Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovai A. A. ir G. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas į valstybiniame žemės sklype tuo metu buvusį gyvenamąjį pastatą įsikėlė 1989 m. Sklype buvo ir yra ne tik pastatas-gyvenamasis namas, bet ir kiti statiniai, kuriuos asmeninėn nuosavybėn įsigijo 1992-05-29. Žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe atsakovai įgijo 2005-05-05. Pradėjęs valdyti žemės valdą, 1989 m. atsakovas su tėvais pasodino sklype slyvą, dvi obelis, dvi trešnes ir dar keletą vaismedžių. Kiek vėliau, po 2000 m. sklype, netoliese augusių medžių, atsakovas pasodino ir riešutmedį (toliau bendrai vadinami – medžiais). Jokių draudimų veisti medžius savo namų valdoje tuo metu nebuvo. Šiai dienai medžiai yra subrendę. Ieškovas kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą įgijo 2008-08-21. Atsakovai ilgą laiką su ieškovu puikiai sutarė. Tik prieš kelerius metus, ieškovo iniciatyva, sklypai buvo atskirti tvora. Prieš keletą metų su ieškovu prasidėjo konfliktai dėl įvairių gyvenimiškų aspektų. Ieškovas iki pat 2023 m. kovo mėn. nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovų sklype ilgą laiką augančių medžių, kurie neva trukdo ieškovui, t. y. ieškovas itin ilgą apskritai nelaikė, kad atsakovų sklype augantys medžiai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovo teisę į nuosavybę. Atsakovai ieškinio reikalavimus laiko visiškai nepagrįstais, nes atsakovai nepažeidė ieškovo nurodomų teisės aktų reikalavimų, ieškovas nepatiria jokių nuosavybės teisės suvaržymų. Ieškovo teigimu, jo nuosavybės teisės pažeidimas pasireiškia aplinkybėmis, kad medžiai: atsakovų sklype pasodinti 1,5 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos kai kuriose vietose medžių šakos patenka į ieškovui priklausančio žemės sklypo teritoriją iki 1,8 m. atstumu. Ieškovas nėra davęs atsakovams raštiško sutikimo dėl medžių sodinimo kitokiu nei teisės aktuose numatytu leistinu atstumu nuo žemės sklypų ribos. Atsakovų nuomone, ieškovo ieškinyje įvardinti teisės aktai šioje byloje netaikytini, kadangi medžiai atsakovų sklype yra pasodinti iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau-Įsakymo) pakeitimo, t. y. iki 2016 m. Ieškinyje nurodytų teisės aktų reglamentavimo sritis, t. y. tai, kad ieškinyje įvardinti reglamentai taikomi projektavimo darbams, projektuojant namus ar jų dalis ir yra vėlesni nei buvo pradėta valdyti atsakovų bei pačio ieškovo namų valda. Šalys namų valdas naudojo nuo 1989 m., o statinius privatizavo 1992 m. Kaip matyti iš pateikiamų VĮ Registrų centras duomenų, šalių statiniai nebuvo nei rekonstruoti, nei buvo pastatyti nauji statiniai, kad aukščiau aptarti reglamentai galėtų būti taikomi. Ieškovas ieškinyje konstatuoja ne medžių įveisimo faktą, bet medžių buvimo per arti ieškovo sklypo ribos faktą. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai teigia, kad riešutmedis pasodintas prieš 2-3 m., o kiti medžiai prieš 10 m. ir todėl ieškovo įvardinti teisės aktai neva taikytini ginant jo neva pažeistas nuosavybės teises. Atsakovų sklype esantys medžiai yra brandūs ir pasodinti dar kai abi šalys valdė namų valdas, o konkrečių teisės aktų reikalavimų dėl želdinių sodinimo tam tikrais atstumais nuo gretimo sklypo apskritai nebuvo. Medžių sodinimo metu nebuvo apibrėžtų sklypų ribų, tad medžiai buvo sodinami šalia naudojamų statinių tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir interesai. Nuo 2005 m. pasodinti medžiai pateko į atsakovų sklypo ribas. Nuo 2008 m. ieškovui įsigijus valstybinę žemę teisiškai atsirado riba tarp ieškovo, kaip besiribojančio sklypo savininko, ir atsakovų sklypų, tačiau jau tuo metu medžiai buvo pasodinti. