašymą atmetė argumentuodama tuo, jog atsakovė nepateikė visų namo butų savininkų sutikimo dėl paprastojo remonto darbų vykdymo bendrojo naudojimo patalpose bei dėl bendro naudojimo patalpų prijungimo prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, t. y. dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių atsiradimą į praplėstas buto patalpas , o prie deklaracijos nebuvo pateikta duomenų apie paprastojo remonto projektą.
38. Neturi pagrindo teisėjų kolegija sutikti ir su ieškovo K. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, yra nepagrįstas, šio teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.
39. Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti 18,46 kv. m. pastogės patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis 2015-11-16 atliktus matininkės V. J. bei nuosavybės dalis pagal 2015-11-16 pastogės dalių paskaičiavimo projektą, kadangi tokios 18,46 kv. m. ploto patalpos nėra. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad anksčiau, pagal 1947 metų duomenis, buvo viena 18,46 kv. m. patalpa (duomenys neskelbtini), tačiau dabar ji yra tik 11,04 kv.m., nes likę 7,42 kv.m. įeina į greta esančios atsakovei Z. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) kvadratūrą. Vietos apžiūros metu, kaip nurodo teismas, buvo betarpiškai įsitikinta pasikeitimais, nes 7,42 kv.m. atskirti nuo patalpos (duomenys neskelbtini) siena, o tokios kaip patalpos (duomenys neskelbtini) iš viso nėra. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad duomenys, kuriuos ieškovas nori įregistruoti, yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nes akivaizdžiai skiriasi tiek patalpos (duomenys neskelbtini) išdėstymas, tiek plotas matininkės V. J. paruoštuose dokumentuose ir realybėje.
40. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ir ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti 23,57 kv.m. koridoriaus patalpos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal 2015-11-16 atliktus matininkės V. J. matavimus ir nuosavybės dalis pagal 2015-11-16 patalpos 7(duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti 23,57 kv. m. koridoriaus patalpos (7-1), esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis 2015-11-16 atliktus V. J. ir nuosavybės dalis pagal 2015-11-11 patalpos (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), paruoštą matininkės V. J.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dalis šios patalpos yra D. V. asmeninė nuosavybė, kuri jau registruota Nekilnojamojo turto registre.
41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą apeliaciniais skundais ginčijamą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliacinių skundų argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą, byloje surinktų įrodymų neatitinkančią išvadą, jog nėra aiškios apeliantų idealiosios bendrosios nuosavybės dalys ginčo pastate ir kad byloje kilo ginčas ne tik dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės, bet ir dėl pastato nuosavybės dalių.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovių reikalavimų, pareikštų byloje, patenkinimas pagal jų pateiktus kadastrinius matavimus procedūriškai ir teisiškai negalimas, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiamos ginčo patalpų bendraturčių teisės.
43. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
44. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių tarpusavio santykius, bendraturčių teises ir pareigas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio tikėjosi apeliantai, nedaro šio sprendimo neteisėto ir / ar nepagrįsto, taip pat nesuteikia pagrindo tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliantų apeliacinius skundus, apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.