- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- eA6.-185-882/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01500-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Pažeidėjas
- A. Ž.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui A. Ž. ir jo įgaliotai atstovei advokatei K. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. pateikė teismui 2022-03-17 pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir baudos skyrimo, kuriame prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui G. K. jo prašomos informacijos pagal 2021-11-19 prašymą ar pateikė ją pavėluotai ir prašo skirti jam administracinę nuobaudą. Taip pat pareiškime nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą. Pateiktame pareiškime pažymima, jog G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 16 ir 18 straipsnio nuostatomis 2021-11-19 el. laišku pateikė minėtos bendrovės direktoriui A. Ž. prašymą pateikti Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, kurie įvyko nuo 2001-06-22 iki 2016-01-01, protokolus, kartu pateikiant visus su tokiais protokolais susijusius dokumentus, t. y.: pačių protokolų kopijas ir ABĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus prie kiekvieno iš protokolų: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusiųjų akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai, dokumentai, įrodantys, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų. 2021-11-25 atsakymu A. Ž. pateikė 3 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus (2007-11-16, 2009-04-30, 2010-04-30), papildomai nurodė, jog 2004-06-28 negali pateikti, nes jis yra VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kitų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir jų priedų nėra. 2022-03-09 atsakymu A. Ž. pateikė dar 3 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo manymu, 3 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus ((duomenys neskelbtini)) pateikė 7 dienų terminą praleisdamas 117 dienų, 20004-06-28 visuotinio akcininkų 2004-06-28 protokolo iki šiol nepateikė, taip grubiai pažeisdamas pareiškėjo teises ir toks jo yra neteisėtas.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Ž. teismo posėdyje nurodė, jog prašymas buvo parašytas 2021-11-19, per 6 dienas viskas buvo pateikta. Kitus protokolus pateikė savanoriškai, nes jie buvo archyvuose ir buhalterija jų nerado, o kai rado, pateikė savanoriškai. Pagal dokumentų saugojimo įstatymą yra 10 metų saugojimas ir greičiausiai (galimai) jie buvo sunaikinti. Iki 2018 metų dokumentų tvarkymą prižiūrėjo vienas buhalteris, nuo 2018 metų jau kitas, todėl ką rado archyvuose, tą pateikė. Sunaikinimo aktus reikia žiūrėti per buhalteriją, bet tų aktų niekas jų neprašė, o ką prašė, tą pateikė. Iki 2011 metų buvo sunaikinti, ar bent turėtų būti sunaikinti, bet tiesiogiai dokumentų naikinimu neužsiima, tai daro buhalteriai. Matyt, tie dalykai ir buvo padaryti, bet jo to neprašė, o ką paprašė, tą pateikė. Viskas buvo padaryta geranoriškai, kad būtų pateikta tas, kas yra. Tikrai negali atsakyti, kodėl vieni sunaikinti, kiti ne, bet ką rado, tą pateikė. Jie jo sunaikinimo aktų neprašė, dėl to greičiausiai ir nepateikė, pateikė tik protokolus. Jis apie tai visai nepagalvojo, neįrašė to sakinio, kad tie dokumentai jau turbūt sunaikinti, bet nemano, kad dėl to yra nusikaltęs. 