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, t. y. Įsakymo nuostatos, reglamentuoja želdinių įveisimo, pasodinimo nuo besiribojančio sklypo atstumus. Taigi, Įsakymu aiškiai nustatoma, kad jis taikomas ne iki jo įsigaliojimo pasodintiems želdiniams, bet naujai sodinamiems. Todėl tais atvejais, kai įsigaliojus tam tikriems reikalavimams želdinys jau buvo pasodintas, negali būti konstatuojamas privalomų želdinių įveisimo atstumo nesilaikymo pažeidimas. Teigiant priešingai reikštų, kad teisės aktas turi atgalinį ryšį, kas bendrai bei byloje aptariamu atveju prieštarautų teisės aktams, įtvirtinantiems įstatymo taikymo atgal draudimus. Atsakovų nuomone, ieškovas žinodamas, kad medžiai yra pasodinti itin seniai, nepagrįstai teigia, kad jo išvardinti teisės aktai, susiję su medžių įveisimu tam tikrai atstumais, taikytini ir atsakovų sklype medžiams, kurie buvo pasodinti nuo 1989 m. atsakovų namų valdoje. Darytina išvada, kad tokia teisės aktų galiojimo atgal yra aiškiai įstatymo neleidžiama. Pažymi, kad atsakovas pasodino medžius kai teisiškai nebuvo ribos tarp atsakovų ir ieškovo ribos nebuvo teisinio reglamentavimo, įpareigojančio sodinti medžius tam tikru atstumu nuo gretimo privataus sklypo. Atsakovas sodindamas medžius nežinojo ir negalėjo žinoti, kad vėliau jie atsidurs netoli sklypo su ieškovu ribos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad medžių buvimas arčiau ieškovo sklypo ribos nei reglamentuoja šiai dienai aktualūs teisės aktai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovo nuosavybės teises bei trukdė ar tebetrukdo naudotis žemės sklypu. Ieškovo vertinimu, pats medžių buvimo arti ieškovo sklypo ribos, savaime suvaržo ieškovo teisę naudotis nuosavybe. Akivaizdu, kad nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pripažinti ieškovo ieškinį pagrįstu, t. y. atsakovai neatliko teisei prieštaraujančių veiksmų. Ieškovas turi galimybę naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, tad jo nuosavybės teisės nėra suvaržytos ir jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas tokį savo teisių gynimo būdą – medžių pašalinimą grindžia aplinkybe, kad ieškovo ir atsakovų santykiai yra konfliktiški, o atsakovai neva nereaguoja į ieškovo pretenzijas. Kaip jau minėta, 2023 m. kovo pabaigoje gauta pirmoji ieškovo pretenzija, nors medžiai pasodinti prieš dešimtmečius, yra brandūs ir jų persodinimas yra neproporcinga priemonė ieškovo galimai pažeistų teisių gynimui. Ieškovas 2023-03-29 pareiškė pretenziją dėl medžių pašalinimo, kas, pagal specialisto pateiktą atsakymą, atsakovams kainuotų nepagrįstai didelę sumą. Atsakovų įsitikinimu, nors ir šiuo atveju nėra CK 4.98 str. įtvirtintų sąlygų pripažinti, kad ieškovo nuosavybės teisės yra pažeistos, net ir konstatavus priešingai, ieškovo pasirinktas gynybos būdas visiškai prasilenkia su proporcingumo bei bendraisiais teisės principais (CK 1.5 str.), todėl ieškinys nepagrįstas ir aptariamu aspektu.