- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- e2-9890-1080/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03699-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- notarė Rasa Vidžienė
- Advokatai
- Sandra Stankevičienė
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Rasa Vidžienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. priėmė palikimą po brolio V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu (panaikinti) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Vidžeinės 2024 m. gruodžio 3 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą notarinio registro Nr. 6372; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo brolis V. V.. Ieškovas ir V. V. tėvas Stanislovas B. V. mirė (duomenys neskelbtini), motina G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo brolis V. V. santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. Po V. V. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus broliui V. V. jo palikimą priėmė jo brolis t. y. ieškovas, pradėdamas, jo turtą faktiškai valdyti. Ieškovas yra mirusio V. V. įpėdinis pagal įstatymą, pirmesnės eilės įpėdinių nėra. Po V. V. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo kreipėsi VĮ „Turto bankas“. Apie tai, kad palikimą priėmė VĮ „Turto bankas“ ieškovui tapo žinoma, kaip 2025 m. sausio 30 d., kai atvyko VĮ „Turto bankas“ specialistai nusifotografuoti turto. Specialistai pamatę, kad name gyvena žmonės, sodyba prižiūrėta, mokesčiai sumokėti, liepė kreiptis skubiai į teismą, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paaiškino, kad jie jau šioje stadijoje niekuo padėti negali.
3. Ieškovas vienintelis rūpinosi (prižiūrėjo, mokėjo mokesčius) brolio turtu. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini), kuomet mirė brolis visu turtu ėmė rūpintis ir valdyti kaip savo, todėl mano, kad palikimą ieškovas priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Ieškovo žinioje yra visa turto dokumentacija, mirus broliui iki šios dienos ieškovas atlieka mokėjimus. Pažymėjo, kad atsitiktinumo dėka ieškovo brolio palikimą priėmė 2024 m. gruodžio 3 d. VĮ „Turto bankas“, nors ieškovas rūpinosi ir iki šiol rūpinasi, naudojasi ir valdo visą turtą. Ieškovas pats į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes neturėjo pakankamai teisinių žinių ir nežinojo, kad reikia pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, be to, turto dokumentacija buvo jo žinioje, jis mokėjo mokesčius, todėl ji visą laiką manė, kad kreiptis į notarą papildomai nereikia.
4. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas yra palikėjo V. V. brolis, t. y. ketvirtos eilės įpėdinis. Ieškovas laikosi pozicijos, kad palikimą priėmė jis faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Kitų pirmos eilės palikėjo V. V. įpėdinių nėra, iš ieškovo nėra atimta paveldėjimo teisė. Ieškovas išreiškė valią priimti palikėjo (savo brolio) palikimą, t. y. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Taigi mirusiojo brolio turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl pripažintinas negaliojančiu ir ji naikintinas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškiniui neprieštarauja.
6. Nurodo, kad VĮ Turto bankas gavo antstolio pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininkas V. V.. Liko išieškoti 1747,56 Eur skolos ir palūkanų išieškotojui D. P. ir 314,90 Eur bylos vykdymo išlaidų antstolės Angelės Kvaraciejienės kontorai. 2020 m. sausio 6 d. turto arešto aktu antstolė Angelė Kvaraciejienė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į šią informaciją, VĮ Turto bankas pradėjo palikimo priėmimo procedūras. Kadangi ieškovas per įstatyme numatytą terminą nerealizavo savo paveldėjimo teisės, Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos, šiuo atveju VĮ Turto bankas, turėjo teisę pasibaigus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties kreiptis į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei įforminimo įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras.
7. Atsakovė mano, kad kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo, ji nepažeidė teisės aktų nuostatų, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškiniui neprieštarauja. Remiantis teisniu reglamentavimu VĮ Turto bankui turi būti atlygintos banko patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusios su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Jeigu būtų patenkintas ieškinys, ieškovas turės atlyginti VĮ Turto bankui banko patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų).
8. Atkreipė dėmesį, kad susidariusioje situacijoje Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10 p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Atsakovės nuomone, kad tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
9. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
10. Teismo posėdyje šalys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, grįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovo brolis V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir mirusio brolio tėvas S. V. mirė (duomenys neskelbtini), motina G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo brolis santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą sudarė nekilnojamas turtas - pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) (e.b.l. 7-39). Byloje nėra ginčo, kad V. V. palikimas galėjo būti priimtas pagal įstatymą ir kad ieškovas ketvirtos eilės palikėjo V. V. įpėdinis (CK 5.5 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Rasa Vidžienė 2024 m. gruodžio 3 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 6372. Nurodyto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2024 m. gruodžio 4 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į Turtą, esantį (duomenys neskelbtini). (e.b.l 23, 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo
13. Ieškovo teigimu, po brolio mirties jis prižiūri turtą, esantį (duomenys neskelbtini), juo naudojasi, moka mokesčius, atlieka ūkio darbus. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas po savo brolio mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už elektros energiją.
14. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo brolio, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ieškovas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atsakovei atstovaujantis VĮ Turto bankas neteikė ieškovo paaiškinimus paneigiančių įrodymų, priešingai, su jais sutiko, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais (CPK 178, 183, 185 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikalavimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po savo brolio V. V. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ieškovui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas V. V. palikimui priimti.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu
16. Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Vidžienės 2024 m. gruodžio 3 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą notarinio registro Nr. 6372.
17. CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai, t. y. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Aiškindamas ir taikydamas CK 5.8 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
18. Jau nurodyta, kad Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Rasa Vidžienė 2024 m. gruodžio 3 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 6372, kuriuo, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, patvirtino, jog valstybei paveldėjimo teise pereina V. V., mirusiam (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis Turtas. Ieškovo teigimu, apie šią aplinkybę jis sužinojo tik tada, kai 2025 m. sausio 30 d. VĮ Turto banko specialistai atvyko nufotografuoti Turto ir jis buvo informuotas apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei paragintas kuo skubiau kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti.
19. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovas po savo brolio V. V. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu kaip savo išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Vidžienės 2024 m. gruodžio 3 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą notarinio registro Nr. 6372 tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
21. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovė, kaip valstybei atstovaujanti institucija, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, taip pat nenustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys šioje civilinėje byloje būtų netinkamas. Dėl to laikytina, kad ieškovas byloje nėra įgijęs teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas V. V. palikimui priimti.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Vidžienės 2024 m. gruodžio 3 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 6372.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.