2021-11-25 atsakyme aiškiai parašyta, kad kitų protokolų nėra ir negalima pateikti. Ar teismui gali sunaikinimo aktus pateikti, negali atsakyti. Buvo visai kita buhalterė, kuri tai tvarkė, ne direktorius tuos dalykus tvarko. Ta buhalterė jau nebedirba. Jis mano, kad su pareiškimu negali sutikti, nes viską darė geranoriškai ir pateikė tai, ką turėjo. Gal turėjo būti prirašytas sakinys, kad nepateikė dėl to, kad neturi. Šiuo metu jų (protokolų) daugiau neturi ir nuo 2012, kad galėtų pateikti. Pusę metų ieškojo, bet jei įpareigos teismas ieškoti dar kartą, ieškos dar kartą. Su pareiškimu nesutinka. Kaltu pagal išdėstytas aplinkybes neprisipažįsta. Kiek aš prisimena, pagal archyvavimo įstatymą dokumentai saugomi 10 metų. Įmonės archyvas saugomas tam tikru adresu buhalterinės įmonės patalpose, adreso negaliu pasakyti, nes jo nežino. Archyvą saugo buhalterines paslaugas teikianti įmonė, kurios pavadinimo negali pasakyti. Nuo 2018 metų su ta įmone sutartį turi, prieš tai tvarkė jų darbuotoja, buhalterė ir dokumentus perdavė dabartinei įmonei, kuri tvarko visas buhalterines sąskaitas ir visus finansus. Neprisimena, nuo kelintų metų dokumentus perdavė. Neprisimena, kokia buhalterė tvarkė dokumentus iki 2018 metų. Neprisimena, kas, kada ir kokiu pagrindu rado 2022-03-09 pateiktus papildomus protokolus. Negali pasakyti, kaip juos gavo. Kada buvo pasirašyti akcininkų susirinkimų protokolai, kuriuos pateikė 2022-03-09 atsakymu – neprisimena. Dėl 2011, 2012, 2013 m. akcininkų susirinkimų protokolų neprisimena, kas yra sunaikinta, nes turi begalę kitų darbų. Papildomai pagal raštą 2022-03-09 atsakymu buvo pateikti tie dokumentai, kuriuos rado ir galėjo pateikti. 2021-11-25 atsakyme buvo parašyta, kad kitų protokolų nėra ir bendrovė negali jų pateikti. 2004-06-28 akcininkų susirinkimo protokolo neturi, jis buvo pateiktas Registrų centrui, jei jis neklysta, ir jie tokių dalykų nebelaiko, nes yra suėjęs terminas. 2021-11-25 atsakyme buvo padaryta rašytinė klaida, nes dokumentai yra ne įstaigos archyve, o Registrų centro archyvuose.
Liudytoja I. K. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo keletą metų, bet datų tai tikrai negali pasakyti. Atsimena, kad 2018-06-01 buvo perduoti įmonės dokumentai apskaitą tvarkančiai įmonei, nes tada ji baigė dirbti, perdavė visus dokumentus, nieko nepasiliko. Visuotiniai akcininkų susirinkimo protokolai pas vadovą gal galėtų būti. Pas ją buvo sąskaitos, DU žiniaraščiai, pas ją buvo dokumentai, susiję su buhalterija. Nieko nenaikino, sunaikinimo aktų nerašė. Visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų niekad neturėjo. Kiek jam žinoma, dokumentų naikinimo tvarkos nebuvo. Jai niekada nėra tekę naikinti dokumentų, suėjus saugojimo terminui. Negali pasakyti, kaip ir kur buvo saugojami visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai. Tų susirinkimų protokolų projektų ar pačių protokolų nerengė. Tvarkė buhalteriją, rengė finansinės atskaitomybės dokumentus. Sudarydavo balansą, ir, kadangi nedirbo toje įstaigoje, o dirbdavo iš namų, nueidavo ten (į įmonę), vadovo vardu prisijungdavo prie Registrų centro ir pateikdavo. Popierinių parašų kaip ir nebereikia, parašas yra elektroninis teikiant Registrų centrui. Bijo pasakyti, bet ko gero nėra mačiusi finansinės atskaitomybės dokumentų pasirašytų fiziškai. Segtuvas finansinės atskaitomybės dokumentų buvo susegtas, atspausdinus iš Registrų centro, kad priduota, bet galvoja, kad, ko gero, jokių parašų ten nebuvo. Metų praėjo nemažai, tad gali neatsiminti, bet mano, kad nebuvo parašų. Parašais tvirtinama atskaitomybė nebuvo. Ji dokumentus vežė į tą apskaitos įmonę, o kas aktą surašė, neprisimena. Jie tikrino, susižiūrėjo dokumentus, kokie atvežti, jie pasirašė, bet kas surašė aktą, neprisimena. Būtų žinojusi, kokie klausimai, būtų pasiruošusi teismo posėdžiui išsamiau. Jeigu yra akcininkų susirinkimų protokolai, gal juose parašyta, kad tvirtinama finansinė atskaitomybė, nes kitų tai tikrai neturėjo. Galvotų, kad ne, nebuvo į perdavimo aktą įrašyta dokumentų, kurie nebuvo perduoti. Įmonės klausimais sprendimų protokolų tikrai nematė, jeigu buvo protokolai, tai tik tie formalūs, kad finansinė atskaitomybė tvirtinama, kitokių nematė ir nėra rengusi. Dokumentų buvo