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė advokatė Irma Grikšelienė teismo posėdžių metu prašė ieškinį patenkinti nurodė, kad byloje kilo ginčas kada atsakovai sodino vaismedžius prie žemės sklypo ribos su ieškovais. Ieškovas, jo pakviesta liudytoja T. Š. nurodė, kad jie į sodybą (duomenys neskelbtini) atsikraustė 1989 m. rudenį, o atsakovai 1990 m. Melioracija, gyvenvietės sausinimo darbai, jų sodybose prasidėjo 1990 m. rudenį, todėl iki to laiko nei ieškovas, nei atsakovai nieko nesodino, nes turėjo būti atliekami melioracijos darbai. Kad negalėjo būti atlikti darbai atsakovų žemės sklype 1988 m. įrodo ne tik ieškovo ir jo liudytojos parodymai, bet ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Tik po gyvenamųjų namų statybos pabaigos 1990 m., galėjo vykti gyvenvietės nusausinimo darbai. Atsakovė G. A. nurodė, kad 1989 m. jie vežė žemes prieš medžių sodinimą, nes sklypuose buvo bala. Liudytoja T. Š. taip pat patvirtino, kad žemes vežė 1989 m. ir lygino sklypus, nes buvo šlapia. 1990 m. prasidėjo melioracijos darbai. Atsakovas nurodo, kad visus ginčo vaismedžius jie pasodino 1989 m., o riešutmedį gal 5 m. vėliau, tai reiškia apie 1994 m. Atsakovė nurodo, kad gal 1989 m. vaismedžiai buvo pasodinti, o riešutmedis vėliau, bet kada nepamena. Ieškovas ir liudytoja T. Š. nurodo, kad tik 1993 m. atsakovas su tėvu išarė jų žemės sklypų ribą žyminčią vagą ir tik 1994 m. visi pradėjo sodinti vaismedžius palei ribą. Ieškovas nurodo, kad atsakovai 1994-1995 m. pasodino dvi obelis, dvi trešnes ir slyvą, o riešutmedį 2011 m. 2013 m. ieškovas pamatė atsakovų žemės sklype prie tvoros išdygusias slyvą ir vyšnią, o 2015-2016 m. obelį. Liudytoja T. Š. patvirtino ieškovo parodymus. Iš arboristinio vertinimo matyti, kad vienos ginčo trešnės ir naminės obels būklė yra nepatenkinama, o kitų ginčo vaismedžių būklė tik patenkinama, kas rodo, kad vaismedžių būklė nėra gera. Arboristiniame įvertinime nurodyta, kad graikinio riešutmedžio amžius 27 m. tai reiškia, kad jis gimė nuo 1993-1999 m., o dėl to, kad byloje nustatyta, jog atsakovai savo žemės sklype sodino nuo 0,5-1 m. aukščio šį sodinuką atsižvelgiant į pateiktą vaismedžių amžiaus konsultacinio pobūdžio išvadą, kad tokio aukščio gali būti 2-3 m. amžiaus sodinukas, tai reiškia, kad jis atsakovų sklype pasodintas galėjo būti nuo 1995-2002 m.. Taigi ieškovo teiginys, kad jis pasodintas po 2000 m. yra įrodytas. Trešnės arboristiniame įvertinime pažymėtos Nr. 2 amžius 34 m. reiškia, kad jos gimė nuo 1986-1992 m., o dėl to, kad byloje nustatyta, jog atsakovai sodino apie 1-1,5 m. aukščio sodinuką, tai atsižvelgiant į pateiktą vaismedžių amžiaus konsultacinio pobūdžio išvadą, kad tokio aukščio gali būti 2-3 m. amžiaus sodinukas, reiškia, kad jis galėjo būti sodintas nuo 1988-1995 m., todėl ieškovo teiginys, kad ji pasodinta 1994 m. yra įrodytas. Taikant tokį skaičiavimą yra nustatomas ne tik medžių amžius, bet ir jų pasodinimo metai. Taikant tokį skaičiavimą gaunasi, kad 9,5 m. aukščio trešnė arboristiniame įvertinime pažymėta Nr. 4 galėjo būti pasodinta nuo 1989-1996 m., ji gimusi yra nuo 1987-1993 m., todėl ieškovo teiginys, kad ji sodinta 1994 m. yra įrodytas. Naminė obelis arboristiniame įvertinime pažymėta Nr. 5, t. y. mažesnio aukščio vaismedis jos gimimo metai yra nuo 2007-2013 m., tai galėjo būti pasodinta atsakovo nuo 2009-2016 m., todėl ieškovo teiginys, kad ją pamatė atsakovų sklype 2015-2016 m. yra įrodytas. Dvi naminės obelys arboristiniame įvertinime pažymėtos Nr. 6, 7, jų gimimo metai yra nuo 1988-1994 m. pasodintos atsakovų žemės sklype nuo 1990-1997 m. Slyva arboristiniame vertinime pažymėta Nr. 8 gimusi nuo 1985-1991 m. galėjo būti pasodinta atsakovų