- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- BIK-293/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04933-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Rima Ažubalytė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo R. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas V. Dovidaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nuteistojo R. B. atžvilgiu nutraukti, o UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, netyrė ir objektyviai nevertino visų byloje esančių duomenų, todėl dirbtinai kriminalizavo byloje susiklosčiusius civilinius santykius, apkaltinamuosius procesinius sprendimus priėmė pasiremdami prielaidomis pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3, 4 dalis). Pasak kasatoriaus, teismai ignoravo labai svarbias aplinkybes, kurių vertinimas būtų leidęs padaryti kitokias išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės. Teismai išvadą dėl nuteistojo R. B. kaltės padarė išimtinai remdamiesi liudytojos V. P. parodymais, nors jie akivaizdžiai prieštaringi ir nenuoseklūs, liudytojos M. A. Z. parodymais, nors ji ir nedalyvavo sudarant Vidinį važtaraštį ir jo nepasirašė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklaustos „duomenys neskelbtini“ parduotuvės darbuotojos nepatvirtino, kad buvo atvejis, jog važtaraštis būtų gautas „be prekių“. Liudytojos V. P. parodymus paneigia tai, kad inventorizacijų metu dalyvavo ir inventorizacijos aktus pasirašė kiti nesuinteresuoti asmenys, tuo patvirtindami inventorizacijų nustatytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad minėti inventorizacijos aktai buvo suklastoti ir aktuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Kasatoriaus nuomone, dokumentai, patvirtinantys prekių perdavimą ir buvimą parduotuvėje, turi didesnę įrodomąją reikšmę nei suinteresuotų liudytojų nenuoseklūs parodymai. Nuteistasis R. B., pasak kasatoriaus, neneigė, kad parduotuvėje „duomenys neskelbtini“ nebuvo prekių, kurių etiketes jis skenavo, tačiau ši aplinkybė jokiais būdais neįrodo, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis neturėjo tyčios iššvaistyti prekes ir neslėpė fakto, kad dalies prekių nebuvo. Toks nuteistojo R. B. elgesys galėjo būti vertinamas tik kaip netinkamas prekių apskaitos vedimas, tačiau jokiais būdais ne įrodymas tyčia iššvaistyti bendrovės turtą. Jeigu nuteistasis R. B. būtų turėjęs tyčią iššvaistyti prekes ir tai būtų siekęs nuslėpti, tai jis nebūtų skenavęs darbo drabužių ir kitų prekių etikečių. Taigi teismai išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės išimtinai grindė prielaidomis. Be to, kasatorius nurodo, kad liko nepaneigtos aplinkybės, jog dalis prekių buvo padovanota renginio metu ir panaudota barteriniams mainams; kad nuteistajam R. B. buvo duotas nurodymas nenurašinėti trūkstamų prekių tam, kad akcininkams galima būtų parodyti, jog parduotuvės „duomenys neskelbtini“ projektas yra sėkmingas; kad nuteistasis R. B. neslėpė nuo parduotuvės vadovo, kad trūksta prekių. Kasatoriaus vertinimu, tarp nuteistojo R. B. ir bedrovės susiklostė civiliniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius, todėl nebuvo kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Kasatorius ginčija žemesnės instancijos teismų sprendimus iš esmės nesutikdamas su tuo, kad nuteistojo R. B. padaryta veika yra kriminalizuota. Gynėjo nuomone, tarp nuteistojo R. B. ir bendrovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir padarytą žalą buvo galima atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasatorius pateikia nuorodas į galimai pažeistas BPK nuostatas ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau šių pažeidimų teisiškai neargumentuoja, o atlieka savą bylos įrodymų bei faktinių bylos aplinkybių vertinimą bandydamas paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas dėl nuteistojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo. Taigi kasaciniame skunde apsiribojama tik žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių kritika, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių esminių BPK pažeidimų buvimą ir/ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.