daug, krūvos, dėžės, kiekvieno tikrai netikrino perduodant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė K. G. teisme paaiškino, kad palaiko savo atstovaujamojo poziciją, mano, kad Ž. pasielgė taip, kaip numato ABĮ 18 str., t. y. akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti tame įstatyme nurodytus dokumentus, toliau šis straipsnis numato, kad atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) yra suformavęs praktiką šiuo klausimu, būtent 2021-06-08 nutartimi, kurios 11 p. numato, kad akcininkų neturtinė teisė, nustatyta ABĮ 16 str. 1 d. 4 p. gauti apie bendrovę to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos informacijos, ką padarė K., atstovaujamas advokato R. B.; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir/ar pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Kaip matome iš 2021-11-19 prašymo, pareiškėjas nepareikalavo bendrovės įforminti atsisakymą pateikti informaciją raštu. Nepaisant to, A. Ž. per 6 dienas pateikė pareiškėjui turimą informaciją ir turimus dokumentus, nurodė, kad kitų dokumentų bendrovė nepateiks, nes jų neturi/jų nėra. Tai reiškia, kad A. Ž. įvykdė įstatyme numatytą pareigą, o būtent pateikė dokumentus ir informavo akcininką, kad kitą informaciją atsisako pateikti, nes jos neturi, ir atsisakymą pateikti informaciją įformino raštu. Toliau LAT toje pačioje nutartyje 11 p. rašo, kad gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją paštu; arba informuoti akcininkus, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su jų prašoma informacija arba jiems atvykus sudaryti tokią galimybę; arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos ir jiems atvykus pateikti dokumentų kopijas; arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją. Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. 2021-11-19 pareiškėjas pateikė bendrovei prašymą pateikti jo nurodytą informaciją, A. Ž. įstatymo nustatytu terminu – ne vėliau kaip 7 dienas – pateikė informaciją ir nurodė, kad kitų dokumentų nepateiks, taigi įvykdė dvi iš alternatyvių elgesio variantų, tą atliko įstatymų nustatytais terminais. Jos įsitikinimu, pareiškėją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja civiliniai teisiniai santykiai ir pareiškėjas savo teises turėtų ginti ir gina teisme civilinio proceso tvarka dėl akcininko teisės į informaciją. Jos aukščiau cituotos LAT nutarties 15 p. numato, kad vien tai, kad bendrovės vadovo pareigos, nustatytos ABĮ 18 str. 1 d. realizavimo variantas dėl įstatymu nustatytos informacijos nepateikimo nėra priimtinas akcininkui, teisėjų kolegijos nuomone savaime nesudaro pagrindo bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neveikimą ANK 119 str. 1 d. nustatyto administracinio nusižengimo aspektu. Mano, kad jei netenkina pateiktos informacijos kiekis, terminai, būdas ir kiti dalykai, pareiškėjas turi teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Taip pat mano, kad tą pareiškėjas ir turėtų daryti ir kad A. Ž. veiksmuose nėra ANK 119 str. sudėties požymių. Ž. nurodė, kad galbūt tie dokumentai buvo sunaikinti, bet kadangi tų sunaikinimo aktų nėra, tai ir neturi ko pateikti. Mano, kad A. Ž. veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2021-11-19 A. Ž. gavo prašymą pateikti informaciją, o ABĮ 18 str. 1 d. numato, kad akcininkas tyri teisę gauti informaciją, pateikti prašymą bendrovei, o bendrovė per 7 dienas turi pateikti prašomą informaciją, jeigu akcininkas turi teisę tokią gauti, arba atsisakymą įforminti raštu, jeigu akcininkas to paprašo. Pastebi, kad K. savo 2021-11-19 rašte neprašė raštiškai įforminti atsisakymo suteikti informaciją, tačiau A. Ž. 2021-11-25 pateikė dalį informacijos, taip pat aiškiai nurodė, kad kitos informacijos nepateiks. Tai, kad G. K. netenkino neigiamas atsakymas gauti informaciją, tai nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą. ABĮ 18 str. 1 d. numato, kad akcininko teisę į informaciją sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Tokios pat nuomonės laikosi ir LAT minėtoje nutartyje 16 p. pažymėdamas, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. Todėl tarp bendrovės ir akcininko kilęs ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją visų pirma turėjo būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad tarp K. ir Ž. ginčai dėl teisės į informaciją buvo sprendžiami administracinio nusižengimo bylose tiek Šiaulių apylinkės teisme, tiek apygardos, tiek bandė pasiekti netgi LAT, ir būtent tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Aukščiausias Teismas laikėsi pozicijos, kad akcininko teisės į informaciją turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o direktoriaus elgesio variantai yra tinkamas elgesys ir negali būti vertinamas kaip administracinio nusižengimo padarymas. Tokios praktikos laikėsi ir teismas AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nutarimas buvo peržiūrėtas apygardos teisme, o pareiškėjas G. K. siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą, pateikdamas prašymą LAT. Prašymą grindė tuo, kad atsisakymas pateikti informaciją turi būti pagrįstas, aiškiai ir išsamiai motyvuotas, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti prašymą neįžvelgęs materialiosios teisės pažeidimų. Teismas turėtų remtis tiek kitose bylose suformuota LAT praktika, tiek apylinkės, apygardos praktika sprendžiant šių šalių ginčus. A. Ž. elgesio teismas neturi pagrindo vertinti kaip nusižengimo, kaip neveikimo ANK 119 str. prasme ir taikyti administracinės atsakomybės, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Dėl kitų įsiteisėjusių nutarimų tos faktinės aplinkybės nėra tokios pat, nes ten informacijos arba nepateikė, arba pateikė pavėluotai, todėl ir buvo teisinis pagrindas išspręsti, kad Ž. netinkamai įvykdė savo pareigas. Šiuo atveju jis įstatymu nustatytais terminais pateikė dalį informacijos ir raštu parašė, kad likusios nepateiks.
Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. teismo posėdyje nurodė, jog pareiškimą palaiko. 2021-11-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. K. paprašė bendrovės direktoriaus A. Ž. pateikti senų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas, nes kilo įtarimas kad jie galimai suklastoti, jų nebuvo arba jais gali būti manipuliuojama. 2021-11-25 atsakymu A. Ž. pateikė 3 susirinkimų protokolus, nurodė, kad 2004-06-28 susirinkimo protokolo neteiks, nes jis saugomas (duomenys neskelbtini) ir bendrovės archyve. Kitų protokolų jis neturintis ir jų bendrovėje nėra, taip ir suprato, kad yra trys protokolai ir daugiau jų nėra. Tačiau jau nagrinėjant bylas teismuose, 2022-03-09 atsakymu niekieno neprašytas A. Ž. pateikė dar 3 papildomus protokolus, t. y. 2007, 2008 ir 2014 metų. Esamoje situacijoje A. Ž. melagingai 2021-11-25 atsakymu nurodė, jog neturi daugiau protokolų, tačiau vėliau pats pateikė papildomai tris protokolus, tai padarė pažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą. Atsisakydamas pateikti 2004-06-28 akcininkų susirinkimo protokolą jis pažeidė tą pačią nuostatą, nes to protokolo nepateikė. Mano, jog toks elgesys nėra suderinamas su bendrovės vadovo pareigomis, tinkamu elgesiu ir įstatymo raide. Buvo pažeistas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktas ir suformuota teismų praktika, kuri numato, jog tokia pobūdžio informacija turi būti pateikiama įstatymo numatytais terminais, tai yra per 7 dienas, to padaryta nebuvo, todėl mano, kad savo elgesiu jis atliko ANK 119 str. 1 d. pažeidimą. Kadangi tokį pažeidimą jis atliko jau būdamas baustas, ne kartą pripažintas pažeidęs akcininko G. K. teises, jam taikytina ANK 119 