sklype nuo 1987-1994 m., todėl ieškovo teiginys, kad atsakovai ją sodino 1994 m. įrodytas. Ieškovo teiginys, kad dvi obelys buvo pasodintos 1994 m. taip pat įrodytas. Dėl mažesnio aukščio vaismedžio – slyvos, arboristiniame įvertinime pažymėto Nr. 9 (gimimo metai nuo 2009-2015 m.), atsakovas A. A. patvirtino teismui, kad slyva pati išaugos sklype iš kito nupjauto vaismedžio, todėl ieškovo teiginys, kad ją pamatė išaugusią 2013 m. yra įrodytas. Mažesnio aukščio vaismedis arboristiniame įvertinime pažymėtas Nr. 10, t. y. vyšnia, (gimimo metai nuo 2007-2013 m.) galėjo būti pasodinta 2013-2015 m., todėl ieškovo teiginys, kad ją atsakovų sklype pamatė 2013 m. įrodytas. Šie skaičiavimai yra padaryti atsižvelgiant tiek į arboristinį įvertinimą, tiek į vaismedžių amžiaus konsultacinio pobūdžio išvadą, tiek į atsakovų ir ieškovo bei liudytojos T. Š. parodymus apie tai, kokio dydžio sodinukai buvo sodinami atsakovų žemės sklype. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 miestų ir gyvenviečių statybos ir gyvenviečių sodybos, kurios galiojo iki 2004 m. kovo 5 d. Šių normų 2.4 punkte buvo įvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių namų ir gatvės raudonosios linijos turi būti nearčiau kaip stambūs medžiai 3 m. vyšnios, slyvos 2 m., vaiskrūmiai 1 m. byloje 2023 m. balandžio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodyta, kad ginčo vaismedžiai nuo ieškovo žemės sklypo ribos pasodinti tik 1,5 m atstumu. Kaip minėta, rašytiniais įrodymais byloje yra įrodyti ieškovo ir liudytojos teiginiai, kad graikinis riešutmedis buvo pasodintas po 2000 m. iki 2002 m., tai reiškia pažeidžiant minėto teisės akto reikalavimus. Byloje įrodyta, kad dvi ginčo trešnės, dvi obelys, slyva buvo pasodintos 1994 m. pažeidžiant minėto teisės akto reikalavimus. Nors ieškovas dėl šių vaismedžių sodinimo neprieštaravo, tačiau tarp jo ir atsakovų nebuvo pasirašytas raštiškas susitarimas, kad šie vaismedžiai gali būti sodinami tokiu atstumu. Nebuvo susitarta, jog vaismedžiai gali augti iki byloje nurodyto aukščio, todėl akivaizdu, kad vaismedžiai pasodinti tuo metu pažeidžiant teisės aktus. Kaip nurodė ieškovas ir liudytoja T. Š., jie tuo pačiu metu sodino vaismedžius savo žemės sklype tokiu pat atstumu nuo sklypo ribos, tačiau prieš 8 m. pamatę, kad jų vaismedžių šakos linksta į atsakovų žemės sklypą, pasišalino vaismedžius nenorėdami daryti žalos atsakovų sklypui ir to paties prašė atsakovų. Atsakovai gavę raštiškas pretenzijas per seniūnę paštu į tai nereagavo dėl ko ieškovai buvo priversti savo teises ginti teisme. Ieškinyje nurodyti trys mažesnio aukščio vaismedžiai, t. y. naminė obelis arboristiniame įvertinime pažymėta Nr. 5, slyva arboristiniame įvertinime pažymėta Nr. 9 ir vyšnia arboristiniame įvertinime pažymėta Nr. 10. Naminė obelis pagal arboristo įvertinimą ir pagal vaismedžių amžiaus nustatymo išvadą, atsakovo ir ieškovo parodymus galėjo būti pasodinta nuo 2009-2016 m., vyšnia nuo 2008-2015 m., o slyva pati išaugo iš nupjautos kitos slyvos, o tai reiškia, kad ji gimė nuo 2009 m., tik ieškovas ją išaugusią pamatė 2013 m. Atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. priimtu įsakymu D1-717 dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo medžių ir krūmų veisimo vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Nors šiose taisyklėse vaismedžių sodinimo atstumo privačiose sklypuose reglamentavimas atsirado tik 2016 m. rugpjūčio 24 d., tačiau pagal teismų praktiką ir CK pirmos knygos 8 straipsnį turėtų būti taikoma įstatymo analogija. Be to atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymą D1-128 dėl LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymą Nr.705 dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 gyvenamieji pastatai patvirtinimo pakeitimo, o taip pat pažeidė 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusio STR 2.02.09:2005 9 priedo reikalavimus. Šioje byloje įrodyta, kad ginčo vaismedžiai atsakovų žemės sklype buvo pasodinti pažeidžiant teisės aktus. Įrodymai, kad ieškovo teisės yra pažeistos yra paties ieškovo ir pakviestos liudytojos parodymai, kad nuo atsakovų vaismedžių krenta lapai, vaisiai į jų žemės sklypą. Atsakovų medžiai užstoja ieškovų sklypui rytinę saulę, dėl ko jų tujos, esančios prie šių vaismedžių, neauga taip kaip kitos, pūva jų braškės, avietės. Prie jų tujų ir sklypo ribos yra samanos, kurios trukdo augti tujoms. Toje vietoje jie nieko negali sodinti. Į jų sklypą yra įsiveržusios atsakovų vaismedžių šaknys, dėl ko auga trešnių ūgliai, daroma žala ieškovų dirvožemiui. Jie negali sodinti norimų augalų savo žemės sklype. Šios aplinkybės įrodytos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat fotonuotraukomis.

Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad su ieškovu yra kaimynai (ribojasi sklypai), tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Apytiksliai name pradėjo gyventi 1989 m. Riba nuo kaimynų sklypo yra atžymėta metaline tvora. 2 metrus žemės sklypo geranoriškai atidavė ieškovui. Neginčija, kad ieškinyje nurodyti vaismedžiai yra pasodinti sklype. Vaismedžius sodino kartu su savo tėvais 1989 m. Riešutmedis buvo pasodintas vėliau, t. y. gal po 5 metų, kai jau visi kiti vaismedžiai buvo pasodinti. Tuo metu ieškovas medžių sodinimui neprieštaravo. Sklypų ribą nusistatė abipusiu susitarimu. Pretenzijas dėl vaismedžių ieškovas pradėjo reikšti 2023 m. Vaismedžiai pasodinti 1,5-2 metrų atstumu nuo tvoros. Mano, kad vaismedžiai ieškovo tujoms, braškėms augti netrukdo, nes juos prižiūri, geni. Mano, kad perkelti medžius nėra galimybės. Su ieškovu yra buvę ginčų dėl kūrenimo grūdais, elektros dėžutės pastatymo. Ieškovo sklype braškės auga apie 3 metrai nuo tvoros. Ieškovo medžių lapai taip pat patenka į jo sklypą. Ieškovo sklype medžių, pasodintų arčiau nei 3 metrų atstumu nuo tvoros, nėra. Kai vaismedžius sodino, jau gyveno sodyboje. Kada atsikraustė ieškovas, nepamena. Vaga, žyminti sklypų ribas buvo išarta 1989 m. pavasarį. Melioracijos darbai vyko 1988-1989 m. Žemes į sklypus vežė 1989 m. Vaismedžius sodino prieš vagos, žyminčios sklypų ribą, išarimą. Vyšnia, slyva ir naminė obelis išaugo iš atžalų. Graikinį riešutmedį įsigijo apie 0,5 metro. Kai sodino trešnes jos buvo apie 1 metro aukščio. Obelų aukščio, kuomet jas įsigijo, nepamena. Namines obelis pirko iš medelyno. Mažoji obelis buvo pirkta iš parodos centro Kaune, jos dydis buvo apie 0,80 cm. Iš kur pirkta slyva, nepamena. Ji buvo apie 1 metro aukščio. Slyvos ir vyšnios aukščių, kuomet pirko ir iš kur pirko, nepamena. Ieškovas šalia sklypo ribos taip pat buvo pasisodinę medžių. Kada ir dėl ko ieškovas pašalino medžius, nepamena. Mano, kad riešutmedis rytinės saulės ieškovui neužstoja. Vaismedžių šakos linksta į ieškovo pusę, kuomet būna vėjas. Kaukazinės slyvos vaisiai nebekrenta į ieškovo sklypą, nes slyvą apgenėjo. Nukritę medžių lapai susimaišo su kaimyno medžių lapais.