str. 2 d., dėl to prašo teismo pripažinti A. Ž. kaltu ir paskirti baudą. Prašė pateikti akcininkų susirinkimų protokolus ir su jais susijusius dokumentus už 2001-2016 metus. Už 2001, 2002, 2003, 2004, 2005 metus jokių protokolų pateikta nebuvo, už 2007 metus pateikti balandžio 27 d. ir lapkričio 16 d., už 2008 metus balandžio 28 d. protokolas, už 2009 metus balandžio 30 d., už 2010 metus balandžio 30 d. Nepateikta už 2011, 2012, 2013 metus, už 2014 metus pateikti gegužės 5 dienos protokolai. Supranta, kad už tuos metus, kuriuos išvardino, ir kurių protokolų nepateikė, tai tų akcininkų susirinkimų nebuvo, arba bendrovės vadovas ir šių protokolų jiems nepateikė, jis pats gal galės pasakyti. Posėdžio metu A. Ž. ir jo atstovė advokatė buvo įpareigoti pateikti dokumentų sunaikinimo aktus, tačiau tokie dokumentai pateikti nebuvo. Taip ir nesuprato – tie sunaikinimo aktai buvo ar ne. Pakartoja pareiškime nurodytas aplinkybes, kad buvo prašyta pateikti bendrovės atitinkamų dokumentų, tai yra būtent visuotinių akcininkų susirinkimo protokolų nuo 2001 iki 2016 metų ir juos lydinčių dokumentų ir buvo pateikti 3 protokolai, nors akivaizdu, kad jų buvo daugiau. Įmonės direktorius laiku nepatikrino, nepasižiūrėjo, kur tie dokumentai ir jų nepateikė. Jis žinojo, kur yra vienas dokumentas ir jo tikslingai nepateikė. Dar nurodė, kad kitų protokolų neturi ir melavo akcininkui, kad jų nėra. Bandydamas išsisukti nuo atsakomybės, direktorius nurodė, neva dokumentai buvo sunaikinti. Šiai dienai tai yra paneigta ir dokumentai niekada nebuvo naikinami, nebuvo jokios naikinimo tvarkos įmonėje. Vėliau tam tikromis aplinkybėmis direktorius sugalvojo pateikti kitus protokolus, bet tik tuomet, kuomet pareiškėjas pradėjo ginti savo teises civiline tvarka. Tokiu būdu būtent Ž., veikdamas bendrovės vardu, slėpė tinkamą informaciją nuo pareiškėjo, trukdydamas ginti savo teises ir reikalavimus. Mano, kad šiuo atveju vadovas elgėsi piktybiškai, pažeidė akcinių bendrovių įstatymą, elementarios informacijos akcininkui nepateikė ir ją slėpė. A. Ž. tai darė jau būdamas baustas 3-4 kartus, kai jau puikiai suvokė, jog jis elgiasi ne pagal įstatymo raidę. Prašo teismo įvertinti ir šias aplinkybes, nustatant pažeidimą ir jo pobūdį bei reikšmę, skiriant baudos dydį. Reziumuojant nori pasakyti, kad pateiktos aplinkybės įrodo, kad administracinis nusižengimas buvo atliktas tyčia ir Ž. visomis priemonėmis bandė išvengti atsakomybės, slėpti įvardintus veiksmus. Prašo tenkinti pareiškimą ir A. Ž. pripažinti kaltu ANK 119 str. 2 d. pagrindu ir skirti atitinkamą baudą. A. Ž. atstovė advokatė remiasi LAT praktika administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju bendrovės direktorius elgėsi įstatymo numatytų veiksmų apimtyje ir atsisakė pateikti tam tikrą informaciją, nes akcininkas nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų vykdymui jam reikia tos informacijos. Nepaisant to, jeigu paskaitysite visą nutartį, o ne vieną pastraipą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vis tik sprendė administracinio nusižengimo padarymo klausimą toje byloje ir nenustatė pažeidimo, nes bendrovės direktorius elgėsi teisėtai. Bet LAT nenurodė, jog būtina iš pradžių kreiptis civiline tvarka. LAT 2022-02-08 nutartimi byloje Nr. 2AT-3-387/2022 aiškiai yra konstatavęs, jog yra pažeidimas, kuomet direktorius nepateikė informacijos arba turėdamas informacijos, arba jo atsisakymas nėra tinkamai motyvuotas (kas įvyko ir jų atveju), direktorius turėjo protokolus, bet jų nepateikė, juos nuslėpė. Čia nėra teisėtas elgesys. Tačiau pažymi, jog analogiškos bylos jau buvo (duomenys neskelbtini), kur faktinės aplinkybės laba panašios ar net identiškos. Visais atvejais teismai pripažino Ž. pažeidus K. teises ir paskirta administracinė nuobauda. Atstovė remiasi bylomis, kuriose yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės ir nevertinama bylos esmė ir kontekstas.