Atsakovė G. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad su ieškovu yra kaimynai. Iš pradžių tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau jau kuris laikas, tarp jų yra konfliktinė situacija. Jų sklypai yra atskirti metaline tvora. Medžiai buvo susodinti tinkamu atstumu. Geranoriškai atidavė ieškovui 2 metrus savo sklypo žemės. Sutinka, kad vaismedžiai yra pasodinti palei ieškovo tvorą. Ieškovas matė, kai buvo sodinami vaismedžiai. Jų sodinimui netrukdė. Vaismedžius pradėjo sodinti kai atsikraustė gyventi į namą, t. y. apie 1989 m. Riešutmedis buvo pasodintas vėliau, kada tiksliai, nepamena. Ieškovas taip pat pagal sklypo ribą buvo pasisodinęs vaismedžius. Dabar jų nebėra. Kokiu atstumu nuo ribos yra pasodinti vaismedžiai, pasakyti negali. Anksčiau vaismedžiai ieškovui netrukdė. Ieškovo pusėje apie 1 metro atstumu nuo tvoros yra pasodintos tujos. Mano, kad vaismedžių šaknys ieškovo tujoms augti netrukdo. Vaismedžiai ieškovo braškėms pavėsio nesudaro. Vaismedžius prižiūri, geni kiek gali. Kai vaismedžius sodino, ieškovas pretenzijų nereiškė. Dėl vaismedžių ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti 2022-2023 m. Dėl vaismedžių panaikinimo gavo tik vieną raštą iš advokato. Kada vyko melioracija, nepamena. Žemes į savo sklypus vežė, kai jau buvo atsikraustę. Kur ir kokio dydžio įsigijo ginčo sodinukus, nepamena. Juos pirko vyras. Šį rudenį nupjovė riešutmedžio šaką, apgenėjo vaismedžius, kurie rėmėsi į ieškovo tvorą. Gal ir nukrenta vienas kitas Kaukazinės slyvos vaisius į ieškovo sklypą.

Atsakovų atstovė advokato padėjėja Erika Pinaitytė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad kaimynai žemės sklypų ribas žinojo, nors jos griežtai nustatytos nebuvo. Vaismedžius sodino 1990-1991 m. Atsakovui medžiai labai brangūs. Medžių amžių patvirtino arboristas. Atsakovų vaismedžiai niekada netrukdė ieškovui, o atsakovams – ieškovo vaismedžiai. Atsakovai įveisdami medžius jokių teisės aktų nepažeidė. Nuosavybės teisės turėtojo nuosavybė yra ginama, t. y. ji yra ginama tuo atveju, kai yra daroma akivaizdi žala. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas yra labiau nepatenkintas vaismedžių buvimu, nei daroma realia žala. Pretenzijų dėl ūglių nebuvo pareikšta. Iš pateiktų antstolio užfiksuotų nuotraukų nematyti, kad vaismedžiai užstotų saulę ieškovo avietėms, braškėms. Ieškovas teigia, kad vaismedžiai jo augalus pūdo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Vien tai, kad vaismedžiai ieškovui nepatinka, tai nereiškia, kad jo nuosavybei yra daroma žala, t. y. turi būti pateikti įrodymai, kad žala yra reali, o tai yra būtina sąlyga pareikšti negatoriniam ieškiniui. Brandžių medžių panaikinimas iš sklypo, būtų neproporcinga priemonė. Kuomet buvo sodinami vaismedžiai, tiksli sklypų riba nebuvo nustatyta, tačiau dešimtmečiais pretenzijų nebuvo. Atsakovai yra įsitikinę, kad ieškovas neįrodė, kad jo nuosavybei yra daroma reali žala, ieškovo nurodyti teisės aktai šiam ginčui netaikytini, o pasirinktos gynybos priemonės yra visiškai neproporcingos. Atsakovai neginčija, kad vaismedžiai, kuriuos prašo pašalinti ieškovas, yra. Atsakovai pretenziją apie vaismedžių daromą žalą, pašalinimą yra gavę iš advokato. Santykiai su ieškovu buvo pablogėję dėl ieškovo skundų atsakovams. Mano, kad yra galimybė dėl lapų ir uogų (slyvų) griebimo susitarti