Be A. Ž. paaiškinimų, liudytojos parodymų teismas remiasi ir kitais byloje surinktais duomenimis: VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-06 Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-25 akcininkų sąrašu, G. K. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu dėl papildomų dokumentų pateikimo“, pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. prašymu dėl papildomo dokumentų pateikimo.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nesant šių minėtų požymių visumos, nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
ABĮ 16 straipsnyje yra nustatytas neturtinių akcininko teisių sąrašas. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte pažymima, jog akcininkai turi teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę.
ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti šiame straipsnyje nurodytus dokumentus. Pareiga pateikti akcininkui tokius duomenis ABĮ yra priskirta bendrovės vadovui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 14 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, atsižvelgiant į teismui pateikto pareiškimo turinį, šioje byloje vertintinas nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, alternatyvaus objektyviojo požymio egzistavimas – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkui.
LAT savo praktikoje yra nurodęs, jog gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir jiems, atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-25-303/2021).
Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškimo, G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, 2021-11-19 raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž. prašydamas jam pateikti Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, kurie įvyko nuo 2001-06-22 iki 2016-01-01, protokolus, kartu pateikiant visus su tokiais protokolais susijusius dokumentus. A. Ž. 2021-11-25 G. K. pateikė dalį prašomos informacijos (2007-11-16, 2009-04-30, 2010-04-30 visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus su jais susijusius dokumentus), nurodydamas, jog iki 2005 m. VĮ Registrų centras pateikti dokumentai nėra skaitmenizuoti, ir jie randasi įstaigos archyve, taip pat pažymėjo, jog 2004-06-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo originalas su visais jį lydinčiais dokumentais yra pateiktas (duomenys neskelbtini), todėl jo kopijos pateikti negali, be to, nurodė, jog kitų 2001-06-22 – 2016-01-01 vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir jų priedų Bendrovė neturi/nėra, todėl jų negali pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdamas į pateiktą G. K. prašymą, jam 2022-03-09 raštu dėl papildomų dokumentų pateikimo, revizavus 2001-2016 m. buhalterinį archyvą, papildomai jam pateikė 2007-04-27, 2008-04-28 ir 2014-05-05 visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus su priedais. Sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. atstovės advokatės K. G. teismo posėdyje išreikšta nuomone, kad nagrinėtinu atveju bendrovės vadovas įvykdė du alternatyvius savo ABĮ numatytos pareigos pateikti akcininko prašomą informaciją realizavimo variantus – pateikė dalį prašomos informacijos (dokumentų), ir nurodė priežastis, kodėl negali pateikti visų dokumentų. Be to, vėliau, savanoriškai, siekdamas tinkamai ir išsamiai atsakyti bei suteikti prašomą informaciją akcininkui, jis papildomai pateikė ir kitus duomenis, todėl šis papildomas atsakymas akcininkui - duomenų (informacijos) pateikimas negali būti vertintinas kaip pavėlavimas pateikti prašomą informaciją, o turi būti traktuojamas kaip vadovo pareigos pateikti akcininkui visus prašomus ir turimus dokumentus (informaciją) įvykdymas.