kaimyniškai. Atsakovai atsikraustė apie 1989-1990 m., kokiu metų laiku, pasakyti negali. Kada tiksliai atsakovų sklype buvo pasodinti vaismedžiai pasakyti negali, dėl to tam buvo pasitelktas specialistas. Iš pažiūros matosi, kad tai yra brandūs medžiai ir preliminarus jų amžius yra pateiktas arboristo išvadoje. Neneigia fakto, kad riešutmedis pasodintas vėliau. Statybos dokumentai, registrų išrašai patvirtina, kad pastatai yra pastatyti 1989 m. Ieškovo pozicija buvo tokia, kad medžiai pasodinti prieš 11 m, o riešutmedis prieš 3-4 m. Arboristiniame vertinime buvo nustatyta, kad medžių amžius yra nuo 36 m. ir išaugusių ūglių amžius 13 m. Kai buvo gautas arboristinis vertinimas buvo pradėtas ieškovo pozicijos keitimas byloje. Buvo pradėta aiškinti, kad medžiai buvo pasodinti 1994 m. jokiais būdais nepasodinti 1989 m., po to atsirado pozicija, kad niekaip nebuvo galima sodinti, nes buvo pelkė, buvo vykdoma melioracija, nes buvo per drėgna sodinti vaismedžius. Atsakovas kreipėsi į savivaldybę ir jam buvo atsakyta, kad visuotinės melioracijos projektas buvo parengtas 1987 m. ir tikėtina, kad melioracija baigta 1988 m. Ieškovas ir jo sutuoktinė niekada nereiškė pretenzijų dėl medžių. Medžiai yra patenkinamos būklės, yra sveiki. Atsakovai deda maksimalias pastangas, kad jų medžiai neįsiterptų į ieškovų sklypą ir nekeltų jam jokių nepatogumų, stengėsi juos genėti, prižiūrėti. Dėl daromos žalos iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matome, kad tujos auga, žolė auga, gal viena kita šakelė yra įsiterpusi į ieškovų sklypą, tačiau ieškovas gali teikti reikalavimą tas šakas pašalinti arba panaikinti tą trukdančią šaką. Ieškovas teigia, kad atsakovų medžiai užstoja saulę, nors nuotraukose matyti, kad už medžių stovi pastatas, kuris taip pat užstoja saulės šviesą. Šioje byloje reiškiamas prašymas yra neproporcingas, nes teikiant negatorinį ieškinį, teigiant, kad tavo nuosavybė yra pažeidžiama reikia ne tik įrodyti, kad yra daroma reali žala, tačiau ir gynybos priemonė turi būti pasirinkta proporcinga. Kalbant apie realią žalą siekiant ginti nuosavybės teisę ieškovo sutuoktinė minėjo, kad pūdo avietes, braškes, tačiau įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes nebuvo pateikti. Ieškovo atstovė nurodo, kad daugelis medžių yra pasodinti nuo 1989-1995 m., tačiau pasirinkta vertinti ir teigti, kada medžiai buvo pasodinti tada, kada sakė ieškovo sutuoktinė. Medžiai nėra pasodinti 1994 m. yra nurodyti tik intervalai. Dėl išvardintų teisės aktų reiktų atkreipti dėmesį į tų teisės aktų taikymo apimtį jie dauguma atvejų yra taikomi vykdant statybą, projektavimą. 2004-03-23 įsakymas jis yra taikomas tik pagal statybą. Dėl želdinių pakeitimas aiškus taikomas nuo 2016 m., o nuo 2016 m. nei vienas medis nebuvo įveistas. Nurodyta reguliuojamų santykių apimtis netinkama taikyti šioje byloje, nes atsakovai nėra pažeidę nei vieno ieškovo nurodyto teisės akto. Jeigu reiktų perkelti tuos medžius būtų visiškai neproporcinga, atsižvelgiant į perkėlimo kainą, kuri viršija 20 000 Eur. Prie viso to, ieškovo sklypas būtų iškastas, o kaip buvo išgirsta praėjusio posėdžio metu, ieškovo sutuoktinė su sklypo iškasimu nesutiktų. Ieškovo nuosavybės teisė nėra pažeista, jam nėra trukdoma ja naudotis ir toks reikalavimas yra neproporcingas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.