Pareiškėjo atstovas advokatas R. B. teismo posėdyje laikėsi pozicijos, jog UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius A. Ž., teikdamas informaciją G. K. pirmu raštu, nepatikrino, nepasižiūrėjo, kur yra prašomi dokumentai ir jų nepateikė. Jo nuomone, A. Ž. žinojo, kur yra vienas dokumentas ir jo tikslingai nepateikė, be to, nurodė, kad kitų protokolų neturi ir melavo akcininkui, kad jų nėra, o bandydamas išsisukti nuo atsakomybės, nurodė, neva dokumentai buvo sunaikinti ar paslėpti. Pažymėtina, jog teismo posėdžių metu šios pareiškėjo atstovo advokato nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos, o šių savo įtarimų A. Ž. atžvilgiu jokiais įrodymais nepagrindė ir pareiškėjo atstovas.
Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. veiksmuose nėra ANK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, nes teisės aktų reikalavimų A. Ž. nepažeidė. ANK 119 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik esant tiesioginiai tyčiai, t. y. turi būti nustatyta, kad direktorius sąmoningai ignoravo jam, kaip bendrovės vadovui, nustatytą pareigą teikti informaciją akcininkui. Teismas pažymi, jog A. Ž. neatsisakė vykdyti jam, kaip vadovui, numatytos pareigos teikti informaciją akcininkui, ir ne tik įstatymo numatytu terminu pateikė prašomos informacijos dalį, nurodė kitos prašomos informacijos dalies nepateikimo priežastis, bet ir vėliau, kaip nurodyta G. K. pateiktame rašte, revizavęs buhalterinį archyvą savo iniciatyva papildomai pateikė rastos ir disponuojamos informacijos dalį. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir G. K. atstovas advokatas R. B. teismo posėdyje nenurodė, kad dėl tokio turinio atsakymo, kuris buvo pateiktas, G. K. būtų kilusi kokia nors žala, konkrečios žalingos teisinės pasekmės, o duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. K. savo, jo nuomone, galimai pažeistų teisių ar interesų negalėtų apginti civilinės teisės priemonėmis, byloje taip pat nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. atsakymas, pateiktas bendrovės akcininkui G. K., negali būti vienareikšmiškai pripažintas pažeidžiančiu akcininko neturtinę teisę į informaciją ANK 119 straipsnio prasme.
Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos matyti, kad tarp pareiškėjo G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. susiklostę konfliktai buvo spręsti ir šiuo metu sprendžiami vykstančiuose teisminiuose procesuose civilinėse bylose, taip pat buvo ir yra nagrinėjama ne viena administracinių nusižengimų byla.
LAT savo praktikoje yra nurodęs, jog akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas. Dėl šios priežasties tarp bendrovės ir akcininko G. K. kilęs ginčas dėl jo teisės gauti informaciją visų pirmą turėjo būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-14-1073/2020, 2AT-25-303/2021). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir akcininko G. K. kilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją (t. y. dėl prašomos informacijos pateikimo apimties (kiekio), turinio ir nurodytų dalies informacijos nepateikimo priežasčių pagrįstumo ir teisėtumo), todėl teismo nuomone, bei vadovaujantis LAT formuojama praktika, šis ginčas galėtų (turėtų) būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Remiantis bylos aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog konfliktas, nagrinėtinu atveju, neperžengė civilinių teisinių santykių ribos, neįgavo administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismas pažymi, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena savo prigimtimi nėra skirta turtiniams ar neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Pareiškėjas, manydamas, jog jo turtinės ar neturtinės teisės pažeistos, pirmiausia privalo išnaudoti civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 14 punkto, reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl A. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.